2022-01-05 Nr. AB-281-3-63-3-01726-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01726-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir LAGK) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-105/14-2021). Pareiškėjo nuomone, LAGK, priimdama sprendimą, absoliučiai nesuprato bylos pagrindo – antstolis Giedrius Jonauskas neturėjo teisės pradėti vykdomosios bylos.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus bei sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 11 punktuose įtvirtintų skundo duomenų.

Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją patikslinti atsakovą, nurodydamas, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį atsakovu byloje negali būti Lietuvos administracinių ginčų komisija.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, iš kokio atsakovo yra kildinamas ginčas, nes atsakovas nenurodytas, todėl pareiškėjas įpareigotinas aiškiai konkrečiai ir tiksliai tikslinti skundo reikalavimus, taip, kad jie atitiktų ABTĮ nuostatas. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas (reikalavimai) turi būti toks (tokie), kuriuo (kuriais) remiantis teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė skundą su priedais, t. y. ginčijamu sprendimu, tačiau kitų įrodymų, kuriais motyvuoja savo skundą nepateikė.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, o pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio nėra motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinęs nustatytus skundo trūkumus, teismas darė išvadą, jog tai yra kliūtis išspręsti skundo priėmimo klausimą, kadangi negalima nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyko ir pagrindo bei kitų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti nutartyje nustatytus trūkumus: pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, nurodant tinkamai šalis bei jų duomenis, suformuluojant reikalavimus atitinkamam atsakovui, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimtas administracinis aktas, nurodyti kokiomis materialinėmis bei administracinėmis teisės normomis grindžiamas skundas, ar pageidaujama rašytinio proceso, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio bei jį pagrįsti įrodymais apie materialinę bei turtinę padėtį.

Pareiškėjas pateikė teismui raštą, kuriuo šalino teismo nustatytus skundo trūkumus. Pareiškėjas atsakovu nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jis prašė atleisti nuo žyminio mokesčio, nes yra registruotas Užimtumo tarnyboje, negali praeiti jūrinės medicininės komisijos, yra išduotas nedarbingumo lapelis, nuo praeitų metų gruodžio mėnesio jam yra skiriama socialinė pašalpa. Pareiškėjas pateikė kartu su skundo trūkumų šalinimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pranešimus apie jam skirtas socialines pašalpas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Taip pat pareiškėjas pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus, kurioje pažymėta, kad pareiškėjas neturi pajamų mokesčio prievolės.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjo R. V. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 11 d. nutartyje buvo išaiškinta teisė pašalinti skundo trūkumus, išsamiai nurodyti trūkumai ir nustatytas terminas per kurį turi būti pašalinti trūkumai bei nurodyta, kad nepašalinus trūkumų skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

R. V. pateikė trūkumų pašalinimą, kuriame tik nurodė, jog pageidauja rašytinio proceso ir atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau kitų trūkumų nešalino, nepateikė patikslinto skundo, kuriame nurodytos tinkamai šalys, jų duomenys, suformuluoti reikalavimai atitinkamam atsakovui, nurodyti motyvai, pagrįsti įrodymais, nenurodė kokias teisines pasekmes ir kokie administraciniai aktai jam sukėlė.

Taip pat teismas konstatavo, kad prašymo tenkinti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų apie gautas pajamas, nors nurodo, jog registruotas užimtumo tarnyboje, yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, skiriama socialinė pašalpa, taip pat nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį. Anot teismo, pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus nepatvirtina pareiškėjo sunkios materialinės padėties šiuo metu, žyminis mokestis nėra didelis.

III. Pareiškėjas R. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio (nurodė, kad, jei pateiktų įrodymų nepakanka, jis sutinka sumokėti žyminį mokestį), be to nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino kitų skundo trūkumų. Pasak pareiškėjo, jis stengėsi kiek įmanoma glausčiau pateikti bendrą vaizdą, kad būtų aiškiai matyti kur yra esmė. Pareiškėjo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai nutraukė jam teisinės pagalbos teikimą, iš anksto nusprendę kokį sprendimą priims teismas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti bylą dėl teisinės pagalbos jam teikimo nutraukimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjo R. V. skundą, nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Visų pirma pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas jam pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, nurodant tinkamai šalis bei jų duomenis, suformuluojant reikalavimus atitinkamam atsakovui, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimtas administracinis aktas, nurodyti kokiomis materialinėmis bei administracinėmis teisės normomis grindžiamas skundas, ar pageidauja rašytinio proceso, sumokėti žyminį mokestį arba prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrįsti įrodymais apie materialinę bei turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo teismui teiktu skundu, pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis pareiškėjui buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui tiksliai nurodė, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, nesuformulavo reikalavimų atitinkamam atsakovui, nenurodė motyvų, nepagrindė jų įrodymais, nenurodė, kokie administraciniai aktai jam sukėlė teisines pasekmes.

Kadangi pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų (nesuformulavo reikalavimų atitinkamam atsakovui, nenurodė motyvų, nepagrindė jų įrodymais, nenurodė, kokie administraciniai aktai jam sukėlė teisines pasekmes), nėra teisinio pagrindo iš esmės spręsti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nes jo išsprendimas neturi reikšmės galutinei procesinei klausimo dėl skundo priėmimo nagrinėjimo baigčiai.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad jis skundu siekia pripažinti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai nutraukė jam teisinės pagalbos teikimą, pažymėtina, jog šie skundo pagrindai turėjo būti nurodyti šalinant skundo trūkumus, o ne atskirajame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius