403d1239-ca04-4d4d-9ae6-e7006baa0efc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. I-2045-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00304-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. B. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019-04-01 LukiÅ¡kių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Skunde paaiÅ¡kina, kad buvo perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ pataisos namų atlikti laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimu vieneriems metams pagal nuosprendį, todėl pareiÅ¡kėjo manymu, keitėsi jo statusas ir pataisos namuose gauta nuobauda vieneriems metams drausmės grupėje turėjo pasinaikinti, tačiau LukiÅ¡kių TI-K vis tiek jį laiko drausmės grupės sÄ lygomis ne pagal pataisos namų nustatytÄ tvarkÄ .

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui nesuteikiami pasimatymai su žmona ir dukra, neleidžiama paskambinti, draudžiama naudotis virduliu. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 7–14) pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nebuvo gauta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl ilgalaikių pasimatymų su žmona ir (arba) dukra suteikimo, o LukiÅ¡kių TI-K neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė suvaržyta, skirti ex officio.

Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2018-10-18 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam elektrinį virdulį. LukiÅ¡kių TI-K 2018-11-02 raÅ¡tu Nr. 96-4038 „Dėl elektrinio virdulio“ iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – AprÅ«pinimo norma), 10.9 papunktį elektriniais virduliais aprÅ«pinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, iÅ¡skyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas iki 15 parų.

PareiÅ¡kėjui elektrinis virdulys buvo iÅ¡duotas 2019-01-18. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nesuteikiant jam pasimatymų su žmona ir dukra, neleidžiant paskambinti, ir nesuteikiant elektrinio virdulio, atlyginimo. Dėl pasimatymų ir teisės paskambinti Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad perkėlus jį į LukiÅ¡kių TI-K, Å¡i įstaiga nesuteikė jam pasimatymų su žmona ir dukra, teisės paskambinti, nes nepagrįstai jį laikė drausmės grupei priskirtų nuteistųjų kalinimui kalėjime, o ne pataisos namuose taikomomis sÄ lygomis.

Teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iÅ¡ suimtųjų (nuteistųjų) teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos Å¡ia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858 – 889/2013). Tačiau laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė suvaržyta, skirti ex officio (lot.

– savo iniciatyva). PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1348-14).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018-06-29 nutarimu Nr. 28-386 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui už kito nuteistojo sužalojimÄ savadarbiu peiliuku skirta nuobauda – 12 mėnesių drausmės grupėje (b. l. 50). PareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte atlikimui (b. l. 23). BVK 142 straipsnio, įtvirtinančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rÅ«Å¡is, 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuobaudos rÅ«Å¡is – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Pažymėtina, kad Å¡i nuobaudos rÅ«Å¡is taikoma nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ . Vadovaujantis Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.1 ir 3.2 papunkčiais, nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimÄ , jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos.

Nuteistieji pripažįstami itin piktybiÅ¡kai pažeidusiais režimÄ , jei jie pažeidžia bent vienÄ iÅ¡ laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad iÅ¡ Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos 2018-06-29 teikimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo 4 galiojančias nuobaudas (b. l. 51), o nuobauda, be kita ko, skirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte pareigos nevykdymÄ ir BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimÄ , taigi už tai, kad pareiÅ¡kėjas itin piktybiÅ¡kai pažeidė režimÄ .

Atitinkamai jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vieneriems metams. PareiÅ¡kėjo manymu, jį perkėlus iÅ¡ Vilniaus pataisos namų, kuriuose jam buvo skirta nuobauda vienerius metus praleisti drausmės grupės sÄ lygomis, į LukiÅ¡kių TI-K, Vilniaus pataisos namų paskirtos nuobaudos vykdymas turėjo pasibaigti, tačiau teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su tokia pareiÅ¡kėjo nuomone, kadangi Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas (b. l. 50), kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda, nėra pripažintas neteisėtu, todėl nuobaudos vykdymas tokiu atveju gali pasibaigti tik pasibaigus jos atlikimo laikui, t. y. jÄ Ä¯vykdžius.

Remiantis BVK nuostatomis, pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys, drausmės grupei priskirti nuteistieji, turi teisę per keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ (BVK 75 str. 1 d. 2 p.) ir du kartus paskambinti telefonu (BVK 75 str. 1 d. 4 p.). Kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, suteikiama teisė du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 86 str. 1 d. 4 p.), tuo tarpu teisė į pasimatymus nenumatyta. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad asmuo, laikomas drausmės grupėje (ypač paskyrus drausminę nuobaudÄ ), neturi teisės į pasimatymus ir toks ribojimas yra teisėtas bei pagrįstas (žr., pvz., 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1396-575/2017).

Be to, pažymėtina, kad remiantis atsakovės atstovo į bylÄ pateiktu tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 22), pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl pasimatymų su žmona ir (ar) dukra net nesikreipė. Å iame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018 yra konstatavęs, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisė į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ yra užtikrinama ne vien tik leidžiant pasimatymus, bet ir kitais bÅ«dais: pokalbiais telefonu, teise gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat teise gauti smulkiųjų paketų.

Byloje esantys duomenys, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu, du kartus per mėnesį (b. l. 20–21). Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų bei gauti smulkiųjų paketų. Taigi pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos vykdymo laikotarpiu buvo apribota tik viena iÅ¡ nuteistųjų ryÅ¡ių su Å¡eima ir socialinių ryÅ¡ių palaikymo formų (trumpalaikiai pasimatymai).

Å iuo aspektu papildomai akcentuotina, kad toks BVK įtvirtintas pareiÅ¡kėjo teisių ribojimas taikomas bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos, kuri galioja, t. y. Å¡is ribojimas yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtintas įstatyme ir yra taikomas pareiÅ¡kėjui dėl jo paties netinkamo elgesio – sistemingo, piktybiÅ¡ko kalinimo režimo pažeidinėjimo, dėl kurio pareiÅ¡kėjas įgijo specialų įstatyme įtvirtintÄ statusÄ , lyginant su kitais nuteistaisiais, kuriems nėra paskirtos tokios nuobaudos.

Be to, toks ribojimas yra laikinas ir taikomas tik pareiškėjui paskirtos nuobaudos galiojimo metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl pasimatymų nesuteikimo ir teisės paskambinti atmestini kaip nepagrįsti. Dėl elektrinio virdulio Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jam draudžiama naudotis virduliu. Remiantis byloje esančiu pareiškėjo 2018-10-18 prašymu, pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriaus prašė atsakyti, ar būdamas drausmės grupėje gali naudotis elektriniu virduliu (b. l. 27).

PareiÅ¡kėjui pateiktame LukiÅ¡kių TI-K 2018-11-02 atsakyme Nr. 96-4038 nurodyta, kad pagal AprÅ«pinimo normos 10.9 papunktį elektriniais virduliais aprÅ«pinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, iÅ¡skyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas iki 15 parų (b. l. 26). BVK 96 straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, daro iÅ¡vadÄ , kad tol, kol pareiÅ¡kėjas buvo laikomas drausmės grupės sÄ lygomis, neturėjo teisės naudotis elektriniu virduliu, todėl LukiÅ¡kių TI-K, nuobaudos galiojimo metu nesuteikdama Å¡io elektrinio prietaiso, nepažeidė teisės aktų, o kartu ir pareiÅ¡kėjo teisių. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų nepatogumų.

Nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas jau nustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė