Legislator Case Law & Legislation
4048aac9-79b4-4e27-905b-6feeae44d655 AI generated

4048aac9-79b4-4e27-905b-6feeae44d655 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 4048aac9-79b4-4e27-905b-6feeae44d655
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-12-04 sprendimÄ dėl pensijų kaupimo įmokų tarifo Nr. (10.24) 1-7340; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti į pareiÅ¡kėjos pensijų fondo sÄ skaitÄ trÅ«kstamÄ pensijų įmokos dalį, kuri į jos pensijų fondo sÄ skaitÄ nebuvo pervesta už 2009 m. II ketvirtį, t. y. 174,42 Lt; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti į pareiÅ¡kėjos pensijų fondo sÄ skaitÄ ne mažiau kaip 5,5 % pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (b.l. 2-7).               PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja pirmÄ kartÄ pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarė 2003-11-04 ir Pensijų kaupimo sutarties pagrindu tapo pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu, pensijų fonde kaupia pensijų įmokÄ (valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį). 2009-04-01 - 2009-06-30 laikotarpiu (2009 m.

Legislator headnote

AI generated

4048aac9-79b4-4e27-905b-6feeae44d655 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pabrėžia, kad pensijų kaupimo sutarties Å¡alys negali tarpusavyje susitarti, kokio dydžio pensijų įmokas pensijų kaupimo dalyvis gali ar turi kaupti jo pasirinktame pensijų fonde visÄ sutarties laikotarpį. Å ios Å¡alys susitaria tik dėl tarpusavio bendradarbiavimo kaupiant pensijų įmokas, tačiau tarpusavio susitarimu negali įtakoti pensijų įmokų dydžio. Å ių įmokų dydžius tvirtina įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės normomis - atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                              Administracinė byla Nr. I-34-437/2012                                                                                       Proceso Nr. 3-61-3-02131-2009-1                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.8; 74                        (S)                                                                                                                                                     VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS  TEISMAS                                         S P R E N D I M A S                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2012 m. spalio 19 d.                                                            Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Â pagal pareiÅ¡kėjos J.

T. skundÄ Â atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „SEB investicijų valdymas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                n u s t a t ė:                PareiÅ¡kėja J. T. 2009-12-14 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-12-04 sprendimÄ dėl pensijų kaupimo įmokų tarifo Nr. (10.24) 1-7340; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti į pareiÅ¡kėjos pensijų fondo sÄ skaitÄ trÅ«kstamÄ pensijų įmokos dalį, kuri į jos pensijų fondo sÄ skaitÄ nebuvo pervesta už 2009 m. II ketvirtį, t. y. 174,42 Lt; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti į pareiÅ¡kėjos pensijų fondo sÄ skaitÄ ne mažiau kaip 5,5 % pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (b.l. 2-7).               PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja pirmÄ kartÄ pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarė 2003-11-04 ir Pensijų kaupimo sutarties pagrindu tapo pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu, pensijų fonde kaupia pensijų įmokÄ (valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį). 2009-04-01 - 2009-06-30 laikotarpiu (2009 m.

II ketvirtis) gavo 6976,67 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis Pensijų kaupimo sutartimi bei Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu, Fondo valdyba nustatytu terminu į pareiÅ¡kėjos pensijų fondo sÄ skaitÄ turėjo pervesti 383,72 Lt sumÄ (5,5% x 6976,67 Lt = 383,72 Lt). 2009-06-11 į J. T. pensijų fondo sÄ skaitÄ buvo pervesta 209,30 Lt dydžio įmoka. Tai 174,42 Lt mažiau nei turėjo bÅ«tų pervesta ((5,5% x 6976,67 Lt) - 209,30 Lt = 174,42 Lt).            PaaiÅ¡kino, kad Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d. nustato, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms.

Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu viena iÅ¡ esminių pensijų kaupimo sutarties sÄ lygų buvo pensijų įmokų, kurias perveda Fondo valdyba į pensijų fondÄ , dydis. LR pensijų sistemos reformos įstatymo (2002-12-03 redakcija, įsigaliojusi 2003-01-01) 4 str. 1 d. imperatyviai nustatė, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 %, 2005 metais - 3,5 %, 2006 metais - 4,5 %, nuo 2007 metų - 5,5 % dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kadangi įstatymas atgal negalioja (Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. 1 d., CK 1.7 str. 2 d.), LR pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimai neturi įtakos Pensijų kaupimo sutarčiai, nes ji sudaryta iki Reformos įstatymo pakeitimų priėmimo.

Be to, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Kadangi pensijų kaupimo sutartį pareiÅ¡kėja sudarė iki pensijų įmokų dydžio LR pensijų sistemos reformos įstatyme pakeitimo (sumažinimo), mažesnio dydžio pensijų įmokos nei 5,5% nuo pajamų (nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) pervedimas į pensijų fondų sÄ skaitas yra neteisėtas. Vertina, kad mažesnių pensijų įmokų pervedimas prieÅ¡tarauja sudarytos Pensijų kaupimo sutarties nuostatoms bei teisės aktams, galiojusiems pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu. Pažymi, kad LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimai, keičiantys pensijų įmokų dydžius, buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ 2009-01-17 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2009-01-17, Nr. 6-160), 2009-03-05 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, Žin., 2009-03-05, Nr. 25-971), 2009-05-12 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, Žin., 2009-05-12, Nr. 54-2136).

Fondo valdyba atitinkamai tik tiems asmenims, kurie sudarė pensijų kaupimo sutartis po nurodytų Reformos įstatymo pakeitimų paskelbimo (įsigaliojimo), turi pervesti sumažintas įmokas asmenims, sudariusiems sutartis iki nurodytų LR pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimų paskelbimo (įsigaliojimo) privalo pervesti tokio dydžio įmokas, kurios galiojo dalyviams sudarant pensijų kaupimo sutartis, t. y. nesumažintas įmokas.               Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo.

Apie posėdžio laikÄ Â ir vietÄ Â pareiÅ¡kėjai praneÅ¡ta (b.l. 105).           Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) atsiliepime pareiÅ¡kėjos skundÄ Â praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ Â (b.l. 21-23). PaaiÅ¡kina, kad pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 75-3472) 4 straipsnio 7 dalį, Fondo valdyba privalo registruoti tarp pensijų kaupimo bendrovių ir dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis Pensijų kaupimo sutarčių registre.

Pagal Pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimu Nr. 1037 (Žin., 2007, Nr. 105-4300), 9 punktÄ , Fondo valdyba yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, kuri kartu yra ir registro tvarkymo įstaiga. Tvarkydama šį registrÄ ir registruodama pensijų kaupimo sutartis, Fondo valdyba privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Fondo valdyba, remdamasi jos tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvienÄ dalyvį turi pervesti atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnis labai aiškiai įvardija asmenų kategorijas, datas bei pensijų įmokų dydžius, kuriuos reikia pervesti pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Fondo valdyba, patikrinusi apskaičiuotų ir pervestų pensijų įmokų dydžius, klaidų nenustatė. Todėl Fondo valdyba laiko visiškai nepagrįstu pareiškėjos teiginį, kad Fondo valdyba asmenims, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01 turėjo ir po 2009-01-01 taikyti Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2009-01-01, t.y. toliau pervedinėti 5,5 procento dalyvio pajamų pensijų įmokas.

Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2009-01-01 atskirai neiÅ¡skyrė asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01 ir nenustatė jiems atskiro pensijų įmokos tarifo, todėl taikyti jiems kitokį tarifÄ , negu tas, kuris įsigaliojo nuo 2009-01-01 nebuvo jokio pagrindo. Fondo valdyba, apskaičiuodama ir pervedinėdama pensijų įmokas pensijų fondams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jokių veiksmų, kurie nebÅ«tų paremti įstatymais ar pažeistų pareiÅ¡kėjos teises ar teisėtus interesus, neatliko.

Pabrėžia, kad visiÅ¡kai nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjos teiginys, jog Fondo valdyba privalo vadovautis ne Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, o pensijų kaupimo sutartimis, sudarytomis tarp pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių. Fondo valdyba pažymi, kad Å¡ios sutartys įstatymo galiÄ turi tik jos Å¡alims, tuo tarpu Fondo valdyba nėra ir negali bÅ«ti laikoma Å¡ios sutarties Å¡alimi ir tokių sutarčių sudarymas Fondo valdybai sukelia tik tas pareigas, kurias ji privalo vykdyti vadovaujantis galiojančiais įstatymais - užregistruoti Å¡iÄ sutartį, pervedinėti įstatymo nustatyto dydžio pensijų įmokas ir pan.

Pabrėžia, kad pensijų kaupimo sutarties Å¡alys negali tarpusavyje susitarti, kokio dydžio pensijų įmokas pensijų kaupimo dalyvis gali ar turi kaupti jo pasirinktame pensijų fonde visÄ sutarties laikotarpį. Å ios Å¡alys susitaria tik dėl tarpusavio bendradarbiavimo kaupiant pensijų įmokas, tačiau tarpusavio susitarimu negali įtakoti pensijų įmokų dydžio. Å ių įmokų dydžius tvirtina įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės normomis - atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 6.156, 6.157 str., Å¡alys neturi teisės nustatyti ar taikyti sutarties sÄ lygų, kurios prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms - tokioms sÄ lygoms taikomos niekinio sandorio pasekmės. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009-01-01 buvo nustatyta, kad pensijų įmokos dydis nuo 2007-01-01 yra 5.5 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Toks pensijų įmokų tarifas ir buvo taikomas 2007 bei 2008 metais. Tačiau minėta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata įstatymų leidėjas neužkirto sau kelio keisti pensijų įmokų dydžius ateityje. PaaiÅ¡kina, kad asmens „antrosios pakopos“ pensijos kaupimas finansuojamas valstybinio socialinio draudimo („socialinio solidarumo sistemos“) finansų sÄ skaita, o dalyvavimas Å¡ioje sistemoje atitinkamai sumažina valstybinio socialinio draudimo pensijos, į kuriÄ asmuo galės pretenduoti, dydį (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 6 str. 1 d.).

Todėl, jei asmens įgysimos valstybinio socialinio draudimo pensijos sumažėjimas dėl to, kad dalis įmokų pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, įgyjant teisę į papildomas neapibrėžto dydžio pajamas ateityje, yra vertintinas kaip tinkamas ir teisingas susidarančių socialinio draudimo pensijos dydžio praradimų kompensavimas, analogiškai turėtų būti vertinamas pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos pensijų įmokos dalies dydžio sumažinimas, nes tai atitinkamai (proporcingai) padidina asmens įgysimos valstybinio socialinio draudimo pensijos, laiduojamos valstybės, dydį (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 6 str. 1 d.).

Be to, įstatymų leidėjas yra nustatęs dar vienÄ sumažintų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmÄ - Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009-06-30 (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais - 6 procentai, nuo 2015-01-01 - 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tuo tarpu asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009-07-01, pensijų įmokos dydis nuo 2011-01-01 yra 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pažymi, kad vadovaujantis CK 4.37 - 4.38 str., Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 2 str. 10-11 d. nuostatomis, mokėtinos pensijų įmokos nėra pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės objektas - pensijų kaupimo dalyviui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik Pensijų fondÄ sudarančio pensijų turto, t.y. už pensijų įmokų lėšas įsigyto turto bei investicijų pajamų (sÄ naudų), gautų iÅ¡ Å¡io turto (lėšų), sumos, dalis, nustatoma pagal jo pensijų sÄ skaitoje įraÅ¡ytų apskaitos vienetų skaičių.

Todėl pensijų įmokų dydžio keitimas niekaip neįtakoja (neriboja) pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisių į nuosavybės objektÄ t.y. teisių į jau įgytÄ turtÄ . Konstatuoti, kad nuosavybės teisė ribojama, bÅ«tų galima, jei įstatymas dėl pensijų įmokos dydžio sumažinimo bÅ«tų įsigaliojęs atgaline tvarka, įpareigodamas grÄ Å¾inti jau pervestas pensijų kaupimo bendrovėms įmokas.              Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovei apie bylos nagrinėjimo vietÄ Â ir laikÄ Â praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 104).             Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepimo į skundÄ Â nepateikė, apie teismo posėdį praneÅ¡ta, bylÄ Â prašė nagrinėti be jo dalyvavimo (b.l. 102).             Skundas netenkintinas.               Nustatyta, kad 2003-11-04 pareiÅ¡kėja J.

T. su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarė pensijos kaupimo sutartį  Nr. VB10012694, o 2006-06-16 – pensijų kaupimo sutartį Nr. VB00304302 (b.l. 13-17).               J. T. 2009-11-30 su skundu kreipėsi į Fondo valdybÄ , praÅ¡ydama į jos pensijų fondo sÄ skaitÄ Â pervesti trÅ«kstamÄ Â pensijų įmokos dalį, kuri nebuvo pervesta už 2009 m. II ketvirtį – 174,42 Lt (b.l. 9-10).              Atsakovė 2009-12-04 priėmė pareiÅ¡kėjos skundžiamÄ Â aktÄ Â Nr. (10.24) I-7340, kuriuo atsakė, kad patikrinus apskaičiuotas ir į pareiÅ¡kėjos pasirinktÄ Â valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo pensijų fondÄ Â pervestas kaupiamÄ sias pensijų įmokas, klaidų nenustatyta (b.l. 8-10).

Paaiškino, kad remiantis Reformos įstatymo 4 straipsniu, pensijų įmokos dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 yra 3 procentai, nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 ir 2010 metais – 2 procentai pensijų kaupimo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o nuo 2011 metų galios 5.5 procentų įmokos tarifas. Taip pat paaiškinta, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo dalyviais iki 2009-06-30, nuo 2012 iki 2014 metų pensijų įmokos tarifas bus padidintas iki 6 procentų pensijų kaupimo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

                Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl to, ar kaupiamųjų pensijų įmokų dydžiai, skaičiuojami nuo pareiÅ¡kėjos pajamų ir pervedami į pensijų kaupimo fondÄ , sumažinti teisėtai.                2002-12-03 LR pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 7 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvių įskaitÄ tvarko ir pensijų įmokas į dalyvių pasirinktas pensijų kaupimo bendroves Vyriausybės nustatyta tvarka perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. (redakcija iki 2008-12-31), pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, nuo 2007 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 2003-07-04 LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvavimas pensijų kaupime prasideda sudarius pensijų kaupimo sutartį ir jÄ Ä¯registravus pensijų kaupimo sutarčių registre.

Remiantis Å¡io įstatymo 4 str. 7 ir 8 d., pensijų kaupimo sutartis registruoja Valdyba sutarčių registre. Valdyba, tvarkydama sutarčių registrÄ ir registruodama pensijų kaupimo sutartis ir jų pabaigÄ , privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumÄ .                  2009-01-15 priimtas LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo pakeista LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. ir papildyta 3 ir 4 d.

Nustatyta, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, 2009 ir 2010 metais – 3 procentai, nuo 2011 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šis įstatymas įsigaliojo 2009-01-01, nors oficialiai „Valstybės žiniose“ paskelbtas tik 2009-01-17. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. (2009-01-15 redakcija) buvo nustatytas sumažintas 3 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis (2,5 procento pajamų mažesnis nei nustatytasis iki 2009 metų). 2009-04-28 priimtas LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimo įstatymas, kuriuo pakeista  LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. ir nustatyta, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 – 3 procentai, nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 ir 2010 metais – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009-06-30 (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais – 6 procentai, nuo 2015-01-01 – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009-07-01 pensijų įmokos dydis nuo 2011-01-01 yra 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.                  Nustatyta, kad pareiškėja pensijų kaupimo sistemos dalyve tapo 2003 m., galiojant LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. redakcijai, nustačiusiai pensijų įmokos, skaičiuojamos nuo 2007 m., dydį – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji 2009-04-01 - 2009-06-30 laikotarpiu (2009 m. II ketvirtis) gavo 6976,67 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir vadovaujantis pensijų kaupimo sutartimi bei LR pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu, Fondo valdyba nustatytu terminu į pareiÅ¡kėjos pensijų fondo sÄ skaitÄ turėjo pervesti 383,72 Lt sumÄ (5,5% x 6976,67 Lt = 383,72 Lt). 2009-06-11 į J. T. pensijų fondo sÄ skaitÄ buvo pervesta 209,30 Lt dydžio įmoka.

Tai 174,42 Lt mažiau nei turėjo bÅ«tų pervesta ((5,5% x 6976,67 Lt) - 209,30 Lt = 174,42 Lt).                  Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Fondo valdyba, remdamasi jos tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvienÄ dalyvį turi pervesti atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnis labai aiÅ¡kiai įvardija asmenų kategorijas, datas bei pensijų įmokų dydžius, kuriuos reikia pervesti pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Pagal Pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimu Nr. 1037 (Žin., 2007, Nr. 105-4300), 9 punktÄ , Fondo valdyba yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, kuri kartu yra ir registro tvarkymo įstaiga.

Tvarkydama šį registrÄ ir registruodama pensijų kaupimo sutartis, Fondo valdyba privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumÄ . Pensijų įmokas fondams perveda Valdybos fondo administravimo įstaigos. Minėto dydžio pensijų įmokos apskaičiuotos ir pervestos vadovaujantis nuo 2009-01-01 galiojančio LR pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012-06-29 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, kad „į specialius pensijų fondus pervedamų lėšų, skirtų senatvės pensijai ar jos daliai sukaupti, dydis yra viena iÅ¡ prielaidų pasiekti, kad Å¡iuos fondus administruojančių Å«kio subjektų Å«kinės veiklos (inter alia investavimo) rezultatai bÅ«tų geri, todėl jeigu įstatymų leidėjas, esant bÅ«tinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia šį dydį sumažinti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad jÄ kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neiÅ¡vengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingÄ jų kompensavimÄ ; gali bÅ«ti pasirenkami įvairÅ«s tokio kompensavimo bÅ«dai“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nusprendęs iÅ¡ esmės pertvarkyti senatvės pensijų sistemÄ (be kita ko, ir taip, kad senatvės pensijai ar jos daliai skirtos lėšos nebebÅ«tų kaupiamos specialiuose pensijų fonduose), privalo siekti, kad pensijų sistemos dalyviai nepatirtų praradimų, o jeigu praradimai, ypač kai jie esminiai, bÅ«tų neiÅ¡vengiami, įstatymų leidėjas turėtų nustatyti teisingÄ jų kompensavimÄ .

Konstitucinio Teismo vertinimu, nuo 2009-01-01 nustatytu kaupiamųjų pensijų įmokų dydžio sumažinimu nuo 5,5 procento iki 3 procentų pajamų (atsižvelgiant į tai, kad pensijų sistemos reformos pradžioje buvo nustatytas netgi mažesnis šių įmokų dydis) nebuvo paneigta kaupiamosios pensijos esmė. Minėtu nutarimu iš esmės pripažinta, kad LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimu nustatytas pensijų įmokų dydžio sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai.

LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2009-01-01 atskirai neiÅ¡skyrė asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01 ir nenustatė jiems atskiro pensijų įmokos tarifo. Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d. nustato, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms. Tačiau atsakovė nebuvo su pareiÅ¡kėja sudarytos pensijos kaupimo sutarties šalimi. Todėl J. T. nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė privalo vadovautis ne LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. nuostatomis, o pensijų kaupimo sutartimis, sudarytomis tarp pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių.

Minėtos sutartys įstatymo galiÄ turi tik jos Å¡alims, tuo tarpu tokių sutarčių sudarymas Fondo valdybai sukelia tik tas pareigas, kurias ji privalo vykdyti pagal galiojančius įstatymus. Pabrėžtina, kad pensijų kaupimo sutarties Å¡alys negali tarpusavyje susitarti, kokio dydžio pensijų įmokas pensijų kaupimo dalyvis gali ar turi kaupti jo pasirinktame pensijų fonde visÄ sutarties laikotarpį, jos susitaria tik dėl tarpusavio bendradarbiavimo kaupiant pensijų įmokas; Å¡ių įmokų dydžius tvirtina įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės normomis – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, o pagal Civilinio kodekso 1.80, 6.156, 6.157 str., Å¡alys neturi teisės nustatyti ar taikyti sutarties sÄ lygas, prieÅ¡taraujančias imperatyvioms teisės normoms.

Fondo valdyba, apskaičiuodama ir pervedinėdama pensijų įmokas pensijų fondams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jokių veiksmų, kurie nebÅ«tų paremti įstatymais ar pažeistų pareiÅ¡kėjos teises ar teisėtus interesus, neatliko.                 Pensijų įmokos į pareiÅ¡kėjos pensijų fondo sÄ skaitÄ buvo pervedamos vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimu.

Nėra pagrindų naikinti  pareiÅ¡kėjos skundžiamo akto ir atsakovę įpareigoti atlikti veiksmus. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Fondo valdyba pažeidė pensijų kaupimo dalyvių teises ar teisėtus interesus, kad pažeidžiami pensijų kaupimo fondų dalyvių teisėti lÅ«kesčiai ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, nes atsakovės veiksmai teisėti, teisės aktuose nustatytas dvejopas sumažintų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas: iÅ¡mokant didesnes valstybinio socialinio draudimo pensijas bei padidinant pensijų įmokų tarifÄ iki 6 procentų 2012-2014 metais, be to, pensijų bÅ«simos įmokos nėra pensijų kaupimo dalyvių nuosavybės objektas.                            Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,                n u s p r e n d ė:

               PareiÅ¡kėjos J. T. skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ .                Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai.                 Teisėjai                                                                                        Raimondas Blauzdžius                                                                                                    Liuda Arlauskienė                                                                                      Mefodija Povilaitienė