2022-02-09 Nr. AB-3904-3-61-3-00064-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-161-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00064-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) Žemės mokesčio deklaracijos dalį (priedo 10 p.) (toliau – ir Deklaracija), kurioje apskaičiuotas žemės mokestis už pareiškėjos žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas) padidintu 4 proc. tarifu; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 5E-(7-194/2020) (toliau – ir MGK sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad tarp jos ir mokesčių administratoriaus kilo ginčas dėl teisės taikymo – dėl savivaldybės tarybai įstatymu suteiktos teisės nustatyti žemės mokesčio tarifus konkrečioje savivaldybės teritorijoje ir tarybos teisės perleisti šią kompetenciją savivaldybės administracijai; dėl mokestiniais metais įvykus juridinio fakto – savivaldybės administracijos priimto individualaus akto taikymo laike. Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-96 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) pagal žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą nustatė žemės ūkio paskirties žemei 0,1 proc. tarifą nuo žemės mokestinės vertės (Sprendimo 1.1.1 p.). Sprendimo 1.2 punktu nenaudojamos arba apleistos žemės sklypams, neatsižvelgiant į žemės paskirtį, buvo nustatytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas. Sprendimo 2 punktu Savivaldybės taryba įpareigojo Savivaldybės administraciją sudaryti ir patvirtinti nenaudojamos (apleistos) žemės sklypų sąrašą bei iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikti informaciją apie šios žemės sklypo savininkus (nurodant asmens duomenis, sklypo adresą, plotą ir unikalų numerį) VMI.

3. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A1-1245 „Dėl Palangos miesto privačios nuosavybės teise valdomų nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, buvo įtrauktas į Palangos miesto privačios nuosavybės teise valdomų nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). VMI 2020 m. spalio 17 d. suformavo informacinį pranešimą „Žemės mokesčio deklaracijos duomenys“ už 2020 metus. Deklaracijos 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjos valdomam (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) Eur vertės žemės sklypui (žemės naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos), taikomas padidintas 4 proc. žemės mokesčio tarifas. Pareiškėja apskundė VMI sprendimą (Deklaracijos dalį) MGK, kuri pareiškėjos skundą atmetė ir nusprendė patvirtinti VMI 2020 m. spalio 17 d. suformuotoje Deklaracijoje apskaičiuotą ir nurodytą sumokėti 14 227 Eur žemės mokestį.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad žemės mokestis padidintu tarifu jai negali būti skaičiuojamas už visus 2020 metus, o tik nuo to momento, kai jos sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą (2020 m. rugpjūčio 27 d.), nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016, kurioje išaiškintas teisės akto galiojimas laike ir kuris aktualus šioje byloje. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu ir 6 dalimi, kuriuose nustatyta imperatyvaus pobūdžio pareiga sudaryti ir tvirtinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (t. y. Sąrašą) savivaldybės tarybai, kuri negali būti perduota jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Todėl šiuo atveju Sąrašas yra neteisėtas ir juo VMI negalėjo vadovautis. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 (toliau – ir LVAT sprendimas), kuriame pateiktas atitinkamų Vietos savivaldos įstatymo normų santykio su Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimu patvirtinti Sąrašą išaiškinimas.

5. Nesutikdama su MGK išvada, kad nurodyta teismų praktika nėra reikšminga nagrinėtam ginčui, pareiškėja akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino bendro pobūdžio taisyklę, jog tai, kas įstatymo pavesta savivaldybės tarybai, negali būti perduota savivaldybės administracijai. Šis išaiškinimas išplaukia iš bendros teisės sampratos, kad įstatymo leidėjo įstatymu nustatytas reguliavimas negali būti keičiamas žemesnio lygio norminiu teisės aktu – savivaldybės tarybos sprendimu. MGK nesivadovavo ginčui aktualia praktika, nes atmetė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo taikymo aspektu, nors šiame teismo sprendime pasisakyta dėl Vietos savivaldos įstatymo suteiktos išimtinės savivaldybės tarybos teisės nustatyti mokesčių tarifus. Taigi šie išaiškinimai taikytini bylose, kuriose nagrinėjama savivaldybės tarybos kompetencija ir jos teisė perduoti kitoms institucijoms jai įstatymų deleguotas teises.

6. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta savivaldybės tarybos pareiga nustatyti žemės mokesčio tarifus bei teisė juos diferencijuoti, atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimą ar nenaudojimą. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos samprata – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 37 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra, be kita ko, mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Pagal VMI viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 45 punktą, jei savivaldybės taryba pagal pasirinktą kriterijų nustato tarifus, tačiau kai Nekilnojamojo turto registre tokio kriterijaus duomenys nefiksuojami (pvz., pagal savivaldybių tarybų nustatytą Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarką (aprašą) nenaudojamiems sklypams priskirti žemės sklypai), tai mokesčių administratoriui turi būti pateikiamas tokį kriterijų atitinkančių sklypų sąrašas (nurodant sklypų unikalius numerius) arba mokesčių mokėtojų vardinis sąrašas, kai tarifai nustatomi pagal mokesčių mokėtojų kategorijas.

7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, mokesčių administratoriui turi būti pateiktas sklypų, atitinkančių tam tikrą kriterijų, sąrašas, patvirtintas savivaldybės tarybos. VMI turi vadovautis teise ir reikalauti iš savivaldybės tarybos įstatymus bei teisės aktus atitinkančių norminių aktų. Be to, Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog konkretus tarifas savivaldybės teritorijoje galiotų nuo kito mokestinio laikotarpio, jis turi būti patvirtintas iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 d. (ankstesnėje redakcijoje – iki birželio 1 d.). Nepagrįsti MGK motyvai, kad Sąrašo patvirtinimo momentas negali būti pripažintas aplinkybe, įtakojančia mokesčių apskaičiavimą už kitokį nei numatyta Žemės mokesčio įstatymo 7 straipsnyje laikotarpį. Savivaldybės tarybos Sprendimas yra norminio pobūdžio teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiame teisės akte apibrėžiant subjektus, kuriems taikoma konkreti akto nuostata, nurodomi kriterijai, šiuos subjektus išskiriantys iš kitų. Tik jis sukelia asmeniui teisinius padarinius, nes nuo jo priėmimo momento asmeniui atsiranda tam tikros teisės ir pareigos.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kilo pareiga sumokėti žemės mokestį padidintu tarifu. Nėra ginčo dėl to, jog įgyvendindama jai priskirtą kompetenciją, Savivaldybės taryba Sprendimu nustatė 2020 metų taikytinus konkrečius žemės mokesčio tarifus, kaip tai numato Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis. Sprendimo 1.2 punktas, kuriame įtvirtintas padidinto žemės mokesčio tarifo taikymas, negali būti aiškinamas taip, kad mokestiniais metais įvykus juridiniam faktui, lemiančiam pagrindą taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną žemės mokesčio tarifą, toks padidinto tarifo mokestis yra skaičiuotinas už visus kalendorinius metus, t. y. ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo. Pareiškėjos žemės sklypą įtraukus į Sąrašą, atsirado juridinis faktas, sudarantis pagrindą taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną žemės mokesčio tarifą iki 4 procentų. Dėl to, priešingai nei nurodė MGK, padidintas valstybinės žemės mokesčio tarifas pareiškėjai turi būti taikomas nuo to momento, nuo kurio žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. VMI, nustatydama padidintą žemės mokestį, negalėjo vadovautis Sąrašu, nes jis priimtas tam neįgaliotos institucijos. Jeigu teismas nuspręstų, jog Sąrašą teisėtai patvirtino Savivaldybės administracijos direktorius, jis yra teisėtas ir sukelia teisines pasekmes, tuomet, atsižvelgiant į teisės aktų galiojimą laike, šis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo Sąrašo patvirtinimo dienos.

9. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

10. VMI paaiškino, kad pateikė pareiškėjai Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2020 metus, kurioje apskaičiavo jai sumokėti 14 227 Eur žemės mokestį. Iš prie Deklaracijos pateiktos sklypų žemės mokesčio apskaičiavimo lentelės (eil. Nr. 10) matyti, kad pareiškėjai priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ha dalis, kurios mokestinė vertė – (duomenys neskelbtini) Eur, yra apmokestinta 4 proc. žemės mokesčio tarifu ir nuo šios sklypo dalies jai yra apskaičiuotas 14 227 Eur mokėtinas žemės mokestis. Minėtas sklypas įtrauktas į Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtintą Sąrašą.

11. VMI nurodė, kad Savivaldybė Sprendimą dėl konkrečių tarifų priėmė laikantis Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Sprendimo 1.2 punktu nustatyta, jog 2020 m. nenaudojamos arba apleistos žemės sklypams (sklypo daliai), neatsižvelgiant į žemės paskirtį, bus taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, o Sprendimo 2 punktu savivaldybės administracija įpareigota iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikti informaciją apie apleistus ir nenaudojamus sklypus VMI.

12. Atsakovas pritarė MGK vertinimui, kad konkrečioje savivaldybėje įgaliotos institucijos tvirtinami nenaudojamų, apleistų sklypų sąrašai yra sudaromi ne siekiant apibrėžti (nustatyti) momentą, nuo kurio sklypų savininkams gali būti taikomas kitoks (padidintas) mokesčio tarifas, o siekiant įgyvendinti Žemės mokesčio įstatymą ir Administravimo taisykles (teikiant VMI žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus ir tam tikru laikotarpiu (kalendorinių metų liepos 1 d.) savivaldybėje surinktus duomenis apie sklypų naudojimą / nenaudojimą). Todėl pareiškėjos pozicija, jog jos žemės sklypo įtraukimas į Sąrašą laikytinas juridiniu faktu, dėl kurio jos sklypui gali būti taikomas didesnis mokesčio tarifas (nes įstatymai taikomi tik tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo), yra nepagrįsta.

13. VMI pabrėžė, kad Savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, taip pat yra Savivaldybė tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-123 „Dėl nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriame apibrėžta nenaudojamos, apleistos žemės sąvoka, sklypų įtraukimo į Sąrašą kriterijai bei tvarka. Taigi, norminiai aktai, reglamentuojantys padidinto žemės mokesčio tarifo taikymą apleistiems ir nenaudojamiems sklypams Savivaldybėje buvo patvirtinti 2019 metais, jie buvo žinomi mokesčių mokėtojams ir šio tarifo taikymas negali būti siejamas su nurodomo Sąrašo patvirtinimu bei pareiškėjai priklausančio sklypo įtraukimo į jį momentu.

14. VMI atkreipė dėmesį, jog Sąrašo patvirtinimo momentas negali būti pripažintas aplinkybe, įtakojančia mokesčių apskaičiavimą už kitokį nei numatyta Žemės mokesčio įstatymo 7 straipsnyje laikotarpį, nes sklypo įtraukimas į Sąrašą apima daug iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. atliktų veiksmų (sklypo apžiūros akto užpildymą ir jo pateikimas savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai (iki einamųjų metų liepos 1 d.), komisijos preliminaraus sąrašo sudarymą ir patvirtinimą; sklypų savininkų informavimą; kt.). Ginčo atveju apie tokio preliminaraus Sąrašo sudarymą buvo paskelbta viešai, išaiškinant savininkams teisę teikti motyvuotą prašymą dėl žemės sklypų išbraukimo iš Sąrašo. Pareiškėja neginčija žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą aplinkybės.

15. Dėl pareiškėjos skunde išdėstytos pozicijos, kad turi būti vadovaujamasi LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. sprendime pateiktais išaiškinimais, VMI pritaria MGK išvadai, jog aptariamoje byloje buvo išspręstas konkretaus pareiškėjo ginčas dėl jam priklausančio pastato įtraukimo į apleistų pastatų sąrašą, t. y. buvo spręstas ne žemės, o nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimui įtakos turinčio sąrašo tvirtinimo ir pastato įtraukimo į jį teisėtumo klausimas, o Savivaldybės administracijos veikimas viršijant įgaliojimus buvo konstatuotas remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, pagal kurias tokio sąrašo sudarymas šiame įstatyme tiesiogiai buvo priskirtas savivaldybės tarybai. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vadovautis minėtu LVAT sprendimu. Teismų praktikoje nėra pripažinta, kad atvejai, jog Sąrašą tvirtina miesto savivaldybės administracijos direktorius, į Sąrašą įtraukiami nustatytus kriterijus atitinkantys sklypai ir pan., prieštarautų teisės aktų ar teisės principų reikalavimams. Vadovaujantis Administravimo taisyklėmis ir remiantis VMI pateikta informacija (patvirtintu ir galiojančiu Sąrašu) už 2020 metus, už žemės sklypą pareiškėjai pagrįstai buvo apskaičiuotas žemės mokestis padidintu žemės mokesčio tarifu, todėl perskaičiuoti jai žemės mokestį nėra pagrindo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėja per elektroninę deklaravimo sistemą gavo 2020 m. spalio 17 d. VMI suformuotą informacinį pranešimą „Žemės mokesčio deklaracijos duomenys“ už 2020 metus; Deklaracijos 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjos valdomam (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) Eur vertės žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., taikomas padidintas 4 proc. žemės mokesčio tarifas (žemės naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo ) teritorijos). VMI pateikė pareiškėjai Deklaraciją už 2020 metus, kurioje apskaičiavo pareiškėjai sumokėti 14 227 Eur žemės mokestį. Iš prie Deklaracijos pateiktos sklypų žemės mokesčio apskaičiavimo lentelės (priedo 10 p.) matyti, kad pareiškėjai priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ha dalis, kurios mokestinė vertė (duomenys neskelbtini) Eur, yra apmokestinta 4 proc. žemės mokesčio tarifu ir nuo šios sklypo dalies pareiškėjai yra paskaičiuotas 9386,29 Eur mokėtinas žemės mokestis. Pareiškėja su šiuo atsakovo sprendimu nesutiko, pateikė skundą MGK, kuri pareiškėjos skundą atmetė.

18. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Savivaldybė, įgyvendindama jai priskirtą kompetenciją, Sprendimu nustatė 2020 metais taikytinus konkrečius žemės mokesčio tarifus, atsižvelgdama į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimą ir nenaudojimą. Teismas aptarė Sprendime įtvirtintą teisinį reguliavimą, Žemės mokesčio įstatymo 7 straipsnio, 12 ir 13 straipsnių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklėse yra apibrėžta detali teiktinų, reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, duomenų tvarka ir analizavo šių taisyklių 38 punktą, atkreipė dėmesį, jog Administravimo taisyklių 44.3 punkte buvo nustatyta, kad vienas iš galimų kriterijų konkretiems žemės mokesčio tarifams nustatyti yra žemės sklypų naudojimas arba nenaudojimas, o nenaudojamai žemei priskiriamos nuotoliniais kartografavimo metodais nustatytos apleistos žemės naudmenos bei pagal savivaldybių tarybų nustatytą Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarką (aprašą) nenaudojamiems sklypams priskirti žemės sklypai. Teismas taip pat vadovavosi Administravimo taisyklių 45 punktu ir, įvertinęs apartą teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad žemės mokesčiui už mokestinį laikotarpį apskaičiuoti yra svarbūs iki kalendorinių metų birželio 30 d. (ar liepos 1d.) įvykę įvykiai (nuosavybės turėjimas, jos įgijimas, perleidimas) ir iki šio laikotarpio buvusi, žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalinga ir VMI iki kalendorinių metų rugsėjo 1 d. teiktina informacija. Teismas vertino, kad konkrečioje savivaldybėje įgaliotos institucijos tvirtinami nenaudojamų, apleistų sklypų sąrašai sudaromi, siekiant įgyvendinti Žemės mokesčio įstatymą ir Administravimo taisykles, teikiant VMI žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus duomenis ir kalendorinių metų liepos 1 d. savivaldybėje surinktus duomenis apie sklypų naudojimą / nenaudojimą.

19. Iš. bylos duomenų buvo nustatyta, kad Savivaldybės taryba 2019 m. balandžio 28 d. Sprendimu nustatė 2020 metais savivaldybėje taikomus žemės mokesčio tarifus, be kita ko, ir 4 proc. padidintą tarifą, taikomą nenaudojamiems, apleistiems sklypams; šiame Sprendime numatyta, kad informacija apie Savivaldybėje nenaudojamus ir apleistus sklypus iki 2020 m. rugsėjo 1 d. turi būti pateikta VMI. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-123 patvirtino Aprašą, kuriame apibrėžta nenaudojamos, apleistos žemės sąvoka, sklypų įtraukimo į Sąrašą tvarka bei kriterijai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai jau nuo 2019 metų buvo žinomi šie norminiai aktai, reglamentuojantys padidinto žemės mokesčio tarifo taikymą apleistiems ir nenaudojamiems sklypams Savivaldybėje, todėl šio tarifo taikymas negali būti siejamas su Sąrašo patvirtinimu ir pareiškėjai priklausančio sklypo įtraukimo į Sąrašą data. Teismo vertinimu, Sąrašo patvirtinimo momentas negalėjo būti pripažintas aplinkybe, kuri leistų mokesčių apskaičiavimą už kitokį, nei numatyta Žemės mokesčio įstatymo 7 straipsnyje, laikotarpį, kadangi žemės sklypo įtraukimas į Sąrašą apėmė eilę iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. atliktų veiksmų.

20. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 buvo išspręstas konkretus ginčas dėl pareiškėjui priklausančio pastato įtraukimo į apleistų pastatų sąrašą, ir sprendė, kad nagrinėjamame ginče nėra pagrindo remtis minėtu sprendimu ir daryti išvadą, kad Savivaldybės administracija neturėjo pagrindo Sąrašą tvirtinti ir jį pateikti VMI, nes aptariamoje byloje buvo spręstas ne žemės, o nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimui įtakos turinčio sąrašo tvirtinimo ir pastato įtraukimo į jį teisėtumo klausimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1391-756/2016) nėra pripažinta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija tvirtinant Sąrašą, į kurį įtraukiami nustatytus kriterijus atitinkantys sklypai, prieštarautų teisės aktų ar teisės principų reikalavimams.

21. Teismas darė išvadą, kad MGK pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad VMI, vadovaudamasi Administravimo taisyklių nuostatomis, remdamasi patvirtintu ir galiojančiu Sąrašu, už 2020 metus už pareiškėjos žemės sklypą jai apskaičiavo žemės mokestį padidintu žemės mokesčio tarifu. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą bei panaikinti atsakovo sprendimo (Deklaracijos) dalį (priedo 10 p.) ir MGK sprendimą. Atmetęs apreiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo tenkinti skundą dėl mokestiniais metais įvykusio juridinio fakto – Savivaldybės administracijos priimto individualaus akto taikymo laike, sumažinant mokėtiną žemės mokestį padidintu tarifu.

23. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo LVAT sprendime pateiktais išaiškinimais. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas žemės mokesčio klausimas, todėl taikytinos Žemės mokesčio įstatymas, kuriame analogiškai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, yra išdėstyta beveik identiška 6 straipsnio 2 dalis. Joje taip pat nustatyta, kad tam, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba turi nustatyti atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, aiškinant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir tai, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

24. Esminis centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo (Deklaracijos) dalies (priedo 10 p.) panaikinimo pagrindas yra neteisėtas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. Įsakymas, kuris priimtas peržengiant administracijai priskirtas kompetencijos ribas ir prisiimant išimtinius tarybai priskirtus įgaliojimus. Šiuo administraciniu aktu VMI negalėjo vadovautis ir tai yra pagrindas panaikinti MGK ir VMI sprendimus. Pareiškėja pakartoja, jog žemės mokestis padidintu tarifu jai negali būti skaičiuojamas už visus 2020 metus, o tik nuo žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą (2020 m. rugpjūčio 27 d.) dienos, t. y. kai atsirado pagrindas jos žemės sklypui taikyti padidintą žemės mokesčio tarifą, todėl šiuo klausimu MGK ir pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Sprendimo nuostatos, kad žemės mokesčio tarifas nustatomas 2020 metams (1 p.), išreiškia Savivaldybės tarybos valią pagal jai priskirtą kompetenciją apskritai nustatyti mokesčio tarifus, mokėtinus už kalendorinius metus, tačiau Sprendimo 1.2 punktas negali būti aiškinamas taip, kad mokestiniais metais įvykus juridiniam faktui, lemiančiam pagrindą taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną mokesčio tarifą atsiradimą, toks padidinto tarifo mokestis yra skaičiuotinas už visus kalendorinius metus, t. y. ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo. Remiantis šiais motyvais, pareiškėjai paskaičiuotas žemės mokestis mažintinas.

26. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjai už 2020 metus pagrįstai žemės mokestis apskaičiuotas padidintu tarifu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

28. Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje (redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio 4 str.). Pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, kurios konkretų dydį turi diskreciją nustatyti savivaldybės taryba – šioje ginčo byloje toks sprendimas buvo priimtas Savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 28 d.

29. Be kita ko, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne tik pripažino, kad savivaldybių tarybos turėjo įgaliojimus nustatyti žemės mokesčio tarifus 2013 metų mokestiniam laikotarpiui, bet ir eksplicitiškai nurodė, kad nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas „<...> nesudarė prielaidų susiformuoti žemės mokesčio mokėtojų lūkesčiams, kad 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės mokesčio iš viso nereikės mokėti ar kad žemės mokestis bus apskaičiuojamas taikant 0,01 procento mokesčio tarifą“.

30. Atsižvelgiant į ką tik pirmiau išdėstytas nuostatas (žr. nutarties 28–29 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai nekyla teisinių abejonių, kad Savivaldybės taryba Sprendimu turėjo įgalinimus nustatyti ir 2020 metų taikytinus konkrečius žemės mokesčio tarifus, kas ir buvo padaryta, ir būtent taip kaip ir nurodė įstatymų leidėjas – iki einamojo mokestinio laikotarpio (Žemės mokesčio įstatymo 7 str.) liepos 1 dienos (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.).

31. Pasisakant dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. Įsakymo, pasikartotina, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-123 patvirtino Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašą, kuriuo reglamentuojama nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų, kuriems gali būti taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka bei sąlygos Palangos mieste.

32. Apraše nustatyta, kad nenaudojama, apleista žemė – žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta žemė, tačiau nesutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, ar visiškai neprižiūrima (nešienaujama, apaugusi menkaverčiais medžiais, krūmais, piktžolėmis ir pan.), žemės sklype laikomos (išskyrus tam skirtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos, statybinis laužas ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai ir kt.), kaupiamos šiukšlės.

33. Į Sąrašą, kuris kasmet tvirtinamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, kuri pagal Žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ yra pripažįstama mokesčio objektu ir atitinka bent vieną šių kriterijų: žemės sklypas yra apleistas, t. y. nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį arba visiškai neprižiūrimas.

34. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde kvestionuojama Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija sudaryti Sąrašą (žr. nutarties 5 p., 24 p.), tačiau teisiškai tai iš esmės nebuvo pagrįsta.

35. Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinį atsakingo valdymo principą įtvirtinančioje Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį kartu su šio straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

36. Padidintas tarifas nustatytas savivaldybės tarybos, kaip ir reikalauja įstatymas. Jokių teisinių indikacijų, kad savivaldybės tarybai patvirtinus mokestinius tarifus, savivaldybės tarybai paneigiama teisė perduoti sudaryti Sąrašą savivaldybės administracijos direktoriui nėra.

37. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, taip pat turi kitus įgaliojimus, kurie išvardinti įstatymų leidėjo Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje ir yra pakankamai platūs. Savivaldybės administracijos direktoriui, pavyzdžiui, net suteikiama teisė tvirtinti detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 12 p.), todėl, turint omenyje, kad Sąrašas buvo sudarytas savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu, atsižvelgiant į savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus, apibrėžtus Vietos savivaldos įstatyme, nenustatyta, kad Sąrašas sudarytas savivaldybės administracijos direktoriui viršijant jam suteiktus įgaliojimus.

38. Padidintas žemės mokesčio tarifo skaičiavimas už visus 2020 metus buvo suponuotas ne Sąrašo, kuris tik nurodo konkrečius subjektus, turinčius tokią pareigą, bet Žemės mokesčio įstatymo bei savivaldybės tarybos Sprendimo, todėl nepagrįsta ir apeliacija dėl padidinto tarifo skaičiavimo laikotarpio (žr. nutarties 24 p.).

39. Niekuo nepagrįsta ir apeliacija nurodyta nutarties 25 punkte.

40. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, galioja tik paskelbti įstatymai. Kaip ne kartą yra nurodęs Konstitucinis Teismas, šioje konstitucinėje normoje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit) (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais; teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai); taigi įstatymai taikomi faktams ir pasekmėms, atsirandantiems po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas).

41. Savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 28 d. sprendimu, laikantis Žemės mokesčio įstatymo reikalavimų, pareiškėjai ir kitiems asmenims (pagal Sąrašą) 2020 metams buvo nustatytas padidintas mokesčio tarifas. Akivaizdu, jog aptariama mokestinė prievolė buvo įtvirtinta ne po Deklaracijos ar jos priėmimo metu, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinimui dėl pareigos laikytis reikalavimų, kurie nebuvo žinomi – lex retro non agit principas šiuo konkrečiu atveju pažeistas nebuvo.

42. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė skundo ir ginčo situacijos esmę, netinkamai bei formaliai išnagrinėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir sprendime teisingai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes (ABTĮ 56 str.), teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir taikė teisę, todėl naikinti sprendimo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinių pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius