402afe8a-4cd7-4765-9cfc-29ab1df9d733 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-383-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01769-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. V. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos teisėjo atlyginimo dalies bei palÅ«kanų priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo, bei Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja R. V. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti: 1) 20 089,42 Eur (69 364,74 Lt) neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį už 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. balandžio 30 d. laikotarpį ir susidariusį skirtumÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) 5 procentų metines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad prašoma priteisti neišmokėta teisėjo atlyginimo dalis susidarė jai dirbant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (šiuo metu – Vilniaus miesto apylinkės teismas) teisėja, kuomet 2009 metais du kartus (2009 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. rugpjūčio 1 d.) buvo sumažinti teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai bei sumažintas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis).

PareiÅ¡kėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinta norma, kuri yra skirta teisėjų nepriklausomumo principui įgyvendinti, reiÅ¡kia, kad galima mažinti tik bazinį dydį, o ne pareiginės algos koeficientÄ . Be to, bazinį dydį galima tvirtinti tik ateinantiems metams, o ne tiems patiems metams ar jų daliai. PareiÅ¡kėja sutinka, kad bazinis dydis 2009 metams iki 475 Lt buvo sumažintas dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties, tačiau, jos nuomone, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. teisėjų atlyginimas turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas taikant 475 Lt bazinį dydį ir negalėjo bÅ«ti mažinamas dar kartÄ einamaisiais metais.

PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, priimant teisėjų atlyginimus sumažinusius teisės aktus, buvo nesilaikyta teisėkÅ«ros reikalavimų, tokiu bÅ«du pažeidžiant teisėtumo, teisinio tikrumo ir aiÅ¡kumo principus. Ä®vertinus tarp valdžių nustatytos sumažėjusios pareiginės algos koeficientÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka, apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas yra mažiausias, nors, vadovaujantis lygiateisiÅ¡kumo principu, atlyginimai gali bÅ«ti mažinami tik proporcingai visiems valstybės sektoriuje dirbantiems asmenims.

Taigi, nustatant teisėjų atlyginimo pareiginės algos koeficientÄ , nebuvo iÅ¡laikytas ir proporcingumo principas tarp valdžių, pažeistas teisėjų nepriklausomumo principas bei laikinumo kriterijai (b. l. 1-26). Iki teismo posėdžio dienos pareiÅ¡kėja R. V. naujo turinio skundo su patikslintais reikalavimais nepateikė. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų daliai už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas pažeidžia ir DK 301 straipsnį, kadangi ji praÅ¡o priteisti sumÄ už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teigė, kad nustačius negauto teisėjo atlyginimo dalies kompensavimo tvarkÄ , neliks poreikio ginčo spręsti teismine tvarka.

Dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti palÅ«kanas nurodė, kad Lietuvos valstybės veiksmai – atitinkamų teisės aktų, nors vėliau ir pripažintų neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), priėmimas – DK 207 straipsnio 1 dalies taikymo prasme nelaikytini kaltais, todėl palÅ«kanos negali bÅ«ti priteisiamos. Teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimus, prašė teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 46-49).Atsakovas ir Lietuvos valstybei atstovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad teisėjų atlyginimai finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Pažymėjo, kad neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi, jeigu būtų visiškai ar iš dalies patenkintas pareiškėjos reikalavimas, būtų skirti ir asignavimai teismo sprendimui vykdyti (b. l. 40-42).Skundas atmetamas.Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. V. Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. balandžio 28 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja (Žin., 2005, Nr. 55-1872).

Å iuo metu pareiÅ¡kėja yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja (Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo 2012 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. XI-2208 (Žin., 2012, Nr. 108-5460)). Atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡duotos darbo užmokesčio pažymos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. buvo neiÅ¡mokėta 20 089,42 Eur (69 364,74 Lt) teisėjo atlyginimo (b. l. 27-28). Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog nurodyta dalis teisėjo atlyginimo pareiÅ¡kėjai buvo neiÅ¡mokėta dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų dalių nuostatų taikymo.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjui neiÅ¡mokėtos teisėjo atlyginimo dalies, susidariusios dėl teisės aktų, pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, pagrindu taikytų neproporcingai sumažintų teisėjų pareiginės algos bazinio dydžio ir koeficientų, priteisimo.Teisėjų atlyginimų įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ , 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnį, teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiÅ«lymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija Nr. XI-360) 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

– 450 Lt. Nustatytas 450 Lt pareiginės algos bazinis dydis 2010–2013 m. nekito.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (1 punktas).

Remiantis nurodytais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, daroma išvada, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. teisėjams taikomas pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis atitiko tiek įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, todėl pareiškėjos argumentai dėl nepagrįsto bei pakartotinio bazinio dydžio mažinimo atmetami kaip nepagrįsti.Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija Nr. X-1771, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas yra 14,2.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-235, o 2009 m. liepos 17 d. – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-362, kurių 1 straipsniu, įsigaliojusiu atitinkamai nuo 2009 m. gegužės 1 d. bei 2009 m. rugpjūčio 1 d., sumažino apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos koeficientus atitinkamai iki 12,5 ir 11,56. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija Nr. XI-362) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad sumažintų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų galiojimas, nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija XI-362) 2 straipsnyje, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d. redakcija Nr. XI-953, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija Nr. XI-1728, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija Nr. XII-112) buvo tris kartus pratęstas. Taip pat pažymėtina, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija Nr. XI-235) 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, tačiau Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d. redakcija Nr. XI-952, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija Nr. XI-1729, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija Nr. XII-113) Å¡i nuostata buvo tris kartus atidėta.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (19 punktas);

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (20 punktas);

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (21 punktas).Konstitucinis teismas minėtame konstatavo, kad pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų, daroma iÅ¡vada, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas atlyginimas, vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016).

Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjos reikalavimai, yra labai panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis ir jos argumentai Å¡ioje byloje nėra itin iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d., neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Minėtuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Taigi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ atlyginimÄ mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , formuojamÄ administracinėse bylose pagal teisėjų skundus priteisti neiÅ¡mokėtÄ teisėjų atlygimo dalį (2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-57-552/2016, 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-87-552/2016 ir kt.). PareiÅ¡kėja prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostata, dalyje dėl pareiginės algos apylinkės teismo teisėjams dydžio (14,2) (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.Pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ teismui kyla tuo atveju, jeigu suabejojama byloje taikomo įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos tam, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ) (2012 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Taigi, Å¡alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Ä®vertinus bylos duomenis ir atsižvelgus į taikomus teisės aktus, teismui nekyla abejonių dėl pareiÅ¡kėjos nurodytos Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatos konstitucingumo, dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkinamas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi administracinėje byloje Nr. A-87-552/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų reikalavimų priteisti neišmokėtas teisėjų atlyginimų dalis, pareikštų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. birželio 1 d. nutartyje konstatavo, jog tinkamais atsakovais nurodytoje byloje turėjo būti tie teismai, kuriuose atitinkamais laikotarpiais pareiškėjai dirbo teisėjais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, į nagrinėjamos bylos procesÄ Ä¯trauktas ir kaip atsakovas, ir kaip Lietuvos valstybės atstovas, savo pozicijÄ ginčo klausimu pareiÅ¡kė pateiktame atsiliepime. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, bylos teisingam iÅ¡sprendimui minėtos aplinkybės darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ netinkamo atsakovo vertinamos kaip neturinčios lemiamos teisinės reikÅ¡mės.PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo.

Teismo sprendimu konstatavus, kad pagrindinis skundo reikalavimas netenkinamas, atmetamas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo.Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reguliavimu, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos R.

V. skundÄ atmesti.Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                     Dalytė Zlatkuvienė Â