2019-02-13 Nr. AB-4032-3-64-3-02172-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-52-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02172-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 50.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 24–27), prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskr. VPK) 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 40-24-K-12 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“ (toliau – ir Nutarimas) ir pareiškėjui pareikštą Šiaulių apskr. VPK 2016 m. rugsėjo 21 d. oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu (toliau – ir Oficialus perspėjimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamo Nutarimo pagrindu 2016 m. rugsėjo 21 d. jis buvo oficialiai perspėtas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu (toliau – Užkardymo įstatymas) jam buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė. Pasak pareiškėjo, Oficialus perspėjimas jam buvo skirtas nepagrįstai, jis grubiai pažeidė pareiškėjo teises ir sukėlė pareiškėjui stresą. Oficialus perspėjimas, pareiškėjo nuomone, tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teises dėl to, kad gali būti panaudotos tam tikros kitos priemonės, kurios konkrečiai suvaržys pareiškėjo teises ir laisves.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad yra padorus žmogus ir nesupranta, kokius neteisėtus veiksmus atliko. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas daro ar galimai darys Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytas veikas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu yra suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjo nuomone, Oficialiame perspėjime esantys nurodymai yra bendro pobūdžio, abstraktūs ir praktiškai neįgyvendinami.

4. Atsakovas Šiaulių apskr. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti (b. l. 37–40).

5. Šiaulių apskr. VPK paaiškino, kad įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis ir jų nariais ir padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali vykdyti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, todėl pritaikė pareiškėjui prevencinio poveikio priemonę – Oficialų perspėjimą.

6. Šiaulių apskr. VPK pažymėjo, kad Užkardymo įstatymas nenumato, jog oficialiai perspėjamas asmuo turi būti supažindintas su duomenimis, kurių pagrindu jam yra pritaikyta ši prevencinio poveikio priemonė.

7. Šiaulių apskr. VPK nurodė, kad skiriant pareiškėjui Oficialų perspėjimą, buvo vadovaujamasi taip pat ir įslaptintais duomenimis, tačiau jie nebuvo vieninteliai duomenys, kurių pagrindu buvo taikytas Oficialus perspėjimas. Pasak Šiaulių apskr. VPK, duomenys apie pareiškėjo teistumą bei duomenys, pagal kuriuos pareiškėjas įtartas padaręs nusikalstamas veikas, duomenys gauti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) nustatyta tvarka, buvo gauti ir panaudoti teisėtai. Oficialaus perspėjimo metu buvo duomenų, kad pareiškėjas yra linkęs daryti nusikaltimus.

8. Šiaulių apskr. VPK pastebėjo, kad Užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią tai yra rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, todėl Šiaulių apskr. VPK nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad šie reikalavimai yra abstraktūs ir praktiškai neįgyvendinami.

II. 9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 90–96).

10. Teismas, susipažinęs su Šiaulių apskr. VPK pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, darė išvadą, kad ši medžiaga vertintina kaip leistinas ir priimtinas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti išvadą, jog pareiškėjas gali daryti nusikaltimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

11. Teismas pažymėjo, kad oficialaus perspėjimo teisėtumas šiuo atveju yra įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir viešais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui ir spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Apibendrindamas teismas sprendė, kad tiek slaptų, tiek ir neslaptų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamas Nutarimas ir Oficialus perspėjimas yra priimti teisėtai.

III. 12. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir Šiaulių apskr. VPK Nutarimą bei pareikštą Oficialų perspėjimą ir bylą pareiškėjui nutraukti (b. l. 98–101).

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą. Pasak pareiškėjo, teismo vertinimas prieštarauja įstatymui.

14. Pareiškėjas pakartoja, kad neturi kriminalinės praeities, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas pirmą kartą ir, kad jokiais ryšiais ar savo veiksmais nekelia grėsmės visuomenei.

15. Atsakovas Šiaulių apskr. VPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (b. l. 106–109).

16. Šiaulių apskr. VPK pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus ir nurodo, kad pareiškėjas buvo oficialiai perspėtas esant Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytiems šios priemonės taikymo pagrindams. Šiaulių apskr. VPK paaiškina, kad pareiškėjas yra įtariamas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir dėl to, kad parengė didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas platinti, taip pat dėl šių medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be to, pasak Šiaulių apskr. VPK, pareiškėjas palaiko ryšius su žinomai nusikalstamais asmenimis.

17. Šiaulių apskr. VPK atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų negali būti, kaip nurodo pareiškėjas, neįgyvendinamas, o yra kiekvieno doro ir sąžiningo Lietuvos Respublikos piliečio pareiga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskr. VPK 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 40-24-K-12 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“ ir pareiškėjui pareikštą Šiaulių apskr. VPK 2016 m. rugsėjo 21 d. oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu.

19. Oficialiame perspėjime konstatuota: V. V. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms; vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais V. V. veiksmai vertintini kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Oficialiu perspėjimu iš pareiškėjo V. V. pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir pareiškėjas oficialiai perspėtas, kad jeigu pareiškėjas savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą ir informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, ruošis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotų grupių, nusikalstamo susivienijimo veiklą, pareiškėjui bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių AVPK KP ONT valdybos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugpjūčio 2 d. protokolas Nr. 40-IL-10617-(14.20)E patvirtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08185-16 buvo gauta duomenų, jog V. V., R. L. ir R. P. bei kiti nenustatyti asmenys nuo 2016 metų kovo mėnesio planavo Didžiojoje Britanijoje auginti didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių. Visi minėti asmenys buvo pasiskirstę tam tikrais vaidmenimis bei pasiskirstę sumas, kurias turi investuoti į kanapių auginimą. V. V. Didžiojoje Britanijoje ieškojo patalpų bei įrangos, tinkamos kanapių auginimui, R. L. per R. P. ieškojo asmens, kuris turi žinių apie kanapių auginimą. Taip pat disponuojama duomenimis apie tai, kad V. V. kartu su R. L. iš nenustatytų asmenų planavo įsigyti kontrabandinių cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL ir jas realizuoti Lietuvos teritorijoje (b. l. 79). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog kriminalinės žvalgybos duomenimis, R. L. siejamas su organizuotu nusikalstamumu.

21. Atsakovas savo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui akcentavo, kad pareiškėjui yra įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų tame tarpe ir neteisėto disponavimo šaudmenimis bei dėl to, kad parengė nusikalstamą veiką – didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą jas platinti taip pat dėl šių psichotropinių medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be to, iš gautų duomenų matyti, kad pareiškėjas palaiko ryšius su žinomai nusikalstamais asmenimis. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina byloje esantys dokumentai (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašai apie pareiškėją ir apie kitus asmenis, pranešimai apie įtarimus, oficialūs perspėjimai).

22. Pareiškėjas savo skunduose paduotuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui akcentuoja, kad yra neaišku, kokių faktinių duomenų pagrindu jam yra pareikštas Oficialus įspėjimas, kad toks įspėjimas negali būti grindžiamas vien slapta informacija.

V. 23. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (nauja redakcija nuo 2001m. liepos 11 d.) 3 straipsnyje nustatyta, kad jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės: 1) oficialus perspėjimas; 2) teismo įpareigojimai. Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1486 redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

24. Aiškindamas Užkardymo įstatymo 4 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr., pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1375/2012, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1425-575/2017).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-326/2009 yra suformuota praktika dėl individualių administracinių aktų, priimtų remiantis valstybės paslaptį sudarančią informacija, teisėtumo ir pagrįstumo. Būtent yra konstatuota, kad atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Individo autonominiai interesai ir viešasis interesas išsaugoti tam tikros informacijos slaptumą negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti: tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra. Jei pateikta slapta operatyvinė medžiaga yra vienintelis įrodymas nagrinėjamoje byloje, o duomenis pateikusi bylos šalis nepasinaudoja siūlymu išslaptinti dalį ar visą susijusią slaptą operatyvinę medžiagą ir ji nėra išslaptinama, gali būti daroma išvada, kad ginčijamas sprendimas dėl oficialaus perspėjimo yra nepagrįstas.

VI. 26. Minėta, kad pareiškėjas savo skunduose paduotuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui akcentuoja, kad yra neaišku kokių faktinių duomenų pagrindu jam yra pareikštas Oficialus įspėjimas, kad toks įspėjimas negali būti grindžiamas vien slapta informacija.

27. Oficialus įspėjimas pareiškėjui yra pareikštas remiantis minėtais faktiniais duomenimis: kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugpjūčio 2 d. protokolu (kuriame yra duomenys, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis (siejamais su organizuotu nusikalstamumu) planavo nusikalstamas veikas); duomenimis apie pareiškėjui įteiktus pranešimus apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašai apie pareiškėją ir apie kitus asmenis, pranešimai apie įtarimus, oficialūs perspėjimai); duomenimis, kad pareiškėjas palaiko ryšius su žinomai nusikalstamais asmenimis. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo faktinį pagrindą priimti skundžiamą sprendimą vadovaujantis Užkardymo įstatymu.

28. Nurodyti faktiniai duomenys, kurie detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo, yra pateikti administracinėje byloje. Taigi pareiškėjas galėjo susipažinti su šiais faktiniais duomenimis, kurių pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas negalėjo susipažinti su minėtais faktiniais duomenimis institucijoje arba teisme.

29. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, papildomai vadovavosi taip pat nevieša medžiaga, kuri buvo pateikta ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismui. Nevieša medžiaga, su kuria pareiškėjas negalėjo susipažinti, sudarė tik papildomus duomenis, kuriuos įvertinus kartu su anksčiau paminėtais viešais byloje esančiais duomenimis, buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Byloje yra minėti vieši dokumentai, kurie patvirtina kuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, taigi neviešų duomenų kaip papildomos įrodinėjimo priemonės panaudojimas nepažeidžia pareiškėjo teisių.

30. Taigi pareiškėjo skundų motyvai, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas faktiniais duomenimis, arba pagrįstas tik nevieša informacija, yra deklaratyvūs. Todėl šie pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti administracinio, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė