4033d723-7ccb-45db-b45e-fb2e51a1ba86 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-143-449/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31755-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.1.2.8.; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjui Antanui Cemnolonskui, nuteistajam B.

T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. T. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. IÅ¡ nuteistojo B. T. priteista 87,10 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D.

B.. IÅ¡ nuteistojo B. T. taip pat priteista 3 008,81 Eur Privalomojo sveikatos fondo biudžetui ir 185,73 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu B. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 24 d., apie 3.45 val., (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo koridoriuje, ties butu Nr. X, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ranka sudavė vienÄ smÅ«gį D.

B. į veido sritį, dėl ko D. B. krito ant grindų ir taip jam padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimu smakro deÅ¡inėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje – kaktinėje – momeninėje srityse, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje blauzdoje ir odos nubrozdinimÄ kairės alkÅ«nės srityje – sunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis B. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. 2.1.

Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta. PraÅ¡o įvertinti visas aplinkybes, nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat praÅ¡o taikyti BK 64 straipsnio nuostatas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad jis tyrimui netrukdė. 2.2. Skunde B. T. nurodo, kad nuo pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos ir po to teisminio nagrinėjimo metu jis visiÅ¡kai prisipažino kaltu, dėl savo veiksmų gailisi ir vienodai parodė, jog nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį.

Šį smÅ«gį jis sudavė, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris irgi bandė jam suduoti. Jis nenorėjo sunkiai sužaloti D. B., nes gindamasis sudavė vienÄ smÅ«gį. Ä® Å¡ias aplinkybes, nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė. 2.3. Skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo ir atmetė liudytojo D. Ž. parodymus, nors Å¡is liudytojas dalyvavo konflikte ir matė jo eigÄ . Nuteistajam B. T. nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių teismas atmetė Å¡io liudytojo parodymus. Nuteistasis praÅ¡o skiriant jam bausmę vadovautis jo ir liudytojo D.

Ž. parodymais. Teismo posėdyje nuteistasis B. T. praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, ne tik suÅ¡velninti B. T. paskirtÄ bausmę, bet ir perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ tyčinės į padarytÄ dėl neatsargumo. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo B. T. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Dėl apeliacinio skundo ribų 4.

Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nevirÅ¡ijant apeliacinių skundų ribų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto praÅ¡ymai.

5. IÅ¡ nuteistojo B. T. apeliacinio skundo matosi, kad apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Skunde aiÅ¡kiai dėstoma apie tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu nepripažinti vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jam paskirtÄ bausmę vertina aiÅ¡kiai per griežta. Tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo matosi, kad nors ir neiÅ¡dėstydamas konkretesnių motyvų, nuteistasis dėsto abejones ir dėl kitų nuosprendžio dalių. IÅ¡ dalies nesutinkama su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir praÅ¡oma remtis ne tik paties nuteistojo, bet ir nepilnamečio liudytojo D.

Ž. parodymais. Apeliantas nurodo, kad sudavė D. B. į galvÄ vienÄ smÅ«gį ir padarė tai gindamasis nuo nukentėjusiojo. Skunde nurodęs, kad nenorėjo nukentėjusiojo sunkiai sužaloti, apeliantas faktiÅ¡kai nesutinka ir su teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek, kiek to praÅ¡oma B. T. apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o visi apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl nustatytų bylos aplinkybių ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo 6. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, o iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kad B. T. sunkiai sutrikdė sveikatÄ D. B. tokiomis aplinkybėmis, kurios apraÅ¡ytos skundžiamame nuosprendyje, patvirtina ne tik kaltę visiÅ¡kai pripažinusio nuteistojo B. T., bet ir nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir kiti teisme iÅ¡nagrinėti bylos dokumentai.

Ne tik paties B. T. parodymais, bet ir visuma kitų įrodymų nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje B. T. ranka sudavė smÅ«gį į galvÄ iki tol nepažįstamam D. B., Å¡is nuo smÅ«gio pargriuvo ant grindų ir dėl galvos sumuÅ¡imo nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad D. B. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimu smakro deÅ¡inėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje – kaktinėje – momeninėje srityse, taip pat poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje ir odos nubrozdinimas kairės alkÅ«nės srityje.

Taip pat nustatytos poinjekcinės žymės su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abiejų alkÅ«nių linkių srityse, kurios padarytos medicininių manipuliacijų metu, ir kaip sužalojimai nekvalifikuojami. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar pavirÅ¡iumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, ar nuo suduoto trauminio poveikio nugriuvus ant grindų, ar panaÅ¡iai. Sužalojimai susiformavo mažiausiai 2 trauminių poveikių į galvos sritį pasekoje, mažiausiai 1 trauminio poveikio į kairę alkÅ«nę pasakoje, ir mažiausiai 1 trauminio poveikio į deÅ¡inę blauzdÄ pasekoje (1 t., 32-33 b.l.).

7. Nuteistasis B. T. visų apklausų metu vienodai parodė, ir apie tai nurodo apeliaciniame skunde, kad jis rankos kumščiu sudavė D. B. į galvÄ tik vienÄ smÅ«gį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent tokias aplinkybes ir nustatė teismas. Nuosprendyje nurodoma, kad B. T. ranka sudavė D. B. į veido sritį vienÄ smÅ«gį, dėl ko D. B. krito ant grindų. Nors specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad sužalojimai galvoje susiformavo mažiausiai 2 trauminiais poveikiais į galvos sritį, jie padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar pavirÅ¡iumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, ar nuo suduoto trauminio poveikio nugriuvus ant grindų.

Tai reiÅ¡kia, kad antrasis trauminis poveikis į galvÄ galėjo įvykti ne nuo suduoto smÅ«gio ranka į galvÄ , o nuo pirmojo smÅ«gio į galvÄ nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant galva į kietÄ pavirÅ¡ių. Kuris trauminis poveikis į galvÄ turėjo sunkesnes pasekmes, ekspertai neiÅ¡skiria ir tai, kolegijos nuomone, esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Nepaisant to, bylos duomenys, kolegijos nuomone, patvirtina, kad pagrindinis trauminis poveikis, dėl kurio ir kilo nusikaltimo padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo bÅ«tent nuteistojo B.

T. ranka suduotas smÅ«gis nukentėjusiajam į galvÄ (veido sritį). Pats nuteistasis pripažįsta, kad Å¡is jo suduotas smÅ«gis buvo stiprus ir tik dėl Å¡io smÅ«gio D. B. nukrito ant grindų. Taip pat bylos duomenys faktiÅ¡kai paneigia galimybę, kad griÅ«damas po suduoto smÅ«gio nukentėjusysis galėjo stipriai susižaloti galvÄ atsitrenkdamas į grindis ar kitus daiktus. Pats nukentėjusysis parodė, kad dėl smÅ«gio į galvÄ buvo praradęs sÄ monę, nugriuvimo aplinkybių nurodyti negalėjo.

Tačiau Å¡ioje dalyje labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi paties nuteistojo parodymai. Teisme B. T. net kelis kartus, vis patvirtindamas savo parodymus, parodė, kad po jo suduoto smÅ«gio į galvÄ (smilkinį), D. B. tik sukniubo, kažkaip susmuko ant Å¡ono ir jo galva lietė grindis. Jis nepastebėjo, kad nukentėjusysis griÅ«damas galva bÅ«tų kur nors trenkęsis. Visas Å¡ias aplinkybes B. T. patvirtino ir parodė jo parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 168-177 b.l.).

8. Apeliantas nurodo, kad koridoriuje kilus konfliktui pats D. B. norėjo suduoti jam smÅ«gį ranka, tada jis atsitraukė ir pats sudavė jam smÅ«gį ranka į veidÄ . Apeliaciniame skunde nurodo, kad tÄ smÅ«gį sudavė gindamasis. Tokius apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Skunde nuteistasis praÅ¡o remtis ne tik jo paties, bet ir jo draugo liudytojo D. Ž. parodymais. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino ne tik Å¡ių asmenų, bet ir nukentėjusiojo bei jo draugės, liudytojos L. A. parodymus. Nuosprendyje taip pat iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s motyvai, dėl kurių teismas patikėjo vienais, o atmetė dalį kitų apklaustų asmenų parodymų.

9. Nustatyta, kad B. T. sumušė ir sunkiai sužalojo D. B. nakties metu gyvenamojo namo bendrojo naudojimo koridoriuje. Apie tai, kas įvyko nusikaltimo įvykio vietoje, teisme parodė nuteistasis B. T., nukentėjusysis D. B. ir liudytoja L. A.. Teisme taip pat buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nepilnamečio liudytojo D. Ž. parodymai (1 t., 134-135 b.l.). Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į D. Ž. parodymus, nes iš tikrųjų šio liudytojo parodymai irgi buvo įvertinti ir dėl jų nuosprendyje pasisakyta.

Visų išvardintų asmenų parodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl šioje nutartyje kolegija atkreipia dėmesį tik į jų esmę ir aplinkybes, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas. Taigi pats B. T. teisme parodė, kad iš pradžių D. B. buvo tualete, o jis su D. Ž. beldė į duris. Išėjusio iš tualeto D. B. paprašė cigaretės, šis atsakė, kad neturi, bet pats užsirūkė. Dėl jis (B. T.) supyko, ėmė D. B. kolioti, o kai šis ėmė eiti į jo pusę ir užsimojo, jis pats trenkė nukentėjusiajam ranka į smilkinį.

Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad iÅ¡ tualeto ėjo į virtuvę ir tuo metu B. T. sudavė jam smÅ«gį į galvÄ , jis nukrito ir buvo praradęs sÄ monę. Jis pats jo nepuolė, užsimojęs nebuvo, smÅ«gio suduoti nemėgino. Ar iÅ¡ jo prašė cigaretės neatsimena. Liudytoja L. A. parodė, kad iÅ¡ savo kambario matė, kas vyksta koridoriuje. Ji matė, kaip B. T. buvo pasislėpęs už koridoriuko durų ir iÅ¡ pasalų sudavė smÅ«gį D. B.. Po to liudytoja savo parodymus tikslino, parodė, kad paties smÅ«gio nematė, o iÅ¡girdo tik garsÄ ir matė D.

B. koridoriuje pargriuvusį. IÅ¡ perskaitytų liudytojo D. Ž. parodymų matosi, kad jis dalį įvykio aplinkybių irgi nurodė visai kitaip. Jis parodė, kad jam ir B. T. virtuvėje rÅ«kant atėjo girtas D. B., ėmė Å¡Å«kauti ir priekaiÅ¡tauti jiems dėl rÅ«kymo virtuvėje. Kai jis su B. T. ėjo iÅ¡ virtuvės, D. B. ėjo jiems iÅ¡ paskos ir bandė trenkti B. T.. Tada pats B. T. sudavė D. B. kumščiu į galvÄ ir Å¡is pargriuvo.

10. IÅ¡ liudytojos L. A. parodymų matosi, kad visko, kas įvyko koridoriuje, ji nematė, o jos parodymai apie smÅ«gio sudavimÄ jos sugyventiniui kelia kai kurių abejonių, nes iÅ¡ pradžių parodžiusi, kad to smÅ«gio sudavimÄ ji matė, po to liudytoja jau pripažino, kad tik girdėjo kažkokį garsÄ . Tuo tarpu nepilnamečio liudytojo D. Ž. parodymus teismas pagrįstai atmetė, nes juos paneigia ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų, bet ir paties nuteistojo parodymai. D. Ž. parodymus apie tai, kad D.

B. tariamai sekė ir ėjo jiems (D. Ž. ir B. T.) iš paskos ir nukentėjusysis tada bandė suduoti nuteistajam, paneigė visi kiti įrodymai, taip pat ir pats apeliantas B. T.. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiojo D. B. parodymais, kad jis B. T. negrasino ir suduoti jam smūgių nebandė. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Įvertinus ir visus kitus šio nukentėjusiojo parodymus bei jo elgesį baudžiamojo proceso metu matosi, kad nukentėjusysis nebando specialiai sunkinti kaltininko padėties, nereiškia jam nepagrįstų pretenzijų ir kt.

Tuo tarpu teismo iÅ¡vada apie nuteistojo ir liudytojo D. Ž. suinteresuotumÄ bylos baigtimi, jų galimybę susitarti dėl kai kurių aplinkybių ir savo parodymų, kolegijos nuomone, yra pagrįsta. Tai patvirtina ir tie patys perskaityti D. Ž. parodymai apie nukentėjusiojo veiksmus, prieÅ¡taraujantys paties nuteistojo B. T. parodymams. Pažymėtina dar ir tai, kad pirmosios apklausos metu D. Ž. iÅ¡ viso davė melagingus parodymus, aiÅ¡kindamas, kad apie D. B. sužalojimo aplinkybes nieko nežino.

11. Teisėjų kolegija iÅ¡vadÄ apie tai, kad B. T. nesigynė ir jo veiksmai nebuvo nulemti jokių neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, grindžia dar ir paties nuteistojo parodymais apie kitas įvykio aplinkybes. Nuteistasis teisme parodė, kad konfliktas su D. B. prasidėjo pirmiausia dėl to, kad papraÅ¡ius jo cigaretes, D. B. jos nedavė, sakė, kad neturi, bet išėjęs iÅ¡ tualeto pats užsirÅ«kė. Nuteistasis pats pripažįsta, kad tai jį supykdė ir tada bÅ«tent jis pradėjo konfliktÄ nukentėjusįjį iÅ¡koliodamas.

