4044ca2e-107b-4fc7-9d77-61d7c8c3a9df · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-397-919/2018 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01360-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.1; 16.9.3; 21.8.1; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Aurelijai Genienei, dalyvaujant pareiškėjai R. R., jos atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – institucija) 2018 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16288-2018 (ROIK: 18083950073) panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė : Institucijos 2018 m. liepos 20 d. nutarimu R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad 2018 m. gegužės 18 d., 14.30 val., K.

BarÅ¡ausko – PaÅ¡ilės g. sankirtoje, Kaune, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Chrysler stratus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti keliÄ â€œ reikalavimo, iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „MB Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154, 1 priedo 203 punkto reikalavimus. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas R. R. atstovo advokato padėjėjo Osvaldo Raščiukevičiaus skundas, kuriame praÅ¡oma administracinio nusižengimo bylÄ Nr. 20-ANR_N-16288-2018 R. R. atžvilgiu, neįrodžius jos veikoje pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, nutraukti. Atstovo nuomone, esminę reikÅ¡mę interpretuojant Kelių eismo taisyklių 154 ir 158 punktus turi ne sÄ voka „Kelias“, o sÄ voka „Duoti keliÄ â€œ, kadangi abiejose nuostatose vairuotojams imperatyviai liepiama duoti keliÄ .

Kelių eismo taisyklėse sÄ voka „Duoti keliÄ â€œ aiÅ¡kinama kaip reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstu kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Atstovo vertinimu, institucija Å¡iuo atveju neįrodė, kad R. R. nedavė kelio mikroautobusui „MB Sprinter“. Atstovo teigimu, R. R. tiek eismo įvykio vietoje, tiek bylÄ nagrinėjant institucijoje, nurodė, kad ji iÅ¡važinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio (PaÅ¡ilės g.), apsidairiusi pirmoje eismo juostoje nematė kitų transporto priemonių, todėl atliko deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ ir iÅ¡važiavo į BarÅ¡ausko g. pirmÄ jÄ eismo juostÄ .

Jau iÅ¡važiavus į pagrindinį keliÄ (BarÅ¡ausko g.), į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , kurioje jau buvo R. R., ėmė rikiuotis mikroautobusas „MB Sprinter“ vairuojamas E. V.. E. V. manevrÄ atliko neįsitikinęs, kad pirma eismo juosta yra laisva, todėl mikroautobuso galine (deÅ¡ine) galimi nubraukė R. R. vairuoto „Chrysler stratus“ automobilio priekinę (kairę) dalį (buferį), dėl ko įvyko eismo įvykis. R. R. nurodė, kad eismo įvykis įvyko ne Å¡alutinio-pagrindinio kelių sankryžoje, o už 6,5 metrų atstumo nuo Å¡ios sankryžos, t. y. pagrindiniame (BarÅ¡ausko g.) kelyje, R.

R. jau spėjus įvažiuoti į pagrindinį keliÄ . R. R. manymu, ji manevrÄ atliko įsitikinusi, kad pirmoji pagrindinio kelio eismo juosta laisva, o ar kitose eismo juostose buvo automobilių, reikÅ¡mės neturi, kadangi R. R. neatliko manevro ir neįvažiavo į kitas eismo juostas. MikroautobusÄ â€žMB Sprinter“ vairavęs eismo įvykio dalyvis E. V. nurodė visai kitokias eismo įvykio aplinkybes ir teigė, kad važiavo pagrindiniu keliu (BarÅ¡ausko g.) pirmÄ ja eismo juosta ir nematė Å¡alutiniame kelyje esančios R.

R. vairuojamos transporto priemonės, sankryžoje ties pagrindiniu-Å¡alutiniu keliu pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį mikroautobuso Å¡onÄ . Daugiau aplinkybių nurodyti negalėjo. Atstovo skunde teigiama, jog, esant situacijai, kai skiriasi abiejų eismo įvykio dalyvių parodymai, institucija privalėjo vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtintų, arba paneigtų R. R. kaltę. Tačiau administracinio nusižengimo protokolas R. R. buvo suraÅ¡ytas ir jos kaltė nustatyta tik vadovaujantis patrulių vidiniu įsitikinimu, kuris nebuvo pagrįstas objektyviu ir visapusiÅ¡ku įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimu.

Patrulės tarnybinis praneÅ¡imas nei įrodo, nei paneigia R. R. kaltės, byloje esantys raÅ¡ytiniai abiejų eismo dalyvių paaiÅ¡kinimai atitinka jų duotus parodymus bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka institucijoje, jie prieÅ¡tarauja vienas kitam, todėl jais vadovautis institucija taip pat negalėjo. Atstovo teigimu, iÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad abi transporto priemonės stovi pirmoje eismo juostoje, 6,5 metrų atstumu nuo pagrindinio-Å¡alutinio kelio sankryžos. Ji buvo nubraižyta pagal eismo įvykių parodymus, į eismo įvykio vietÄ atvykusių patrulių vertinimÄ bei vidinį įsitikinimÄ .

Schema taip pat nėra įrodymu neginčijamai patvirtinančiu, kad eismo įvykis įvyko dėl R. R. kaltės. IÅ¡ eismo įvykio fotonuotraukų matyti ryÅ¡ki purvo dėmė pirmoje pagrindinio kelio eismo juostoje, 6,5 metrų už pagrindinio-Å¡alutinio kelio sankryžos. Pagal nuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus, atstovo teigimu, matyti kad R. R. vairuoto automobilio „Chrysler stratus“ priekinės dalies kairė pusė yra tarsi nubraukta, nubraižyta, kas labiau tikėtina ne smÅ«gis priekine dalimi į E. V. vairuoto mikroautobuso „MB Sprinter“ Å¡oninę dalį, o braukimÄ , todėl pagal automobilių apgadinimų pobÅ«dį labiau tikėtina R.

R. nurodyta eismo įvykio versija. Atstovas vertina kaip abejotinus E. V. („MB Spinter“ vairuotojo) parodymus, kadangi jis yra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi asmuo, todėl dėl jo parodymų subjektyvumo, remtis jais, įrodinėjant R. R. kaltę, institucija negalėjo, juolab, kad E. V. neturėjo nei vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio versijÄ . Taip pat nebuvo iÅ¡saugoti ir laiku iÅ¡reikalauti „MB Sprinter“ vaizdo registratoriaus duomenys. Atstovas savo skunde nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimÄ , priimtÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-1835-437/2008), dėl panaÅ¡aus eismo įvykio ir nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Atstovo nuomone, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nutarimas, kuriuo R. R. paskirta nuobauda už sukeltÄ eismo įvykį, yra nepagrįstas, todėl naikintinas nenustačius jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, o administracinio nusižengimo byla nutrauktina. Institucija atsiliepime į skundÄ prašė R. R. skundo netenkinti ir nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus – nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į abiejų automobilių iÅ¡sidėstymÄ po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektorijas prieÅ¡ eismo įvykį, eismo dalyvių paaiÅ¡kinimus.

Teismo posėdyje R. R. atstovas iÅ¡dėstė tuos pačius argumentus, kurie yra nurodyti skunde, prašė jį tenkinti. R. R. teismo posėdyje parodė, kad ji važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, bÅ«dama įsitikinusi, kad tai padaryti buvo saugu. Tuo metu mikroautobuso vairuotojas rikiavosi iÅ¡ antros juostos į pirmÄ ir jÄ kliudė. Ji neturėjo kur sustoti, nes pas jÄ net nebuvo greičio. Mikroautobuso vairuotas prieÅ¡ tai važiavo antra eismo juosta ir buvo pakankamai toli ir iÅ¡sukti buvo saugu.

Pagal mikroautobuso vairuotojo parodymus, ji išsuko tiesiai į jį, o tai nerealu, nes ji vairuoja trylika metų ir jokių nusižengimų nei avarijų neturi. Tokioje situacijoje jaučiasi kalta be kaltės. Automobilių kontakto metu jos mašina jau tiesioje pozicijoje. Šias aplinkybes siekė įrodyti ieškodama objektyvių duomenų. Mikroautobuso vairuotojas iš pradžių teigė, kad jis neturi vaizdo registratoriaus, vėliau paaiškėjo, kad turi. Liudytojas E. V. parodė, kad pareiškėja dėl įvykio nurodė melagingas aplinkybes.

Ä®vykio vietoje jis važiavo BarÅ¡ausko gatve, kadangi kelias buvo laisvas, matydamas priekyje mikroautobusÄ stabdantį žmogų, esant laisvai eismo juostai, jis rodė posÅ«kio ženklÄ ir stojo paimti jį stabdžiusiÄ moterį. IÅ¡ PaÅ¡ilės g. iÅ¡sukinėjančio automobilio nematė, stebėjo tik savo kelio važiuojamÄ dalį, kurioje kliūčių nebuvo, ir į Å¡onus nesidairė, pajuto smÅ«gį, galvojo, kad kažkas atsitrenkė į automobilio galinę dalį, nesuprato kur. Jis važiavo leistinu greičiu.

Po barkÅ¡telėjimo iÅ¡ karto sustojo. PosÅ«kį, sustodamas, rodo visada. Pradžioje vairuotoja sakė, kad „nesuveikė stabdžiai“, po to atvažiavo kažkoks vyras ir ji pradėjo kalbėti visai kitaip ir kaltinti jį. Tas vyras pradėjo nurodinėti kaip viskas turi bÅ«ti, pradėjo kažkur skambinėti. Pėdsakai kažkokie ant kelio buvo, tačiau nepatvirtina, kad tai Å¡io įvykio pėdsakai, tai galėjo bÅ«ti likę ir kitų kažkokių kitų įvykių žymės. Mikroautobuse esančio vaizdo registratoriaus pagrindinė funkcija (kamera lubose) stebėti ar iÅ¡duodami bilietai, jos paskirtis fiksuoti sÄ Å¾iningÄ bilietų iÅ¡davimÄ ir ar jos veikia ar ne, jam nežinoma, nes jas reguliuoja ne vairuotojas.

Po įvykio paskambinus į „KautrÄ â€œ niekas neatsiliepė, vėliau, kai domėjosi dėl vaizdo įraÅ¡o, jam pasakė, kad įraÅ¡as neiÅ¡saugotas. Liudytojas G. P. parodė, kad jis surašė 2018 m. liepos 20 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 18083950073 dėl R. R. nubaudimo. R. R. kaltė buvo įrodyta vadovaujantis įrodymų visuma – eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus, eismo įvykio vietos schemÄ , fotonuotraukose užfiksuotus pažeidimus. Autoįvykis įvyko iÅ¡sukant iÅ¡ Å¡alutinio kelio.

Transporto priemonės „MB Sprint“ buvo apgadintas galinis sparnas, tai parodo, kad transporto priemonė, judėjimo vertinimu, buvo jau pravažiavusi, o automobilio „Chrysler“ apgadinimas koncentruotas jo priekinėje, o ne Å¡oninėje dalyje ir braukimo žymė nueina į kairę bamperio pusę (Å¡oninę). Skaitmeninėse spalvotose nuotraukose Å¡is pažeidimas aiÅ¡kiai matomas. Mikroautobuso MB pažeidimo vietoje yra ne nubraukimas, o įdubimas – įspausta, kas rodo susidÅ«rimo mechanizmÄ .

Be to, nurodomas atstumas, 6,4 m nėra pakankamas, kad vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę. Automobilio stabdymo ir slydimo kelias nurodomi oficialiai internetinėse svetainėse. R. R. įsukimas į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui. Ar buvo kitų eismo dalyvių pirmojoje juostoje, duomenų nėra. PrieÅ¡taravimai buvo tame, kad R. R. nurodė, jog pirma eismo juosta buvo laisva, o E. V. teigė, jog jis važiavo pirma eismo juosta, tačiau labiau tikėtina, kad E. V. vairuojamas automobilis rikiavosi iÅ¡ antrosios juostos į pirmÄ jÄ , kadangi susidÅ«rimo vieta buvo nutolusi nuo deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to ir automobilių kontaktas įvyko prie pat sankryžos.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis braižė eismo įvykio schemÄ . Moteris iÅ¡važinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir įvyko eismo įvykis. Schema nubraižyta pagal tai, kaip automobiliai stovėjo po įvykio. Pagal situacija buvo akivaizdu, kad dėl eismo įvykis buvo sankryžoje ir dėl jo buvo kalta moteris, kadangi ji nepraleido mikroautobuso, važiavusio pagrindiniu keliu ir visiÅ¡kai nepriklauso kuria eismo juosta važiavo automobilis, ji privalėjo jį praleisti.

Mikroautobusui persirikiuoti iÅ¡ antros į pirmÄ eismo juostÄ jokių draudžiamų ženklų nebuvo. Ar buvo eismo įvykio metu pabirusių detalių, neprisimena, schemoje užfiksuotos tik galimo susidÅ«rimo vietos pagal vairuotojų parodymus, jei bÅ«tų rastos detalės, jos schemoje bÅ«tų pažymėtos. Dėl vaizdo registratoriaus ar domėjosi pas vairuotojus, neprisimena. Liudytojas A. M. parodė, kad eismo įvykio vietoje nebuvo, jis surašė protokolÄ pagal pateiktus duomenis. VienareikÅ¡miÅ¡kai dėl eismo įvykio, jo vertinimu, kalta R.

R.. Liudytojas nurodė, kad Kelių policijoje dirba 25 metus, Eismo įvykių registravimo skyriuje 14 metų. Pagal automobilių sugadinimo pobÅ«dį, nebuvo Å¡oninio susidÅ«rimo, kaip bandė pateikti R. R., automobilio „Chrysler“ pažeidimo vieta priekinis bamperis, todėl nėra pagrindo vertinti, kad susidÅ«rimas vyko jai jau įsukus ir judant pagrindiniu keliu. Liudytoja A. M.-R. parodė, kad ji dėl 2018 m. gegužės 18 d. įvykusio eismo įvykio surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Atvykus į eismo įvykio vietÄ , moteris nurodė, kad ji važiavo pagrindine BarÅ¡ausko gatve, o mikroautobuso vairuotojas teigė, kad moteris iÅ¡sukinėjo iÅ¡ PaÅ¡ilės g.

Gatvių sankryžoje buvo Å¡ukių, pagal automobilių apgadinimus, liudytojos nuomone, buvo galima spręsti, kad moters vairuojamas automobilis susidÅ«rimo metu dar nebuvo pagrindiniame kelyje, o iÅ¡sukinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Buvo nufotografuota eismo įvykio vieta, nubraižyta schema ir suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas. Atvykus į eismo įvykio vietÄ , automobiliai stovėjo pagrindiniam kelyje, toliau už sankryžos, arčiau sankryžos buvo Å¡ukės ir žymės ant asfalto. Vairuotojas minėjo, kad jo automobilyje yra vaizdo registratorius.

Skundas atmestinas ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo skundo, jame iÅ¡ esmės neigiama, kad R. R. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto komisaro inspektoriaus priimtu 2018 m. liepos 20 d. nutarimu, atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, mano, kad byloje buvo netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, todėl praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, neįrodžius jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymÄ , vairuotojų pareigų pėstiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymÄ , važiavimÄ Å¡aligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimÄ , apsisukimÄ pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų Å¡viesų neperjungimÄ Ä¯ artimÄ sias Å¡viesas tamsoje likus iki atvažiuojančios prieÅ¡ prieÅ¡ais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to nesilaikymÄ , eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimÄ .

R. R. ir jos atstovas ginčija faktines įvykio aplinkybes, nurodo, kad R. R., iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio – PaÅ¡ilės g. – įvertino eismo situacijÄ BarÅ¡ausko gatvėje t. y. tai, kad pirmoji eismo juosta buvo tuščia ir, atlikusi įsukimo į BarÅ¡ausko g. manevrÄ , pajuto smÅ«gį į jos automobilį. Tuo pačiu ir ginčija aplinkybę, kad mikroautobusas „MB Sprinter“ važiavo pirma eismo juosta. Å ias skunde nurodytas aplinkybes R. R. patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, buvo apklausti tiek administracinėn atsakomybėn patraukta R. R., tiek liudytojai vairuotojas E. V. bei policijos pareigÅ«nai, atvykę į eismo įvykio vietÄ bei administracinio nusižengimo byloje surašę protokolÄ ir nutarimÄ . Liudytojas E. V. mikroautobuso „MB Sprinter“, dalyvavusio eismo įvykyje, vairuotojas, apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad važiavo BarÅ¡ausko gatve leistinu greičiu, kadangi kelias buvo laisvas, matydamas priekyje mikroautobusÄ stabdantį žmogų, esant laisvai eismo juostai, jis rodė posÅ«kio ženklÄ ir stojo paimti jį stabdžiusiÄ moterį.

IÅ¡ PaÅ¡ilės g. iÅ¡sukinėjančio automobilio nematė, stebėjo tik savo kelio važiuojamÄ dalį, kurioje kliūčių nebuvo. Pajutęs smÅ«gį, galvojo, kad kažkas atsitrenkė į automobilio galinę dalį, nesuprato kur. Liudytojų policijos pareigÅ«nų nurodomos aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka eismo įvykio situacijÄ , tačiau, jų vertinimu, galėjo bÅ«ti ir vairavimo situacija, kuomet „MB Sprinter“ mikroautobuso vairuotojas galėjo vykdyti ir persirikiavimo iÅ¡ antros juostos į pirmÄ jÄ manevrÄ .

Apie tikėtinÄ mikroautobuso persirikiavimÄ iÅ¡ antrosios eismo juostos į pirmÄ jÄ nurodė ir R. R.. Tačiau Å¡i aplinkybė, teismo vertinimu, nėra esminė ir teisinanti, sprendžiant R. R. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Pirmiausiai pažymėtina tai, kad mikroautobusas „MB Sprinter“ važiavo pagrindiniu keliu – BarÅ¡ausko gatve. Vairuotojui E. V. atlikti manevrus – persirikiuoti į kitÄ juostÄ ar važiuoti tiesiai, sustoti kelkraÅ¡tyje iÅ¡leisti ar paimti keleivius nedraudė jokie kelio ženklai.

PrieÅ¡ingai, nei automobilį „Chrysler“ vairavusiai R. R.. R. R. veiksmus, vairuojant automobilį, ribojo prie PaÅ¡ilės gatvės sankryžos su BarÅ¡ausko gatve pastatyti keli kelio ženklai. Pažeidimo atžvilgiu esminis iÅ¡ jų – Nr. 203, kurio reikalavimas „Duoti keliÄ â€œ, t. y. vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Aplinkybių ar iÅ¡imčių Å¡io ženklo reikalavimų nesilaikyti, esant laisvai vienai ar kelioms pagrindiniame kelyje esančioms eismo juostoms, KET nenumato.

Teismo vertinimu, iÅ¡ iÅ¡tirtų duomenų matyti, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ Ä¯takojo ir tai, kad R. R., atlikdama vairavimo manevrÄ â€“ iÅ¡sukdama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį ir vertindama saugaus iÅ¡sukimo galimybę, neatsižvelgė, jog jai Å¡iam manevrui atlikti neužteks pakankamai laiko ir ji sutrukdys pagrindiniu keliu važiuojančiam transportui. R. R. automobilio atliekamas manevras, įvertinant gatvių sankirtÄ , kai iÅ¡sukama į pagrindinį keliÄ stačiu kampu, akivaizdžiai įtakoja ir iÅ¡sukančio automobilio greitį, t. y. automobilio iÅ¡sukimas galimas (ir Å¡iuo atveju) gali vykti tik transporto priemonei judant lėtai, t. y. prieÅ¡ingai, nei galimas mikroautobuso „MB Sprint“ judėjimo greitis.

E. V. vairuojamas mikroautobusas, judėdamas tiesia trajektorija pagrindiniu keliu leistinu greičiu, net ir numatydamas priekyje sustojimo vietÄ , važiavo bendru automobilių srauto greičiu, jį tolygiai lėtindamas, tačiau ne tokiu greičiu, kuris bÅ«dingas atliekant iÅ¡sukimo manevrÄ ir Å¡alutinės gatvės bei galimai iÅ¡ stovėjimo padėties. Å ių automobilių skirtingų greičių bei iÅ¡sukimo iÅ¡ Å¡alutinės gatvės manevro atlikimo R. R. laiko neapskaičiavimas, o taip pat neabejotinai nustatytos automobilių pažeidimo vietos, neginčytinai leidžia spręsti apie eismo įvykio kilimo mechanizmÄ .

T. y. mikroautobuso, važiavusio pagrindiniu keliu, po automobilių kontakto pažeidimas nustatytas mikroautobuso galiniame sparne, kas patvirtina, jog transporto priemonė „MB Sprinter“, judėjimo vertinimu, dalinai buvo jau pravažiavusi kelių sankirtÄ , kÄ patvirtina ir automobilio „Chrysler“ apgadinimas koncentruotas jo priekinėje, braukimo žymei nueinant į kairę bamperio pusę o ne Å¡oninėje dalyje. Mikroautobuso MB pažeidimo vietoje yra ne nubraukimas, o įdubimas – įspausta, kas rodo susidÅ«rimo mechanizmÄ â€“ automobilio „Chrysler“ atsirėmimÄ Ä¯ mikroautobuso „MB Sprinter“ galinio sparno dalį kelių sankirtoje ir toliau nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to.

Å ias aplinkybes patvirtina tiek eismo įvyko schema (administracinio nusižengimo byloje b. l. 13), tiek teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. P., A. M., A. M.-R., V. G. parodymai, kurie dėl eismo kilimo priežasties sutampa su mikroautobuso vairuotojo E. V. parodymais. Detalizuojant pažymėtina, kad liudytojo G. P. parodymais nustatyta, jog mikroautobuso „MB Sprinter“ galinio sparno pažeidimo vietoje yra ne nubraukimas, o įdubimas, kas rodo susidÅ«rimo mechanizmÄ , leidžiantį vertinti, kad R.

R. įsukimas į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui, susidÅ«rimo vieta buvo nutolusi nuo deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to ir automobilių kontaktas įvyko prie pat sankryžos. Liudytojo V. G. parodymais nustatyta, kad jis braižė eismo įvykio schemÄ , nustatė, kad moteris iÅ¡važinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir įvyko eismo įvykis. Schema nubraižyta pagal tai, kaip automobiliai stovėjo po įvykio.

Užfiksuota situacija neabejotinai leido spręsti, kad eismo įvykis buvo sankryžoje ir dėl jo buvo kalta moteris, kadangi ji nepraleido mikroautobuso, važiavusio pagrindiniu keliu ir situacija visiÅ¡kai nepriklausė kuria eismo juosta važiavo mikroautobusas, ji privalėjo jį praleisti. Mikroautobusui persirikiuoti iÅ¡ antros į pirmÄ eismo juostÄ jokių draudžiamų ženklų nebuvo. Todėl, sprendžiama, jog Å¡ioje dalyje įvardijami prieÅ¡taravimai tarp E. V. ir R. R. parodymų dėl mikroautobuso judėjimo pagrindiniame kelyje pirmÄ ja juosta ar persirikiuojant iÅ¡ antrosios į pirmÄ jÄ juostÄ esminės reikÅ¡mės neturi.

Liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad vertinant eismo įvykio duomenis, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , pagal automobilių sugadinimo pobÅ«dį, nebuvo pagrindo vertinti, kad susidÅ«rimas vyko automobiliui „Chrysler“ jau įsukus ir judant pagrindiniu keliu, t. y. nėra jokių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis bÅ«tų galima spręsti apie mikroautobuso „MB Sprinter“ atsitrenkimÄ Ä¯ automobilį „Chrysler“, kaip tai siekia savo skunde interpretuoti pareiÅ¡kėja R.

R. ir jos atstovas. Liudytojos A. M.-R. parodymai patvirtino, kad 2018 m. gegužės 18 d. atvykus į eismo įvykio vietÄ , moteris nurodė, kad ji susidÅ«rimo metu jau važiavo pagrindine BarÅ¡ausko gatve, o mikroautobuso vairuotojas teigė, kad moteris iÅ¡sukinėjo iÅ¡ PaÅ¡ilės g., tačiau pagal visas nustatytas aplinkybes buvo sprendžiama, kad moters vairuojamas automobilis susidÅ«rimo metu dar nebuvo pagrindiniame kelyje, o iÅ¡sukinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Netikėti liudytojų G. P., A. M., A.

M.-R., V. G. parodymais teismas neturi pagrindo. Jų parodymai nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys ir leidžiantys suprasti eismo įvykio metu buvusiÄ veiksmų sekÄ , susidariusiÄ eismo situacijÄ ir priežastis įtakojusias Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Be to, nėra nustatyta jokių aplinkybių, susijusių su Å¡ių liudytojų galimu suinteresuotumu bylos baigtimi. Å ie liudytojai – policijos pareigÅ«nai, dirbantys savo darbÄ , atliekant savo tarnybines pareigas, jie nėra pažįstami ar draugai nei su E. V., nei su R.

R., todėl, teismo vertinimu, jie neturi jokio pagrindo apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį R. R., ar subjektyviai vertinti duomenis E. V. naudai. Be to, pareigÅ«nų kasdieninė darbo patirtis, aiÅ¡kinantis įvairias eismo įvykio situacijas, yra neabejotinai didesnė, nei kitų eismo dalyvių, kurie tokiose situacijose nebÅ«na arba jose atsiduria labai retai. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad E. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ar matė iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡sukinėjantį R.

R. vairuojamÄ automobilį „Chrysler“, o juo labiau jį tariamai jau judantį pirmÄ ja juosta. Mikroautobuso vairuotojas, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, važiuodamas pagrindiniu keliu, ar tai ta pačia eismo juosta, ar persirikiuodamas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , neprivalo kitų eismo dalyvių vertinti, kaip potencialių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, kadangi kiekvienas eismo dalyvis turi atsakyti tik už savo padarytus pažeidimus ar eismo situacijose priimtus netinkamus sprendimus.

R. R. parodymai bei jos užimta pozicija dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio kilo eismo įvykis, vertintini kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams – liudytojų parodymams, raÅ¡ytinei bylos medžiagai, kurie neginčijamai įrodo ir patvirtina loginę eismo įvykio sekÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. teiginiai dėl automobilių kontaktavimo mechanizmo ir vietos (jog „MB Sprinter“ atsitrenkė į jos vairuojamÄ automobilį „Chrysler“, jai jau judant pirmÄ ja eismo juosta pagrindiniame kelyje) vertinami kaip nepagrįsti ir subjektyvÅ«s. R.

R., prieÅ¡ iÅ¡sukinėdama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, privalėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti situacijÄ , automobilių buvimÄ pagrindiniame kelyje ne tik pirmojoje juostoje, bet ir bendrÄ jų srautÄ visose juostose, jų judėjimo greitį bei savo gebėjimÄ , įsitikinus, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja kitos transporto priemonės, saugiai atlikti posÅ«kio manevrÄ . Tačiau to tinkamai nepadarė, iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ ir atsitrenkė pagrindiniu keliu važiuojančio mikroautobuso „MB Sprinter“ galinį sparnÄ ir tokiu bÅ«du R.

R. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ir 154 punkto, numatančio, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimus, nevykdė kelio ženklo „Duoti keliÄ â€œ reikalavimų (1 priedo 203 p.), todėl yra pagrįstai nubausta, kaip padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, nepritariama skunde išdėstytiems motyvams dėl tariamo purvo pėdsakų ar transporto priemonių smulkių nuolaužų išsibarstymo. Šios aplinkybės ar objektai nėra užfiksuoti eismo įvykio schemoje, dėl jų buvimo kitos objektyvios informacijos byloje nėra, todėl jų vertinimas negalimas. Teismas taip pat nepasisako dėl skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su mikroautobuso „MB Sprinter“ vaizdo registratoriaus duomenų neišsaugojimu, kadangi tai jokios įrodomosios reikšmės dėl kilusio eismo įvykio neturi.

Teismas pažymi, kad tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. nutarime, tiek skundÄ nagrinėjant teisme, duomenų, pagrindžiančių R. R. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pakanka. Teismas atmeta, kaip nepagrįstÄ skundo argumentÄ dėl eismo įvykio vertinimo aplinkybių ir rezultato panaÅ¡ioje byloje Nr. II-1835-437/2008, kurioje 2008 m. lapkričio 27 d. priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje eismo situacija nėra tapati situacijai pavyzdžiu nurodomoje byloje, kurioje priimtame nutarime padaryta iÅ¡vada, jog įrodymai yra prieÅ¡taringi dėl liudytojų (draugų) parodymų subjektyvumo, kas Å¡ioje byloje nekonstatuojama, todėl vertinti Å¡ios bylos situacijÄ , kaip labai panaÅ¡iÄ Ä¯ nagrinėjamÄ , nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16288-2018 (ROIK: 18083950073), pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16288-2018 (ROIK: 18083950073) palikti nepakeistÄ ir R. R. atstovo advokato padėjėjo Osvaldo Raščiukevičiaus skundo netenkinti. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Aurelijus Rauckis