Legislator Case Law & Legislation
4042b83a-cd6e-4af2-b3eb-c88afc4d7659 AI generated

4042b83a-cd6e-4af2-b3eb-c88afc4d7659 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 4042b83a-cd6e-4af2-b3eb-c88afc4d7659
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-581/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44704-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;1.2.7.1.1.; 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, gynėjai advokatui Antanui Cemnolonskui, nuteistajam S. N., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Legislator headnote

AI generated

4042b83a-cd6e-4af2-b3eb-c88afc4d7659 · Panevėžio apygardos teismas: IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis S. N. viso proceso metu neigė, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus bei tvirtino, jog įvykio dienÄ nukentėjusiÄ jÄ S. B. iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, ji nukrito ant grindų, o jis bandė jÄ pakelti ir kaip tik tuo metu atėjo kaimynas T. L. bei atitraukė jį nuo gulinčios nukentėjusiosios. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais S. N. parodymais, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-581/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44704-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;1.2.7.1.1.; 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, gynėjai advokatui Antanui Cemnolonskui, nuteistajam S. N., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. N. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytos dvi laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tos paros. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. S. N. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 11 val., atėjęs pas S. B. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalavo su juo lytiÅ¡kai santykiauti, Å¡iai atsisakius, panaudojo fizinį smurtÄ S. B. atžvilgiu, o bÅ«tent: laikydamas už pažastų tempė į miegamÄ jį kambarį, Å¡iai prieÅ¡inantis, įsikabinus rankomis į durų staktÄ , spyrė jai per kojas, pargriovęs ant grindų, užgulė jÄ savo kÅ«nu bei siekdamas palaužti jos valiÄ prieÅ¡intis, paėmęs už kaklo smaugė, viena ranka suėmė jai už plaukų ir ne mažiau nei vienÄ kartÄ jos galvÄ sudavė į spintelę, kita ranka bandė numauti jos kelnes ir apatines kelnaites, taip nežymiai sutrikdė S. B. sveikatÄ ir pasikėsino jÄ išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamÄ veikÄ toliau tęsti sutrukdė į įvykio vietÄ atėjęs T.

L. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. N. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡ kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. 2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė, todėl jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nusikaltimo sudėties subjektyviÄ jÄ pusę.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek po įvykio liudytojui V. B. jis nurodė tas pačias aplinkybes, jog S. B. iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, ji Å¡aukė, todėl jis, norėdamas padėti, buvo prie nukentėjusiosios ir tuo metu užėjo liudytojas T. L. T. L. parodė, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi, nebuvo nurengta ar kitaip paruoÅ¡ta atlikti smurtinį lytinį aktÄ . Tokiu bÅ«du Å¡ie objektyviosios pusės veiksmai apibÅ«dina sÄ monės ir valios ryšį neatsirasti nusikalstamoms pasekmėms. Nesant jo veiksmuose subjektyviosios pusės elementų, nėra išžaginimo nusikaltimo sudėties ir baudžiamosios atsakomybės. 2.2.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje teismo posėdžio metu gynėjas prašė S. N. paskirti švelnesnę bausmę – apsvarstyti kitos bausmės rūšies nei laisvės atėmimas skyrimo galimybę, nes S. N. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 1. Apeliacinis skundas atmestinas.

2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 149 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta bausmė yra teisinga ir nepergriežta.

3. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiosios S. B., liudytojų T. L., L. V., V. B., A. V. parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvertinęs jų visetÄ , nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. N., panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu, pasikėsino jÄ išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamÄ veikÄ toliau tęsti sutrukdė į įvykio vietÄ atėjęs T.

L., todėl pripažino S. N. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl S. N. kaltės padarius šį nusikaltimÄ .

4. IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis S. N. viso proceso metu neigė, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus bei tvirtino, jog įvykio dienÄ nukentėjusiÄ jÄ S. B. iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, ji nukrito ant grindų, o jis bandė jÄ pakelti ir kaip tik tuo metu atėjo kaimynas T. L. bei atitraukė jį nuo gulinčios nukentėjusiosios. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais S. N. parodymais, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios S. B. parodymais, kuriuose ji viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad įvykio dienÄ S. N. atėjo pas jÄ Ä¯ namus, vartojo alkoholį, o vėliau pareikalavo lytiÅ¡kai su juo santykiauti; jai atsisakius tai daryti, pastarasis panaudojo fizinį smurtÄ â€“ laikydamas už pažastų tempė į miegamÄ jį kambarį, jai prieÅ¡inantis, įsikabinus rankomis į durų staktÄ , spyrė jai per kojas, pargriovęs ant grindų užgulė jÄ savo kÅ«nu, paėmęs už kaklo smaugė, ranka suėmė jai už plaukų, jos galvÄ sudavė į spintelę, ranka bandė numauti jos kelnes ir apatines kelnaites, tačiau į namus atėjo L.

V., jos draugas (T. L.) bei S. N. nuo jos pakėlė ir išvedė per duris (1 t., b. l. 35-36, 39, 42-43, 2 t., b. l. 51-52). Jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra, nes jie esminėse įvykio aplinkybėse viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, juos iš dalies patvirtina ir kiti bylos duomenys.

6. IÅ¡ liudytojos A. V. parodymų matyti, kad ji, bÅ«dama kieme, iÅ¡girdo kaimynės S. B. pagalbos Å¡auksmÄ ir pasakė savo dukrai (L. V.) bei jos draugui (T. L.) nueiti pasižiÅ«rėti, kas jai atsitiko. IÅ¡ liudytojo T. L. parodymų matyti, kad jis pagal A. V. praÅ¡ymÄ nuėjo pas S. B. į namus, įėjęs į vidų pamatė koridoriuje ant nugaros gulinčiÄ S. B., o ant jos virÅ¡aus buvo užgulęs S. N.; tuomet jis S. N. nuo S. B. atitraukė ir iÅ¡metė pro duris. IÅ¡ liudytojos L. V. parodymų matyti, kad ji pagal A. V. praÅ¡ymÄ su T. L. nuėjo pas S. B. į namus, įėjus į vidų pamatė ant žemės gulinčiÄ S. B., jos draugas T. L. priėjo prie S. N. ir jį nuo S. B. atitraukė.

7. Minėta, kad nuteistasis kėlė versijÄ , jog nukentėjusiÄ jÄ S. B. iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, o jis pastarajai tik norėjo padėti, pakelti jÄ nuo grindų ir kaip tik tuo metu atėjo liudytojai T. L. bei L. V., todėl, nuteistojo teigimu, Å¡ie liudytojai ne taip viskÄ suprato. Tačiau tokius S. N. parodymus paneigia pirmiau minėti nukentėjusiosios parodymai apie S. N. prieÅ¡ jÄ panaudotus neteisėtus veiksmus, kuriuose ji, be kita ko, neigė, jog jÄ buvo iÅ¡tikęs epilepsijos priepuolis, taip pat liudytojų L.

V., T. L. parodymai bei kitų duomenų visetas. Be pirmiau aptartų liudytojų parodymų iÅ¡ jų matyti ir tai, kad liudytoja L. V. parodė, kad po to, kai S. N. buvo atitrauktas nuo S. B., ji matė kaip S. N. pradėjo tvarkytis kelnes; po įvykio S. B. drebėjo ir dėkojo, kad jÄ iÅ¡gelbėjo; S. B. sakė, kad S. N. norėjo su ja mylėtis, jai tempė kelnes, bandė numauti, jog jai skauda rankas ir ji negali apsiginti. Liudytojas T. L. taip pat nurodė, kad S. B. po įvykio buvo sÄ moninga, kalbėjo, dėkojo, kad jÄ iÅ¡gelbėjo.

Liudytoja A. V. nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio pas jÄ atėjo S. B. ir dėkojo, kad jÄ iÅ¡gelbėjo, papasakojo, kad S. N. nusitempė jÄ Ä¯ koridorių, norėjo iÅ¡prievartauti, ji buvo iÅ¡sigandusi. Taigi, byloje esančių duomenų visetas paneigia pirmiau minėtus nuteistojo S. N. parodymus ir versijÄ dėl įvykio aplinkybių.

8. IÅ¡ bylos matyti ir tai, kad nukentėjusioji S. B. apie tai, kad S. N. norėjo jÄ išžaginti po įvykio nurodė ne tik minėtiems liudytojams – A. V., L. V., tačiau ir savo vyrui T. B., liudytojai R. Å ., iÅ¡ kurių parodymų matyti, kad įvykio aplinkybes jiems nukentėjusioji papasakojo vienodai, taip kaip nurodė ir savo parodymuose (1 t. b. l. 78-79, 85, 2 t., b. l. 54). Be Å¡io, nukentėjusiosios parodymus apie prieÅ¡ jÄ panaudotÄ fizinį smurtÄ iÅ¡ dalies pagrindžia ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad S. B. konstatuotas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairiame petyje, jis galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 63).

9. Atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti nuoseklių nukentėjusiosios S. B. parodymų patikimumu, kurie kartu su liudytojų A. V., T. L., V. B., L. V. parodymais ir kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuosekliÄ , chronologiÅ¡kÄ bei logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog S. N., panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu, pasikėsino jÄ išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamÄ veikÄ toliau tęsti sutrukdė į įvykio vietÄ atėjęs T. L.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. N. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas prašė S. N. paskirti Å¡velnesnę bausmę – apsvarstyti kitos bausmės rūšies nei laisvės atėmimas skyrimo galimybę, argumentuodamas tuo, kad S. N. veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tenkinti šį praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo.

11. Už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ atsako pagal Å¡io straipsnio 1 arba 2 dalį ir Å¡io kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamÄ baigtÄ nusikaltimÄ . Bausmė tokiam asmeniui gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis Å¡io kodekso 62 straipsniu.

12. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. N. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimÄ dvejiems metams.

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. N. bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. N., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes: į veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), kaltės formÄ ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos stadijÄ (nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje), į nuteistojo asmenybę – teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Taip pat teismas pagrįstai nenustatė S. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už pasikėsinimÄ padaryti sunkų nusikaltimÄ skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis, baudžiamiojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Kolegijos įsitikinimu, paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams savo rūšimi bei dydžiu, atsižvelgus į veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ , į S. N. charakterizuojančius duomenis, elgesį po veikos padarymo (savo veiksmų nevertina kritiÅ¡kai, nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms suÅ¡velninti) nėra per griežta ar neteisinga.

Å iuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nuteistajam skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, kaip praÅ¡o nuteistojo gynėjas, nėra. Nors skunde pagrįstai akcentuojama, kad S. N. veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, tačiau kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į tai atsižvelgė. Kai veika nutrÅ«ksta pasikėsinimo stadijoje, bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama vadovaujantis BK 62 straipsniu (BK 22 straipsnio 3 dalis), tačiau Å¡iuo atveju tam teisiminio pagrindo nėra, nes nenustatyta nė vienos iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygos.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta teisinga laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

16. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl S. N. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė