2021-06-02 Nr. AB-11993-3-62-3-01016-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1352-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01016-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. B., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. cspr-116; 2) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. SPR4-35 (14.5E) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išregistruoti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, jog A. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), savininkas; 4) įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jog V. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui priklausančiame Sklype, savininkas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžinys), esančio pareiškėjui priklausančiame Sklype, savininkas, ir tai patvirtina Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) pranešimas, kuriuo pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. buvo informuotas, jog jis yra Gręžinio savininkas nuo 2013 m. vasario 20 d., bei 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu A. B. pardavė pareiškėjui Gręžinį bei mokėjimo pavedimas, kuriuo pareiškėjas atsiskaitė už Gręžinį, taip pat deklaracijos apie statybos užbaigimą aktas ir Gręžinio techninis projektas, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog vanduo iš Gręžinio yra tiekiamas į ūkinius pastatus, kurie priklauso pareiškėjui. Net jei A. B. nepripažįsta, jog jis pardavė Gręžinį pareiškėjui, bet kokiu atveju Gręžinys priklauso pareiškėjui, kadangi jis yra pareiškėjo ūkinių pastatų ir Sklypo priklausinys. Dėl šių priežasčių trečiasis asmuo neturi jokių teisių į Gręžinį, neturi teisės reikalauti jį įregistruoti Gręžinio savininku.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog Komisija 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. cspr-1-316 išregistravo Nekilnojamojo turto registre padarytą įrašą, jog V. B. yra Gręžinio savininkas, nes ginčo nagrinėjimo dieną Gręžinio pase ir Žemės gelmių registre buvo nurodyta, jog Gręžinio savininkas yra A. B. Žemės gelmių registre 2019 m. vasario 15 d. buvo įregistruoti duomenys, jog V. B. yra vandens gręžinio savininkas. Nekilnojamojo turto registre 2019 m. vasario 21 d. buvo padarytas įrašas, jog A. B. yra Gręžinio savininkas vadovaujantis 2006 m. birželio 30 d. vandens gręžinio pasu ir 2019 m. vasario 20 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Pareiškėjas manė, kad A. B., tyčia klaidindamas registratorių, pateikė Gręžinio pasą su nebegaliojančiais duomenimis, o registratorius, nepatikrinęs duomenų Žemės gelmių registre, įregistravo A. B. nuosavybės teises į Gręžinį neegzistuojančių duomenų pagrindu.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 28 d. registratoriui buvo pateiktas prašymas išregistruoti padarytus įrašus, jog A. B. yra Gręžinio savininkas, ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Gręžinį. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovui pateiktų dokumentų turėjo užtekti panaikinti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą, pareiškėjas manė, kad atsakovas akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, kadangi V. B. ir A. B. pateikus tapačius prašymus jie traktuojami skirtingai. Pagal teisinį reglamentavimą vandens gręžinys yra laikomas įrenginiu, o ne statiniu, todėl kyla abejonių, ar apskritai atsakovas turi teisę registruoti nuosavybės teises į vandens gręžinį Nekilnojamojo turto registre. Gręžinys, kaip statinys, gali būti registruojamas Nekilnojamo turto registre tik tuo atveju, kai jis prieš tai yra įregistruotas Žemės gelmių registre, o nesant gręžinio paso jis negali būti registruojamas Nekilnojamo turto registre. Kadangi tiek Sklypas, kuriame yra įrengtas Gręžinys, tiek pats Gręžinys nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, A. B. negalėjo atlikti jokių statybos darbų, kurių pagrindu Gręžinys taptų statiniu, todėl registratoriui pateikti duomenys, kad jis turi būti registruojamas kaip statinys, neatitinka tikrovės ir tokie duomenys yra sukurti bei pateikti neteisėtai. Atsakovas, įregistruodamas trečiojo asmens nuosavybės teises į Gręžinį neegzistuojančių duomenų pagrindu, taip pat priimdamas du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, taip pat objektyvumo, lygiateisiškumo, įstatymo viršenybės bei išsamumo principus.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. vasario 28 d. į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrių (toliau – ir teritorinis registratorius) pareiškėjas kreipėsi su prašymu išregistruoti A. B. nuosavybės teises ir įregistruoti jo nuosavybės teises į statinį bei kaip pagrindą prašymui pateikė Geologijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. raštą Nr. (7)-1.7-1124 ir 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003. Teritorinis registratorius 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. SPR4-35(14.5E) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pateiktas raštas ir PVM sąskaita faktūra nepatvirtino A. B. nuosavybės teisių pasibaigimo ir pareiškėjo nuosavybės teisių į šį statinį atsiradimo. Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo pareiškėjas Komisijai pateikė skundą, apie kurį buvo informuotas ir trečiasis asmuo A. B., kuris atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjo pateikta 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra suklastota, o jis Gręžinio niekam nėra pardavęs.

7. Komisija 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. CSPR-116 atmetė pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo ir teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti, motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Registruojant gręžinius ir daiktines teises į juos, kai jie yra suformuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka ir sudaryta gręžinio kadastro duomenų byla, be šio statinio suformavimo teisėtumą patvirtinančio dokumento, turi būti pateiktas ir kitas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 9 punkte numatytas dokumentas – Žemės gelmių registro, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Geologijos tarnyba, dokumentas, patvirtinantis gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre ir jo savininko duomenis.

A. B. kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir A. B. nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. vasario 20 d. deklaraciją, 2006 m. birželio 30 d. Gręžinio pasą ir 2019 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuota, kad yra suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas – gręžtinis šulinys vandeniui, I grupės nesudėtingas statinys, statybos pradžios ir pabaigos metai – 2006, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtino juose nurodyto nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą ir A.

B. nuosavybės teisių į šį statinį atsiradimą, todėl atsisakyti tenkinti šį prašymą teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo. Pareiškėjo Komisijai papildomai pateiktas dokumentas – Gręžinio identifikavimo pasas, kuriame 2019 m. vasario 15 d. įrašyti nauji duomenys apie tai, kad nuo 2013 m. vasario 20 d. gręžinio savininkas yra V. B., taip pat negali būti pagrindu pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimui ir A. B. nuosavybės teisių išregistravimui. Šis dokumentas, kaip ir kiti pateikti dokumentai, patvirtina, kad Gręžinį 2006 metais teisėtai pastatė A.

B., o pareiškėjas nėra šio statinio statytojas, bet jį įsigijo iš A. B. 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0003 pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pareiškėjo pateikta PVM sąskaitą faktūra šios formos neatitiko, todėl negalėjo būti pagrindu registracijai atlikti, o pareiškėjas kitų dokumentų, kurių pagrindu galima būtų įregistruoti jo nuosavybės teises į Gręžinį, nepateikė.

Pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu teritorinis registratorius turėjo atsisakyti tenkinti A. B. 2019 m. vasario 21 d. prašymą. Teisės aktai nenumato pareigos ir galimybės teritoriniam registratoriui tikrinti, ar pareiškėjo pateiktame dokumente nėra pakeisti duomenys, nes už teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų teisingumą yra atsakingi šiuos dokumentus pateikę asmenys, o Komisija yra įgaliota nagrinėti teritorinių registratorių priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tik tų dokumentų pagrindu, kurie kartu su prašymu buvo teikti teritoriniam registratoriui.

8. Atsakovas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objekto – gręžtinio šulinio vandeniui – duomenys nustatyti matininkės D. S. 2019 m. vasario 20 d. sudarytoje kadastro duomenų byloje, kurioje užfiksuota, kad šis Gręžinys yra I grupės nesudėtingas statinys, o duomenų, kad minėta kadastro duomenų byla ar joje nustatyti duomenys būtų nuginčyti, nėra, todėl laikyti, kad Gręžinys nėra nekilnojamasis daiktas, taip pat nebuvo teisinio pagrindo. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių įrašų ir įregistruotų žymų apie iškeltą bylą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į šiame registre įregistruotą Gręžinį. Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. cspr1-316 ir 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. cspr-116 yra skirtingi, nes iš esmės skiriasi šiuos sprendimus lėmusios faktinės aplinkybės. 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. cspr1-316 buvo išregistruotas Gręžinys ir V. B. nuosavybės teisės, nes jie buvo įregistruoti tik deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu (nors V. B. nėra Gręžinio statytojas, o įgijėjas), o A. B., būdamas Gręžinio statytojas, pateikė ne tik deklaraciją, bet ir Gręžinio pasą, kuriame jis nurodytas savininku. 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. cspr-116 Komisija atsisakė įregistruoti V. B. nuosavybės teises į Gręžinį, nes jis nėra Gręžinio statytojas, o jo pateikta PVM sąskaita faktūra neatitiko nekilnojamojo daikto sandorių formai keliamų reikalavimų.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. cspr1-316 nėra šio ginčo dalykas ir šioje byloje nėra nagrinėjamas jo pagrįstumo klausimas, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu, turėtų jį ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. A. B. nurodė, kad pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, jog yra Gręžinio savininkas. Pareiškėjo teritoriniam registratoriui pateikta 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra yra netikra, suklastota. Be to, pati sąskaita nelaikytina pirkimo–pardavimo sutartimi, šios sąskaitos pagrindu A. B. nepardavė nurodyto Gręžinio, o V. B. nenupirko, piniginių lėšų pagal šią sąskaitą pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui nesumokėjo. Kadangi gręžtinis šulinys vandeniui laikytinas statiniu (nekilnojamuoju turtu), A. B. galėjo jį parduoti, o V. B. nupirkti tik sudarę pirkimo–pardavimo sutartį, kuri privalėtų būti patvirtinta notaro, tačiau toks notarinės formos sandoris dėl Gręžinio pardavimo V. B. nebuvo sudarytas. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad šiuo metu Gręžinio pase ir Žemės gelmių registre vandens Gręžinio savininku yra nurodytas V. B., nesudarė teisinio pagrindo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Gręžinį Nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėjo pateikti dokumentai akivaizdžiai nebuvo nei tinkami, nei pakankami jo nuosavybės teisei į statinį patvirtinti. Pareiškėjas neteisus, jog ginčo gręžtinis šulinys vandeniui nelaikytinas statiniu. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017) nuostatomis, vandens gręžinys, jeigu iš jo vamzdžiais tiekiamas vanduo, yra vandentiekio inžinerinio tinklo (kai išorinis vamzdžio skersmuo iki 110 mm, – nesudėtingasis inžinerinis statinys) dalis, todėl aptariamas gręžtinis šulinys vandeniui, prie kurio prijungtas vamzdynas, laikytinas statiniu. Priešingu atveju, pats pareiškėjas nebūtų teikęs prašymo įregistruoti šio daikto Nekilnojamojo turto registre, o VĮ Registrų centras tokio pareiškėjo prašymo nebūtų tenkinęs.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti.

13. Geologijos tarnyba nurodė, kad A. B. teritoriniam registratoriui 2019 m. vasario 21 d. pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir A. B. nuosavybės teises į jį, kartu pateikė dokumentus – 2019 m. vasario 20 d. deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, Gręžinio pasą ir 2019 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu A. B. prašymą patenkino. Kadangi 2019 m. vasario 15 d. Žemės gelmių registre pakeisti Gręžinio savininko duomenys, savininku įrašytas V. B. nuo 2013 m. vasario 20 d., todėl teritorinio registratoriaus sprendimas A. B. 2019 m. vasario 21 d. prašymą tenkinti nepagrįstas, nes registruojant duomenis Nekilnojamojo turto registre jie neatitiko Žemės gelmių registro duomenų apie Gręžinį.

14. Geologijos tarnyba pažymėjo, kad Gręžinio pasas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnį nėra statybą leidžiantis dokumentas, gręžiniai įrengiami pagal Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą „Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių geologinio tyrimo gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (toliau – ir LAND 4-99). Nėra jokio statinio projekto, pagal kurį įrengtas Gręžinys. Požeminio vandens gręžinių įrengimas nėra statybos darbai ir gręžinys nėra statinys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas laikoma Nekilnojamojo turto kadastro objektais. Šioje administracinėje byloje ir yra nagrinėjamas klausimas, ar tinkamai registruotas Gręžinys Nekilnojamojo turto registre. 2019 m. vasario 20 d. deklaracijoje apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą nurodyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių. Šioje kadastro duomenų byloje nurodyta, kad gręžtinis šulinys vandeniui paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. STR 1.01.03:2017 IV skyriaus 7 skirsnyje nustatoma, kas yra kiti inžineriniai statiniai, šio skirsnio 11 ir 12 punktuose nėra nurodyti gręžiniai ar gręžtiniai šuliniai vandeniui, 12 punkte nurodyti tik šachtiniai šuliniai, kurie įrengiami ne gręžimo būdu ir nėra gręžiniai; VI skyriuje „Nesudėtingieji statiniai“ taip pat nėra nurodyti gręžiniai ar gręžtiniai šuliniai vandeniui, 3 lentelės 3.13 punkte minimi tik šachtiniai šuliniai, kurie priskiriami I grupei. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad Gręžinys priskiriamas kitiems inžineriniams statiniams ir kad jis yra I grupės nesudėtingas statinys.

II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkino. Trečiojo suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino. Priteisė iš pareiškėjo V. B. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto (gręžtinio šulinio vandeniui) daiktinių teisių išregistravimo trečiojo suinteresuoto asmens vardu ir įregistravimo kito asmens (pareiškėjo) vardu.

17. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. 2019 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centro Tauragės filialui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – gręžtinį šulinį vandeniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir A. B. nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė 2019 m. vasario 20 d. deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir 2019 m. vasario 20 d. deklaracija), 2006 m. birželio 30 d. gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasą ir 2019 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) A. B. 2019 m. vasario 21 d. prašymą patenkino.

18. Į Teritorinį registratorių 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi pareiškėjas V. B. su prašymu išregistruoti A. B. nuosavybės teises ir įregistruoti jo nuosavybės teises į šį statinį bei kaip pagrindą prašymui pateikė Geologijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. raštą Nr. (7)-1.7-1124 „Dėl gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko“ ir 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003 (joje nurodyta, kad Gręžinio su vandens tiekimu pardavėjas yra ūkininkas A. B., pirkėjas – ūkininkas V. B., kaina – 20 000 Lt). Geologijos tarnybos rašte Nr. (7)-1.7-1124 nurodyta, kad Žemės gelmių registro tvarkytojas, remdamasis V. B. 2019 m. vasario 8 d. prašymu, pridedamais dokumentais ir Žemės gelmių registro nuostatų 16.4 punktu, Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių 38 ir 40 punktais, Žemės gelmių registro gręžinių dalyje įrašė duomenis apie naują Gręžinio savininką, t. y. įrašė, kad „nuo 2013-02-20 gręžinio savininkas yra V. B.“. Teritorinis registratorius skundžiamu 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. SPR4-35(14.5E) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pateiktas raštas ir PVM sąskaita faktūra nepatvirtina A. B. nuosavybės teisių pasibaigimo ir pareiškėjo nuosavybės teisių į šį statinį atsiradimo.

19. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. kovo 13 d. į Komisiją su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi pareiškėjas V. B. ir kartu su skundu Komisijai pateikė papildomą (teritoriniam registratoriui kartu su 2019 m. vasario 28 d. prašymu neteiktą) dokumentą – Gręžinio pasą, kuriame įrašyti nauji duomenys, t. y. 2019 m. vasario 15 d. Gręžinio pase padarytas įrašas, kad nuo 2013 m. vasario 20 d. Gręžinio savininkas yra V. B. Pareiškėjas nurodė, kad A. B. teritoriniam registratoriui pateikė seną Gręžinio paso versiją (kurioje savininku nurodytas A. B.), todėl teritorinis registratorius nepagrįstai įregistravo šio asmens nuosavybės teises į Gręžinį bei nepagrįstai atsisakė tenkinti jo 2019 m. vasario 28 d. prašymą šias teises išregistruoti ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises.

20. Apie pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skundą buvo informuotas trečiasis suinteresuotas asmuo A. B., kuris pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra yra netikra, suklastota, o A. B. Gręžinio niekam nėra pardavęs. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019, kurioje V. B. yra pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo Gręžinį, ir tai reiškia, kad Gręžinys tebėra ginčo dalykas, ir A. B. nuosavybės teisė į šį statinį nėra nuginčyta. Komisija skundžiamu 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. CSPR-116 atmetė pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. SPR4-35(14.5E) panaikinimo.

21. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2–4 straipsniais, 5 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, 14 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog nekilnojamo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda ne nuo įregistravimo momento ir ne pačios registracijos, o kitų juridinių faktų pagrindu. Dėl šių motyvų, teritoriniai registratoriai, vykdydami jiems priskirtą viešojo administravimo funkciją, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį gali atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamą daiktą tik tuomet, kai toks pagrindas įsakmiai yra nurodytas minėtame įstatyme.

22. Kaip jau nustatyta, trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. 2019 m. vasario 21 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – gręžtinį šulinį vandeniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir A. B. nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė 2019 m. vasario 20 d. deklaraciją, 2006 m. birželio 30 d. gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasą ir 2019 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) A. B. 2019 m. vasario 21 d. prašymą patenkino, nes dokumentų duomenys patvirtino juose nurodyto nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą ir A. B. nuosavybės teisių į šį statinį atsiradimą. Taigi visi šie Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad minėti dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikta ginčijama daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (gręžtinį šulinį vandeniui) registracija, nėra panaikinti ir byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai būtų pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios (ABTĮ 56 str.).

24. Teismas pažymėjo, kad konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama vienu iš CK 4.47 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatytų pagrindų, be kita ko, pagaminant naują daiktą. Vienas iš nuosavybės objektų pagaminimo būdų – statyba. Nuosavybės teisė atsiranda nuo statinio, kaip daikto, sukūrimo, statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimas, pagal anksčiau galiojusią įstatymo redakciją – statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) yra pagrindas daiktui ir nuosavybės teisei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 24 str.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.).

25. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais ir dar vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Sutartyje gali būti nustatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą (CK 4.49 str. 3 d.).

26. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nepatvirtina trečiojo suinteresuoto asmens A. B. nuosavybės teisių pasibaigimo ir pareiškėjo nuosavybės teisių į ginčo statinį atsiradimo. Pareiškėjo Komisijai papildomai pateiktas dokumentas – Gręžinio pasas, kuriame 2019 m. vasario 15 d. įrašyti nauji duomenys apie tai, kad nuo 2013 m. vasario 20 d. Gręžinio savininkas yra V. B., taip pat negali būti pagrindu pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimui ir A. B. nuosavybės teisių išregistravimui. Šis dokumentas, kaip ir kiti pateikti dokumentai, patvirtina, kad Gręžinį 2006 m. teisėtai pastatė A. B., o pareiškėjas nėra šio statinio statytojas, bet jį galimai įsigijo iš A. B. 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0003 pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-27-674/2020 pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto nustatymo (Gręžinio aptarnavimui) ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovams A. B. ir T. B. dėl nuosavybės teisių pripažinimo į Gręžinį, t. y. yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių teisinio pagrindo. CK 1.74 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos. Pareiškėjo pateikta PVM sąskaita faktūra šios formos neatitiko, todėl negalėjo būti pagrindu registracijai atlikti, o pareiškėjas kitų dokumentų (nustatyta tvarka patvirtinto sandorio arba teismo sprendimo), kurių pagrindu galima būtų įregistruoti jo nuosavybės teises į Gręžinį, teismui nepateikė (ABTĮ 56 str.).

27. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, sprendė, kad Komisija 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. cspr-116, teritorinis registratorius 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. SPR4-35 (14.5E) pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas 2019 m. vasario 28 d. prašymą išregistruoti A. B. daiktines (nuosavybės) teises ir įregistruoti jo daiktines (nuosavybės) teises į statinį (gręžtinį šulinį vandeniui), nepateikė nuosavybės teises į ginčo statinį patvirtinančių dokumentų, o su prašymu pateikti Geologijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. raštas Nr. (7)-1.7-1124 „Dėl gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko“ ir 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra AB Nr. 0003 nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių (pagal sandorius, pagaminant naują daiktą) į ginčo statinį. Kaip minėta, trečiojo suinteresuoto asmens A. B. pateikta 2019 m. vasario 20 d. deklaracija tik patvirtina nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, tačiau nesukuria pareiškėjui nuosavybės teisių (įrodymų apie sudarytą ginčo statinio pirkimo–pardavimo sandorį, atitinkantį CK reikalavimus, pareiškėjas nepateikė ir teismui), nelaikytina pareiškėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įrodančiu dokumentu (PVM sąskaita faktūra), todėl negali būti pagrindu įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo statinį.

28. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, teismas pripažino, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra nei teisinio (nekilnojamo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teises), nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą išregistruoti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, jog A. B. yra Gręžinio savininkas, ir įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis, jog V. B. yra Gręžinio savininkas.

29. Trečiojo suinteresuoto asmens A. B. atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. B. atstovas advokatas E. K., 2019 m. liepos 2 d. teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, 2019 m. spalio 7 d. rašytinius paaiškinimus bei 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Taigi, teismui priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens A. B. teisės, todėl jis turi teisę reikalauti iš pareiškėjo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. prašė atlyginti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. susipažinimas su pateiktais dokumentais, konsultacija, atsiliepimo į skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui – 968 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 484 Eur.

31. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 968 Eur suma neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) numatytos maksimalios galimos priteisti sumą, todėl ji priteista iš pareiškėjo. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teismo posėdyje trečiajam suinteresuotam asmeniui priteista 271,72 Eur (0,1 x 1358,6 x 2 = 271,72), o už advokato pasirengimą teismo posėdžiui – 212,28 Eur.

32. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalios priteistinos sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje už išlaidų atsiradimą atsakingas pareiškėjas V. B., vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo V. B. priteista 1 452 Eur (968 Eur + 212,28 Eur + 271,72 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. 33. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nebepalaiko skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jog V. B. yra Gręžinio savininkas. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Teismas be jokio teisinio pagrindo ginčo Gręžinį laikė statiniu. Požeminio vandens gręžinių projektavimo, gręžimo, konservavimo bei likvidavimo tvarką reglamentuoja LAND 4-99. Vadovaujantis LAND 4-99 2.8 punktu, vandens gavybos gręžinys – hidrotechninis įrenginys vandens ištekliams tirti ar išgauti. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ 10.3 punktu, gręžinys – gręžimo būdu įrengtas požeminis įrenginys, į kurį vanduo priteka per gręžinio sieneles (filtrą ar atvirą gręžskylę). LAND 4-99 III skyriuje yra detaliai reglamentuojama vandens gręžinio įrengimo tvarka ir iš šios tvarkos galima pagrįstai spręsti, kad jokie statybos darbai įrengiant vandens gręžinį nėra vykdomi. Todėl požeminio vandens gręžinių įrengimas nėra statybos darbai ir vandens gręžinys nėra statinys. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo vandens gręžinys yra statinys, nenurodė jokių teisės aktų, kurių pagrindu vandens gręžinys galėtų būti laikomas statiniu.

33.2. Teismas konstatuodamas, kad deklaracija apie užbaigtą statybą nėra nuginčyta, neįvertino to, kad ji buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias statybos darbus reglamentuojančias teisės nuostatas, todėl yra niekinė, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio faktą teismas turėjo konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vandens gręžinį laikyti statiniu ir jokia deklaracija apie užbaigtą statybą negalėjo būti sudaryta, nurodant, kad šio ginčo vandens gręžinys yra I kategorijos nesudėtingas statinys. Deklaracijoje apie užbaigtą statybą yra nurodyta, kad statybos darbai buvo vykdomi pagal UAB „Kauno Hidrogeologija“ išduotą vandens gręžinio pasą. Vandens gręžinio pasas nėra statybą leidžiantis dokumentas, kuris yra nurodytas Statybos įstatymo 27 straipsnyje, todėl deklaracijoje pateikti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

33.3. Teismas, konstatuodamas, kad perleidžiant nuosavybės teises į Gręžinį turėjo būti sudarytas notarinės formos sandoris, neįvertino aplinkybių, kad vandens gręžinys yra ne statinys, o įrenginys, kuris nėra nekilnojamasis daiktas, todėl jo pardavimui nėra taikoma notarinė sandorio forma, o pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas, kadangi nuosavybės teisių atsiradimo klausimai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

33.4. Teismas nevertino, ar atsakovas turi kompetenciją registruoti vandens gręžinius Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio l dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Kaip jau minėta, vandens gręžinys nėra statinys, o yra įrenginys ir Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens gręžiniai neregistruojami. Vandens gręžiniai yra registruojami Žemės gelmių registre.

33.5. Teismas nevertino atsakovo veiksmų, kurie akivaizdžiai pažeidžia gero administravimo princip1. Atsakovas, išregistruodamas pareiškėjo nuosavybės teises iš Nekilnojamojo turto registro, išaiškino, kad pareiškėjas privalo pateikti Gręžinio pasą, kuriame jis būtų nurodytas kaip Gręžinio savininkas. Kaip matyti iš vėlesnių atsakovo sprendimų, atsakovas nesivadovavo savo paties išaiškinimais ir atsisakė įregistruoti pareiškėją Gręžinio savininku jam gavus Gręžinio pasą, kuriame jis buvo nurodytas kaip Gręžinio savininkas. Taip pat buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo ir lygiateisiškumo bei išsamumo principai.

34. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. VĮ Registrų centras pažymi, kad gręžinių sudėtinės dalys, taip pat pareiškėjo paminėtas gręžinio apibrėžimas pagal LAND 4-99 2.2 punktą patvirtina, kad statant gręžinį yra atliekami tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžių montavimo į gręžskylę darbai. Į Statybos įstatyme nurodytus statybos darbus įeina ir žemės gręžimo darbai, todėl ir gręžskylės gręžimo darbai taip pat laikytini statybos darbais. Vertinti, kad įrengiant inžinierinius statinius – tinklus, statybos darbai yra atliekami, o įrengiant vandens gręžinius statybos darbai nėra atliekami, todėl vandens gręžiniai nėra nekilnojamieji daiktai ir negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, nėra pagrindo. Gręžtinio šulinio vandeniui, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavimo pagrindas yra matininkės D. S. 2019 m. vasario 20 d. parengta kadastro duomenų byla, kurioje matininkė (nuvykusi į vietą ir apžiūrėjusi prašomą įregistruoti Gręžinį) nustatė, kad šis Gręžinys yra I grupės nesudėtingas statinys, statybos pradžios ir pabaigos metai – 2006, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Atsakovas pažymi, kad 2019 m. vasario 20 d. deklaracija nėra sudaryta pažeidžiant imperatyvias statybos darbus reglamentuojančias teisės nuostatas ir teismas neturėjo pagrindo šią deklaraciją vertinti kaip niekinį sandorį. Be to, pats pareiškėjas neteikė reikalavimo panaikinti 2019 m. vasario 20 d. deklaraciją ir jos neginčijo. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikta ginčijama daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registracija, nėra panaikinti ir byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai būtų pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios, bei pažymėjo, kad ginčai dėl deklaracijos panaikinimo yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai.

37. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimas Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. cspr1-316 ir 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. CSPR-116 yra iš esmės skirtingi, nes iš esmės skiriasi šiuos sprendimus lėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės, o pareiškėjo teiginys, kad Komisija priėmė du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, neatitinka faktinių aplinkybių. Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. cspr1-316 nėra šio ginčo dalykas ir šioje byloje nėra nagrinėjamas jo pagrįstumo klausimas. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog Gręžinys yra jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato priklausinys, taip pat yra nepagrįstas, nes faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad vanduo iš šio Gręžinio yra tiekiamas ne tik į ūkinį pastatą, bet ir į A. B. priklausantį gyvenamąjį namą (yra susijęs ne su vienu, o su dviem pagrindiniais daiktais), todėl negali būti laikomas vien tik ūkinio pastato priklausiniu.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. A. B. pažymi, kad skunde nepagrįstai, remiantis Statybos įstatymu, poįstatyminiu aktu, įrodinėjamas vandens gręžinio teisinis statusas. Statybos įstatymas apibrėžia ne tik pastatų, bet ir įrenginių, ir inžinerinių statinių, ir inžinerinių tinklų bei visų kitų statinių, kurie nėra pastatai, sąvokas, kurios visiškai tinka vandens gręžiniui, tačiau apeliantas jų necituoja. Jau vien tai, kad gręžinio įrengimo tvarka reglamentuota statybos techniniu reglamentu STR 2.02.04:2004, rodo, kad šis poįstatyminis aktas taikomas statiniams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuriuo patvirtintas šis dokumentas, preambulės 2 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento reikalavimai privalomi po jo įsigaliojimo pradedamiems projektuoti statiniams. Pats apeliantas, siekdamas neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, Nekilnojamojo turto registrui buvo pateikęs deklaraciją apie statybos užbaigimą ir prašymą atlikti ginčo statinio registraciją.

40. A. B. akcentuoja, kad apeliantas nepagrįstai įrodinėja, jog vandens gręžinys nėra nekilnojamas daiktas, todėl, pasak jo, gręžinio pardavimui nėra taikoma notarinė sandorio forma. Tai neatitinka CK 4.1 straipsnio, 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalies, 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 1.93 straipsnio 3 dalies. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, visi apelianto skunde išdėstyti argumentai apie vandens gręžinio teisinį statusą nėra teisiškai aktualūs, nes ar vandens gręžinį laikant statiniu, ar įrenginiu, tai yra nekilnojamasis daiktas, kurio perleidimui būtina notarinė sandorio forma. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. viso proceso metu laik4si nuomonės, kad vandens gręžinys yra I kategorijos nesudėtingas statinys ir yra įregistruotas pagrįstai. Jokia sutartimi Gręžinys V. B. nebuvo perleistas, dėl jo perleidimo šalys niekada nesitarė ir šis daiktas nėra Sklypo priklausinys, todėl iki šiol teisėtai priklauso A. B.

41. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo ir procese dalyvavusių asmenų ir atitinkamų institucijų veiksmus, ištyrė ir įvertino į byla pateiktus visus įrodymus, vertino, ar teritorinio registratoriaus ir Komisijos priimti sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Geologijos tarnyba sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą VĮ Registrų centrą išregistruoti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, jog A. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui V. B. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkas ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Gręžinį. Skundžiamu 2019 m. kovo 6 d. Sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti šiuos pareiškėjo reikalavimus.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nebepalaiko skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jog V. B. yra Gręžinio savininkas.

45. Dėl iki Sprendimo priėmimo reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė: A. B. 2019 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centro Tauragės filialui (toliau – ir Teritorinis registratorius) pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – gręžtinį šulinį vandeniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir A. B. nuosavybės teises į jį; kartu su prašymu pateikė 2019 m. vasario 20 d. deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, 2006 m. birželio 30 d. gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasą ir 2019 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylą; Teritorinis registratorius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) A. B. 2019 m. vasario 21 d. prašymą patenkino.

46. Dėl su Sprendimo priėmimu susijusių reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė: į Teritorinį registratorių 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi V. B. su prašymu išregistruoti A. B. nuosavybės teises ir įregistruoti jo nuosavybės teises į šį statinį; kartu su prašymu pateikė 2019 m. vasario 26 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (7)-1.7-1124 „Dėl gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko“, kuriame nurodyta, kad Žemės gelmių registro tvarkytojas, remdamasis V. B. 2019 m. vasario 8 d. prašymu, pridedamais dokumentais ir Žemės gelmių registro nuostatų 16.4 punktu, Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių 38 ir 40 punktais, Žemės gelmių registro gręžinių dalyje įrašė duomenis apie naują gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, t. y. įrašė, kad „nuo 2013-02-20 gręžinio savininkas yra V. B.“; 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003 (joje nurodyta, kad gręžinio su vandens tiekimu pardavėjas yra ūkininkas A. B., pirkėjas – ūkininkas V. B., kaina – 20 000 Lt).

47. Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti A. B. nuosavybės teises ir įregistruoti jo nuosavybės teises į Gręžinį, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina A. B. nuosavybės teisių pasibaigimo ir pareiškėjo nuosavybės teisių į statinį atsiradimo.

48. Pareiškėjas Komisijai pateikė papildomą (Teritoriniam registratoriui kartu su 2019 m. vasario 28 d. prašymu neteiktą) dokumentą – gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasą, kuriame įrašyti nauji duomenys, t. y. 2019 m. vasario 15 d. Gręžinio pase padarytas įrašas, kad nuo 2013 m. vasario 20 d. Gręžinio savininkas yra V. B.

49. Komisija paliko galioti Sprendimą. Komisijos sprendime nurodyta: remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 9 punktu, turėjo būti pateiktas juose numatytas dokumentas – Žemės gelmių registro, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Geologijos tarnyba, dokumentas, patvirtinantis gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre ir jo savininko duomenis; A. B. surašyta 2019 m. vasario 20 d. deklaracija yra dokumentas, patvirtinantis Gręžinio, kaip nekilnojamojo daikto, suformavimo teisėtumą; CK 1.74 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, pareiškėjo pateikta PVM sąskaita faktūra šios formos neatitinka, todėl, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktu, pareiškėjo nuosavybės teisės į Gręžinį negalėjo būti įregistruotos.

50. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

V. 51. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. liepos 1 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

52. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

53. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

54. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai) nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: <...> 7) rašytiniai sandoriai; <...> 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; <...>.

55. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus) nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: <...> 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; <...>.

56. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2001 punkto redakcija) nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip.

57. Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. liepos 1 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

VI. 58. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad iki Sprendimo priėmimo Gręžinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, kaip tai yra suprantama pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnį. Iki Sprendimo priėmimo ir Sprendimo priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. B. daiktinės teisės (nuosavybės teisės) į nekilnojamąjį daiktą – Gręžinį. A. B. daiktinės teisės į Gręžinį įregistruotos jo surašytos ir pateiktos Registro tvarkytojui 2019 m. vasario 20 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą pagrindu.

59. Esant nurodytoms aplinkybėms dėl suformuoto ir įregistruoto Gręžinio Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo daikto, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos, kaip tai yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punkte ir CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šis pagrindas buvo pakankamas netenkinti pareiškėjo prašymo, nes nagrinėjamu atveju nekyla abejonė, kad nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Be to, Sprendime ir Komisijos sprendime teisingai papildomai akcentuota, kad kreipiantis į Teritorinį registratorių su prašymu nebuvo pateikti ir duomenys iš kitų registrų (nagrinėjamu atveju – Žemės gelmių registro).

60. Pareiškėjas, kreipdamasis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, nesuformulavo jokių reikalavimų, kuriais būtų ginčijamas Gręžinio, kaip nekilnojamojo daikto, suformavimo teisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai akcentavo, kad dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikta ginčijama daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (gręžtinį šulinį vandeniui) registracija, nėra panaikinti ir byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai būtų pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8-2015, priimtą byloje E. B. v. K. B. ir kt., 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101-2014, priimtą byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „VERATRUM“, 2013 m. liepos 16 d. nutartį T-83-2013, priimtą byloje UAB „Ramunėlė“ ir kt. v. UAB „Šiaulių lyra“).

61. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai akcentavo, kad pareiškėjas Gręžinį galimai įsigijo iš A. B. 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0003 pagrindu ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla (proceso Nr. 2-36-3-01086-2018-0) pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto nustatymo (vandens gręžinio aptarnavimui) ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovams A. B. ir T. B. dėl nuosavybės teisių pripažinimo į vandens gręžinį, t. y. yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių teisinio pagrindo.

62. Taigi tarp pareiškėjo ir A. B. (taip pat kitų fizinių asmenų) kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į Gręžinį, kuris turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi kompetencijos spręsti privačių turtinio pobūdžio ginčų, tokia veikla būtų visiškai nesuderinama su jo kompetencija, apibrėžta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje ir kitose normose.

63. Minėta, kad civilinėje byloje spręstinas ir reikalavimas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo. Vien Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų ar veiksmų teisėtumo vertinimas darant įrašą deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, neišsprendžia pareiškėjo keliamų byloje klausimų, nes pagal susiformavusią teismų praktiką deklaracija turi būti ginčijama kaip sandoris civilinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl Gręžinio, kaip nekilnojamojo daikto, suformavimo klausimų (ar tai yra statinys, ar gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre kaip statinys) priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes šie klausimai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama administracine byla. Dėl nurodytų motyvų, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje ir Geologijos tarnybos procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai, jog Gręžinys negali būti laikomas statiniu.

64. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta pastaba, kad pareiškėjas nebepalaiko skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jog V. B. yra Gręžinio savininkas, neturi reikšmės nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimui. Minėta, kad pareiškėjas, kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Gręžinį. Administracinis teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą, buvusį jo priėmimo metu (ABTĮ 3 str.), administracinis teismas negali priimti administracinio sprendimo, tai yra viešojo administravimo subjekto kompetencija. Taigi esminę reikšmę administracinės bylos išsprendimui turi tai, kaip klausimo nagrinėjimo dalykas buvo apibrėžtas kreipiantis į viešojo administravimo subjektą, o ne kreipiantis į administracinį teismą, kuriame nėra pradedamas klausimo nagrinėjimas, tačiau tęsiamas institucijoje pradėto klausimo nagrinėjimas ir vertinamas priimto sprendimo teisėtumas.

65. Nepatenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

66. Šiuo teismo baigiamuoju teisės aktu yra apginamos trečiojo suinteresuoto asmens A. B. teisės ir atsiliepime prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra duomenų apie šio asmens apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl nėra pagrindo priteisti tokias išlaidas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius