4035e46d-efd3-4c2a-9498-e49aedbd59bd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTISBylos Nr. T-121-1058/2019 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimÄ dėl nuteistojo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, n u s t a t ė:

G. J. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, ir vadovaujantis BK 43 straipsniu, jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė suÅ¡audant. Lietuvos Apeliacinio teismo 1995 m. liepos 26 d. nutartimi G. J. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. spalio 5 d. nutartimi G. J. kasacinis skundas patenkintas, Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendis ir Lietuvos Apeliacinio teismo 1995 m. liepos 26 d. nutartis buvo pakeisti, iÅ¡imtinę mirties bausmę, paskirtÄ pagal BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, pakeičiant laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nutartimi G. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 16 straipsnio 2 dalies, 118 straipsnio 4 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė palikta nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Be to, Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu G.

J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskira bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. spalio 5 d. nutartimi, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo G.

J. apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo G. J. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Teikime nurodoma, kad G. J. bausmę atlieka nuo 1994 m. lapkričio 5 d., kalėjime yra atlikęs 11 metų 10 mėnesių ir 28 dienas laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas.

Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri, jų tarpe autoriteto neturi. Santykius palaiko su giminaičiais, draugais. Dirba įstaigos gamybos bare. Motyvacija darbui stipri. Nusiskundimų dėl darbo kokybės ir drausmės nebuvo. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, į jas reaguoja teigiamai. Bausmės atlikimo metu G. J. buvo skirtos 4 nuobaudos. Å iuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, vienÄ kartÄ skatintas. Elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas gerai.

Tačiau G. J. savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta iÅ¡ dalies, nėra linkęs analizuoti save. MÄ stymas dažniausiai apsiriboja tik buitiniu lygmeniu. Nuteistasis nėra linkęs bendrauti nei su kitais nuteistaisiais, nei su prižiÅ«rinčiu personalu. Nesiekiantis tobulėti ar kelti sau aukÅ¡tesnių tikslų. Nuteistasis G. J. vykdomųjų raÅ¡tų neturi. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus duomenimis nuteistasis G. J. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra yra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä .

Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali bÅ«ti susiję su nusikalstamu elgesiu: impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos stoka, riboti problemų identifikavimo ir sprendimo įgÅ«džiai, pasekmių neįvertinimas, konkretus mÄ stymas. Nuteistojo resocializacijÄ bei jam kuriamų planų įgyvendinimÄ apsunkina, nuteistojo nepasitikėjimas bei nesiekimas įgyvendinti rekomenduotų priemonių. G. J. jam rekomenduotų intervencinių priemonių vykdymu nesidomi, dalyvauja tik pozityviame užimtume.

Nuteistojo G. J. esminių elgesio pokyčių nestebima. Mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje, nuteistajam suteikus galimybę dirbti, G. J. pakankamai save realizuotų. Kita vertus, taip pat keliama prielaida, jog nuteistasis atsiskirs ir izoliuos save. Atsiliepimų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimÄ nebuvo gauta. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose.

Pirmuosius deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali bÅ«ti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl asmens perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sÄ lygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimÄ dėl asmens perkėlimo į Å¡velnesnio režimo pataisos įstaigÄ , bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sÄ lygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas.

Prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sÄ lygoms, o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei kitų nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad tokio asmens perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės (pavojaus). Pažymėtina, kad pagal BVK 65 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigÄ pirmuosius deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistÄ jį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Nagrinėjamu atveju G. J. yra atlikęs daugiau nei deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime, bausmę nuteistasis atlieka paprastoje grupėje, taip pat yra gautas kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo, todėl G. J. atitinka formalųjį perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus pagrindÄ . Vis dėlto, kaip minėta, formalių kriterijų atitikimas yra tik nuteistojo perkėlimo svarstymo sÄ lyga, o ne tokio perkėlimo pagrindas. IÅ¡ teismui pateiktos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos G.

J. charakteristikos matyti, jog G. J. elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai. Nuteistasis Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vienÄ kartÄ skatintas, apibÅ«dinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko santykius su giminaičiais, turiningai leidžia laisvalaikį. Nuteistojo motyvacija darbui stipri, G. J. dirba gamybos bare, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra yra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä .

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme. Vis tik sprendžiant dėl nuteistojo perkėlimo bÅ«tina vertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu G. J. baustas keturis kartus. Nors nuobaudos yra nebegaliojančios, toks elgesys bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad jam sunku paklusti privalomoms taisyklėms ir polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ . IÅ¡vadoje nurodyta, kad G.

J. jam rekomenduotų intervencinių priemonių vykdymu nesidomi, dalyvauja tik pozityviame užimtume, iÅ¡lieka tikimybė, kad mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje atsiskirs ir stengsis izoliuotis. IÅ¡ nuteistojo charakteristikos matyti, kad G. J. nėra linkęs analizuoti save, jo mÄ stymas dažniausiai apsiriboja tik buitiniu lygmeniu, nelinkęs bendrauti nei su kitais nuteistaisiais, nei su prižiÅ«rinčiu personalu. Psichologinės tarnybos specialisto iÅ¡vadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai, kurie gali bÅ«ti susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tarp jų iÅ¡skiriami impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos stoka, riboti problemų identifikavimo ir sprendimo įgÅ«džiai, pasekmių neįvertinimas.

Toks nuteistojo požiÅ«ris į pataisos programas bei charakterio savybės jam bÅ«nant mažiau struktÅ«rizuotoje įstaigoje - pataisos namuose, gali nulemti konfliktines situacijas, pavojingas tiek pačiam nuteistajam, tiek aplinkiniams. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra pasirengęs santykiams su kitais asmenimis (personalu ar nuteistaisiais) Å¡velnesnio bausmės režimo sÄ lygomis. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais saugumo reikalavimų kontekste pažymėtina, kad G.

J. yra nuteistas ir Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymÄ bei pasikėsinimÄ padaryti labai sunkų nusikaltimÄ . Ä®vykdyti nusikaltimai pasižymėjo ypatingu žiaurumu bei agresyvumu, vienas jų sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, du nusikaltimai padaryti prieÅ¡ mažametį vaikÄ , vienÄ nusikaltimÄ nuteistasis pasikėsino padaryti bÅ«damas įkalinimo įstaigoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistasis G.

J. jau buvo perkeltas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Vis tik, atlikdamas bausmę pataisos namuose, ir nepraėjus nei metams laiko nuo jo perkėlimo, G. J. veikdamas kartu su kitu nuteistuoju pasikėsino įvykdyti labai sunkų nusikaltimÄ prieÅ¡ kitÄ kalinį (pasikėsino jį nužudyti), už kÄ buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu. G. J. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų skaičius, sukelti padarinius bei aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje buvo pasikėsinta padaryti labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei liudija didesnį jo asmenybės pavojingumÄ bei keliamÄ grėsmę tiek kitiems nuteistiesiems, tiek ir pataisos namų personalui.

Tuo pačiu pastebėtina, kad tuo metu, kai nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikti į pataisos namus, jo adaptacinėje charakteristikoje buvo nurodoma, kad jo adaptacija pataisos namuose yra patenkinama, elgesys nestabilus, problematiškas. Šiuo metu Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistojo G. J. esminių elgesio pokyčių nestebima, kas patvirtina, jog nuteistojo elgesys nėra pasikeitęs, todėl nesavalaikis ir skubotas nuteistojo perkėlimas į pataisos namus neabejotinai pažeistų saugumo reikalavimus.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , dėl to atsiradusių pasekmių vertinimÄ , elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, teisingumo principo tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog negalima teigti, kad G. J. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti perkeliamas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ . Aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad G.

J. atliekant bausmę pataisos namų sÄ lygomis, bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Dėl to LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, n u t a r i a: LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimo dėl nuteistojo G. J. perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti netenkinti. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Giedrė Telksnienė