2020-12-02 Nr. AB-22695-3-64-3-00376-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2071-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00376-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI buvo laikomas 2018 m. ir dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė nepatogumų bei stresą. A. N. nurodė, kad daug kartų dėl išduodamos patalynės ir dėl sanitarinio mazgo žodžiu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, tačiau administracija į tai nereagavo. Pareiškėjas akcentavo, kad ne visose kamerose tualetai buvo įrengti su klozetais, lovos buvo per trumpos, didesnio ūgio žmogui nebuvo įmanoma išsitiesti ir išsimiegoti. Nurodė, kad išduodami čiužiniai ir pagalvės neatitiko standarto: čiužiniai buvo trumpi, o pagalvės mažos.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė pareiškėjo A. N. skundą atmesti.

4. Šiaulių TI paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. buvo laikomas Šiaulių TI buvo kamerose Nr. 3, Nr. 8, Nr. 44, Nr. 46 ir Nr. 65, kuriose jam teko nuo 3,67 iki 22,6 kv. m jų ploto. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad A. N. teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo kameros ploto, o tai leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl net ir nustačius kitus neesminius pažeidimus, neturtinė žala pinigais neturėtų būti priteisiama, darant išvadą, kad pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba gali būti priteista tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį.

5. Šiaulių TI nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvė atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punkte yra nurodyta, jog kamerose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė – 1 komplektas, taigi tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovo atstovas akcentavo, kad A. N. teiginiai dėl per trumpų lovų ir netinkamo minkštojo inventoriaus yra abstraktūs ir turi būti atmesti. Nurodė, kad Šiaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, esant poreikiui, lovos ilginamos pagal kalinčių asmenų prašymus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl gulto prailginimo nesikreipė, be to, jam tekę gultai buvo 1,97 m ilgio, o A. N. ūgis yra 1,82 m, taigi gultai jam nebuvo per trumpi. Šiaulių TI teigė, kad minkštasis inventorius pareiškėjui buvo išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, tai įrodo pridedamos asmeninės sąskaitos Nr. 343 ir Nr. 2114. Tai, kad minkštasis inventorius jam buvo išduotas, A. N. patvirtino savo parašu, o jo skunde minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikties higienos normos reikalavimams paneigia patikrinimo aktas Nr. PA-277. Atsakovo atstovas akcentavo, kad minkštasis inventorius buvo dezinfekuojamas, o netinkamas buvo iš karto nurašomas.

7. Šiaulių TI nuomone, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. A. N. į įstaigos direktorių su skundai dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, skundą teismui jis grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio pretenzijas, nebūtinai nulemtas laikymo sąlygų, ir jų nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. N. teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

8. Šiaulių TI pažymėjo, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše yra įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. Šio straipsnio 8 punkte yra nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymuose nustatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

10. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjas A. N. Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose Nr. 3, Nr. 8, Nr. 44, Nr. 46 ir Nr. 65 nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas periodiškai nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d., nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 10 d., nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., iš viso 25 dienas.

11. Aptaręs su sanitarinių mazgų įrengimu susijusį teisinį reguliavimą ir aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad A. N. nurodė, jog ne visose Šiaulių TI kamerose tualetai buvo įrengti su klozetais, o atsakovas teigė, kad tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė duomenų, ar pareiškėjo laikymo kamerose buvo įrengti klozetai, ar jose tebėra sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginio dėl klozetų kamerose neįrengimo, teismas sprendė, kad sanitariniai mazgai A. N. laikymo kamerose nebuvo įrengti tinkamai, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusių nepatogumų, taip pat ir neturtinę žalą.

12. Aptaręs su patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi susijusį teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad aktualus teisinis reguliavimas nenustato lovų išmatavimų. Iš pažymos apie Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą teismas nustatė, kad gultų ilgis visose A. N. laikymo kamerose yra 1,97 m. Pareiškėjas nenurodė, kokio ūgio jis yra, A. N. asmens sveikatos istorijoje jo ūgis taip pat nėra nurodytas. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas dėl galbūt netinkamos lovos į Šiaulių TI administraciją su prašymu nesikreipė. Jis dėl lovų ilgio skundėsi abstrakčiai, nenurodė, kad tokioje lovoje negalėjo tinkamai pailsėti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog lovos A. N. laikymo kamerose buvo netinkamos ir pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

13. Aptaręs su asmenų aprūpinimu patalyne susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog minkštasis inventorius A. N. buvo išduodamas vadovaujantis teisės aktais. Iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninėje sąskaitoje teismas nustatė, kad kiekvieną kartą A. N. atvykus į Šiaulių TI, patalynė, taip pat ir čiužinys bei pagalvė jam buvo išduodami. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu higienos normos pažeidimų dėl patalynės išdavimo Šiaulių TI laikomiems asmenims nenustatė ir patikrinimo akte nurodė, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, o Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale yra vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktai nei čiužinių, nei pagalvių dydžio nereguliuoja, byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės ar neišdavimo A. N. būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl čiužinių ir pagalvių dydžio atmetė kaip nepagrįstas.

14. Aptaręs suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, skundų, pasiūlymų, prašymų priėmimo ir atsakymų į juos pateikimo tvarką nustatantį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų, skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus, buvo nustatyta, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. A. N. į Šiaulių TI direktorių su skundais ir prašymais nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginio, jog jis daug kartų žodžiu kreipėsi į tardymo izoliatoriaus administraciją, tačiau atsakymo negavo, nepakanka konstatuoti, jog Šiaulių TI buvo pažeista skundų ir prašymų gavimo ir registravimo tvarka. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI administracijai galbūt nereaguojant į žodinius pareiškėjo skundus, A. N. turėjo galimybę kreiptis raštu, tačiau to nedarė.

15. Aptaręs neturtinės žalos apibrėžimą ir aktualią teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad A. N. pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatyme nustatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje, kaip asmens teisių gynimo būdas, yra nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas), šio kodekso 1.138 straipsnio 8 punkte yra nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku pažeistų asmens teisių gynimo būdu. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų jo laikymo kamerose, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai po 3, 6, 8 dienas, kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų A. N. nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę ar kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė ir nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent nurodyta suma. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad kitos A. N. laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo bei jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

17. Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, teismas sprendė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija už jo patirtą skriaudą. Teismas pažymėjo, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 18. Pareiškėjas A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo jam iš atsakovo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu nesutinka. Pažymi, kad jam nebuvo priteista prašoma priteisti neturtinės žalos suma ir teismas tik iš dalies pripažino, jog Šiaulių TI buvusios kalinimo sąlygos neatitiko visų reikalavimų. A. N. nuomone, nebuvo atsižvelgta į jo nurodytus faktus apie Šiaulių TI esančias netinkamas kalinimo sąlygas.

20. Atsakovo Lietuvos valstybė atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo pareiškėjo A. N. skundą atmesti.

21. Atsakovas paaiškina, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, ginčijami klausimai.

22. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas akcentuoja, kad A. N. skunde ir apeliaciniame skunde yra lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrįsti jo argumentai ir reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų.

23. Remdamasis Civilinio kodekso 1.138 straipsnio nuostatomis ir aktualia teismų praktika, Šiaulių TI akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis galimas asmenų teisių gynimo būdas, o neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, jog teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka. Įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių TI, ir atsižvelgęs į jų trukmę bei neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsakovas mano, kad pažeistos teisės pripažinimas yra pakankamas A. N. pažeistoms teisėms apginti. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos, ir niekaip jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų neišskyrė, todėl mano, kad A. N. apeliacinio skundo argumentai turi būti laikomi nepagrįstais ir reiškiamais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties.

24. Atsakovo atstovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei priėmė tinkamą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kad A. N. abstrakčiai kartoja pirmosios instancijos teismui teiktas pretenzijas, nenurodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nedetalizuoja, kodėl, jo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti laikomas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo A. N. prašymo priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų, atlyginti.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista A. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka ir prašo jam iš atsakovo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos A. N. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. A. N. apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis iš esmės nesutinka su tuo, jog jam nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir abstrakčiai nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytus faktus apie Šiaulių TI esančias netinkamas kalinimo sąlygas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

30. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. N. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Šiaulių TI – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde A. N. nurodė keletą, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: netinkamai įrengtus sanitarinius mazgus, netinkamą lovų ilgį, netinkamus tardymo izoliatoriaus išduodamą patalynę ir minkštąjį inventorių (čiužinius, pagalves). Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad į jo žodinius prašymus nebuvo atsižvelgiama. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs kiekvieną A. N. nurodytą galbūt padarytą pažeidimą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio dėl klozetų kamerose neįrengimo, sprendė, jog sanitariniai mazgai A. N. laikymo kamerose nebuvo įrengti tinkamai, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusių nepatogumų, taip pat ir neturtinę žalą. Kitų A. N. skunde nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas teiginio, kad nebuvo atsižvelgta į jo nurodytus faktus apie Šiaulių TI esančias netinkamas kalinimo sąlygas, nedetalizavo ir nenurodė, kokios kalinimo sąlygos, jo nuomone, buvo išanalizuotos netinkamai. Konkrečiai nenurodžius, su kokių pirmosios instancijos nustatytų ar nenustatytų pažeidimų vertinimu jis nesutinka, nėra pagrindo iš naujo vertinti visas pareiškėjo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas kalinimo sąlygas, kadangi, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nenustatė akivaizdžiai neteisingo tam tikrų apelianto ginčijamų aplinkybių įvertinimo.

33. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Šiaulių TI veiksmus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o A. N. teisės galėjo būti pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Šiaulių TI veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui.

34. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad A. N. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir A. N. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

36. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

37. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę (nustatytas pažeidimas dėl netinkamo tualetų įrengimo buvo periodiškas ir nepertraukiamai trukdo nuo 3 iki 8 dienų, iš viso 25 dienas), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog A. N. pagrįstai nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Šiaulių TI padarytą pažeidimą, pagrįstai A. N. nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimą manė esant pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys