2017-01-27 Nr. AB-2110-3-61-3-03732-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-18-662/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03732-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos

Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Vespila“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimus, kuriais atmestos RUAB „Vespila“ Atliekų tvarkytojų registre 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateiktos paraiškos tikslinti registro objekto duomenis ir registro informaciją, bei įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti šias pareiškėjo paraiškas ir jas tenkinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami aktai yra tarpinio pobūdžio dokumentai, kuriais neužkertama teisė tikslinti paraiškas, todėl skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui neturintis teisės kištis į nebaigtą administracinę procedūrą, nes pareiškėjas turi galimybę tikslinti minėtas paraiškas.

II.

Pareiškėjas RUAB „Vespila“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami sprendimai yra tarpinio pobūdžio dokumentai, kuriais neužkertama teisė tikslinti paraiškas. Pareiškėjo teigimu, Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896 (toliau – ir Nuostatai), bei Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-86 (toliau – ir Taisyklės), nuostatų analizė patvirtina, jog paraiškų teikimas, nagrinėjimas vykdomas ir sprendimai priimami elektroniniu būdu, todėl ir ginčijami sprendimai laikytini administracinio skundo objektais. Procedūra yra galutinė ir savarankiška, kuri baigiama galutiniais dviejų rūšių sprendimais: tenkinti paraišką ir įregistruoti atitinkamus duomenis arba atmesti paraišką. Šiuo atveju procedūra buvo baigta galutiniu 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, kuriuo galutinai (pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 22 d. patikslinus duomenis) atmestos pareiškėjo pateiktos paraiškos. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčijami sprendimai pažeidžia jo teises ir interesus bei sukelia neigiamas pasekmes. Nuostatai ir Taisyklės nedraudžia pareiškėjui vėliau teikti pakartotines paraiškas, tačiau jų teikimas ir nagrinėjimas yra naujos, atskiros ir savarankiškos procedūros, kurių metu priimami nauji galutiniai sprendimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio

1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.) Nuoseklioje savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-365/2014, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-976-662/2015).

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra.

Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Kita vertus, nurodytos taisyklės turi būti taikomos pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad ginčijami sprendimai yra tarpinio pobūdžio dokumentai, o galutinis administracinės procedūros sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nepriimtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu būdu pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai paraišką patikslinti Atliekų tvarkytojų valstybės registre esančią informaciją ir duomenis. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūra elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad jo pateikta paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nurodyta per 5 darbo dienų terminą patikslinti informaciją ir duomenis (b. l. 37). 2016 m. rugsėjo 2 d.

Aplinkos apsaugos agentūra elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad jo pateikta paraiška atmesta, kadangi nepašalinti atitinkamų institucijų atliktų patikrinimų metu nustatyti pažeidimai (b. l. 41). Vadovaujantis Taisyklių 16.1.1 punkto nuostatomis, Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi užpildytą paraišką, per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos atlieka pateiktų duomenų ir dokumentų ir (arba) jų kopijų analizę ir jeigu duomenys ir informacija yra klaidingi, netikslūs, neišsamūs arba neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, atmeta paraišką ir paraiškoje nurodytu elektroniniu paštu informuoja atliekas tvarkančią įmonę apie nustatytus trūkumus bei nustato ne ilgesnį negu 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti.

Jei atliekas tvarkanti įmonė per nustatytą terminą nepašalina trūkumų ir nepateikia paraiškos, Aplinkos apsaugos agentūra priima sprendimą neregistruoti registro objekto ir apie tai informuoja atliekas tvarkančią įmonę elektroniniu paštu per

5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Pagal Taisyklių 16.2 punktą, jeigu duomenys ir informacija atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, Aplinkos apsaugos agentūra įregistruoja atliekas tvarkančią įmonę į registrą registro objektu. Atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasi aptartomis teisės normomis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas, įformintas 2016 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas informacijai ir duomenims patikslinti, nėra galutinis sprendimas, kuriuo užbaigta administracinė procedūra. Pareiškėjui atitinkamų trūkumų per nustatytą terminą nepašalinus, turėtų būti priimamas galutinis sprendimas atmesti paraišką. Duomenų apie tokį viešojo administravimo subjekto sprendimą nenustatyta. Kita vertus, kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame laiške pateikto sprendimo turinio, šis sprendimas, nors ir nėra priimtas ankstesniojo, 2016 m. rugpjūčio

22 d., sprendimo pagrindu, tačiau juo pareiškėjo paraiška atmetama, nenustatant jokio termino trūkumams pašalinti, nurodoma, jog pareiškėjas gali teikti paraišką iš naujo Taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimas sukelia pareiškėjui materialinio pobūdžio pasekmes, nes užkerta jam kelią įregistruoti duomenis registre. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo vertinti, kad šis sprendimas yra tarpinis dokumentas ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nagrinėtinas teisme. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo RUAB „Vespila“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti RUAB „Vespila“ skundo priėmimo klausimą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė