Legislator Case Law & Legislation
402c5c75-fb0a-4fc9-907b-e20702e08fdb AI generated

402c5c75-fb0a-4fc9-907b-e20702e08fdb · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 402c5c75-fb0a-4fc9-907b-e20702e08fdb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. TelÅ¡ių apskrities VPK sprendimÄ Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ; įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ ir neapmokėtÄ laikÄ â€“ 6100,65 litų;

Legislator headnote

AI generated

402c5c75-fb0a-4fc9-907b-e20702e08fdb · Å iaulių apygardos administracinis teismas: turi bÅ«ti priimtas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas užimantiems pareigÅ«nams nustatymo. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog SÄ raÅ¡o 1.19 punkte yra numatyta, kad tyrėjo pareigybė priskiriama prie nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių, tačiau, jo nuomone, vien Å¡i aplinkybė neleidžia pagrįstai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog visi tyrėjo pareigas užimantys pareigÅ«nai yra laikomi dirbančiais pamainomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I S                                          Administracinė byla Nr. I-2-519/2010                                           Procesinio sprendimo kategorija: 16.5; 74;                                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 5 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M.

Ž., dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei D. M.,dalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK atstovui A. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Ž. pateiktÄ praÅ¡ymÄ bei patikslintÄ praÅ¡ymÄ atsakovui TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas M.

Ž. 2009 m. spalio 7 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu, o 2010 m. vasario 25 dienÄ su patikslintu praÅ¡ymu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. TelÅ¡ių apskrities VPK sprendimÄ Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ;

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ ir neapmokėtÄ laikÄ â€“ 6100,65 litų;

3) priteisti iš atsakovo delspinigių sumas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.;

4) nepatenkinus antro bei trečio praÅ¡ymo reikalavimų, įpareigoti atsakovÄ TelÅ¡ių apskrities VPK pakartotinai atlikti atsiskaitymo už 2006 m. sausio 1 d. 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu atliktÄ darbÄ tvarkos teisėtumo vertinimÄ , apskaičiuoti jam priklausančias neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas iÅ¡mokėti.              PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame praÅ¡yme bei patikslintuose praÅ¡ymuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ne kartÄ yra dirbęs poilsio dienomis, tačiau už tai nebuvo skiriama ir mokama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dalį nurodytu laikotarpiu poilsio dienomis dirbto laiko, nesant jo praÅ¡ymo, atsakovas savavaliÅ¡kai kompensavo papildomomis poilsio dienomis, tačiau už Å¡ias dienas įstatymų nustatyta tvarka neapmokėjo. M. Ž. teismui pateiktame patikslintame praÅ¡yme (I t, b.l. 144) nurodė, kad ginčijamų santykių metu (2006-2008 m. laikotarpiu) galioję teisės aktai numatė tris alternatyvius atsiskaitymo už darbÄ poilsio dienomis bÅ«dus:

1) mokant Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ priemokÄ arba 2) pareigÅ«no praÅ¡ymu vietoje Å¡ios priemokos už darbÄ poilsio dienomis kompensuojant per mėnesį jam suteikiant kitÄ mokamÄ poilsio dienÄ , arba 3) tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau – Ä®statymas). PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai bei neteisėtai apribojo jo pasirinkimo teisę bei 2009 m. rugsėjo 7 dienÄ priėmė ginčijamÄ sprendimÄ Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ, kuriuo atsisakė apmokėti už poilsio dienomis dirbtÄ ir neapmokėtÄ laikÄ .

PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog jo darbas yra laikomas pamaininiu, todėl už darbÄ poilsio dienomis turėjo bÅ«ti atsiskaityta tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka. Savo argumentus pareiÅ¡kėjas grindžia vadovaudamasis Statuto 29 straipsnio 1-3 dalimis. Jo manymu, tam kad konkretus pareigÅ«nas bÅ«tų laikomas dirbančiu pamainomis, bÅ«tina nustatyti juridinių faktų visumÄ :

1) pareigūnas turi dirbti nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančioje vidaus reikalų įstaigoje;

2) jo užimamos pareigos turi bÅ«ti įtvirtintos SÄ raÅ¡e;

3) pareigūnas turi faktiškai dirbti pamainomis;

4) turi bÅ«ti priimtas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas užimantiems pareigÅ«nams nustatymo. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog SÄ raÅ¡o 1.19 punkte yra numatyta, kad tyrėjo pareigybė priskiriama prie nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių, tačiau, jo nuomone, vien Å¡i aplinkybė neleidžia pagrįstai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog visi tyrėjo pareigas užimantys pareigÅ«nai yra laikomi dirbančiais pamainomis.

Jo nuomone, tyrėjo pareigybės įtvirtinimas SÄ raÅ¡e reiÅ¡kia, kad tyrėjo pareigas užimantys asmenys gali bÅ«ti laikomi dirbančiais pamainomis, tačiau tik tuo atveju, jei yra nustatoma visų iÅ¡vardintų juridinių faktų visuma. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog jo įprastas darbo laiko režimas – penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį), dirbant po aÅ¡tuonias valandas per dienÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal grafikus yra paskiriamas į operatyvinės grupės sudėtį ir savo pareigas vykdo 12 valandų, tačiau tokie atvejai yra iÅ¡imtiniai ir nustatomi atskiriems TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių r.

PK tyrėjams keletÄ kartų per mėnesį. PareiÅ¡kėjas posėdžio metu pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti už darbÄ poilsio dienomis jam neiÅ¡mokėto užmokesčio dalį 6100,65 litų už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. bei delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. 0,06 proc. ir 0,07 proc. už kiekvienÄ uždelsimo dienÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.PareiÅ¡kėjo atstovė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovė D.

M. posėdžio metu pasisakė, jog sutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo bei patikslintų praÅ¡ymų reikalavimais. Atstovė nurodė, kad pasikeitus mokėjimo tvarkai, pareiÅ¡kėjui už darbÄ poilsio dienomis operatyvinėje grupėje pradėta mokėti nuo 2009 m. sausio mėnesio. Jos nuomone, Å¡i data (nuo 2009 m. sausio 1 d.) ir yra ta, kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ . Pabrėžė, kad bÅ«tent nuo tos dienos, kai buvo pradėta mokėti pareiÅ¡kėjui už analogiÅ¡ko pobÅ«džio darbÄ , už kurį iki tol nebuvo mokama, jam kilo abejonių, ar iki to laiko buvusi apmokėjimo tvarka už darbÄ yra teisėta.

Darbas Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais operatyvinėje grupėje, atstovės manymu, turi tiek pamaininio darbo laiko, tiek budėjimo požymių, tačiau pilnai neatitinka nė vieno iÅ¡ jų. Pasak atstovės, Vidaus tarnybos statuto 31 str. yra apibrėžiamas laikas, kurį pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ pareigÅ«nas turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas į budėtojų tarnybÄ galėtų iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

Taip pat atstovė išreiškė savo nuomonę dėl LR darbo kodekso komentaro, kuriame nurodyta, kad budėjimo metu darbuotojas neatlieka savo tiesioginių funkcijų, t.y. pagal savo pobūdį tai yra buvimas iš anksto sutartoje vietoje arba tarnybos vietoje, laukiant iškvietimo. Pasak atstovės, tai laukimas laisvu nuo tarnybos metu, ir teismui pateikti darbo grafikai yra bendri, tai reiškia, kad nėra atskirai sudarytų darbo grafikų darbui operatyvinėje grupėje. Dėl šios priežasties lieka neaišku, koks laikas yra laikytinas laisvu nuo tarnybos.

PareiÅ¡kėjo atstovės nuomone, toks darbas pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti pripažintas budėjimu, be to, pareiÅ¡kėjas darbo operatyvinėje grupėje metu nesant jokių iÅ¡kvietimų vykdė savo funkcijas – dirbo su medžiagomis. Jos nuomone, Å¡is darbas laikytinas darbu poilsio dienomis. Pažymėjo, jog pripažinus, kad darbas operatyvinėje grupėje Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais pagal savo pobÅ«dį nėra laikytinas darbu poilsio dienÄ , bÅ«tina įvertinti bendrÄ darbo laiko apskaitos ir atsiskaitymo už darbÄ tvarkos teisėtumÄ , nes iÅ¡ pateiktų pažymų (t.y. iÅ¡ lentelių) akivaizdu, jog ne už visas valandas buvo kompensuota, nes nesutampa bendros sumos tomis laisvomis dienomis.

             Atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK atstovas A. Å . posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu bei patikslintais praÅ¡ymais. Savo nesutikimÄ atsakovo atstovas motyvavo remdamasis Statuto 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150, kuriuo buvo patvirtinti pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, sÄ raÅ¡ai, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai. Atsakovo atstovo teigimu, vadovaujantis nurodytais norminiais teisės aktais buvo nustatytas darbo laiko režimas ir apraÅ¡ytas 2004 m. spalio 6 d.

Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 1V-147 patvirtinto Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento IV skyriaus dalyje ,,Operatyvinė grupė“. Pasak atsakovo, pareiÅ¡kėjui buvo privaloma dirbti operatyvinėje grupėje pagal atskirus grafikus, tai yra numatyta Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.18 punkte.              PareiÅ¡kėjo M. Ž. praÅ¡ymas bei patikslinti praÅ¡ymai atmestini kaip nepagrįsti.Ginčas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti pareiÅ¡kėjui priemokas už darbÄ poilsio dienomis, numatytÄ Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, nuo 2008 m. spalio 1 d. dirba TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju (II t., b.l. 3).

Taigi pareiÅ¡kėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, tarnybÄ , statusÄ , socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentavo Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, vidaus reikalų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis).              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ teisminę praktikÄ ir teisminius precedentus administracinėse bylose, 2008-06-12 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A575- 2063/08 konstatavo, kad aiÅ¡kinant teisės normas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas visų pirma siekė pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu – Vidaus tarnybos statutu.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis (,,Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių (,,Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu išsamiai. Šia teismo nutartimi taip pat konstatuota, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi bÅ«ti įstatymu nustatytos sÄ lygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi bÅ«ti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigÅ«no pareigybė turi bÅ«ti įraÅ¡yta Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e, turi bÅ«ti įstaigos vadovo sprendimas.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtinto Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡o 1.19 punkte numatyta, kad prie Policijos departamento ir jam pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, priskirta inter alia tyrėjo pareigybė.

Todėl pareiÅ¡kėjo motyvas, kad jie nedirbo nepertraukiamo darbo režimu, nepagrįstas, nes tyrėjo pareigybė yra nurodyta sÄ raÅ¡o 1.19 punkte. Mažeikių r. PK virÅ¡ininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-147 patvirtinto Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento 57 p. (II t, 188 b.l.) numato, jog bendrÄ operatyvinės grupės budėjimo grafikÄ pagal tarnybų vadovų patvirtintus darbo grafikus sudaro operatyvaus valdymo poskyrio virÅ¡ininkas ir tvirtina komisariato virÅ¡ininkas; reglamento 58 p. apibrėžia, kas sudaro pilnos sudėties operatyvinę grupę, t.y.

KNTS (ikiteisminį tyrimÄ atliekantis) pareigÅ«nas, KNTS (operatyvinę veiklÄ atliekantis) pareigÅ«nas, VP VTS Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės pareigÅ«nas, Kriminalistinių tyrimų poskyrio pareigÅ«nas, VP VTS vieÅ¡osios tvarkos ir eismo priežiÅ«ros poskyrio pareigÅ«nas, esant bÅ«tinybei į operatyvinę grupę gali bÅ«ti įtraukti ir kitų tarnybų darbuotojai ar specialistai. Taigi, pareiÅ¡kėjas, dirbdamas Mažeikių r. policijos komisariate, privalėjo laikytis Å¡ios vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovo patvirtintu Reglamentu nustatytos darbo laiko režimo tvarkos.

Taip pat atsakovo atstovas nurodė, jog tokia pareiga yra numatyta Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.18 punkte, kad pagal atskirus grafikus dirba operatyvinės-tardyminės grupės sudėtyje (III t., b.l. 11). Darytina išvada, kad operatyvinėje grupėje dirbto laiko trukmė yra laikytina realaus darbo trukme, t.y. yra laiku, kurio metu darbuotojas yra darbdavio žinioje ir turi laikytis jo nurodymų, negalėdamas laisvai užsiimti asmenine veikla.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2008 m. spalio 1 d. įvyko reorganizacija. Mažeikių rajono policijos komisariatas tapo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniu. Kadangi TelÅ¡iuose operatyvinės grupės narių darbas buvo organizuojamas kitaip, buvo nuspręsta, kad visoje apskrityje laikas turi bÅ«ti apskaitomas vienodai. Liudytojas pabrėžė – jei operatyvinėje grupėje dirbantis pareigÅ«nas dirba savaitgalį, tai jam už darbÄ yra apmokama, kaip už darbÄ poilsio dienÄ .

Kadangi Mažeikių rajono PK tapo TelÅ¡ių apskrities struktÅ«riniu padaliniu, vadovaujantis TelÅ¡ių apskrities VPK darbo reglamentu buvo nuspręsta, kad teisingiausia bÅ«tų už darbÄ mokėti visuose struktÅ«riniuose padaliniuose vienodai, todėl pareiÅ¡kėjui už poilsio dienas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo iÅ¡mokėta priemoka 594,47 litų (II t., b.l. 202). Ä®vertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas M. Ž. privalėjo dirbti pagal operatyvinės grupės darbo grafikus bei operatyvininkų grafikus nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, darytina iÅ¡vada, jog Mažeikių r. policijos komisariate darbas vyko pamainomis, darbuotojai pakeisdavo vieni kitus pagal tam tikrÄ modelį, kuris sudarė bÅ«tinybę darbuotojams dirbti skirtingu laiku per tam tikrÄ dienų ar savaičių laikotarpį.

Taigi iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad toks darbo pamainomis organizavimas, pagal kurį darbuotojai pakeičia vieni kitus darbo vietose pagal tam tikrÄ modelį ir kuris sudaro bÅ«tinybę darbuotojams dirbti skirtingu laiku per tam tikrÄ dienų ar savaičių laikotarpį, laikytinas pamaininiu. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjama situacija pagal faktines aplinkybes patenka į Statuto 29 straipsnio 3 dalimi nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , kadangi yra visi elementai, kurie leistų pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo darbo laiko trukmė galėjo tęstis 48 valandas per savaitę.

Iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (I t., b.l. 46-137) bei atsakovo pateiktų pažymų Nr. 86-IL1068 (2008), Nr.86-IL-1068 (2007), Nr.86-IL-1068 (2006) (III t., b.l. 7-9) matyti, kad nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2008 metų rugsėjo mėnesio pareiškėjo faktiškai dirbtų valandų skaičius neviršijo tų mėnesių darbo laiko normų, t.y 2006 m. pareiškėjas iš viso dirbo poilsio dienomis 206 valandas, o suteikta poilsio valandų – 168, tačiau 2007 m. poilsio laikas jam buvo kompensuotas, nes dirbo 200 valandų poilsio dienomis, o suteikta buvo 254 valandos.

Taigi atsižvelgdamas į tai, teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, jog ne už visas valandas buvo kompensuota, nes nesutampa bendros sumos tomis laisvomis dienomis. PareiÅ¡kėjo atstovė neatkreipė dėmesio, jog buvo mėnesių, kai pareiÅ¡kėjas nedirbo poilsio dienomis, tačiau jam buvo suteikta už nedirbtÄ mėnesį poilsio valandų (pvz.: 2006 m. balandžio mėn. nedirbo, nors tÄ patį mėnesį jam buvo suteiktos 8 poilsio valandos). Pats pareiÅ¡kėjas posėdžio metu sutiko, kad už darbÄ poilsio dienomis jam buvo suteiktos laisvos dienos, nors jas pasirinkdavo ne pats.

PareiÅ¡kėjo argumentas, jog už darbÄ poilsio dienomis buvo suteiktos laisvos dienos, o ne mokama piniginė kompensacija, ir ankčiau to neginčijo, nes nebuvo pilnai susipažinęs su savo teisėmis, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas į vidaus tarnybos sistemÄ priimtas 2001 m. ir kaip statutinis valstybės tarnautojas privalėjo bÅ«ti susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbÄ . Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui M.

Ž. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. rugsėjo mėnesio už darbÄ poilsio dienomis buvo suteikta daugiau papildomų poilsio dienų nei tai privalėjo bÅ«ti padaryta, t.y. už darbÄ poilsio dienomis yra kompensuota tinkamai suteikiant papildomas poilsio dienas. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovas TelÅ¡ių apskrities VPK pagrįstai priėmė 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ Nr.86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė skirti ir mokėti Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ priemokÄ , todėl naikinti Å¡io teisės akto nėra pagrindo.

             Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ė :             PareiÅ¡kėjo M. Ž. praÅ¡ymÄ bei patikslintus praÅ¡ymus: dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr.86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ panaikinimo, įpareigojimo atsakovÄ iÅ¡mokėti už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ ir neapmokėtÄ laikÄ pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ darbo užmokesčio dalį – iÅ¡ viso 6100,65 litų, priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodytas delspinigių sumas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., nepatenkinus antro bei trečio praÅ¡ymo reikalavimų, įpareigoti atsakovÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ pakartotinai atlikti atsiskaitymo už 2006 m. sausio 1 d.

– 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu atliktÄ darbÄ tvarkos teisėtumo vertinimÄ , apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui priklausančias neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas iÅ¡mokėti – atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Gražvydas PoÅ¡kus