403660d2-7d92-4db8-b8a5-48dc0d9716f4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-1690-253/2012Teisėja Giedrė Seselskytė             (Proceso Nr. 2-06-3-12950-2011-2)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              11.9.10.8.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas S. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei AB „Klaipėdos nafta“, reikÅ¡damas reikalavimus pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ AB „Klaipėdos nafta“ neteisėtu, panaikinti AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2011-08-31 įsakymÄ Nr. P4-156 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. 2011-08-31 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė 2011-08-31 nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atsakovės įsakyme atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nurodoma, kad atlikus tyrimÄ nustatyta, jog R. K. neįvežė kuro į bendrovės teritorijÄ 2011-07-07 ir 2011-07-14, bet apskaitos skyriui pateikė kuro pirkimo kvitus. Liepos mėnesiui pasibaigus apskaitos skyriui perkrovimo cecho pavaduotojas S. K. pateikė kuro gavimo žiniaraÅ¡tį ir kompresorių kelionės lapus, kurie patvirtinti S. K. paraÅ¡ais, kad neįvežtas į teritorijÄ kuras buvo iÅ¡duodamas R.

K. ir kompresoriai tikrai dirbo ir naudojo kurÄ . Už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ S. K. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas nurodo, jog neįvykdė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. R. K. liepos mėnesio pabaigoje pateikė ieÅ¡kovui kuro pirkimo 2011-07-07 ir 2011-07-14 dienomis kvitus, todėl jie ir buvo įtraukti į kuro gavimo žiniaraÅ¡tį, kuris buvo pateikiamas apskaitos skyriui. Tai, kad kompresorius dirbo ir jam buvo reikalingas kuras, įrodo kompresoriaus motovalandas skaičiuojantis skaitliukas.

IeÅ¡kovas negali atsakyti už tai, kad atlikus patikrinimÄ , nustatyta, jog R. K. nebuvo iÅ¡duotas leidimas taros, skirtos kuro pirkimui, iÅ¡sivežimui iÅ¡ bendrovės teritorijos. IeÅ¡kovas neturėjo pagrindo neįtraukti į žiniaraÅ¡tį jam pateiktų kuro pirkimo kvitų. Tai, kad kuras buvo kompresorių kuro bakuose bei plastikinėse talpose sandėlyje ieÅ¡kovas pats matė ir iÅ¡ Å¡ių talpų kuras buvo pilamas į kompresorių kuro bakus. IeÅ¡kovas neatsakingas už kuro įvežimÄ Ä¯ bendrovės teritorijÄ .

IÅ¡ generalinio direktoriaus 2011-08-31 įsakymo turinio neaiÅ¡ku, kokias konkrečiai darbo pareigas ieÅ¡kovas pažeidė, nenurodoma, kodėl už kuro neįvežimÄ atsakingas ieÅ¡kovas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str., 237 str. 1 d. 3 p. pripažino neteisėtu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu į darbÄ jo negrÄ Å¾ino; panaikino atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2011-08-31 įsakymÄ Nr. P4-156 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo; darbo sutartį nusprendė laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė ieÅ¡kovui S. K. iÅ¡ atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 42 663,60 Lt, 8 532,72 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2011-08-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojamÄ pagal ieÅ¡kovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 406,32 Lt, vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 8 532,72 Lt, 500 Lt neturtinės žalos ir      2 420,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad bylos aplinkybes, susijusias su dyzelinio kuro vagyste Å¡alys aiÅ¡kina ir vertina skirtingai. Tai, kÄ atsakovė nurodo kaip ieÅ¡kovo kaltės įrodymÄ , bÅ«tent, kad ieÅ¡kovas davė nurodymus R. N. ir D. B., ieÅ¡kovas vertina kaip vykdymÄ darbdavio nurodymų. Pačios atsakovės liudytojai posėdžio metu liudijo, kad leidimus dėl kuro vežimo galėjo pildyti ne tik ieÅ¡kovas, bet ir kiti liudytojai, tai yra A. S., R. N., ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo nebuvo pradėtas, atsakovė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo organus, o pasikreipus teismui prokuratÅ«ra ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų (leidimų) klastojimo nepradėjo.

Aplinkybių apie tai, kad ieÅ¡kovas S. K. kreipėsi į atsakovės darbuotojÄ R. N. su praÅ¡ymu iÅ¡raÅ¡yti leidimus atgalinėmis datomis teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu ieÅ¡kovo kaltę dėl dyzelinio kuro vagystės. Teismas vertino, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡naudojus visas įmanomas įrodymų surinkimo ir iÅ¡tyrimo galimybes, negauta pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 2011-07-07 ir 2011-07-14 įvykdė kuro vagystę AB „Klaipėdos nafta“.

Atsakovė, manydama, jog vagystėje dalyvavo ir jÄ Ä¯vykdė ir kiti asmenys, savo tyrimo ataskaitoje, duodama iÅ¡vadÄ , jog vagystę vykdė ir R. K., darbo sutartį su Å¡iuo asmeniu nutraukė Å¡alių susitarimu, o kiti asmenys, dėl kurių kaltės buvo įsakyta toliau atlikti tyrimÄ , buvo nubausti drausmine tvarka pastaba ir įspėjimu. Neatsižvelgiant į ankstesnį ieÅ¡kovo darbÄ , pareigų vykdymÄ buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , tačiau jos atlyginimo dydį sumažino iki 500 Lt.             Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad bylos medžiaga netiesiogiai, tačiau vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodo, kad 2011-07-07 ir 2011-07-14 atsakovės darbuotojas R.

K. bendrovės lėšomis nupirko daugiau kaip 430 ltr. dyzelinio kuro už daugiau kaip 1 800 Lt ir neįvežė jo į bendrovės teritorijÄ su ieÅ¡kovo žinia ir iniciatyva, o ieÅ¡kovas buvo kartu su R. K. įvykdytos dyzelinio kuro vagystės organizatorius ir sumanytojas. Tikėtina, jog vietoje neįvežto į bendrovės teritorijÄ dyzelinio kuro į mobilųjį kompresorių buvo pilamas bendrovės klientams priklausantis dyzelinis kuras iÅ¡ valomų rezervuarų. Mano, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ organizavo kuro vagystes iÅ¡ bendrovės. Ä®statymas nereikalauja įsiteisėjusio teismo nuosprendžio tam, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų galima taikyti drausminę atsakomybę ir atleisti jį iÅ¡ darbo laikantis LR DK nustatytos tvarkos ir terminų.

Apeliantės teigimu, teismas, mėgindamas pats inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ ir motyvuodamas sprendimÄ tuo, kad atsakovė nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, netinkamai taikė DK 235 str. 2 d. 7 p. normÄ ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. K. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad buvo įstatyminis pagrindas nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Nesutinka, kad buvo materialiai atsakingas už kompresorių darbui reikalingo dyzelinio kuro priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ . Liudytojas J. K. patvirtino, kad jo pareiga tikrinti įvežamo į bendrovės teritorijÄ kuro kiekį, nes jo žinioje yra kuro pirkimo kortelės ir jis privalo kartu su vairuotoju važiuoti užpilti kurÄ .

Nurodo, kad tik pildė kompresoriaus darbo valandų skaičių ir pagal nustatytÄ normÄ iÅ¡vesdavo jo sunaudotÄ kuro kiekį. Leidimus atgaline data liepė iÅ¡raÅ¡yti A. S.. Kai 2010 m. į darbÄ buvo priimtas R. N., tik jis vienas iÅ¡raÅ¡inėjo leidimus kurui į teritorijÄ Ä¯vežti/iÅ¡vežti, o jam nesant tai atlikdavo perkrovimo cecho virÅ¡ininkas A. S.. IeÅ¡kovas neiÅ¡raÅ¡ydavo leidimų kurui įvežti/iÅ¡vežti ir 2011 m. (iki 2011 m. rugpjūčio mėn.). Spaudimo R. N. nedarė, o reikalavo tinkamai sutvarkyti leidimus, nes to jo prašė bendrovės finansų direktorius M.

B.. Nesutinka, kad telefonu nurodė bendrovės transporto skyriaus darbuotojui J. K. parvežti kuro ir, žinodamas, kad J. K. negali važiuoti, liepė R. K. paimti iÅ¡ jo kortelę ir važiuoti kuro vienam. Atsakovė neįrodė, kad jis bÅ«tų sumanęs, organizavęs ir įvykdęs kuro vagystę bendrovėje, neįvardina lokalinių aktų, kuriuose bÅ«tų numatyta ieÅ¡kovo atsakomybė už kompresoriams skirtÄ kurÄ . Nurodo, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas ne tuo pagrindu, kad padarė pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ , o dėl įtarimų įvykdžius vagystę.             Apeliacinis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ teisėtumo.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu ir jų pagrindu priimtu sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovo S. K. atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str., 237 str. 1 d. 3 p. pripažintas neteisėtu.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas S. K. AB „Klaipėdos nafta“ dirbo nuo 1997-01-08, nuo 1998-02-01 dirbo perkrovimo cecho virÅ¡ininko pavaduotoju, 2011-08-31                 AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P4-156 už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , remiantis LR DK 237 str. 1 d. 3 p. bei 136 str. 3 d. 2 p., ieÅ¡kovui S. K. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

LR DK 136 str. 3 d. 2 p. numato darbdaviui teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas, kaip tai numatoma LR DK 235 str. nuostatose. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (LR DK 235 str. 1 d.).

IÅ¡ minėtame įsakyme nurodytų aplinkybių ir nagrinėjamoje byloje apeliantės AB „Klaipėdos nafta“ pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovas S. K. atleistas iÅ¡ darbo už atlikimÄ veikos, turinčios vagystės požymių, kadangi taip padarytas LR DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Minėta teisės norma numato, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (LR DK 237 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti, ar buvo pagrindas taikyti ieÅ¡kovui S. K. drausminę atsakomybę, t. y. ar ieÅ¡kovas S. K. atliko vagystės požymių turinčiÄ veikÄ ir taip Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę. Å iuo atveju ieÅ¡kovas S. K. (darbuotojas) ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taigi pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui – apeliantei, kuri privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sÄ lygos.Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas S. K. atleistas iÅ¡ darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio fakto pripažinimo pasekmes darbuotojui yra itin sunkios, todėl pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ faktas, jog darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto LR DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, turi bÅ«ti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių Å¡io fakto buvimu. Taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir vieÅ¡osios teisės požiÅ«riu, todėl bÅ«tina atsižvelgti ir į LR Konstitucijos 31 str.

          1 d. įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ . Pažymėtina, kad veikų samprata, numatyta baudžiamojoje ar administracinėje teisėje, reikÅ¡minga aiÅ¡kinantis Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nors baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymas nėra darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo pagal            LR DK 235 str. 2 d. 7 p. sÄ lyga. Nors minėta įstatymo nuostata nereikalauja, kad darbuotojo neteisėti veiksmai bÅ«tų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus           2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-513, Teismų praktika 23;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012).              IÅ¡ 2011-08-31 AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. P4-156 ir             2011-08-31 tyrimo dėl AB „Klaipėdos nafta“ terminale naudojamų kompresorių kuro įvežimo, perdavimo, sunaudojimo ataskaitos matyti, kad apeliantė nustatė aplinkybes, jog R. K. 2011-07-07 ir 2011-07-14 kompresoriams skirto pirkto dyzelinio kuro į teritorijÄ neįvežė, taip padarydamas Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ dyzelinio kuro vagystę;

S. K., kaip materialai atsakingas už kompresorius asmuo, dokumentais įformino (pasibaigus liepos mėnesiui į apskaitos skyrių pateikė kuro gavimo žiniaraÅ¡tį ir kompresorių kelionės lapus, kurie patvirtinti S. K. paraÅ¡ais) į bendrovės teritorijÄ realiai neįvežto dyzelinio kuro vagystę – kad neįvežtas į bendrovės teritorijÄ kuras buvo iÅ¡duodamas R. K. ir kompresoriai tikrai dirbo, naudojo kurÄ â€“ taip organizuodamas dyzelinio kuro vagystę ir padarydamas Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (t. 1, b. l. 15, 37a-41).

IeÅ¡kovas savo kaltės dėl dyzelinio kuro vagystės padarymo nepripažino. Dėl Å¡io įvykio apeliantė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo, pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijas apeliantė kreipimosi pagrindo nepalaikė, skundo neteikė.Apeliantė ieÅ¡kovo kaltę ir aplinkybę, kad ginčo dienomis pirktas kuras nebuvo įvežtas į įmonės teritorijÄ Ä¯rodinėja ir faktu, kad 2012-07-07 ir 2012-07-14 dienomis atlikto dyzelinio kuro įvežimui į bendrovės teritorijÄ iÅ¡raÅ¡yti materialinių vertybių įvežimo/iÅ¡vežimo leidimai buvo iÅ¡raÅ¡yti atgaline data.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje pateiktų materialinių vertybių įvežimo/iÅ¡vežimo leidimų registracijos numerių sekos pagal leidimų iÅ¡davimo datas neatitikimas. Tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantė nurodė, kad pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ rezervuarų valytojui praneÅ¡us apie kompresorių darbui skirto kuro trÅ«kumÄ bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas leidimas mobiliųjų kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro įvežimui, o pirkti kuro į degalinę važiuodavo du asmenys – rezervuarų valytojas R.

K. su transporto grupės mechaniku J. K., kuris saugo bendrovei priklausančiÄ mokėjimo kortelę. IÅ¡važiuoti iÅ¡ apeliantės bendrovės teritorijos su tuščia talpa dyzeliniam kurui ir įvežti dyzelinį kurÄ Ä¯ bendrovės teritorijÄ reikalingas nustatytos formos raÅ¡ytinis leidimas. Apeliantė nurodė, kad pagal lokalinius aktus ir bendrovėje susiklosčiusiÄ praktikÄ tiek iÅ¡važiuojant iÅ¡ bendrovės teritorijos, tiek grįžtant į jÄ su kuru apsaugos darbuotojai daro atžymas leidimuose įvežti/iÅ¡vežti materialines vertybes.

IeÅ¡kovo ir apeliantės pozicijos dėl tokių leidimų iÅ¡raÅ¡ymo tvarkos skiriasi. IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl taros iÅ¡vežimo ir kuro įvežimo leidimo suteikimo rezervuarų valytojas kreipdavosi į perkrovimo cecho meistrÄ R. N. arba perkrovimo cecho virÅ¡ininkÄ â€“ A. S.. Tuo tarpu apeliantė nurodo, kad tokį leidimÄ iÅ¡raÅ¡ydavo ieÅ¡kovas arba R. N. ieÅ¡kovo nurodymu. A. S. paaiÅ¡kino, kad jis leidimų neiÅ¡raÅ¡inėdavo, o tai dažniausiai darydavo R. N. ir ieÅ¡kovas. IÅ¡ virÅ¡ininko pavaduotojo pareiginių nuostatų matyti, kad S. K. nenustatyta pareiga iÅ¡duoti leidimus dyzelinio kuro kompresorių darbui įvežimui/iÅ¡vežimui iÅ¡ bendrovės teritorijos.

IÅ¡ byloje pateiktų leidimų iÅ¡vežti/įvežti materialines vertybes į bendrovės teritorijÄ nustatyta, kad S. K. leidimus materialinių vertybių vežimui iÅ¡raÅ¡ydavo nuo 2010-01-14 iki 2010-05-31 bei iÅ¡rašė leidimus 2011-01-12, 2011-07-20, 2011-08-10, 2011-08-23 dienomis, tuo tarpu nuo 2010-08-20 visus leidimus (iÅ¡skyrus prieÅ¡ tai paminėtomis dienomis), tarp jų ir leidimus dyzeliniam kurui, jo statinėms vežti, iÅ¡raÅ¡ydavo R. N.. R. N. apeliantei pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jo pareiga yra paruoÅ¡ti leidimus atliekų ir materialinių vertybių įvežimui ir iÅ¡vežimui, taip pat nurodė, kad leidimus kartais iÅ¡raÅ¡o ir cecho vadovai, o ginčo dienomis dėl leidimų iÅ¡raÅ¡ymo į jį niekas nesikreipė, be to, 2012-07-14 jis buvo atostogose.

Aplinkybę, kad leidimai dėl kuro įvežimo/iÅ¡vežimo kartais buvo iÅ¡raÅ¡omi ir vėliau, nei vyksta pats kuro vežimas, bylos nagrinėjimo metu nurodė R. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad perkrovimo cecho virÅ¡ininkas A. S. 2011-08-30 paaiÅ¡kinime apeliantei ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kuras 2012-07-07 bei 2012-07-14 dienomis buvo įvežamas į bendrovės teritorijÄ bei patvirtino, kad leido iÅ¡raÅ¡yti leidimus 2012-07-07 bei 2012-07-14 dienoms atgaline data. Todėl nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai sutikti su apeliantės teiginiu, kad ieÅ¡kovas darė spaudimÄ R.

N. dėl leidimų ginčo dienoms iÅ¡raÅ¡ymo atgalinėmis datomis ir kreipėsi į R. N. dėl leidimų iÅ¡raÅ¡ymo atgaline data savavaliÅ¡kai iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Byloje pateiktas 2008-06-30 įsakymas Nr. P1-75, kuriuo nustatyta bendrovės įrengimų sunaudojamo kuro nuraÅ¡ymo tvarka. Å iame įsakyme numatyta, kad kurÄ perka transporto grupės mechanikas J. K., įrenginio darbui reikalingÄ kuro kiekį perduodamas padalinyje už įrengimo eksploatavimÄ atsakingam asmeniui, užpildant įrengimo Kuro gavimo žiniaraÅ¡tį.

Pasibaigus mėnesiui transporto grupės mechanikas J. K. kuro pirkimo kvitus ir Kuro gavimo žiniaraščius perduoda apskaitos skyriui. Per mėnesį atsakingas asmuo pildo Ä®renginio naudojimo lapÄ , kurį mėnesio pabaigoje perduoda apskaitos skyriui. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad J. K. yra atsakingas už realiai įsigyto įrenginio darbui reikalingo kuro kiekio perdavimÄ atsakingiems asmenims. Apeliantė patvirtina, kad su transporto grupės mechaniku J. K., kaip ir su ieÅ¡kovu, buvo sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys.

Bendrovės apsaugos darbuotojai paaiÅ¡kinimuose apeliantei tvirtino, kad R. K. 2012-07-07 bei 2012-07-14 dienomis nevežė tuščios talpos iÅ¡ TNP ir neparvežė kuro į bendrovės teritorijÄ , tačiau byloje yra pateikti degalinės, kurioje buvo perkamas rezervuarų valymo kompresoriams naudojamas kuras, pirkimo kvitai, patvirtinantys dyzelinio kuro pirkimÄ 2012-07-07 bei 2012-07-14 (t. 1, b. l. 39, 42–42, 47). IÅ¡ J. K. apeliantei 2011-08-31 pateiktų paaiÅ¡kinimų ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad 2012-07-07 bei 2012-07-14 J.

K. su R. K. į degalinę atvežti dyzelinio kuro nevažiavo, kadangi buvo užimtas, todėl kurui pirkti R. K. perdavė bendrovei priklausančiÄ mokėjimo kortelę, kuri vėliau jam buvo grÄ Å¾inta. Taip pat nurodė, kad ginčo dienomis užpiltas kuras ir kvitai perduoti ieÅ¡kovui S. K., kuris atsakingas už kuro valymo kompresorius, tuo tarpu 2011-09-22 paaiÅ¡kinime apeliantei J. K. nurodė, jog už kompresorių priežiÅ«rÄ atsakingas buvo R. K.. Bendrovės lokaliniuose aktuose tiesiogiai nenumatyta, kad ieÅ¡kovas yra paskirtas atsakingu asmeniu už rezervuarų valymo kompresorius ir nupirkto jų sunaudojamo kuro priėmimÄ .

Nors 2008-06-30 įsakyme Nr. P1-75 numatyta, kad J. K. yra atsakingas už kuro pirkimo kvitų ir Kuro gavimo žiniaraščių perdavimÄ apskaitos skyriui, tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad pagal bendrovėje nusistovėjusiÄ praktikÄ R. K. mėnesio gale jam atiduodavo kuro pirkimo kvitus ir Kuro gavimo žiniaraÅ¡tį mėnesio gale užpildydavo ieÅ¡kovas. Apeliantė neginčijo, kad pateiktuose pirkimo kvituose nurodyti dyzelinio kuro kiekiai buvo įsigyti su bendrovės mokėjimo kortele. Tiek J. K., tiek S. K. sudarytuose 2011 m. liepos mėn. kuro gavimo žiniaraščiuose nurodyti ginčo dienomis gauto kuro kiekiai sutampa su pirkimo kvitų duomenimis (t. 1, b. l. 53–54).

Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, apeliantės darbuotojų teiktus paaiÅ¡kinimus yra pakankamas pagrindas vertinti, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgiant į tai, kad kitas materialiai atsakingas įmonės darbuotojas – J. K. turėdavo kartu su rezervuarų valytoju važiuoti pirkti kuro ir perduoti įgytÄ reikiamÄ kuro kiekį atsakingiems asmenims, pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ faktiÅ¡kai galėjo pildyti gaunamo kuro žiniaraÅ¡tį pagal jam mėnesio pabaigoje pateiktus kuro pirkimo kvitus.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pildydavo rezervuarų valymo kompresorių Kelionės lapus, kuriuose buvo žymimas kompresorių iÅ¡davimo ir grÄ Å¾inimo laikas, kompresoriaus iÅ¡davimo ir grÄ Å¾inimo metu fiksuojami motovalandų skaitliuko parodymai ir kuro likutis. 2012-07-07 kompresoriams iÅ¡duota 216,45 l kuro, o 2012-07-12 iÅ¡duota 216,82 l kuro, Å¡ie kiekiai iÅ¡ esmės atitinka tomis dienomis pirkimo kvitais patvirtintus įsigyto kuro kiekius. Nustatyta, kad kompresorių, inventoriniai Nr. 41457 ir Nr. 41323, 2011 m. liepos mėn. sunaudotas degalų kiekis atitinka pirkimo kvitų pagrindu S. K. patvirtintÄ gautÄ kuro kiekį.

Apeliantė nurodo, kad egzistuoja galimybė į rezervuarus valančius kompresorius pilti rezervuaruose likusio dyzelinio kuro likučius, taip nuslepiant kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro trÅ«kumÄ . Tačiau apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kompresoriais siurbiami ir kitokie naftos produktai, ne tik dyzelinis kuras. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo dienomis buvo valomi bÅ«tent dyzelinio kuro rezervuarai, nėra duomenų, ar buvo reali galimybė dyzelinio kuro likučius nepastebimai kaupti iÅ¡ anksčiau valytų dyzelinio kuro rezervuarų ir juos vėliau faktiÅ¡kai panaudoti darbui kompresoriais ir ar tokia galimybe bÅ«tų galima pasinaudoti tik su S. K.

žinia, per kokį laikotarpį valytų rezervuarų su dyzeliniu kuru likučių pakaktų sukaupti ginčijamÄ kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro kiekį. Taip pat nenustatyta, kad R. K. ir ieÅ¡kovÄ siejo koks nors susitarimas. Atsižvelgiant į tai, Å¡ios apeliaciniame skunde keliamos prielaidos atmestinos, kaip nepagrįstos įrodymais. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas sistemingai neiÅ¡rašė kuro leidimų visus 2010 m., o 2011-04-04 iÅ¡raÅ¡ytas leidimas mažesniam nei nupirktas kuro kiekiui bei 2011-04-14 ir 2011-05-02 pirktam kurui neiÅ¡raÅ¡yti leidimai, atsižvelgiant į tai, kad kuras turėjo bÅ«ti perkamas ir perduodamas su J.

K. žinia, iÅ¡raÅ¡yti leidimus dyzelinio kuro įvežimui į bedrovės teritorijÄ turėjo ir R. N., bei yra duomenų, kad leidimai bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi vėliau nei vykdavo kuro vežimas, be to, dėl Å¡ių įvykių nuo 2010 m. ieÅ¡kovui nebuvo reiÅ¡kiamos pretenzijos ar taikytos drausminės nuobaudos, neįrodo ieÅ¡kovo kaltės dėl galimų kuro vagysčių organizavimo.Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl materialiai atsakingo asmens drausminės atsakomybės už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, reikÅ¡mingos aplinkybės yra tai, ar darbuotojui buvo sudarytos tinkamos sÄ lygos iÅ¡saugoti darbdavio turtÄ â€“ ar tinkamai apskaitomos ir perduodamos materialinės vertybės, kiek asmenų buvo materialiai atsakingi už jas ir pan.

Iš bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, kad apeliantės bendrovėje nebuvo tinkamai laikytasi nustatytos bendrovės įrengimų sunaudojamo kuro nurašymo tvarkos, nebuvo aiškiai nustatytos materialiai atsakingų darbuotojų funkcijos, nebuvo tinkamai sureguliuota materialinių vertybių apskaita ir jų išdavimo bei judėjimo tvarka, materialinių vertybių išvežimo/įvežimo leidimų išdavimo tvarka ir skyriaus apsauga. Byloje esminę reikšmę turi ir teisėjų kolegijos nustatytos nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės, kad tiek 2012-07-07, tiek 2012-07-14 J.

K. turėjo vykti pirkti dyzelinio kuro kartu su R. K. ir pats perduoti įsigytÄ kurÄ atsakingam asmeniui, kad ginčo dienomis dyzelinį kurÄ pirko vienas R. K., leidimus materialinių vertybių iÅ¡vežimui/įvežimui galėjo iÅ¡raÅ¡yti ne tik ieÅ¡kovas, o Å¡i funkcija ieÅ¡kovo pareigybės instrukcijose nenumatyta, be to, kompresoriams skirtÄ kurÄ ieÅ¡kovas pagal kuro pirkimo kvitus priimdavo ir iÅ¡duodavo tik pagal bendrovėje nusistovėjusiÄ praktikÄ , o kuro įvežimo faktÄ ir galimybę leidimus materialinių vertybių iÅ¡vežimui/įvežimui iÅ¡raÅ¡yti atgaline data patvirtino pats perkrovimo cecho virÅ¡ininkas A.

S.. Taigi, netgi vertinant, kad ieÅ¡kovas buvo už kompresorių eksploatavimÄ atsakingas asmuo ir turėjo užpildyti Kuro gavimo žiniaraÅ¡tį, bei atsižvelgiant į bendrovėje susiklosčiusiÄ praktikÄ , kitų asmenų atliktus veiksmus ir susidariusias aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi LR CPK 176 str. 1 d. bei 185 str., negali konstatuoti, kad prielaida, jog ieÅ¡kovas S. K. atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto LR DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių Å¡io fakto buvimu.

Bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ be teisėto pagrindo užvaldyti svetimÄ turtÄ ar tokiÄ veikÄ organizavo.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus bei apeliacinio skundo argumentus, remdamasi nurodytais motyvais konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei joms tinkamai pritaikė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

SkundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovas S. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 1 815 Lt dydžio iÅ¡laidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti bei pateikė iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (t. 3, b. l. 9). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. ir į bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteistina iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 1 200 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui S. K. iÅ¡ atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 1 200 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kolegijos pirmininkė              Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjai              Audrius Saulėnas                           Bronius Valius