40341fe2-e473-4d83-ba22-2e78c27372d3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                   Baudžiamoji byla Nr.1A-58/2011                                                             Proceso Nr. 1-38-1-00112-2008-7                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                    1.1.8.10; 1.2.9.2;1.2.23.1; 1.2.23.2;                                                              2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4.

                                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDIS                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                               2011 m. birželio 9 d.                                                            Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui,gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei, Annai Grinevič, nuteistiesiems A. Č. , V. R. , nukentėjusiajai M. M. , teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo, nuteistojo V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:A.

Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 60 (šešiasdešimt) parų arešto.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir V.

R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., paskirtoji bausmė subendrinta su 2008 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.IÅ¡ A.

Č. ir V. R. priteista Lietuvos Caritas turėtos iÅ¡laidos – 1800 Lt, kurios buvo sumokėtos advokatei Violetai Naujokienei už M. M. atstovavimÄ , bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, pervedant Å¡ias lėšas į Lietuvos Caritas sÄ skaitÄ .IÅ¡ A. Č. ir V. R. solidariai nukentėjusiosios M. M. naudai priteista 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.   Mobiliojo ryÅ¡io telefonus: ,,Nokia 2610“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 5310“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 1208“ su SIM kortele „Tesco mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 1600“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6070“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 5310“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. R. ir A. Č. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2008 metų liepos mėnesio laikotarpiu, naudodamiesi vaiko - nepilnametės nukentėjusiosios M. M. , gimusios (duomenys neskelbtini), pažeidžiamumu, dėl jos pabėgimo iÅ¡ namų, susilpnėjusių socialinių ryÅ¡ių, apgaulingai jai žadėdami padavėjos darbÄ Jungtinėse Karalystėse, Londono mieste, siekė 2008 m.liepos 30 d. iÅ¡gabenti M.

M. į LondonÄ , o M. M. atidėjus kelionę, 2008 m. rugpjūčio 5 d. tęsdami nusikalstamÄ veikÄ (duomenys neskelbtini), pasinaudodami M. M. priklausomumu dėl V. R. laikinai M. M. suteiktos gyvenamosios vietos, vertė jÄ vykti į LondonÄ , siekdami, kad nepilnametė M. M. bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. turėdami iÅ¡ anksčiau įgytÄ UAB „Kautra“ autobuso bilietÄ , įlaipino nepilnametę M. M. į autobusÄ , vykstantį į Jungtinės Karalystės Londono miestÄ , taip organizavo M.

M. gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, ir tolesnį M. M. perleidimÄ M. D. ir R. G. – M. M. nurodydami, kad Londono mieste, autobusų stotyje ji privalės vykti su jÄ pasitiksiančiais asmenimis, ir Å¡iuos veiksmus atliko žinodami, kad minėti asmenys M. M. įtrauks į prostitucijÄ .Tokiais veiksmais V. R. ir A. Č. veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.V. R. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d., turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, ant kurių įspausti „Mitsubishi“ logotipai, turinčių savo sudėtyje 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki 2009 m. kovo 24 d., kai kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir iÅ¡imtos.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d.A. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo 0,270 g. kanapių ir jų dalių ir įgytÄ medžiagÄ atgabenęs į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iki 2009 m. kovo 24 d., kai Å¡i narkotinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigÅ«nų.Tokiais veiksmais A.

Č. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti:- V. R. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., padarymÄ skirti aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymÄ skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., Å¡ias bausmes subendrinti ir paskirti V.

R. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., Å¡iÄ bausmę subendrinti su 2008 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti V. R. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų trims mėnesiams.- A. Č. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., padarymÄ skirti aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymÄ ir paskirti A. Č. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams.Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. Č. ir V. R. , netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ , dėl ko netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmių dydį nuteistiesiems, neįvertino kaltės formos ir rÅ«Å¡ies. Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., įvykdytos tiesiogine tyčia. Anot prokuroro, nustatant bausmės dydį turėjo bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad V. R. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., įvykdė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Nustatant bausmės dydį taip pat turėjo bÅ«ti įvertinta ta aplinkybė, kad už nukentėjusiosios iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos nuteistieji gavo pinigus.

Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino V. R. asmenybės, o bÅ«tent, teismas neatsižvelgė į tai, kad V. R. teistas keturis kartus, nusikalstamas veikas įvykdė neatlikęs bausmės už ankstesnius nusikaltimus. Teismas, nustatęs V. R. ir A. Č. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tinkamai Å¡ios aplinkybės svarbos neįvertino. Byloje nenustatyta nei vieno iÅ¡ nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, anot prokuroro, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A.

Č. ir V. R. , nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis, kadangi Å¡iuo atveju nebuvo jokio įstatyminio pagrindo skirti nuteistiesiems bausmes, mažesnes negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.   Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. R. paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

– sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 4 d., V. R. paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos jas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedant.Nuteistojo A. Č. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir A. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., padarymÄ paskirti Å¡velnesnę bausmę.        Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje A.

Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų bÅ«ti pakeista. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad nuteistasis A. Č. nežinojo, kad M. M. yra nepilnametė, jokio darbo jai nesiÅ«lė, į LondonÄ nukentėjusioji važiavo viena, todėl bet kuriuo metu galėjo iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso, bet to nepadarė, taip pat M. M. galėjo bet kuriuo metu kreiptis į policijÄ ar savo motinÄ , tačiau to irgi nepadarė.  Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jį iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., taip pat perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. bei paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį bei Caritas iÅ¡laidas už advokatės atstovavimÄ atmesti bei iÅ¡spręsti mobiliųjų telefonų klausimÄ , t. y. telefonus grÄ Å¾inti jo mamai E. R. , kadangi telefonai yra jos nuosavybė.Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesistengė nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, atsisakė apklausti jo praÅ¡omus liudytojus, vadovavosi vien tik nukentėjusiosios melagingais parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti įrodymai, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį jo atžvilgiu.

Apelianto teigimu, nukentėjusiosios M. M. jis nevertė vykti į LondonÄ ir ten užsiiminėti prostitucija, tai buvo jos pačios sprendimas, jis nežinojo, ko ir pas kÄ ji ten važiuoja, jis nesinaudojo jokiu nukentėjusiosios pažeidžiamumu, nesiÅ«lė ir negalėjo siÅ«lyti padavėjos darbo nukentėjusiajai, nes pats jokių ryÅ¡ių Londone neturi. V. R. nurodo, kad nukentėjusioji nesimokė, bėgo iÅ¡ mokyklos, namų, bÅ«dama nepilnametė, apsigyveno su vyresniu vyru, nukentėjusioji visiems melavo, aiÅ¡kino, kad jos mama yra prasigėrusi, ja nesirÅ«pina, muÅ¡a.

Anot apelianto, M. M. praÅ¡ymu jis tik palydėjo jÄ Ä¯ stotį, iÅ¡ Londono nukentėjusioji ne kartÄ skambino savo mamai, jo broliui Ernestui, draugams, tačiau niekam nesiskundė, kad jai ten blogai. Nuteistojo nuomone, nukentėjusioji M. M. yra byla suinteresuotas asmuo, ji tik siekia iÅ¡ jo ir A. Č. prisiteisti žalÄ , todėl jos parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.V. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad narkotinių medžiagų buvo įsigijęs savo reikmėms, kadangi jis yra I grupės invalidas, jam buvo kilusi mintis nusižudyti, todėl ir įsigijo narkotikų.

Nuteistojo teigimu, tikslo platinti narkotines medžiagas jis neturėjo, jų neplatino, o Å¡is kaltinimas vėl gi paremtas tik niekuo nepagrįstais nukentėjusiosios parodymais.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro skundÄ tenkinti, nuteistojo A. Č. gynėjo ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusioji klausimÄ dėl paduotų apeliacinių skundų paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, nuteistasis A. Č. ir jo gynėja prašė nuteistojo gynėjo skundÄ tenkinti, prokuroro skundÄ atmesti, nuteistasis V.

R. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistojo A. Č. gynėjo, nuteistojo V. R. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tik praÅ¡oma sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes bei taikyti kitas bausmių subendrinimo taisykles nuteistajam V. R. . Nuteistojo A.

Č. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijamas V. Č. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje praÅ¡oma suÅ¡velninti A. Č. paskirtÄ bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo apraÅ¡omosios dalies galima suprasti, kad nuteistojo gynėjas tvirtina, jog A. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., taip pat tvirtina neturėjęs tikslo platinti narkotines medžiagas.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų, tiek V. R. , tiek A. Č. nepripažįsta padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. – organizavę vaiko – nepilnametės M. M. gabenimÄ ir perleidimÄ kitiems asmenims, žinodami, kad M. M. bus įtraukta į prostitucijÄ . IÅ¡ objektyviosios pusės nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., gali pasireikÅ¡ti įvairiais aktyviais veiksmais – siÅ«lymu pirkti ar kitaip įgyti vaikÄ arba parduoti, pirkti ar kitaip perleisti arba įgyti vaikÄ , arba verbuoti, gabenti ar laikyti nelaisvėje vaikÄ , žinant arba siekiant, kad jis bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ ar bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jo prostitucijos arba jis bÅ«tų iÅ¡naudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.

A. Č. ir V. R. nuteisti už vaiko gabenimÄ ir perleidimÄ , žinant, kad jis bus įtrauktas į prostitucijÄ . Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. dispozicija sukonstruota taip, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla kaltininkui nepriklausomai nuo to, ar vaiko atžvilgiu buvo vartojama prievarta, smurtas, grasinimai, apgaulė. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijÄ , kurioje numatyta vaiko sÄ voka apima visus asmenis iki aÅ¡tuoniolikos metų.

Joks vaikas net, jei jis priartėja prie pilnametystės slenksčio, negali duoti sutikimo užsiimti prostitucija ir joks suaugęs asmuo negali pateisinti savo veiksmų tuo, kad vaikas sutiko verstis prostitucija ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti gabenamas gauti iÅ¡ prostitucijos pelnÄ ir juo dalytis. Vaiko amžius (iki 18 metų) savaime reiÅ¡kia jo pažeidžiamÄ statusÄ . Taip pat nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., sudėčiai nėra bÅ«tina, kad kaltininkas gautų iÅ¡ vaiko pardavimo materialinę naudÄ .

Abu nuteistieji A. Č. ir V. R. pripažįsta, kad padėjo M. M. iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos į LondonÄ . Nuteistasis V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. M. apie 1 – 2 mėnesius gyveno pas jį ir jo sugyventinę L. K. , jis iÅ¡laikė M. M. , jis žinojo, kad jai 17 metų, t. y., kad M. M. nepilnametė. V. R. teigimu, M. M. pati suplanavo vykti į AnglijÄ , jo pagalba pasireiÅ¡kė tuo, kad jis surado, iÅ¡ kur M. M. gauti kelionei reikalingus pinigus, jo pažįstamas A. Č. sutiko nupirkti nukentėjusiajai bilietÄ Ä¯ LondonÄ , tačiau nei jis, nei A.

Č. prostitutės darbo M. M. nesiÅ«lė, jam nebuvo žinoma, kuo nukentėjusioji užsiims Londone. Nuteistasis A. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su M. M. susipažino per V. R. , nes dažnai lankydavosi jo namuose. V. R. jo prašė paskolinti pinigų, kadangi M. M. norėjo iÅ¡važiuoti į LondonÄ , tačiau pinigų jis nesutiko paskolinti, nes M. M. nepasitikėjo. V. R. papraÅ¡ytas, jis nupirko M. M. bilietÄ Ä¯ LondonÄ . A. Č. teigimu, jis jokio darbo nukentėjusiajai Londone nesiÅ«lė, neliepė jai vykti į LondonÄ dirbti prostitute.

Abu nuteistieji V. R. ir A. Č. tvirtino nepažįstantys M. D. ir vyro, vardu R..Nukentėjusioji M. M. viso bylos tyrimo metu – pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant įrodymų tyrimu apeliacinės instancijos teisme – davė iÅ¡ esmės vienodus, nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus. Nukentėjusioji nurodė, kad 2008 m. liepos mėnesį V. R. , žinodamas, kad ji norėtų vykti dirbti į užsienį, pasiÅ«lė jai važiuoti dirbti į LondonÄ kavinėje padavėja. Ji sutiko su Å¡iuo V.

R. pasiÅ«lymu. Vėliau V. R. supažindino jÄ su A. Č. , sakydamas, kad A. Č. jai Londone suras darbÄ . Po Å¡io supažindinimo su A. Č. , ji su V. R. sugyventine L. K. ir A. Č. nuvažiavo į jos motinos namus pasiimti savo asmens tapatybės kortelė, kuriÄ perdavė A. Č. , vėliau iÅ¡ V. R. sužinojo, kad jai nupirktas bilietas į LondonÄ 2008 m. rugpjūčio 6 dienai. 2008 m. rugpjūčio 5 d., prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ LondonÄ , V. R. ir A. Č. jai pasakė, jog ji į LondonÄ važiuojanti dirbti prostitute, jai nesutikus, nuteistieji nurodė, kad nieko pakeisti negalima, kadangi bilietas jau nupirktas.

Nukentėjusiosios teigimu, ji sutiko važiuoti dirbti prostitute, kadangi tuo metu buvo labai pasimetusi, iÅ¡sigandusi, neturėjo gyvenimo prasmės, nesuvokė, ko nori iÅ¡ gyvenimo, jautėsi priklausoma nuo V. R. ir A. Č. , be to, jų bijojusi, kadangi V. R. anksčiau prieÅ¡ jÄ buvo naudojęs fizinį smurtÄ ir po tokio V. R. elgesio ji bijojusi jam nepaklusti. 2008 m. rugpjūčio 6 d. autobusų stotyje nuteistieji jai padavė bilietÄ ir V. R. pasakė, kad Londone jÄ pasitiks M.. Vykdama į LondonÄ , tarpinėse stotelėse ji neiÅ¡lipo, kadangi bijojo V.

R. . Londono autobusų stotyje jÄ pasitiko moteris, vardu M., su kuria ji nuvyko į butÄ Londone, Å¡i moteris nurodė intymių paslaugų kainas, taip pat nupirko jai mobilųjį telefonÄ . 2008 m. rugpjūčio 12 d. į butÄ , kuriame ji teikė seksualines paslaugas, atvyko vyras, vardu R., kuris pasakė, kad jai reikės pakeisti pasÄ , nes ji yra nepilnametė, ji girdėjo, kaip tÄ dienÄ R. telefonu bendravo su A. Č. .        Nukentėjusiosios M. M. parodymus patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

M. M. nurodė girdėjusi kaip telefonu kalbėjo asmuo, vadinamas R., kuris kontroliavo M. M. įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ Londone, su A. Č. . Atlikus M. M. mobilaus ryÅ¡io telefono ,,Nokia 1208“, kurį Londone jai nupirko M., apžiÅ«rÄ , Å¡io mobilaus ryÅ¡io telefono adresų knygoje prie įvesto mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) nurodytas adresatas, pavadintas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133). Nukentėjusioji parodė, kad Å¡is mobilaus telefono numeris yra R. G. , kuris pats liepė jai, įsivedus jo numerį, pavadinti jį (duomenys neskelbtini).

Atlikus nuteistojo A. Č. mobilaus ryÅ¡io telefono ,,Nokia Xpress Music“ apžiÅ«rÄ , Å¡io telefono adresų knygelėje yra įvestas adresatas, pavadintas (duomenys neskelbtini), kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats telefono numeris, kurį R. G. buvo nurodęs M. M. , kaip savo kontaktinį numerį (t. 2, b. l. 74). Å ių įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek V. R. , tiek A. Č. , organizuodami M. M. gabenimÄ ir perleidimÄ kitiems asmenims, žinojo, jog M. M. bus įtraukta į prostitucijÄ .

Nuteistasis V. R. neneigia žinojęs, kad M. M. yra nepilnametė, nuteistasis A. Č. Å¡iÄ aplinkybę neigia, tačiau iÅ¡ M. M. parodymų matyti, jog A. Č. apie M. M. amžių žinojo ne tik iÅ¡ V. R. , bet jis, pirkdamas bilietÄ Ä¯ LondonÄ , turėjo M. M. asmens dokumentus. Darytina iÅ¡vada, kad tiek V. R. , tiek A. Č. , gabendami ir perleisdami M. M. trečiam asmeniui, žinojo ne tik tai, kad M. M. bus įtraukta į prostitucijÄ , bet ir tai, jog M. M. yra nepilnametė, t. y. vaikas. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A.

Č. ir V. R. veikÄ teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. Kaip minėta, nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde neigia turėjęs tikslÄ platinti jo namuose surastas narkotines medžiagas ir praÅ¡o jo veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir bÅ«tinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pagal kuriÄ pripažintas kaltu V. R. , dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu.

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja Å¡ias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panaÅ¡ios veikos, Å¡ių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.

                             Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, jog 2009 m. kovo 24 d. V. R. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta trys polietileniniai maišeliai, kuriuose buvo po 10 vienetų melsvos spalvos tablečių, bei vienas polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, elektroninės svarstyklės (t. 1, b. l. 49 – 50). 2009 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2475)-IS1-2580 konstatuota, jog sausa susmulkinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 0,556 g., o 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, ant kurių įspausti ,,Mitsubishi“ logotipai, yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (MCPP), kurio bendroji masė yra 1,036 g, ant elektrinių svarstyklių vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai (t. 1, b. l. 54 – 56).

Nuteistasis V. R. teigia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo reikmėms, turėjo minčių nusižudyti, todėl vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Tačiau V. R. namuose surastos elektroninės svarstyklės, ant kurių rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai, taip pat tablečių supakavimas po 10 vienetų į atskirus polietileninius maiÅ¡elius, paneigia Å¡iÄ nuteistojo versijÄ bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. R. narkotines ir psichotropines medžiagas sverdavo, dozuodavo, t. y. laikė Å¡ias medžiagas namuose ne savo reikmėms, bet turėdamas tikslÄ jas platinti.

Nukentėjusioji M. M. taip pat parodė, jog ji, gyvendama V. R. namuose, pati matė, kaip V. R. parduodavo kitiems asmenims narkotikus. Be to, ir iÅ¡ byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuotų V. R. pokalbių suvestinių galima suprasti, jog V. R. su nenustatytais asmenimis kalba apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo galimybę, Å¡ių medžiagų platinimÄ (t. 1, b. l. 108 – 113). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai V.

R. veikÄ kvalifikavo ne pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., be kitų aplinkybių (narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, turint tikslÄ platinti) nustatė ir tai, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d., turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, ant kurių įspausti „Mitsubishi“ logotipai, turinčių savo sudėtyje 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, gali reikÅ¡tis minėtomis veikomis, kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 1 d. nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V.

R. ne tik neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, savo gyvenamojoje vietoje laikė 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 1,036 g. psichotropinės medžiagos - (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bet Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas ir įgijo bei atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai (pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.), kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų, gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ bet kuria transporto priemone, taip pat neÅ¡ant jas su savimi (lagamine, krepÅ¡yje, kiÅ¡enėje ir pan.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas šioje baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybės: kad, būtent, V. R. , kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo, kokiu būdu, kur gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, nenustatytos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių V. R. neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. kovo 24 d., kai kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir iÅ¡imtos. Tuo tarpu, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V.

R. įgijo ir gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo faktas byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktu. Neginčijamas konstatavimas, kad V. R. neteisėtai laikė 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, savaime nereiškia, jog, būtent, V.

R. įgijo Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas bei, bÅ«tent V. R. , Å¡ias medžiagas atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų turi turėti savarankiÅ¡kÄ procesinį įrodinėjimÄ , o ne preziumuojamos („iÅ¡vedamos“) iÅ¡ kitų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. R. kaltu dėl neteisėto 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis bei Å¡ių medžiagų atgabenimo į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡ių nuostatų nesilaikė, Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinimas, jog V.

R. , turėdamas tikslÄ platinti, įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei Å¡ias medžiagas atgabeno į savo namus nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais bÅ«dais gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis.

Dėl Å¡ių priežasčių teiginiai, kad V. R. neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei Å¡ias medžiagas atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡alintini.Visuose trijuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijami nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiai, prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o A.

Č. ir V. R. skirti griežtesnes bausmes, nuteistasis V. R. ir nuteistojo A. Č. gynėjas apeliaciniuose skunduose praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Pirmosios instancijos teismas tiek V. R. , tiek A. Č. paskyrė bausmes, Å¡velnesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos mediana. Tokį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad vienas iÅ¡ V. R. padarytų nusikaltimų yra labai sunkus, baigtas, byloje nenustatyta V.

R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. Č. , A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta jo visiÅ¡kas prisipažinimas ir gailėjimasis padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., byloje nustatyta viena A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su V.

R. . Prokuroras, apeliaciniame skunde ginčydamas nuteistiesiems V. R. ir A. Č. paskirtų bausmių dydį, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ , dėl ko netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Å¡velnesnes, nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems V.

R. ir A. Č. , iÅ¡ tiesų Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nepakankamai motyvavo, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Tačiau, skiriant bausmę, kiekvienu atveju teismas nėra įpareigotas skirti bausmę, didesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , mediana, jeigu atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra daugiau nei lengvinančių. Bausmės skyrimas nėra formalus aritmetinis veiksmas, pridedant ar atimant tam tikrÄ skaičių nuo sankcijos vidurkio, bausmės paskyrimas yra viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ nuosprendį.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tiek V. R. , tiek A. Č. nusikalto ne pirmÄ kartÄ , tačiau, vertinant nuteistiesiems paskirtos bausmės dydį už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nei fizinio, nei psichinio smurto, prievartos nuteistieji prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nevartojo, taip pat reikia įvertinti ir pačios nukentėjusiosios M. M. ne visai tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , neapdairų ir lengvabÅ«diÅ¡kÄ jos elgesį.

Prokuroras skunde nurodo, kad, skiriant bausmes nuteistiesiems, turėjo bÅ«ti įvertinta ta aplinkybė, jog, pasak nukentėjusiosios, už jos iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos nuteistieji gavo pinigus. Nukentėjusioji M. M. parodė, kad, jai bÅ«nant Londone, nuteistojo V. R. brolis E. R. jai parašė SMS žinutę, kad ji yra parduota ir už jÄ nuteistieji gavo nuo 1000 iki 3000 eurų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog gautų žinučių ji netrindavo, tÄ E. R.

žinutę ji taip pat buvo iÅ¡saugojusi savo mobiliojo ryÅ¡io telefone. Tačiau, teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjus nukentėjusiosios telefonÄ , M. M. negalėjo parodyti E. R. žinutės, kurioje jis rašė, kad ji parduota. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. R. nurodė, kad telefonu bendravo su M. M. , jai bÅ«nant Londone, tačiau žinutės apie tai, kad ji parduota ir, kad už jÄ sumokėta nuo 1000 iki 3000 eurų, jis nerašė. Liudytojo E. R. teigimu, jis negalėjo raÅ¡yti tokios žinutės, kadangi jam nebuvo žinoma, kuo M.

M. užsiima Londone. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios M. M. parodymus apie, neva nuteistųjų gautus pinigus už jos pardavimÄ , byloje nėra. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistieji V. R. ir A. Č. pasipelnė iÅ¡ M. M. prostitucijos, yra tik prielaida, kuriÄ padarė pati nukentėjusioji ir, kurios nepatvirtina jokie baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, visos prielaidos ir abejonės, kurių nepavyksta paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltininko naudai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. R. turi du mažamečius vaikus, turi sveikatos problemų, jam nustatyta įgimta aortos vožtuvo anomalija, (dviburis vietoj triburio), skilvelinė ekstrasistolija, nedidelio laipsnio sudėtinė plaučių arterijos ir aortos vožtuvo yda, dėl sveikatos bÅ«klės V. R. reikalingas nuolatinis ambulatorinis gydymas ir medicininė kontrolė (t. 3, b. l. 101 – 104). Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nuteistiesiems paskirta penkerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nors ir yra mažesnė už straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės medianÄ , tačiau Å¡i bausmė yra pakankamai griežta bei atitinkanti savo paskirtį, todėl jos griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu susiaurinta V. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., apimtis (iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡alinami teiginiai, kad V. R. įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei Å¡ias medžiagas atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ), į V.

R. neteisėtai laikytų ir jo namuose surastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį, nėra pagrindo griežtinti ir V. R. paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. padarymÄ . Å velninti V. R. ir A. Č. paskirtųjų bausmių, kaip to praÅ¡o nuteistieji apeliaciniuose skunduose, taip pat nėra pagrindo. Ä®vertinus jau aptartų įrodymų ir faktinių aplinkybių visumÄ , nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas veikas, sankcijų vidurkiai, nelaikytinos per griežtos, dar labiau jų Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

   Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems V. R. ir A. Č. , Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nuteistiesiems paskirtosios bausmės nėra nei aiškiai per švelnios, nei aiškiai per griežtos. Nenustačius Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str., pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžių neturi pagrindo koreguoti.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam A. Č. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei skirdamas galutinę bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tuo tarpu, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, bendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes V. R. , teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas V. R. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., subendrino griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. nurodyti atvejai, kada teismas taiko bausmių apėmimÄ :

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 str. ar 11 str.;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. V. R. padarytos nusikalstamos veikos mažai skiriasi pagal savo pavojingumÄ . Todėl, nuteistajam V. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turi bÅ«ti subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.).

  Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o nukentėjusiosios M. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat Lietuvos Caritas, turėtas iÅ¡laidas, kurios buvo sumokėtos advokatei už nukentėjusiosios M. M. atstovavimÄ , atmesti.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Tačiau priteisiama neturtinė žala neturėtų tapti pasipelnymo Å¡altiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina įvertinti ir paties nukentėjusio asmens elgesį, jo moralės lygį.

Kai nukentėjusio asmens moralės lygis nėra aukštas, neturtinė žala, padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., taip pat negali būti labai didelė. M. M. šioje baudžiamojoje byloje nukentėjo dėl nuteistųjų A. Č. ir V. R. nusikalstamo veikimo, tačiau tam įtakos turėjo ir itin neapdairus bei netinkamas pačios nukentėjusiosios elgesys. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų E. R. , V. K. , taip pat ir pačios nukentėjusiosios M.

M. parodymų, ji, bÅ«dama 17 metų amžiaus, gyvendama ne asocialioje Å¡eimoje, pabėgo iÅ¡ namų, vengė bendrauti su motina, mėnesiais neidavo į mokyklÄ , nesimokė ir nedirbo, gyvendavo atsitiktiniuose butuose su žymiai vyresniais vyrais. Nukentėjusioji, žinodama, kad yra gabenama į LondonÄ užsiimti prostitucija, pati nesiėmė jokių priemonių, kad iÅ¡vengtų tokio užsiėmimo, nors turėjo tam galimybes – turėjo mobilaus ryÅ¡io telefonus, galėjo laisvai bendrauti su motina ir kitais asmenimis, galėjo laisvai iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso, kuriuo važiavo be jokios palydos, ir nevažiuoti į LondonÄ , jau bÅ«damas Londone, nukentėjusioji galėjo praÅ¡yti pagalbos Didžiosios Britanijos policijos pareigÅ«nų, tikrinusių jos dokumentus, bute, kuriame buvo užsiimama prostitucija.

Ä®vertinus tokį lengvabÅ«diÅ¡kÄ ir neapdairų nukentėjusiosios elgesį, neturtinės žalos dydis mažinamas.Lietuvos Respublikos BPK 106 str., reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimÄ , 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios M. M. interesus atstovavo advokatė Violeta Naujokienė, kuriai už nukentėjusiosios atstovavimÄ Lietuvos Caritas sumokėjo 1800 Lt (t. 3, b. l. 24 - 26). Todėl, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistųjų A. Č. ir V. R. Lietuvos Caritas turėtas iÅ¡laidas – 1800 Lt, kurios buvo sumokėtos advokatei V.Naujokienei už nukentėjusiosios M. M. atstovavimÄ , baudžiamojo proceso normų nepažeidė, priteista suma neprieÅ¡tarauja nei teisingumo, nei protingumo principams.Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V.

R. praÅ¡ymo ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotus mobiliojo ryÅ¡io telefonus. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. IÅ¡ byloje esančio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei pokalbių suvestinių pridėtų prie Å¡io protokolo, matyti, jog V. R. su nenustatytais asmenimis telefonu kalbėdavo apie galimybę įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, apie Å¡ių medžiagų platinimÄ (t. 1, b. l. 106, 107 – 108 – 113).

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kratos metu iÅ¡ V. R. namų paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonai buvo nusikaltimo padarymo priemonės, palengvinusios nusikalstamos veikos padarymÄ bei sudariusios sÄ lygas realizuoti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., sudėties požymius. Todėl, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. R. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 72 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,   n u s p r e n d ž i a:

             Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už neteisėtÄ , turint tikslÄ platinti, 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijimÄ bei Å¡ių medžiagų atgabenimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant, ir V. R. paskirti subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., V.

R. paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir V. R. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. IÅ¡ nuteistųjų V. R. ir A. Č. solidariai priteisti nukentėjusiajai M. M. 5000 (penkis tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Viktoras Kažys             Teisėjai                                                                                                           Valdimaras Bavėjanas                                                                          Aloyzas Kruopys      Â