4031d2ea-c92b-46a4-a84e-b56bb80a1178 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-678-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02567-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui Ž. V., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. V. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas Ž. V. nurodė, kad nuo 2018-12-27 iki 2019-03-31 jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, kur nebuvo užtikrintas jo saugumas. 2019-01-19 jis buvo sumuÅ¡tas gyvenamojoje patalpoje, prie savo lovos, jis patyrė didžiulį fizinį skausmÄ , jam buvo padaryti kaulų lūžiai, kraujosruvos, buvo po to atliktos operacijos, iÅ¡traukti sveiki dantys.

Mano, jog visų tų sužalojimų jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovas bÅ«tų tinkamai laikęsis teisės aktų bei priimtų normatyvų, tame tarpe ir saugumo normatyvų, bÅ«tų įrengti stebėjimo postai, koridoriuose įrengtos vaizdo kameros. PraÅ¡o priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. , bet niekas jo pas gydytojus nevedė. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, tad nei jo, nei kitų asmenų judėjimas po visÄ lokalinį sektorių nėra ribojamas visÄ laikotarpį nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Teisės aktai nenumato bÅ«tinybės įrengti kiekvienoje patalpoje stebėjimo postus ar stebėti, kas vyksta kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje. Asmenys, sumušę pareiÅ¡kėjÄ , buvo nustatyti. Ä®staigos pareigÅ«nai veikė, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, tad neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo Ž. V. skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje jam nebuvo užtikrintas saugumas. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Byloje nėra ginčo, jog 2019-01-19 pareiÅ¡kėjas , kuris tuo metu buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, buvo sumuÅ¡tas, tai patvirtina ir į bylÄ pateikta asmens sveikatos istorija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡tas Nr. 14-5106 patvirtina, jog dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kalti asmenys nustatyti, priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo saugumo neužtikrinimas, nesilaikant teisės aktų ir priimtų normatyvų, dėl ko jis buvo sumuÅ¡tas.

Teismas pažymi, jog nei teisės aktų, nei jų normų ar normatyvų pareiškėjas nenurodo, tik abstrakčiai pareiškia, jog jie buvo pažeisti. Vertinant paties sumušimo aplinkybes, tiek iš apkaltinamojo nuosprendžio (peržiūrėtas LITEKO sistemoje), tiek iš paties pareiškėjo skundo matyti, jog konfliktas kilo tarp asmenų, atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, tome pačiame lokaliniame sektoriuje ar gyvenančių toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, dienos metu.

Pažymėtina, jog sutinkamai su Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kalinami atvirojoje kolonijoje asmenys nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje. Kad Å¡is reikalavimas bÅ«tų pažeistas, duomenų nėra. Taip pat teismui nepateikta duomenų, to nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas, kad jis bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ su nurodymais apie tai, kad jo atžvilgiu galimi neteisėti veiksmai, kas įpareigotų atsakovÄ imtis priemonių konkrečiai pareiÅ¡kėjo saugumui užtikrinti.

Nesant tokio kreipimosi, reikalinga nustatyti, ar pareiškėjas nepažeidė bendrų teisės aktų reikalavimų, susijusių su vaizdo kamerų įrengimu, stebėjimo postų įrengimu ir saugumo užtikrinimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 “Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” 11 skirsnis numato Atviros kolonijos, pusiaukelės namų, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpų įrengimo bendruosius reikalavimus, juose vaizdo kamerų įrengimas šiose patalpose nenumatytas, tad neteisėtų veiksmų, susijusių su vaizdo kamerų neįrengimu, nenustatyta.

Vertinant stebėjimo postų įrengimÄ ar nepertraukiamÄ patalpų stebėjimÄ , pažymėtina, jog nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 “Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, nei Bausmių vykdymo kodeksas nenumato atsakovui prievolės užtikrinti nepertraukiamÄ visų, tame tarpe ir gyvenamųjų patalpų atvirosiose kolonijose stebėjimÄ , tad ir Å¡is argumentas atmestinas.

Teismas pažymi, jog konfliktas kilo iÅ¡ asmeninių paskatų, kalti asmenys yra nustatyti, tad kilusiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas turi teisę praÅ¡yti atlyginti civilinio proceso tvarka iÅ¡ tiesiogiai jÄ padariusių asmenų. Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Byloje pareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, užtikrinant saugumÄ atvirosios kolonijos gyvenamosiose patalpose, teismas jų nenustatė. Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė pateikto skundo, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius