4031ea1c-37bb-4e95-8226-2e4d6cb9f50e · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1093-619/2014                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08645-2012-4                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto R. U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Tauneris“ ieÅ¡kinį atsakovui R. U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo RUAB „Sostinės bÅ«stai“, Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Tauneris“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio sandorius - 2009-06-08 tarp UAB „Tauneris“ ir atsakovo sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis bei taikyti restitucijÄ Å¡alis grÄ Å¾inant į pradinę padėtį iki sutarčių sudarymo ir pripažinti, kad atsakovas nėra RUAB „Sostinės bÅ«stai“ kreditorius su 1 164 818,60 Lt finansinio reikalavimo suma, o RUAB „Sostinės bÅ«stai“ kreditorius su Å¡ia finansinio reikalavimo suma yra UAB „Tauneris“.

Nurodė, kad 2009-06-01 tarp K. M., M. K. ir atsakovo buvo sudarytos Reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu kreditoriai perleido reikalavimo įgijėjui reikalavimo teises į UAB „Tauneris“ 1 164 818,60 Lt skolÄ . 2009-06-08 tarp UAB „Tauneris“ ir atsakovo buvo sudarytos Reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu UAB „Tauneris“ perleido atsakovui reikalavimo teises į UAB „Sostinės bÅ«stai“ skolos UAB „Sostinės bÅ«stai“ dalį, t.y. 1 164 818,60 Lt, o reikalavimo įgijėjas (atsakovas) įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriumi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarčių sudarymo dienos. 2009-08-25 atsakovas kreipėsi į UAB „Tauneris“ ir pranešė dėl vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo pagal kreditorinius reikalavimus UAB „Tauneris“ bendrai 1 164 818,60 Lt sumai pagal 2009-06-08 Reikalavimo perleidimo sutartis, taigi jokio atlygio grynaisiais pinigais atsakovas nesumokėjo.

Po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Tauneris“ nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuria Å¡iai bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Sostinės bÅ«stai“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-12 nutartimi patvirtino UAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo planÄ , o 2012-03-29 nutartimi patenkino atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje, patikslino RUAB „Sostinės bÅ«stai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , įtraukiant atsakovÄ su 1 164 818,60 Lt reikalavimo suma, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, bei sumažinant hipotekinio kreditoriaus BUAB „Tauneris“ finansinį reikalavimÄ 1 164 818,60 Lt finansinio reikalavimo suma.

IeÅ¡kovo tvirtinimu, ginčijami sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi ir prieÅ¡ingi įmonės veiklos tikslams (Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.). Ginčijamais sandoriais UAB „Tauneris“ nesiekė pelno: perleido galiojančias reikalavimo teises į UAB „Sostinės bÅ«rai“ skolÄ ir už reikalavimo teisių perleidimÄ negavo jokio atlygio pinigais. Buvo prarasta kaip hipotekinio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis, ženkliai sumažinant savo galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.

Ginčijami sandoriai sudaryti prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , įmonės veikla buvo nuostolinga dar nuo 2005 m. Atsakovas R. U. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigė, kad sandoriai sudaryti 2009 birželio pradžioje, o nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2009-10-22. Nurodo, kad atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , todėl reikalavimų įskaitymas yra teisėtas sandoris. Teigė, jog pagal LR CK 6.66 str. 3 d. actio Pauliana ieÅ¡kovas turėjo teisę pareikÅ¡ti per 1 metus, todėl suėjo ieÅ¡kinio senaties terminas.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad nėra visų actio Pauliana sÄ lygų pripažinti sandorį negaliojančiu – sandoris neįtakojo ieÅ¡kovo mokumo bÅ«senos, nepažeidė kreditorių teisių, nenustatyta Å¡alių nesÄ Å¾iningumo fakto. Tretysis asmuo RUAB „Sostinės bÅ«stai“ su ieÅ¡kiniu sutiko, palaikė pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Nurodė, jog atsakovo įtraukimas į RUAB „Sostinės bÅ«stai" kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei patvirtinimas hipotekiniu kreditoriumi, BUAB „Tauneris“ kreditorinio reikalavimo sumažinimas Å¡iurkščiai pažeidžia BUAB „Tauneris“, kaip teisėtai patvirtinto hipotekinio kreditoriaus, taip pat ir BUAB „Tauneris“ kreditorių teises ir interesus, ženkliai sumažinant galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus UAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo procese.

Mano, kad žala buvo padaryta tiek BUAB „Tauneris“, tiek ir įmonės kreditoriams, kurių finansinių reikalavimų patenkinimas labiausiai priklauso nuo to, kokiÄ pinigų sumÄ BUAB „Tauneris“ atgaus iÅ¡ UAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo proceso. Teigė, kad minėtųjų sutarčių sudarymas buvo nuostolingas ieÅ¡kovui ir buvo prieÅ¡ingas įmonės veiklos tikslams ir, tikėtina, galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (bent jau jų dalimi).

Nurodo, jog tretysis asmuo apie reikalavimo perleidimÄ nebuvo informuotas. Atsakovas nuo pat ieÅ¡kovo bankroto bylos pradžios bei trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo bylos pradžios buvo nesÄ Å¾iningas ir galimai siekė pasipelnyti. UAB „Tauneris“ valdymo organai nebuvo suinteresuoti siekti pelno, kadangi reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu jiems jau buvo žinoma apie tai, kad UAB „Tauneris“ atžvilgiu bus inicijuojama bankroto byla, o tokio pobÅ«džio sutartis su atsakovu neatneÅ¡ jokio realaus pelno, kuris padėtų padengti bent dalį kreditorių reikalavimų.

Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina faktÄ , jog ginčijami sandoriai buvo nuostolingi ir prieÅ¡ingi įmonės veiklos tikslams. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino 2009-06-08 Reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Tauneris“ ir atsakovo R. U., negaliojančiomis ir taikė restitucijÄ â€“ Å¡alis grÄ Å¾inant į pradinę padėtį iki sutarčių sudarymo.

Taip pat pripažino, kad atsakovas R. U. nėra RUAB „Sostinės būstai“ kreditorius su 1 164 818,60 Lt finansinio reikalavimo suma, o RUAB „Sostinės būstai“ kreditorius su šia finansinio reikalavimo suma yra UAB „Tauneris“ bei priteisė iš atsakovo R. U. 500,00 Lt žyminį mokestį valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CK 1.82 str., 1.80 str., Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, ieškinį tenkino konstatuodamas jog sudarytas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams.

Nurodė, jog BUAB „Tauneris“ darbuotojai, kreditorius UAB „S-sistemos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ (b.l.50-55), o ieÅ¡kovas ir atsakovas veikdami prieÅ¡ingai bendrovės interesams - pelno siekimui (įstatų 2.1. punktas, b.l.40), siekdami prieÅ¡ingų tikslų nei kreditorių interesai - susigrÄ Å¾inti skolas, perleido reikalavimo teisę į RUAB „Sostinės bÅ«stai“ atsakovui R. U., tokiu bÅ«du pažeisdami bendrovės įstatus ir kitų kreditorių teises.

Teismo vertinimu, skolos perkėlimo sutartis buvo aiÅ¡kiai nuostolinga ieÅ¡kovui ir prieÅ¡taraujanti jo veiklai. Atsakovas R. U. nesidomėjo finansine bendrovės padėtimi, teismui nepateikė įrodymų, kad sumokėjo teisės perleidėjams. Nurodė, kad iÅ¡ perleidimo sutarčių neaiÅ¡ku už kokiÄ sumÄ buvo perleisti kreditoriniai reikalavimai į UAB „Tauneris“. Konstatavo, jog faktinės aplinkybės rodo, kad nemokios bendrovės akcininkas ir vadovas perleido kvestionuotinÄ reikalavimo teisę į nemokiÄ bendrovę už sandoryje nenurodytÄ kainÄ , o po savaitės perleido tam pačiam asmeniui atsakovui už nenurodytÄ kainÄ nemokios bendrovės turimÄ reikalavimo teisę į bendrovę, turinčiÄ turtÄ .

Tokiu atveju atsakovas R. U. nemokamai įgijo hipoteka garantuotÄ reikalavimo teisę į tretįjį asmenį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas dėl bendrovės akcininko ir vadovo veiksmų neteko turtinės teisės, todėl yra pagrindas akivaizdžiai BUAB „Tauneris“ nenaudingÄ sandorį, sudarytÄ , kai skolininkai iniciavo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo perleidimo sutartys yra aiÅ¡kiai nenaudingos ieÅ¡kovui, prieÅ¡taraujančios ieÅ¡kovo veiklos tikslams ir iÅ¡kreipiančia sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , dėl ko viena sutarties Å¡alis turėjo nepagrįstų turtinių praradimų. Atsakovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, elgdamasis apdairiai, protingai ir sÄ Å¾iningai kaip verslininkas, prieÅ¡ sudarydamas sandorį milijoninėmis sumomis, turėjo pasidomėti bendrovės akcininko ir vadovo tikslais, kurie nesiderino su LR CK 6.67 str. norma.

Konstatavo, kad UAB „Tauneris“ turtinė padėtis sandorių sudarymo metu, bendrovės akcininko ir vadovo veiksmai, sandorių pobÅ«dis – neatlygintinumas ir reikalavimo teisių į 1164818,60 Lt įgijimas į nuo 2006 metų nemokiÄ bendrovę iÅ¡ bendrovės valdymo organų dalyvių, rodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Pažymėjo, kad atsakovo argumentacija dėl LR CK 6.66 str. taikymo ir 1 metų ieÅ¡kinio senaties, nesusijusi su ieÅ¡kovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimu taikyti LR CK 1.82 str. 1 d. normÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kinį tenkina ne LR CK 6.66 str. pagrindu, o LR CK 1.82 str. 1 d., 1.80 str. 2 d. pagrindu. Nurodė, jog atsakovas R. U. nepateikė argumentuotų paaiÅ¡kinimų dėl 2009-06-01 sandorių prasmės (b.l.12-15), kai įgyjama reikalavimo teisė 1164818,60 litų sumai į nemokiÄ Ä¯monę, kuriai inicijuotos bankroto bylos, jeigu nebÅ«tų nesÄ Å¾iningo susitarimo su nemokios įmonės vadovais dėl turtinių teisių perleidimo 2009-06-08 sutartimis (b.l.16-23). Teismo vertinimu, sutarčių sudarymo aplinkybės, bendrovės turtinė padėtis, sutarčių Å¡alių užimamos pareigos bendrovėje, kreditorių veiksmai inicijuojant bankroto bylÄ , tai yra visuma aplinkybių rodo, kad bendrovės vadovų ir atsakovo susitarimai neatitinka teisės principÄ â€“ sÄ Å¾iningumo principÄ (LR CK 1.5 str.), sutarties Å¡alių veiksmai buvo nukreipti pasisavinti nemokios bendrovės turimas turtines teises į trečiojo asmens turtÄ , kad turtas neatitektų kreditoriams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. U. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo veiklos tikslams ir taip pažeidė LR CK 1.82 straipsnio ir kitų teisės aktų taikymo ir aiÅ¡kinimo nuostatas.

Byloje ieÅ¡kovas neįrodė ir nepagrindė, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, tačiau nepaisant to teismas konstatavo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir taip pažeidė LR CK 1.82, LR CPK 13, 42, 178, straipsnių nuostatas bei įrodinėjimo taisykles. Teismas be jokių įrodymų ir ieÅ¡kovo argumentacijos nusprendė, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas. Teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsakovÄ priskyrė profesionalaus verslininko kategorijai, kuris turi veikti pagal padidinto rÅ«pestingumo ir atsakingumo standartus.

Tačiau atsakovas nėra verslininkas, jis neužsiima nuolatine finansinių reikalavimų perleidimo veikla. Teigė, kad ieÅ¡kovo kreditoriai K. M. ir M. K. 2009-06-01 sutartimis už sutartÄ kainÄ perleido atsakovui reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ dėl to, kad kreditoriai nebuvo suinteresuoti savo pastangomis iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bankrutuojančio ieÅ¡kovo, kas bÅ«tų pareikalavę iÅ¡ jų dalyvauti teisminiuose procesuose ir patirti papildomas iÅ¡laidas. Atsakovas prisiėmė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo rizikas ir sudarė sandorius.

Tokiu bÅ«du atsakovas tapo ieÅ¡kovo kreditoriumi su 1 164 818,60 Lt reikalavimo suma. Atsakovas, turėdamas reikalavimo teisę 1 164 818,60 Lt sumai į ieÅ¡kovÄ ir turėdamas ieÅ¡kovui 1 164 818,60 Lt skolÄ , nusprendė ir pateikė 2009-08-25 praneÅ¡imus dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas tapo atsakovui neskolingas ir abi Å¡alys gavo abipusę naudÄ :

1) ieškovas neprivalo patenkinti atsakovo reikalavimo 1 164 818,60 Lt sumoje;

2) atsakovas neprivalo sumokėti už perleistus reikalavimus 1 164 818,60 Lt. Mano, kad ieÅ¡kovas patyrė ne žalÄ , o gavo finansinę naudÄ , kadangi buvo eliminuota jo prievolė atsakovui.

2. Ginčijami 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandoriai ir atliktas skolos įskaitymas neprieÅ¡tarauja jį sudariusio juridinio asmens tikslams bei nesukėlė juridiniam asmeniui ir kreditoriams žalos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas negavo jokios finansinės naudos ir kreditoriai patyrė žalÄ , todėl buvo pažeisti ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovo kreditorių interesai, teismas netinkamai taikė CK 1.82 str. nuostatas. Nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad tik finansinė nauda galėjo pasireikÅ¡ti tuomet, jeigu bÅ«tų pagal reikalavimo perleidimo sutartis iÅ¡mokėti pinigai.

Teigia, kad ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kovo kreditoriai gavo finansinę naudÄ , kadangi ieÅ¡kovas neprivalo patenkinti papildomo 1 164 818,60 Lt kreditorinio reikalavimo. Tuo tarpu atsakovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, prisiėmė rizikÄ negauti jokios finansinės naudos pagal perimtus teisių reikalavimus. Trečiajam asmeniui UAB „Sostinės bÅ«stai“ Vilniaus apygardos teismas 2009-12-04 nutartimi iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ (Nr. B2-481-450/2013), dėl trečiojo asmens sudėtingos finansinės situacijos ir vykstančios restruktÅ«rizavimo bylos iki Å¡iol nėra patenkintas atsakovo reikalavimas.

Nurodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu pačios reikalavimo teisės į trečiÄ jį asmenį RUAB „Sostinės bÅ«stai“ buvo ginčijamos, kadangi ieÅ¡kovas 2009 m. gegužės mėn. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, kuris buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2-4527-560/2009).

3. Teigė, jog atsakovui yra žinoma, kad RUAB „Sostinės bÅ«stai“, iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , 2009 m. gegužės - birželio mėn. įsigijo kelis finansinius reikalavimus į ieÅ¡kovÄ ir juos vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaitė 2009 m. birželio mėn. Tokiu bÅ«du RUAB „Sostinės bÅ«stai“ sumažino savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, dėl nesuprantamų priežasčių tokių sandorių ieÅ¡kovo bankroto administratorius neginčijo, o ginčija su atsakovu sudarytus sandorius Å¡ioje byloje, kuriuos pripažinti negaliojančiais nėra faktinio ir teisinio pagrindų.

Atkreipė dėmesį, kad tokio pobÅ«džio sandorius RUAB „Sostinės bÅ«stai“ sudarinėjo ne tik su atsakovu, bet ir su ieÅ¡kovu, tačiau jų neginčija. Atsakovas neturi minėtų dokumentų ir negali jų pateikti teismui. Å ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo pirmosios instancijos teismui priėmus neteisingÄ ir atsakovo interesus pažeidžiantį sprendimÄ . Dėl Å¡ios priežasties, vadovaudamasis LR CPK 199 straipsnio nuostatomis, atsakovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir RUAB „Sostinės bÅ«stai“ 2009 m. gegužės - birželio mėn. finansinių reikalavimų į ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijimo sutartį bei 2009 m. birželio mėn. finansinių reikalavimų įskaitymo sutartį.

4. Nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, jog dėl sudarytų sandorių pasunkėjo ieÅ¡kovo kreditorinių reikalavimų atgavimo tikimybė. IeÅ¡kovo bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 9 466 354,88 Lt sumai. Remiantis 2011 m. įmonės balansu įmonė 2011 m. turėjo turto už 8 962 599 Lt, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turi iÅ¡ esmės visas galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus ir nėra pagrindo teigti, kad sandoris neigiamai paveikė kreditorių teises. Tokiu atveju ginčijami 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandoriai ir atliktas skolos įskaitymas neprieÅ¡tarauja jį sudariusio juridinio asmens tikslams bei nesukėlė juridiniam asmeniui ir kreditoriams žalos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas jau buvo nemokus sudarant 2009-06-08 reikalavimo perleidimo sutartis ir taip pažeidė LR Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, kadangi tik bankroto bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės galima nustatyti įmonės nemokumÄ . Teigė, kad ieÅ¡kovui bankroto byla buvo iÅ¡kelta praėjus beveik 5 mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo, t.y. ginčijami sandoriai sudaryti 2009-06-08, o bankroto byla iÅ¡kelta tik 2009-10-22. Mano, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturi jokios įstatyminės pareigos domėtis savo kontrahento mokumo ir valdymo organų veiksmų teisėtumo klausimais, kÄ neteisėtai nurodė pirmosios instancijos teismas.

6. Teismas negalėjo pripažinti 2009-06-08 reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojančiomis, nes prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių 2009-08-25 finansinių reikalavimų įskaitymas nebuvo ginčijamas ir yra teisėtas. Teismas neatsižvelgė į CK 6.130 str. įtvirtintÄ Ä¯skaitymo instituto esmę. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas neginčija atlikto įskaitymo, kurio vienas iÅ¡ pagrindų buvo ir sudarytos ginčijamos sutartys. Mano, kad ieÅ¡kovas, neginčydamas įskaitymo, pripažino, kad jis patenkino atsakovo reikalavimÄ ir kartu pripažino, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys yra teisėtos. Nurodė, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad ieÅ¡kovas, ginčydamas vienus sandorius, negali savo reikalavimų kildinti ar sieti iÅ¡ toje byloje neginčijamų ar dar nenuginčytų sandorių.

7. Patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje turi res judicata galiÄ ir patvirtina 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandorių teisėtumÄ . Nurodė, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas kylantis iÅ¡ ginčijamų 2009-06-08 reikalavimų perleidimo sutarčių 1 164 818,60 Lt litų sumoje Vilniaus apygardos teismo 2012-03-29 nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Sostinės bÅ«stai“ bei yra teisėtas ir galiojantis. RestruktÅ«rizavimo byloje yra nustatyta, kad atsakovas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis, elgėsi tinkamai ir teisėtai.

Todėl nagrinėjamai bylai galioja bankroto byloje nustatytas faktas, kad atsakovas sudarė ir vykdė ginčijamus sandorius ir savo veiksmais jokios žalos ieÅ¡kovui nesukėlė. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Tauneris“ nurodė, jog jis nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijami sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo veiklos tikslams.

Nurodo, jog byloje esantys dokumentai ir surinkti įrodymai patvirtina, jog UAB „Tauneris“, jau bÅ«dama nemoki sudarė ginčijamus sandorius. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Tauneris“, teismui jau pateikus pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nurodė, jog jokia kaina ieÅ¡kovui BUAB „Tauneris“ sumokėta nebuvo, R. U. už perimtus iÅ¡ UAB „Tauneris“ reikalavimus į UAB „Sostinės bÅ«stai“ jokio atlygio grynaisiais pinigais ar pavedimu kreditoriui UAB „Tauneris“ nesumokėjo, nors tai padaryti jį įpareigojo ginčijamų sutarčių 3.1 punktas.

Teigė, kad sandorių prieÅ¡taravimas UAB „Tauneris“ veiklos tikslams pasireiÅ¡kė įmonės 2008 m. liepos 2 d. įstatų 2.1 punkto pažeidimu, nuostolingumÄ Ä¯monei įrodo tai, kad 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartimis UAB „Tauneris“ valdymo organai perleido tik trečios eilės reikalavimus į UAB „Tauneris“, kurie nebuvo užtikrinti hipoteka. Trečios eilės reikalavimai bankroto ir restruktÅ«rizavimo byloje neturi pirmumo prieÅ¡ kitus kreditorių reikalavimus. Tuo tarpu jau po 7 dienų UAB „Tauneris“, atstovaujamas vadovo M.

K., 2009-06-08 reikalavimo perleidimo sutartimis perleido atsakovui R. U. reikalavimo teisę į UAB „Tauneris“ skolininkÄ UAB „Sostinės bÅ«stai“. Å ios reikalavimo teisės į UAB „Sostinės bÅ«stai“ užtikrintos hipoteka. Jeigu reikalavimo perleidimo teisės nebÅ«tų užtikrintos hipoteka, reikalavimo įgijėjas R. U. nebÅ«tų patvirtintas hipotekos kreditoriumi UAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje ir Vilniaus apygardos teismas nebÅ«tų sumažinęs UAB „Tauneris“ kreditorinio reikalavimo RUAB „Sostinės bÅ«stai“.

2. Teigia, kad R. U. įtraukimas į RUAB „Sostinės bÅ«stai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei patvirtinimas hipotekiniu kreditoriumi, BUAB „Tauneris“ kreditorinio reikalavimo sumažinimas Å¡iukščiai pažeidžia BUAB „Tauneris“, kaip teisėtai patvirtinto hipotekinio kreditoriais, taip pat ieÅ¡kovo kreditorių teises ir interesus. Tokiu bÅ«du buvo ženkliai sumažintos BUAB „Tauneris“ kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo procese.

3. Žala buvo padaryta tiek UAB „Tauneris“, tiek įmonės kreditoriams, kurių finansinių reikalavimų patenkinimas labiausiai priklauso nuo to, kokiÄ pinigų sumÄ UAB „Tauneris“ atgaus iÅ¡ UAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo proceso. RUAB „Sostinės bÅ«stai“ turi keliasdeÅ¡imt milijonų vertės turto – daugiabučių namų kompleksÄ â€žDangaus miestas“ ((duomenys neskelbtini)), kurį realizavus restruktÅ«rizavimo byloje, bÅ«tų pilnai patenkinti visų hipotekos kreditorių (tame tarpe ir BUAB „Tauneris“) reikalavimai.

Tačiau atsakovui tapus hipotekos kreditoriumi, ieÅ¡kovo reikalavimas jau negali bÅ«ti pilnai patenkintas. Nurodė, jog ginčijami sandoriai yra neatlygintiniai, akivaizdžiai žalingi ieÅ¡kovui ir naudingi atsakovui, kÄ teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Jei ginčijamos sutartys nebÅ«tų buvusios sudarytos, atsakovas bÅ«tų tapęs BUAB „Tauneris“ trečios eilės kreditoriumi ir neturėtų pirmenybės prieÅ¡ kitus kreditorius, kas nepažeistų BUAB „Tauneris“ ir jos kreditorių teisių. 4.

Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo ne tik ieÅ¡kovo BUAB „Tauneris“, bet ir atsakovo R. U. nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamus sandorius. Atsakovas, bÅ«damas verslininku, kaip kiekvienas apdairus ir rÅ«pestingas teisinių santykių dalyvis, sudarydamas milijoninės vertės sandorius, privalėjo žinoti ir negalėjo nežinoti, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens (ieÅ¡kovo) veiklos tikslams, kad Å¡iais sandoriais ieÅ¡kovas patiria nuostolius, o atsakovas gauna naudos ir praturtėja.

Teigia, jog atsakovo nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė ir jo veiksmais sudarant ginčijamus sandorius.

5. Nesutinka su apelianto argumentais, jog remiantis ieÅ¡kovo 2011 m. balanso duomenimis, ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimai gali bÅ«ti patenkinti, nes ieÅ¡kovas turi visas galimybes patenkinti kreditorinius reikalavimus. Pažymėjo, jog visas UAB „Tauneris“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra parduotas. Pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , įkeistÄ AB SEB bankui, iÅ¡ dalies patenkintas Å¡io kreditoriaus finansinis reikalavimas. Buvusių darbuotojų reikalavimai yra iÅ¡ dalies patenkinti Garantinio fondo lėšomis. Likę kreditorių reikalavimai nėra patenkinti ir jų patenkinimas priklauso nuo, kokiÄ sumÄ BUAB „Tauneris“ atgaus iÅ¡ UAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo proceso.

6. Nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškovas, neginčydamas įskaitymo sandorio, pats pripažino, kad 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandoriai yra teisėti, kadangi įskaitymas yra paremtas ginčijamomis sutartimis. Pažymėjo, jog 2009-08-25 priešpriešinių vienarūšių (finansinių) reikalavimų įskaitymas, kaip pripažįsta ir atsakovas, buvo atliktas ginčijamų reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pagrindu. Ginčijamos sutartys yra nuginčytos (pripažintos negaliojančiomis), kas reiškia, jog negalioja visi paskesnieji jų pagrindu sudaryti sandoriai (tame tarpe ir įskaitymo sandoriai).

7. Nesutinka su apelianto argumentais, jog patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje turi res judicata galiÄ ir patvirtina 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandorių galiojimÄ . Nurodė, kad 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandoriai teismine tvarka buvo panaikinti vėliau, negu Vilniaus apygardos teisme RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje patvirtintas R. U. finansinis reikalavimas. Kad Å¡is finansinis reikalavimas bÅ«tų panaikintas, iÅ¡ pradžių privaloma panaikinti sandorius, kurių pagrindu Å¡is finansinis reikalavimas buvo patvirtintas.

Tretysis asmuo restruktÅ«rizuojama UAB „Sostinės bÅ«stai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su apelianto apeliaciniu skundu, prašė palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Mano, jog apeliantas buvo nesÄ Å¾iningas, nes neabejotinai turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo teises, o jo teiginiai apie pripažįstamÄ apelianto reikalavimÄ , žalos nesukėlimÄ ieÅ¡kovui yra niekuo nepagrįsti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Nesutinka su apelianto argumentais, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir nepagrindė atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Teismų praktikoje nesÄ Å¾iningu vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįstamas ir asmuo, nepasidomėjęs perkamu objektu ir neįvertinęs galimos rizikos, bÅ«tent taip pasielgė apeliantas.

2. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog jis prisiėmė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo rizikÄ ir sudarė sandorius. Tokiu atveju atsakovas pripažįsta, kad sudarydamas Å¡iuos sandorius, jis iÅ¡ esmės įvertino visÄ galimÄ rizikÄ ir jį tenkino galintys kilti neigiami padariniai. Be to, apeliantas, siekdamas įskaityti vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, privalėjo žinoti, kad įskaitymas, kaip vienas iÅ¡ prievolės įvykdymo bÅ«dų, yra draudžiamas, nes tokiu bÅ«du taip pat pažeidžiamas par conditio creditorum (kreditorių lygiateisiÅ¡kumo) principas. Pažymėjo, jog įskaitymas, nors ir vienaÅ¡alis, bankroto bylų nagrinėjimo praktikoje yra draudžiamas.

3. Nurodė, jog sudarius ginčijamus sandorius, ieÅ¡kovas neteko dalies hipoteka užtikrintų reikalavimo teisių į trečiÄ jį asmenį, o be teisinio pagrindo priimdamas įskaitymÄ , nesilaikydamas nemokiai įmonei privalomos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, apeliantui nepagrįstai suteikė pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus kreditorius. Teigia, jog atkÅ«rus pradinę padėtį (nuginčijus sutartis) ieÅ¡kovas, atgavęs jam priklausančiÄ finansinio reikalavimo dalį iÅ¡ trečiojo asmens, gautas lėšas galėtų skirstyti proporcingai visiems kreditoriams LR Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ne skirtų jas atsiskaityti vien su apeliantu.

4. Teigia, jog apelianto argumentai dėl ieÅ¡kovo nepateiktų įrodymų, kad sandoriai buvo ieÅ¡kovui kaip nors žalingi, yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Mano, kad iÅ¡ susiklosčiusios situacijos bei iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, o jo reikalavimas trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo byloje buvo sumažintas įtraukiant atsakovÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , aiÅ¡kiai parodo jog ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Ä®skaitymas negali bÅ«ti tinkamas pagrindas neigti kreditoriams sukeltos žalos faktÄ , nes reikalavimo perleidimo ir įskaitymo aktu apeliantas įgijo nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus kreditorius: jis tapo neskolingas ieÅ¡kovui, bet dar ir įgijo hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas neteko hipoteka užtikrinto reikalavimo, tačiau patenkino trečios eilės kreditoriaus reikalavimÄ , kuris tikėtina, apskritai nebÅ«tų buvęs patenkintas iki Å¡iol, nes iÅ¡ gautos sumos lėšos bÅ«tų skirtos pirmos eilės kreditoriams (su Å¡iais kreditoriais atsiskaityta iÅ¡ dalies).

5. Dėl ieÅ¡kovo galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus, nurodė, jog žala kreditoriams kyla nepriklausomai nuo to, ar Å¡iuo metu ieÅ¡kovo turto pakanka visiems kreditorių reikalavimams tenkinti, nes lėšos į įmonę gali bÅ«ti pritrauktos ir bankroto administratoriaus iniciatyva. Svarbu yra vertinti padėtį, buvusiÄ sandorio sudarymo metu.

6. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog neginčydamas įskaitymo sandorio, ieškovas pripažino, jog 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandoriai yra teisėti, kadangi įskaitymas yra paremtas ginčijamomis sutartimis. Atkreipė dėmesį, jog sutarties ir įskaitymo santykis yra toks, kaip priežasties ir pasekmės: įskaitymas tėra sutarties pagrindu įvykęs juridinis faktas, o nuginčijus sutartį, įskaitymui taip pat neliktų teisinio pagrindo.

7. Nesutinka su apelianto argumentu, jog patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje turi res judikata galiÄ ir patvirtina 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandorių galiojimÄ . Å is reikalavimas buvo teismo patvirtintas tik todėl, kad ieÅ¡kovas neginčijo pačių reikalavimo perleidimo sutarčių. Teismas atsakovo finansinį reikalavimÄ patvirtino remdamasis konkrečiomis sutartimis, kurių nelikus bus tikslinamas ir trečiojo asmens kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as.

Be to, byla nagrinėta tarp skirtingų Å¡alių ir prejudicinio fakto čia tiesiog negali bÅ«ti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde apeliantas praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ BUAB „Tauneris“ ir RUAB „Sostinės bÅ«rai“ 2009 m. gegužės – birželio mėn. finansinių reikalavimų į BUAB „Tauneris“ įsigijimo sutartį bei 2009 m. birželio mėn. finansinių reikalavimų įskaitymo sutartį. Toks praÅ¡ymas motyvuojamas tuo, jog dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, pirmosios instancijos teismui priėmus neteisingÄ ir atsakovo interesus pažeidžiantį sprendimÄ .

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tokio pobÅ«džio sandorius – reikalavimo teisių perleidimo bei įskaitymo tretysis asmuo sudarinėjo ne tik su atsakovu, bet ir su ieÅ¡kovu, kuris juos traktuoja kaip normaliÄ praktikÄ . Pažymėtina, jog vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 178, 230 straipsnis), įrodymus privalo pateikti proceso Å¡alys. Teismas gali iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių Å¡alis negali gauti, esant atitinkamam Å¡alies praÅ¡ymui ir pateiktiems duomenims apie tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, tačiau yra ribotas (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų iÅ¡reikalavimo nurodo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , nes toks praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, taip pat nesant sÄ lygų taikyti CPK 314 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir nepagrindė, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, tačiau nepaisant to teismas konstatavo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsakovÄ priskyrė profesionalaus verslininko kategorijai, kuris turi veikti pagal padidinto rÅ«pestingumo ir atsakingumo standartus. Tačiau atsakovas nėra verslininkas, jis neužsiima nuolatine finansinių reikalavimų perleidimo veikla.Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys.

Vertinant apelianto sÄ Å¾iningumÄ , teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ užtenka, kad ginčijamo sandorio Å¡alių kaltė reikÅ¡tųsi neatsargia kaltės forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Teismų praktikoje yra suformuluota, kad sudarant kiekvienÄ sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas. Tai reiÅ¡kia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Protingu ir apdairiu, tai reiÅ¡kia - sÄ Å¾iningu, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog apeliantas net ir nelaikydamas savęs verslininku, o siekdamas apsisaugoti, kad jo įgyjamas turtas (turtinės teisės) nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas, turėjo pasidomėti savo kontrahentu, sudaromų sandorių sÄ lygomis.

Be to, kaip nustatyta byloje (b.l. 140) iÅ¡ sudaromų sandorių buvo tikimasi uždirbti. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3944-553/09 dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Tauneris“ tenkino atsakovo UAB „Tauneris“ direktoriaus M. K. praÅ¡ymÄ taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdymo procesuose iÅ¡ UAB „Tauneris“ bei areÅ¡tavo UAB „Tauneris“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , bankuose atidarytose sÄ skaitose esančias lėšas, taip pat atsakovo turtines teises, sustabdė UAB „Tauneris“ areÅ¡tuoto turto realizavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, pagal kuriuos buvo iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai.

Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog UAB „Tauneris“ atžvilgiu yra teismuose iÅ¡keltos bylos ir pradėtas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas kreditorių naudai. Taigi, kaip nustatyta, dar iki ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo (2009-06-08), Vilniaus apygardos teismas 2009-05-18 taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuodamas UAB „Tauneris“ turtÄ ir sustabdė UAB „Tauneris“ areÅ¡tuoto turto realizavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas, prieÅ¡ sudarydamas ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, nepasidomėjo ieÅ¡kovo finansine padėtimi, jo turtui taikomais suvaržymais, nors remiantis Turto areÅ¡to aktų registrų įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo.

Pažymėtina, jog laikytina, kad turto areÅ¡to duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad duomenys apie sandorį ketinantį sudaryti asmenį (ar jis turi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai) gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio apie turtÄ parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013-04-29 civilinėje byloje Nr. 2A-671/2013).

Kaip nustatyta byloje, 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas R. U. perėmė iÅ¡ K. M. 854 708,60 Lt reikalavimo teisę į UAB „Tauneris“ (b.l. 12-13), o 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas perėmė iÅ¡ M. K. (įmonės direktoriaus) 310 110 Lt reikalavimo teisę į UAB „Tauneris“ (b.l. 14-15). UAB „Tauneris“ direktoriaus M. K. teikė praÅ¡ymÄ Vilniaus apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimų sustabdymo vykdymo procesuose iÅ¡ UAB „Tauneris“, kuris 2009-05-18 buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

Taigi, Å¡iuo atveju atsakovas, vien perimdamas iÅ¡ M. K. (įmonės direktoriaus) 310 110 Lt reikalavimo teisę į UAB „Tauneris“, turėjo galimybę pokalbio su įmonės vadovu metu sužinoti apie įmonės finansinę bÅ«klę, apie priimtÄ pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos teisme dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Tauneris“, apie įmonei pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės. Tokie atsakovo veiksmai nebÅ«tų pareikalavę jokių papildomų iÅ¡laidų, nes atsakovas galėjo tiesiogiai kreiptis į įmonės vadovÄ dėl duomenų ir informacijos gavimo.

Pažymėtina, jog nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas įrodymų, kad jis, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų reikalavimų perleidimo sutarčių sudarymo pasidomėjo kitos sandorio Å¡alies patikimumu, prašė informacijos apie Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų, nepateikė.

Todėl, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nelaikytina sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jo sÄ Å¾iningumas yra paneigtas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismas iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas jau bÅ«damas nemokus perleido reikalavimo teises atsakovui, mano, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamų sandorių metu įmonė buvo nemoki. Teigia, jog ieÅ¡kovui bankroto byla buvo iÅ¡kelta praėjus beveik 5 mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo, t.y. ginčijami sandoriai sudaryti 2009-06-08, o bankroto byla iÅ¡kelta tik 2009-10-22.

Su tokiais apelianto argumentais kolegija nesutinka. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, įmonės nemokumas pripažįstamas teismui iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu gali ir nebÅ«ti teisiÅ¡kai konstatuotas, kadangi dėl įmonės nemokumo nustatymo dėl tam tikrų priežasčių gali bÅ«ti delsiama kreiptis pakankamai ilgÄ laikÄ . Todėl pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumÄ sandorio sudarymo metu.

Remiantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog BUAB „Tauneris“ nemokumas buvo nustatytas 2009 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3944-258/09, kuri įsiteisėjo 2009-10-22 Lietuvos apeliaciniam teismui jÄ palikus nepakeistÄ . Tačiau Å¡ioje ieÅ¡kovo bankroto byloje nustatant įmonės finansinę padėtį buvo vadovautasi 2006-12-31, 2007-12-31, 2009-03-31 metų įmonės finansiniais duomenimis. BUAB „Tauneris“ balansas už minėtus metus leido teismui neabejotinai teigti, jog įmonės finansinė padėtis buvo prasta nuo 2006-12-31, nes įmonės įsipareigojimai nuo 2006-12-31 buvo žymiai didesni nei į pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad pagal teismui pateiktas nurodyto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitas, įmonės finansinė ir investicinė veikla per 2005 m. turėjo 15 287 Lt. nuostolį, 2006 m.- 19 712 Lt., 2007 m.- 219 071 Lt., 2008 m. 240 207 Lt. nuostolių. 2007m. gruodžio 31d.

įmonės balanse deklaruota 2 520 000 Lt finansinė skola kredito įstaigoms, 3 395 959 Lt. skola tiekėjams, 808 545 Lt. su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, kitos skolos. Ginčijami sandoriai sudaryti 2009 m. birželio 8 d., tačiau duomenų ar įrodymų, jog nuo 2006 m. ieškovo finansinė padėtis buvo pagerėjusi – nepateikta, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo faktiškai nemoki.

Todėl atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamų sandorių metu įmonė buvo nemoki.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisės normų bei teisminės praktikos aiškinimo principų pažeidimus, nes fizinis asmuo, sudarydamas sandorius, neturi jokios teisinės pareigos domėtis ir žinoti, ar jo kontrahentas yra moki įmonė LR ĮBĮ normų prasme. Kolegija šioje nutartyje dėl turto įgijėjo suinteresuotumo civilinių teisinių santykių stabilumu bei jo pareigos domėtis kontrahentu jau pasisakė, todėl motyvų nebekartoja.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas negavo jokios finansinės naudos ir kreditoriai patyrė žalÄ , todėl buvo pažeisti ieÅ¡kovo ir ieÅ¡kovo kreditorių interesai. Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovas gavo finansinę naudÄ , o ginčijami sandoriai nesukėlė jokios žalos nei ieÅ¡kovui, nei ieÅ¡kovo kreditoriams. Teigia, kad ieÅ¡kovo kreditorių finansinė nauda yra ta, kad ieÅ¡kovas neprivalo patenkinti papildomo 1 164 818,60 Lt kreditorinio reikalavimo.

Be to, remdamasis ieÅ¡kovo 2011 m. balanso duomenimis, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi iÅ¡ esmės visas galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus. Tuo tarpu atsakovo kreditorinis reikalavimas RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje dėl sudėtingos finansinės situacijos iki Å¡iol nėra patenkintas. Taigi, apeliantas mano, kad pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, ieÅ¡kovo įmonė atsidurs prastesnėje finansinėje situacijoje, kadangi apeliantas įgis į jÄ reikalavimo teisę.

Su tokiu apelianto skundo argumentu kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Nagrinėjamoje byloje sudarius ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovui iÅ¡ tiesų buvo panaikinta pareiga atsiskaityti su apeliantu, tačiau jis taip pat neteko ir galimybės pilnai patenkinti savo hipoteka užtikrinto reikalavimo RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje, nes toje byloje atsakovas tapo hipotekos kreditoriumi. Tokiu atveju buvo padaryta žala BUAB „Tauneris“ ir jos kreditoriams, nes ieÅ¡kovas neteko hipoteka užtikrinto reikalavimo, o turėdamas šį reikalavimÄ , gautas lėšas galėtų skirstyti proporcingai visiems kreditoriams LR Ä®BÄ® nustatyta tvarka, o ne skirtų jas atsiskaityti vien tik iÅ¡imtinai su apeliantu.

IÅ¡dėstytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, jog apelianto sudarytas su ieÅ¡kovu ginčijamas sandoris, kai tuo metu ieÅ¡kovas turėjo daugiau neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, suteikė apeliantui pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, tokiu bÅ«du kitiems kreditoriams buvo sutrukdyta gauti dalį atsiskaitymo ir buvo padaryta žala. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas dėl bendrovės akcininko ir vadovo veiksmų neteko turtinės teisės, todėl yra pagrindas akivaizdžiai BUAB „Tauneris“ nenaudingÄ sandorį, sudarytÄ , kai skolininkai iniciavo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo veiklos tikslams. Kolegijos vertinimu, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys nenaudingos ieÅ¡kovui, prieÅ¡taraujančios ieÅ¡kovo veiklos tikslams ir iÅ¡kreipiančios sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .Apeliantas teigia, kad 2009-08-25 prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių finansinių reikalavimų įskaitymas nebuvo ginčijamas ir yra teisėtas, todėl teismas negalėjo pripažinti 2009-06-08 reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojančiomis ir neatsižvelgė į CK 6.130 str.

įtvirtintÄ Ä¯skaitymo instituto esmę. Mano, kad ieÅ¡kovas, neginčydamas įskaitymo, pripažino, kad jis patenkino atsakovo reikalavimÄ ir kartu pripažino, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys yra teisėtos. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieÅ¡kovas, neginčydamas įskaitymo, pripažino, kad jis patenkino atsakovo reikalavimÄ ir kartu pripažino, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys yra teisėtos. Ä®skaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu (CK 6.130 str. 1 d.).

AiÅ¡kindamas įskaitymo institutÄ , kasacinis teismas suformavęs praktikÄ , kad įskaitymo taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikrų sÄ lygų visumÄ : prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, vienarÅ«Å¡iai, galiojantys ir apibrėžti. Taigi, įskaitymas yra vienas iÅ¡ prievolės pasibaigimo bÅ«dų, tačiau tai nėra sandoris, sukuriantis prievolę. Tai, kad ieÅ¡kovas neginčija įskaitymo, neleidžia teigti, kad prievolė egzistuoja, nes įskaitymu prievolė yra panaikinama, o ne kuriama (CK 6.130 str.).

Nagrinėjamu atveju, nuginčijus sandorius, nebeliko prievolės, dėl kurios buvo atliktas įskaitymas. Ä®skaitymas yra iÅ¡vestinė prievolės nuginčijimo pasekmė, kurį nuginčijus, negalioja įskaitymas. Atsakovo reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ nėra Å¡ios ginčo dalykas, dėl to kolegija nepasisako.Nesutiktina su apelianto argumentu, jog patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje turi res judikatÄ galiÄ ir patvirtina 2009-06-08 reikalavimo teisių perleidimo sandorių teisėtumÄ .

Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 23 str. 7 d. numato, jog kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktÅ«rizavimu tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimÄ baigti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ . Nagrinėjamu atveju, nuginčijus reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu buvo patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas RUAB „Sostinės bÅ«stai“ restruktÅ«rizavimo byloje, bÅ«tų tikslinamas patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as (Ä®RÄ® 23 str. 7 d.).

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ar taikė materialinės teisės normas, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                        Rita Kisielienė                                                                                                                           Alvydas Barkauskas