2021-03-17 Nr. AB-5439-3-61-3-02460-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-644-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02460-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininkui M. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SD-100-6295 „Dėl J. D. skundo“ (toliau – ir VDI sprendimas, Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2019 m. gegužės 4 d. kreipėsi į VDI su skundu dėl VDI Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininko M. L. (toliau – ir DGK pirmininkas M. L.) veiksmų (neveikimo) nagrinėjant darbo bylą pagal pareiškėjos prašymą išnagrinėti darbo ginčą su UAB „Rūta”. DGK pirmininkas M. L., nagrinėdamas darbo bylą, turėjo ją ne tik informuoti apie laisvas nuolatines darbo vietas, bet ir pasiūlyti užimti tokią laisvą darbo vietą. Privalėjo išaiškinti abiems šalims Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 71 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta, jog pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas turi būti ne tik informuotas apie laisvas nuolatines darbo vietas, tačiau jam turi būti pasiūloma užimti tokią laisvą darbo vietą (ar panašias pareigas). DGK pirmininkas neaptarė šio klausimo, nors viena iš darbo ginčų komisijos pirmininko funkcijų yra konsultavimas (išaiškinimas) darbo teisės klausimais žodžiu (proceso metu) ir raštu (darbo ginčų komisijos sprendimuose). Pareiškėjos nuomone, DGK pirmininko M. L. darbinė veikla neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto profesionalumo principo bei VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytų valstybės tarnautojų pareigų. Taip pat DGK pirmininkas nepasiekė savo tikslų, kurie keliami darbo ginčų komisijai – taikinamoji procedūra. Pareiškėjos manymu, VDI, pateikdama atsakymą į pareiškėjos skundą, neperklausė garso įrašo ir objektyviai neįvertino DGK pirmininko pareigų, numatytų pareigybės aprašyme, kurias jis privalėjo atlikti posėdžio metu.

3. Atsakovas VDI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Darbo ginčų komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 3 punktą, darbo ginčų komisija, priimdama sprendimus, yra savarankiška ir nepriklausoma. Taigi darbo ginčų komisijos pirmininkas pats sprendžia, kokius klausimus yra tikslinga užduoti ginčo šalims bei, matydamas būtinumą, teikia darbo ginčo šalims išaiškinimus darbo teisės klausimais žodžiu (proceso metu) ir raštu (darbo ginčų komisijos sprendimuose). DK 226 straipsnio 7–8 dalys numato, kad ginčo šalys darbo ginčų komisijos posėdyje turi teisę pareikšti papildomų reikalavimų ir pateikti papildomų įrodymų.

Posėdyje išklausomi šalių ir liudytojų paaiškinimai, susipažįstama su dokumentais, kitais įrodymais ir jie įvertinami. Taigi posėdžio metu ginčo šalims yra suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją, jos gali užduoti klausimus viena kitai ir komisijai. Nagrinėjant pareiškėjos 2019 m. gegužės 4 d. skundą, buvo įvertintas M. L. paaiškinimas bei 2017 m. lapkričio 2 d. darbo bylos garso įrašas. Visi sprendimo motyvai buvo išdėstyti 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. DGKS–5739, kuriame yra išsamiai, aiškiai ir motyvuotai išdėstyta komisijos pozicija, pateiktas išaiškinimas dėl terminuotų sutarčių vykdymo.

Nustatyta, jog posėdžio metu buvo išklausytos abi darbo ginčo šalys – tiek pareiškėja, tiek atsakovas, abi laisvai galėjo užduoti klausimus. Be to, pareiškėja posėdžio metu pabrėžė, kad ji turi aukštąjį universitetinį magistro laipsnio teisinį išsilavinimą. Kadangi tiek pareiškėja su savo atstove advokate, tiek darbdavio atstovas aktyviai dalyvavo darbo bylos nagrinėjime, todėl pareiškėjos 2019 m. gegužės 4 d. skunde nurodyta pretenzija, kad “pareiškėja laukė, kada pirmininkas paklaus šio klausimo” (apie tai, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas turi būti ne tik informuotas apie laisvas nuolatines darbo vietas, tačiau jam turi būti pasiūloma užimti tokią laisvą darbo vietą), tačiau “pareiškėjos jis nepaklausė ir atmetė jos prašymą <…>”, taigi, vien tik aplinkybė, kad komisijos pirmininkas ar nariai nepaklausė pareiškėjos vieno ar kito klausimo, nesudaro pagrindo teigti, kad M.

L. nevykdė ar netinkamai vykdė jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (tarp jų – konsultavimo funkciją) ar nesilaikė VTĮ nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklą. VDI pažymėjo, kad, įvertinus 2017 m. lapkričio 2 d. darbo bylos Nr. APS-116-19719 posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad M. L. pasiūlė ginčo šalims ginčą išspręsti taikiai, ginčo šalys išsakė savo pozicijas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau šalims bendro sutarimo pasiekti nepavyko, todėl nepavykus ginčo išspręsti taikiai M.

L. priėmė sprendimą darbo bylą pradėti nagrinėti iš esmės. VDI teigimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo DGK pirmininkas M. L. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog sutinka su VDI atsiliepimu ir jame išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad nagrinėtoje darbo byloje tarp pareiškėjos ir buvusio darbdavio UAB “Rūta” nebuvo laikoma, jog pareiškėja praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Byloje buvo laikomasi nuomonės, kad galimo pažeidimo termino pradžios nėra galimybės nustatyti, kadangi galimas pažeidimas (netinkamos rūšies darbo sutarties sudarymas, termino nustatymas) buvo tęstinis, todėl galimas pažeidimas galėjo būti sietas su jo pabaiga. Šie terminai nebuvo pažeisti. Be to, pareiškėja savaip interpretuoja posėdžio garso įrašą. Priešingai, nei teigia pareiškėja, ji nebuvo kaltinama jokiu tęstinio pažeidimo padarymu. Galimą tęstinio pobūdžio pažeidimą pareiškėjos atžvilgiu galbūt darė atsakingas už tinkamą sutarties sudarymą darbdavys – UAB “Rūta”. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, visi klausimai ir išsakyti argumentai minėtos darbo bylos nagrinėjimo metu atitiko galiojančias teisės normas. Kiekvienas darbo ginčų komisijos narys, tarp jų ir DGK pirmininkas, teikė tokius klausimus, kurie buvo reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl VDI 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 4 d. pateikė VDI skundą, kuriame nurodė, jog 2017 m. spalio 5 d. ji kreipėsi į VDI Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą (darbdavio atstovą) sudaryti su ja neterminuotą darbo sutartį. Pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas turi būti ne tik informuotas apie laisvas nuolatines darbo vietas, tačiau jam turi būti pasiūloma užimti tokią laisvą darbo vietą (ar panašias pareigas). DGK pirmininkui M. L. nagrinėjant šį ginčą posėdžio metu, pareiškėja laukė, kada pirmininkas paklaus šio klausimo. Tačiau jis pareiškėjai šio klausimo neuždavė ir atmetė jos prašymą įpareigoti darbdavio atstovą sudaryti su darbuotoja neterminuotą darbo sutartį. Pareiškėjos teigimu, M. L. pažeidė vieną iš savo pareigų – atlikti konsultavimo funkciją, taip pat, jos teigimu, jo darbinė veikla pažeidžia VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą vieną iš valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų – profesionalumą. VDI, atlikusi skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą, ginčijamu Sprendimu pareiškėją informavo apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Sprendime konstatavo, jog DGK pirmininkas M. L. 2017 m. lapkričio 2 d., nagrinėdamas pareiškėjos prašymą (darbo bylos Nr. APS-116-19719/2017), vykdė savo teises ir pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose ir faktų ar įrodymų dėl VDI pareigūnų / valstybės tarnautojų funkcijų vykdymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo nenustatyta. Pareiškėja su minėtu VDI sprendimu nesutiko, teigdama, kad atsakovas jai atsakė nepakankamai išsamiai, jos nuomone, komisijos pirmininkas neatlieka savo pareigų tinkamai ir profesionaliai.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento 3 punktą, darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, yra savarankiška ir nepriklausoma, todėl sutiko su atsakovo teiginiu, jog darbo ginčų komisijos pirmininkas pats sprendžia, kokius klausimus yra tikslinga užduoti ginčo šalims bei matydamas būtinybę teikia darbo ginčo šalims išaiškinimus darbo teisės klausimais žodžiu (proceso metu) ir raštu (sprendimuose). Teismas taip pat vadovavosi DK 226 straipsnio 7, 8 dalimis, pabrėždamas, kad posėdžio metu ginčo šalims yra suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją, taip pat jos gali užduoti klausimus viena kitai ar komisijai.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. spalio 5 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą (darbdavio atstovą) su ieškove sudaryti neterminuotą darbo sutartį; atsakovo (darbdavio atstovo) paskirtą įspėjimą pripažinti nepagrįstu ir įpareigoti jį panaikinti; dėl patirtos netiesioginės diskriminacijos priteisti iš atsakovo (darbdavio atstovo) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyrius 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. DGKS–5739 pareiškėjos prašymo dalį dėl įspėjimo panaikinimo nagrinėti atsisakė, likusią dalį atmetė.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo padavimo darbo ginčų komisijai termino, vadovavosi DK 220 straipsnio 1 ir 2 dalimis, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, ir nurodė, kad atsakovo ginčijamame sprendime pažymėta, jog dėl pareiškėjos keliamo klausimo (prašymo padavimo darbo ginčų komisijai termino) 2017 m. lapkričio 2 d. priimtame sprendime Nr. DGKS–5739 yra išsamiai, aiškiai ir motyvuotai išdėstyta komisijos pozicija, pateiktas išaiškinimas dėl terminuotų sutarčių vykdymo. Papildomai ginčo sprendime išaiškinta darbo ginčų komisijos pirmininko nušalinimo nuo prašymo nagrinėjimo galimybė, jeigu yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatyti nušalinimo pagrindai (DK 226 str. 6 d. nuostatos).

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginio, jog jai nebuvo pateiktas klausimas, susijęs su DK 71 straipsnyje nustatytomis darbdavio prievolėmis, taip pat nebuvo pateiktos konsultacijos šiuo klausimu, pažymėjo, kad darbo ginčų komisija priimdama sprendimus yra savarankiška ir nepriklausoma, teismo posėdyje dalyvavę atsakovo atstovai taip pat akcentavo, jog DGK pirmininkas pagal galiojantį teisinį reguliavimą pats sprendžia, kokius klausimus tikslinga užduoti ginčo šalims bei matydamas būtinumą teikia darbo ginčo šalims išaiškinimus darbo teisės klausimais žodžiu (proceso metu) ir raštu (sprendimuose). Atsakovo atstovai paaiškino, jog nagrinėjant pareiškėjos 2019 m. gegužės 4 d. skundą, buvo įvertintas M. L. paaiškinimas bei 2017 m. lapkričio 2 d. darbo bylos garso įrašas. Iš į bylą pateikto 2017 m. lapkričio 2 d. darbo bylos garso įrašo nustatyta, jog posėdžio metu buvo išklausytos abi darbo ginčo šalys, tiek pareiškėja, tiek atsakovas, abi ginčo šalys galėjo laisvai pasisakyti, užduoti klausimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovai paaiškino, jog pareiškėja darbo ginčo nagrinėjimo metu pabrėžė, jog turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, be to, ji posėdyje dalyvavo su savo atstove advokate. Darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėja darbo ginčo nagrinėjimo metu aiškiai pasisakė, jog ji yra teisininkė, todėl teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pareiškėjo 2019 m. gegužės 4 d. skunde nurodytas teiginys, kad “pareiškėja laukė, kada pirmininkas paklaus šio klausimo” (apie tai, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas turi būti ne tik informuotas apie laisvas darbo nuolatines darbo vietas, tačiau jam turi būti pasiūloma užimti tokią laisvą darbo vietą), tačiau “pareiškėjos jis nepaklausė ir atmetė jos prašymą <…>”, tai yra, vien tik aplinkybė, kad komisijos pirmininkas ar komisijos nariai nagrinėdami darbo bylą nepaklausė pareiškėjos vieno ar kito klausimo, nesudaro pagrindo teigti, kad M. L. nevykdė ar netinkamai vykdė jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (tarp jų – konsultavimo funkciją) ar nesilaikė VTĮ nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklą.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pati pareiškėja 2019 m. gegužės 4 d. skunde nurodė, jog jį teikia dėl to, kad yra pateikusi darbo ginčų komisijai naują prašymą (darbo ginčas su kitu darbdaviu), kurio nagrinėjimas, kaip ir 2017 m. spalio mėn., vėl paskirtas VDI Šiaulių II-ajai darbo ginčų komisijai, o pareiškėjai, kaip ji nurodo, „nepatinka šis komisijos pirmininkas“, jos nuomone, jo „kompetencija yra žema, jis neatlieka pareigybės aprašyme numatytų darbo funkcijų“, tačiau, kaip nurodė atsakovo atstovai, priėmus pareiškėjai nepalankų 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą, ji neteikė skundų dėl DGK pirmininko veiksmų, o tik 2019 m. balandžio mėn. iniciavo naują darbo ginčą su kitu darbdaviu ir, sužinojusi, kad darbo ginčo nagrinėjimas priskirtas tai pačiai darbo ginčų komisijai, pateikė skundą dėl 2017 m. lapkričio 2 d. darbo bylos nagrinėjimo.

15. Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. darbo ginčo bylos posėdžio garso įrašas (posėdžio 12:55-14:00 min.) taip pat patvirtina atsakovo teiginį, jog M. L. pasiūlė ginčo šalims kilusį ginčą spręsti taikiai, o ginčo šalys išsakė savo pozicijas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau šalims bendro sutarimo nepasiekus, ginčas buvo nagrinėtas iš esmės, todėl pareiškėjos argumentą, jog darbo bylos nagrinėjimo metu pirmininkas nepasiūlė šalims kilusio ginčo spręsti taikiai, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas dėl pareiškėjos prašymo skirti valstybės pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažymėjo, jog tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Priimdama sprendimą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad VDI tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, atlikdamas pareiškėjos skunde VDI kompetencijai priskirtų aplinkybių patikrinimą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, taip pat pagrįstai nepasisakė dėl tų skundo aplinkybių, kurių tyrimas nėra priskirtas VDI kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

III. 18. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Teismas atsakė, išdėstė sprendime visai ne tuos klausimus, dėl ko buvo ginčijamasi, dėl ko buvo kreipiamasi į teismą. Teismas sprendime kalba apie DK nuostatas, akcentuoja jas. Ginčas, dėl kurio kreipėsi pareiškėja, yra susijęs ne su DGK pirmininko Reglamento ar Darbo ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344 (toliau – ir Nuostatai), nevykdymu, o su jo pareigybių aprašyme ir VTĮ numatytų pareigų nevykdymu. Darbo ginčų komisijos pirmininkas yra valstybės tarnautojas ir jo teisės ir pareigos yra numatytos VTĮ.

18.2. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, bylą nagrinėję teisėjai taip pat neperklausė posėdžio garso įrašo, todėl klaidingai įvertino aplinkybes, kurios pagrindžia neteisėtus DGK pirmininko M. L. veiksmus, kuriais jis nevykdė ir netinkamai vykdo jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (tarp jų – konsultavimo funkciją) ir nesilaiko VTĮ nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo visiškai ne tą klausimą, kuris buvo iškeltas, išsamiai ir argumentuotai išdėstytas skunde. Pareiškėja neišdėstė skunde motyvo, kad DGK pirmininkas visiškai nesiūlė ginčo šalims susitaikyti. Pareiškėja kėlė klausimą dėl DGK pirmininko jo pareigybių aprašyme numatytos vienos iš funkcijų – konsultavimo nevykdymo, nagrinėjant ginčą posėdžio metu. Nors teismas akcentavo, kad teisę posėdžio metu teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais turėjo pareiškėja, tačiau tai yra pareiškėjos teisė, kuria ji nepasinaudojo, o DGK pirmininko pareiga numatyta pareigybių aprašyme. Asmeniui už pareigos nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą kyla tarnybinė atsakomybė. Be to, DGK pirmininkas nuolat nagrinėja darbo ginčus įstatymų numatytose ribose, jo žinios, kompetencija ženkliai privalo būti aukštesnė negu šalių, kad ir turinčių teisinius išsilavinimus. DGK pirmininkas neatlieka savo pareigybės aprašyme numatytų pareigų, kuo savo veiksmais pažeidžia VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 12 punkto bei 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto reikalavimus.

18.3. Pirmosios instancijos teismas atkreipdamas dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, remiasi EŽTT sena praktika, kuri yra pasikeitusi.

19. Atsakovas VDI atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra aiškiai, išsamiai ir motyvuotai išnagrinėti aptariami klausimai, o pareiškėja apeliaciniame skunde kelia tuos pačius teismo išnagrinėtus klausimus ir nenurodo jokių naujų faktų ar aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo DGK pirmininkas M. L. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad, vadovaujantis darbo ginčų komisijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, darbo ginčų komisija priimdama sprendimus yra savarankiška ir nepriklausoma. Darbo ginčų komisijos pirmininkas pats sprendžia, kokius klausimus tikslinga užduoti ginčo šalims bei matydamas būtinumą teikia darbo ginčo šalims išaiškinimus darbo teisės klausimais žodžiu (proceso metu) ir raštu (sprendimuose). Kiekvienas darbo ginčų komisijos narys, tarp jų ir darbo ginčų komisijos pirmininkas, teikė tokius klausimus, kurie buvo reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

Manytina, kad papildomi klausimai, kurių galbūt tikėjosi pareiškėja, galbūt nebuvo užduodami, kadangi tai nebūtų turėję reikšmės galutinio sprendimo priėmimui. Pareiškėja, turėdama aukštąjį universitetinį magistro laipsnio teisinį išsilavinimą, turėdama didelės teisinio darbo patirties, be to, byloje atstovaujama advokatės, neabejotinai žinojo visas teises, byloje jomis laisvai galėjo naudotis ir faktiškai naudojosi. Nagrinėtoje darbo byloje ginčo šalims buvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai, ginčo šalys išsakė savo pozicijas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau bendro susitarimo ginčo šalims pasiekti nepavyko.

Dėl šios priežasties darbo byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas sprendimas. Vien aplinkybė, kad pareiškėja su buvusiu darbdaviu sudarė taikos sutartį apylinkės teisme, negalėtų suponuoti to, jog sutaikyti ginčo šalis buvo galima ikiteisminio nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad ginčo šalys nesudarė taikos sutarties, negali būti vertinama kaip pirmininko darbo pareigų pažeidimas, kadangi taikos sutartis sudaroma išskirtinai ginčo šalių laisva valia. Darbo byloje buvo aiškinamasi dėl aplinkybių, susijusių su darbo sutarties sudarymu bei keitimu, kadangi tai buvo būtina teisingam bylos išnagrinėjimui, tai buvo daroma darbo įstatymų ir pareigybės aprašyme nustatytose ribose.

Teismas pagrįstai vadovavosi suformuota EŽTT ir LVAT praktika, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną klausimą. Nors pareiškėja teigia, kad cituojama EŽTT praktika yra sena ir pasikeitusi, tačiau šios aplinkybės niekaip nedetalizuoja. Teismo sprendime pacituoti tiek EŽTT sprendimai, tiek LVAT sprendimai negali būti vertinami kaip neaktualūs, kadangi suformuota praktika nesikeičia iki šiol. Teismas išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjos iškeltus klausimus, priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SD-100-6295 „Dėl J. D. skundo“, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininko M. L. atžvilgiu, pagal pareiškėjos 2019 m. gegužės 4 d. skundą.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į atsakovą, prašydama ištirti bei įvertinti Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininko M. L. veiksmus, tarnybinės etikos bei tinkamo pareigų atlikimo aspektais, kuriuos jis atliko 2017 m. lapkričio 2 d. nagrinėdamas darbo ginčą, kilusį tarp pareiškėjos ir UAB „Rūta”.

25. Pareiškėjos skundo pobūdis patvirtina, kad ji 2019 m. gegužės 4 d. skundu siekė, jog Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininkui M. L. būtų skirtos tarnybinės atsakomybės poveikio priemonės.

26. Administracinių teismų praktikoje analogiškose bylose yra konstatuota, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Priimdama sprendimą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti ((Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.) (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015)).

27. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus, nevertina bei nesprendžia, ar konkretaus valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar ne. Teismas tokiais atvejais tik patikrina, ar asmens skundas buvo išnagrinėtas bei dėl jo priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius asmenų skundų nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad byloje ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes juo turėjo būti nustatyta Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininko M. L. veikoje tarnybinio nusižengimo sudėtis, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl nevertinami bei neteikiami į juos atsakymai.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjos 2019 m. gegužės 4 d. skundo tyrimas bei atsakymas į jį atitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (pvz., 8 straipsnio reikalavimus ir kt.). Kolegija sutikdama šiuo klausimu su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų detaliai nebekartoja.

29. Taip pat pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punktą (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas <...> jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.“ Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“

30. Minėta, kad pareiškėja skundą pateikė 2019 m. gegužės 4 d., kuriuo skundžia Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininko M. L. veiksmus, atliktus 2017 m. lapkričio 2 d., t. y. skundžia valstybės tarnautojo veiksmus nuo kurių paaiškėjimo pareiškėjai dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Tai lemia, kad pareiškėjos siekis inicijuoti tarnybinės nuobaudos skyrimą M. L. yra negalimas ir šiuo aspektu.

31. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys