2022-06-08 Nr. AB-15270-3-61-3-00839-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2785-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00839-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. H. K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. H. K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) S. H. K. A. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 21S46012 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis); (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėja paaiškino, jog (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini). Skundžiamame sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjos teigimu, jai prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.

5. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamo sprendimo išvada, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nurodė, kad nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo situacija šalyje ir pareiškėjos diskriminacijos bei individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Pareiškėjos teigimu, ji priskirtina padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus (duomenys neskelbtini), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia.

6. Pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai pritaikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėja laikėsi nustatytų tvarkų.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjos išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką nulėmė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja asmeniškai persekiojama nebuvo, smurto nepatyrė. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, priėjo prie išvados, kad pagrindinė pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos, tačiau tokia priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Atsakovas paaiškino, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių, o tyrimo metu neidentifikuotos faktinės aplinkybės, sąlygojusios prielaidą, jog pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje grėstų arba grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas.

9. Atsakovas nurodė, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės bei tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikio. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencija (toliau – ir Konvencija) dėl pabėgėlių statuso, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjos kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

10. Migracijos departamentas pažymėjo, jog nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, buvo vertinama, ar prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis) nustatyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

11. Atsakovo teigimu, kilmės šalies informacija nepatvirtina pareiškėjos išsakytų nuogąstavimų dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir diskriminacijos šiuo metu, be to pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji asmeniškai yra susidūrusi su kokiomis nors problemomis dėl (duomenys neskelbtini), taigi atsižvelgus į tai, pareiškėjos nuogąstavimai laikytini hipotetiniais, o pareiškėja nelaikytina pažeidžiamu asmeniu. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatirdama grasinimų ar persekiojimo, taip pat ji nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Nors, remiantis ESPA pateikiamais duomenimis, pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus (duomenys neskelbtini).

12. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, jog pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi ir pagrįsti, remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus: uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nusprendė į C.SIS II sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos Šengeno erdvėje; kitos pareiškėjos skundo dalies netenkino.

14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 1 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

15. Teismas nustatė, kad: pareiškėja buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Apklausos Migracijos departamente metu pareiškėja nurodė, kad išvyko iš kilmės valstybės, turėdama tikslą nuvykti (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą pareiškėja atvyko (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, pasisakymus teismo posėdyje, apklausų metu bei skunde pateiktus išaiškinimus, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjos paaiškinimų esminius aspektus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, kuriais pareiškėja grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini, kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėja bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės. Teismas vertino, jog pareiškėjos pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) ar kitų Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pagrindų kilmės valstybėje pavojus realiai gresia šiuo metu. Pareiškėja ir pati neneigia, kad jai pavojus kyla dėl bendros situacijos valstybėje, susijusios su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prieglobsčio prašyme nurodyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti. Pareiškėja nenurodė, kaip individualiai jai pasireiškė grėsmė dėl (duomenys neskelbtini).

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė ir jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad kilmės valstybės informacija Migracijos departamento buvo įvertinta tinkamai ir pagrįstai nustatyta, kad vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir pati pareiškėja nenurodė jokių tiesiogiai į ją nukreiptų grėsmių, susijusių su tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė, o surinkta kilmės valstybės informacija tokios prielaidos taip pat nepatvirtina.

19. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausiomis 2021 m. tiek ESPA, tiek kitų tarptautinių organizacijų pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Atsakovas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ar/ir įrodymais nepaneigė.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, Lietuvos Respublikoje buvo tik jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, prieglobsčio pareiškėja pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, todėl pagrįstai konstatuota, kad vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti ir jai nesuteiktas terminas savanoriškam išvykimui.

21. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga bei adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Migracijos departamento sprendime nėra argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl, teismas atsižvelgęs į tai, pakeitė sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sumažindamas nurodytą laikotarpį iki 2 metų. Atitinkamai pakeitė ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, pakeisdamas laikotarpį iš 3 į 2 metus.

III. 22. Pareiškėja S. H. K. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Tai, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nereiškia, kad jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

24. Pareiškėja nurodo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjos teigimu, jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnarinėti pareiškėjos prašymą ir nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingas, todėl teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl jos (duomenys neskelbtini), atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos prašymui tinkamai išnagrinėti, o surinkti duomenys yra selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacijos naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėja, be kita ko, pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

31. Įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikomas motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

34. Ginčo teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

35. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

38. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

41. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus, paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo ir padėties pareiškėjos kilmės valstybėje, jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtai arba kankinamai. Migracijos departamentas surinkto ne tik aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje ir gyvenamojoje vietoje, bet ir įvertino (duomenys neskelbtini). Remiantis kilmės valstybės informacija nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) pradėtos vykdyti ir inicijuojamos tam tikros programos siekiant pagerinti (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, lėmusias pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, grindžiamas visuotinai žinomais faktais, o ne pareiškėjos asmenine patirtimi ir išgyvenimais. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė tariamų persekiotojo tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją, be to, (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų arba nenorėtų apsaugoti pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), nuo tariamo persekiojimo, ar nuo iš kitų visuomenės narių patiriamos diskriminacijos, bei, kad toks nenoras arba negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis priežastimis“ (pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Taigi, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėjai kyla reali persekiojimo grėsmė, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama išimtinai tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos tariamo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja iš esmės su bendra situacija jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o ne su individualiomis aplinkybėmis arba asmeninėmis savybėmis. Pati pareiškėja nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūrusi su jos persekiojimo ar kitais neigiamais veiksmais (priešingai, pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jai asmeniškai niekas negrasino), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos jai suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, kad pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas, remdamasis 2021 m. ESPA gairėmis nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors vadovaujantis ESPA duomenimis, pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė, kad būtų įvykdytas bent vienas ESPA gairėse minimas pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į tai, atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėja, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausiomis ESPA ir kitų tarptautinių organizacijų pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Atsakovas rėmėsi oficialia, naujausia ir aktualiausia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo tarpu, pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ir (arba) įrodymais nepaneigė. Todėl pareiškėjos argumentai dėl surinktos informacijos nepakankamumo ar neaktualumo, yra nepagrįsti ir atmestini.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimu ją išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad: pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas; pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą; pareiškėja neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje; pareiškėja vengdama grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjos priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jai atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėja, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos S. H. K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Neringa Švedienė