Tai reiÅ¡kia, kad bet kuriuo atveju konflikto iniciatorius nebuvo nukentėjusysis D. B.. Be jokios pateisinamos priežasties (dėl to, kad jam nedavė cigaretės) iÅ¡keikęs nukentėjusįjį, po to B. T. sudavė D. B. smÅ«gį ranka į veidÄ ir padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡nagrinėti įrodymai paneigia apelianto versijÄ , kad jis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje arba kad jo veiksmams įtakos galėjo turėti kokie nors neteisėti paties nukentėjusiojo veiksmai.

12. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kÅ«no audinių ar organų vientisumÄ arba sutrikdant jų funkcijas. BÅ«tini objektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai:

1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas);

2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas;

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K- 172-942/2016 ir kt.).

13. Å ioje byloje jau aptarti įrodymai patvirtina, kad B. T. veiksmais D. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tarp nuteistojo veikos (smÅ«gio į veidÄ ) ir padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taip pat nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nuteistasis B. T. apklausų metu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad sudavė nukentėjusiajam tik vienÄ smÅ«gį ir kad nenorėjo jam sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ apeliantas savo skunde nepraÅ¡o.

Tačiau jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip tik ir pareiÅ¡kė tokį praÅ¡ymÄ . IÅ¡ esmės dėl to, kad nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smÅ«gis, gynėjas praÅ¡o B. T. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ tyčinės į padarytÄ dėl neatsargumo. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo numato BK 137 straipsnis. Tokius apelianto ir jo gynėjo argumentus ir praÅ¡ymus teisėjų kolegija atmeta, nes B. T. kaltės rÅ«Å¡ies ir formos klausimÄ teismas iÅ¡sprendė teisingai.

14. Jau buvo nurodyta, kad BK 135 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tuo tarpu dėl neatsargumo sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

15. Vien tai, kad kaltininkas nenorėjo konkrečių nusikaltimo padarinių ir jų nesiekė, dar nereiÅ¡kia, kad jis veikė tik viena iÅ¡ neatsargumo formų. Nenorėjimas konkrečių padarinių gali reikÅ¡ti, kad kaltininkas veikia netiesiogine tyčia, apie kuriÄ Å¡ioje nutartyje irgi jau buvo pasisakyta.

16. Pagal galiojančiÄ tesimų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumas ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykis, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

17. Å ioje byloje nustatyta, kad B. T. sunkiai sutrikdė sveikatÄ D. B. suduodamas smÅ«gį ranka į galvÄ (veido sritį). Nuteistasis nepanaudojo jokių kÅ«no sužalojimams skirtų specialių įrankių, o sudavė tik vienÄ smÅ«gį ranka. Tačiau svarbu tai, kad tas smÅ«gis buvo stiprus, dėl jo sudavimo nukentėjusysis pargriuvo ant grindų. Taip pat svarbu, kad tas stiprus smÅ«gis buvo suduotas ne bet kur, o į vienÄ iÅ¡ labiausiai svarbių ir pažeidžiamų žmogaus kÅ«no vietų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir jauno amžiaus, bet jau pilnametis B. T., neturintis jokių ženklių brendimo ir vystymosi sutrikimų, tikrai suprato ir numatė, kad suduodamas tokį smÅ«gį ranka į galvÄ kitam žmogui, jis gali padaryti tam žmogui sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir netgi gali atimti jam gyvybę.

18. Byloje tikrai nepaneigta, kad B. T. nenorėjo sunkiai sutrikdyti D. B. sveikatÄ ir to nesiekė. Tačiau daroma iÅ¡vada, kad nors jis to ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams (sunkiam sveikatos sutrikdymui) atsirasti. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina dar ir nuteistojo elgesys iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo. Matydamas, kad nuo jo suduoto smÅ«gio D. B. pargriuvo ir prarado sÄ monę, nuteistasis net nebandė suteikti nukentėjusiajam pagalbÄ , nepranešė apie įvykį gydymo įstaigoms, o paliko gulintį be sÄ monės nukentėjusįjį likimo valiai ir nuėjo į savo pažįstamo D. Ž. butÄ . Tai rodo nuteistojo abejingumÄ padaryto nusikaltimo padariniams ir tik dar kartÄ patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad B. T. sunkiai sutrikdė D. B. sveikatÄ ne dėl neatsargumo, o veikdamas netiesiogine tyčia.

19. Sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantį požymį teismas nustatė irgi pagrįstai. Jau buvo nurodyta, kad galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

20. Kvalifikuodamas B. T. nusikalstamÄ veikÄ kaip padarytÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, teismas nuosprendyje nurodė, kad smÅ«gį D. B. B. T. sudavė dėl to, kad Å¡is prieÅ¡ tai bendro naudojimo virtuvėje B. T. ir D. Ž. pareiÅ¡kė visiÅ¡kai nepagrįstÄ pastabÄ dėl jų netinkamo ir nepriimtino elgesio – rÅ«kymo bendro naudojimo virtuvėje. Toks B. T. elgesys, teismo nuomone, vertintinas kaip chuliganiÅ¡kas – itin įžeidus ir padarytas akivaizdžiai demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais teismo motyvais, tačiau atkreipia dėmesį ir į papildomas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis paties B. T. parodymais, tarp jo ir iki tol nepažįstamo D. B. nebuvo kilęs joks abipusis konfliktas dėl kokių nors jų tarpusavio asmeninių santykių. O smūgį nukentėjusiajam nuteistasis sudavė ne tik jo pagrįstos pastabos dėl rūkymo bendro naudojimo patalpoje. Pats. B. T. parodė, kad didelį jo pyktį sukėlė nukentėjusiojo atsisakymas duoti jam cigaretę.

Tai jį supykdė ir jis dėl to pradėjo konfliktÄ nukentėjusįjį keikdamas. Visos Å¡ios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad B. T. sunkiai sužalojo D. B. ne dėl jų asmeninių tarpusavio santykių, o tai padarė panaudodamas savo veiksmams visai mažareikÅ¡mę dingstį (iÅ¡ tikrųjų – faktiÅ¡kai visai be dingsties). Tai jis padarė dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti į juos niekinantį požiÅ«rį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad B. T. sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Dėl B. T. paskirtos bausmės 21. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę B. T., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ .

23. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, o pagrindiniu nesutikimo su šia bausme argumentu apeliantas nurodo tai, kad teismas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybe nepripažino jo nuoširdaus gailėjimosi. Apelianto nuomone, jei asmuo pripažįsta savo kaltę, tai reiškia, kad jis ir gailisi. Prašo pripažinti šias aplinkybes lengvinančiomis jo atsakomybę.

24. Tokius apelianto argumentus ir jo praÅ¡ymÄ teisėjų kolegija atmeta. Vis dėlto kolegija pažymi, kad Å¡ioje dalyje tesimo iÅ¡vadose tikrai yra kai kurių prieÅ¡taravimų. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių B. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatė vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad B. T. prisipažino sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam. Tačiau po to nuosprendyje nurodoma, kad nors B. T. pareiÅ¡kė, kad gailisi padaręs nusikaltimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia, kadangi Å¡is pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai formalus, nes jis teisme neatsiprašė nukentėjusiojo.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius kaltininko prisipažinimÄ , bet nenustačius jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas kelia abejonių, nes tai prieÅ¡tarauja tiek pačiam baudžiamajam įstatymui, tiek ir galiojančiai teismų praktikai dėl to įstatymo taikymo.

26. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių:

2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir atskleidžia jo pažiÅ«rų bei dorovinių nuostatų nepastovumÄ . Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumÄ ir suteikia teismui galimybę Å¡velninti tokio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). 26.1.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015).

27. Įvertinus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus B. T. parodymus, galima sutikti su tuo, kad visų apklausų metu nuteistasis visiškai prisipažino kaltu ir pripažino visas esmines nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Kai kurie B. T. parodymai, pavyzdžiui, dėl tariamo nukentėjusiojo bandymo suduoti jam smūgį, buvo atmesti, tačiau galima sutikti, kad esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes B. T. pripažino. Teismo išvada, kad jis prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, irgi pagrįsta.

Tačiau vien Å¡io prisipažinimo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinanti aplinkybės nustatymui nepakanka ir tai patvirtina jau iÅ¡dėstyta galiojanti teismų praktika. Atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad asmens prisipažinimas padarius nusikaltimÄ jau savaime reiÅ¡kia ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Teismas nuosprendyje B. T. nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nenustatė įvertinęs tai, kad nuteistasis teismo posėdžio metu nukentėjusiojo net neatsiprašė. Su tokia iÅ¡vada kolegija sutinka.

Kartu pažymėtina, kad nuteistasis ne tik neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau neatliko ir jokių kitų veiksmų, rodančių kaltininko prisidėjimÄ prie teisingo nuosprendžio priėmimo, nenustatyti jokie nuteistojo veiksmai ir jo elgesys, kuris rodytų kritiÅ¡kÄ savo ankstesnio elgesio vertinimÄ ir iÅ¡gyvenimÄ dėl padaryto nusikaltimo. Nenustatyti jokie nuteistojo veiksmai bandant suÅ¡velninti padaryto nusikaltimo padarinius.

28. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tik dėl B. T. prisipažinimo sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam, bet nenustačius jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi, nustatęs atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti vien tik kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kolegijos nuomone, irgi reikÅ¡tų netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ .

29. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nuteistojo prisipažinimÄ ne tik pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet ir realiai atsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ skiriant B. T. bausmę. Taigi nustatyta, kad teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į jÄ jau atsižvelgė skirdamas Å¡velnesnę negu sankcijos vidurkis bausmę. Kadangi nuosprendžio dėl Å¡ios priežasties prokuroras ir nukentėjusysis apeliacine tvarka neapskundė, Å¡i teismo klaida negali bÅ«ti iÅ¡taisyta (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl dar vienos papildomos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Å ioje teismo nutartyje jau buvo pažymėta, kad skundžiamu nuosprendžiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių klausimÄ teismas jau iÅ¡sprendė, nors ir nepagrįstai, tačiau bÅ«tent nuteistojo B. T. naudai ir dar labiau Å¡velnint jo padėtį Å¡ioje byloje nėra jokio pagrindo.

30. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (tyčinis labai sunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį (netiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadija (baigtas nusikaltimas), taip pat į kaltininko asmenybę. Nustatyta, kad B. T. šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jauno, 19 metų amžiaus. Tačiau taip pat atsižvelgta į tai, kad nuteistasis anksčiau jau 5 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus.

Iš prie bylos pridėtų pažymų ir kitų nuosprendžių kopijų matosi, kad būdamas nepilnametis B. T. nuolat darė įvairias nusikalstamas veikas, kurios palaipsniui sunkėjo, o šis paskutinis nusikaltimas jau priskiriamas labai sunkių tyčių nusikaltimų kategorijai. Nors pradžioje nuteistajam būdavo skiriamos švelnesnės bausmės, taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dar būnant nepilnamečiu B. T. jau buvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenys taip pat rodo, kad nuteistasis daugybę kartų baustas už vagystes iš parduotuvių ir už kitokius administracinius teisės pažeidimus.

Visi Å¡ie bylos duomenys rodo, kad B. T. nusikalto neatsitiktinai ir kad paskutinio jo nusikaltimo padarymas yra nuteistojo jau susiformavusio ankstesnio elgesio padarinys.

31. Ä®vertinus duomenis apie B. T. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, taikyti jam BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti bausmę pagal BK XI skyriaus normų taisykles pagrindo nėra. Taip pat nėra įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų arba iÅ¡imtinių aplinkybių Å¡velnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimui taikant BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pagrįstai skyrė B. T. bausmę BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje ribose. Ä®vertinus ne tik nuteistojo jaunÄ amžių, bet ir jo ankstesnius teistumus bei kitas jau paminėtas bylos aplinkybes, B. T. teismo paskirta už sankcijos vidurkį Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta. Dar labiau Å¡iÄ bausmę Å¡velninti pagrindo nėra.

32. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad teismas jam nepagrįstai netaikė BK 64 straipsnio nuostatų, praÅ¡o jas taikyti apeliacinės instancijos teismo. Å is nuteistojo praÅ¡ymas irgi atmetamas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantas iÅ¡ tikrųjų praÅ¡o taikyti ne BK 64, o 641 straipsnio nuostatas, kurias apeliantui jau buvo taikomos kitose bylose ankstesniais nuosprendžiais. BK 641 straipsnis numato bausmės skyrimÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų turimÄ .

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Taigi Å¡io BK straipsnio taikymui vien tik asmens prisipažinimo kaltu nepakanka, nes įstatymas numato ir papildomas sÄ lygas.

Å ioje byloje teismas priėmė ne baudžiamÄ jį įsakymÄ , o nuosprendį, byla iÅ¡nagrinėta ne pagreitinto proceso tvarka ir atlikus ne sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Todėl taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtÄ bausmę mažinti vienu trečdaliu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo B. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta