Legislator Case Law & Legislation
4029b919-5b68-4ea7-91b3-22ae87e02dcb AI generated

4029b919-5b68-4ea7-91b3-22ae87e02dcb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4029b919-5b68-4ea7-91b3-22ae87e02dcb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Gintaro Pečiulio, Antano Rudzinsko ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-697-569/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieÅ¡kinį atsakovei Å iaulių miesto savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos pripažinimo neteisėta.

Legislator headnote

AI generated

4029b919-5b68-4ea7-91b3-22ae87e02dcb · Lietuvos apeliacinis teismas: Nors ieÅ¡kinyje UAB „Versina“ prašė pripažinti Pirkimo sÄ lygų 18.10 punktÄ neteisėtu ir jį panaikinti, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neginčijo nurodyto punkto reikalavimo, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 5 metus) turi bÅ«ti tinkamai įvykdęs bent vienÄ negyvenamųjų pastatų statybos ir /ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4 mln.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-964-407/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00167-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.5                                                                              (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Gintaro Pečiulio, Antano Rudzinsko ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-697-569/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieÅ¡kinį atsakovei Å iaulių miesto savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos pripažinimo neteisėta.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti Å iaulių kultÅ«ros centro pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus, (toliau – Pirkimas, Konkursas) sÄ lygų 18.10 punktÄ , nutraukti PirkimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Patikslinusi Pirkimo sÄ lygas, perkančioji organizacija jų 18.10 punkte nustatė minimalų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimÄ : ,,Tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 5 metus) turi bÅ«ti tinkamai įvykdęs bent vienÄ negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4 mln.

Eur su PVM. Ä®rodymui pateikti statytojo (užsakovo), kurio sÄ voka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymÄ (patvirtintÄ statytojo arba jo įgalioto asmens paraÅ¡u ir įmonės antspaudu, jei turi) apie įvykdytÄ sutartį, kurioje nurodyta sutarties vertė, objekto pavadinimas, darbų atlikimo vieta, data, atlikti darbai ir informacija, ar tiekėjas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, darbai buvo atlikti kokybiÅ¡kai, pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimÄ , reikalavimus ir laiku užbaigti“.

Atsakyme į paklausimÄ perkančioji organizacija patvirtino, jog pagal nurodytÄ Pirkimo sÄ lygų nuostatÄ pasiÅ«lymus Pirkimui gali teikti tik tie tiekėjai, kurie profesinę patirtį yra įgiję generalinio rangovo statusu ir gali pateikti statytojo (užsakovo) pažymÄ .IeÅ¡kovė nurodė siekianti dalyvauti ginčo Pirkime, turinti teisę atlikti Pirkimu siekiamus įsigyti darbus bei Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkte nustatytÄ profesinę patirtį, t. y. yra įvykdžiusi daugiau nei vienÄ negyvenamųjų pastatų (viso pastato su infrastruktÅ«ra) statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4 mln.

Eur su PVM, tačiau jos profesinė patirtis įgyta ne generalinės rangovės statusu, t. y. ne pagal tiesiogines rangos sutartis su statytojais (užsakovais), kurių vardu buvo iÅ¡duoti statybos darbų leidimai. IeÅ¡kovė nurodytos vertės statybos darbus atliko subrangos pagrindu ir sutartis dėl atitinkamų darbų atlikimo sudarė su generaliniais rangovais, jos nesiejo tiesioginiai teisiniai santykiai su statytojais (užsakovais). Perkančioji organizacija ginčo reikalavimÄ motyvuoja tuo, kad subrangovai atlieka (gali atlikti) tik dalį darbų, o subrangovo profesinis pajėgumas, atsakomybė už rezultatÄ galutinio rezultato gavėjo – statytojo (užsakovo), atžvilgiu nėra lygiaverčiai generalinio rangovo profesiniam pajėgumui ir atsakomybei už rezultatÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, subrangos sutarčių pagrindais gali ir bÅ«na atliekami tokios pat apimties darbai, kokių reikalauja atsakovė. Esminis Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto kriterijus yra įvykdytų sutarčių (atliktų darbų) vertė. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ rangovu laikomas tiek generalinis rangovas, tiek subrangovas, pagal teisės aktus jiems taikoma absoliučiai tokia pati atsakomybė. Taigi perkančioji organizacija realiai nepagrindė savo argumentų dėl generalinio rangovo profesinio pajėgumo, neįrodė ginčo Pirkimo sÄ lygos proporcingumo Pirkimo objektui.Perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto reikalavimu diskriminuoja pajėgius tiekėjus ir riboja konkurencijÄ , nes sudaromos sÄ lygos konkuruoti dėl Pirkimo objekto iÅ¡skirtinai tik tiems tiekėjams, kurie turėjo tiesiogines rangos sutartis su statytojais, o tiekėjai, nors ir pajėgÅ«s bei sukaupę reikalaujamÄ profesinę patirtį (įvykdytų sutarčių apimtimi), tačiau veikę kaip subrangovai, yra eliminuojami iÅ¡ varžymosi. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto dalį „Įrodymui pateikti statytojo (užsakovo), kurio sÄ voka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymÄ (patvirtintÄ statytojo arba jo įgalioto asmens paraÅ¡u ir įmonės antspaudu, jei turi) apie įvykdytÄ sutartį, kurioje nurodyta sutarties vertė, objekto pavadinimas, darbų atlikimo vieta, data, atlikti darbai ir informacija, ar tiekėjas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, darbai buvo atlikti kokybiÅ¡kai, pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimÄ , reikalavimus ir laiku užbaigti“ neteisėta, jÄ panaikino ir nutraukė PirkimÄ ; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 717 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Ginčui iÅ¡spręsti teismas rėmėsi VPÄ® (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 32, 36 straipsnių nuostatomis, Statybos įstatymo 2 straipsniu, CK 6.650 straipsniu, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais 2011m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011.Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija ginčo Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto reikalavimu siekia, jog pasiÅ«lymus Pirkimui pateiktų tik tiek tiekėjai, kurie vykdydami statybos darbus veikė kaip generaliniai rangovai ir buvo sudarę tiesioginę rangos sutartį su statytoju (užsakovu).

Tokį reikalavimÄ perkančioji organizacija motyvuoja siekiu įsitikinti, kad pasiÅ«lymÄ teikiantis tiekėjas turi patirties ir gebėjimų bÅ«ti generaliniu rangovu, tinkamai valdyti statybos procesus, spręsti organizacinius subrangovų darbo klausimus bei atsakyti už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir užtikrinti normatyvinę kokybę bei prisiimti atsakomybę ir garantinius įsipareigojimus dėl jo paties ir subrangovų vykdytų darbų. Remdamasis CK 6.650 straipsniu, teismas sprendė, kad nėra skirtumų tarp rangovo atsakomybės prieÅ¡ generalinį rangovÄ , ir generalinio rangovo – prieÅ¡ užsakovÄ , todėl atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus perkančiosios organizacijos argumentus, kad subrangovo profesinis pajėgumas skiriasi nuo generalinio rangovo profesinio pajėgumo.

Subrangovo profesinis pajėgumas gali bÅ«ti didesnis už generalinio rangovo. Kadangi subrangovas už nekokybiÅ¡kai atliktus darbus atsako generaliniam rangovui, nėra pagrindo teigti, kad generaliniam rangovui tenka dviguba atsakomybė ir už savo, ir už subrangovų atliktus darbus. Generaliniam rangovui tapus nemokiam, užsakovas nėra apsaugotas, kad darbai bus atlikti ir defektai taisomi visÄ garantinį laikotarpį vien dėl, kad jis yra įvykdęs sutartį kaip generalinis rangovas. Rangos teisiniai santykiai yra daugialypiai.

Kuomet atliekami sudėtingi, didelės apimties objektų statybos darbai paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkte nustatytos vertės darbus yra atlikusi ne kaip generalinis rangovas, o kaip subrangovas, nereiÅ¡kia, kad jos pajėgumas ir pasirengimas tinkamai atlikti Pirkimo objektÄ sudarančius darbus yra prastesnis.

Teismas sprendė, kad darbų atlikimas generalinio rangovo statuse neįrodo nei tiekėjo organizacinių gebėjimų, nei užtikrina jo atliktų darbų kokybės.  Teismas sutiko su byloje iÅ¡vadÄ pateikusios Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pozicija, kad VPÄ® 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei VPT direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintų Tiekėjų kvalifikacinio vertinimo metodinių rekomendacijų 20.1, 25.1 punktai leidžia tiekėjams savo profesinę patirtį pagrįsti asmenų, kurie tiekėjų atžvilgiu veikė ir vykdė atitinkamų darbų užsakovo funkcijas, pažymomis (tų asmenų pažymomis, kurie turėjo sutartinius santykius su tiekėju kaip paslaugų teikėju ar statybos darbų rangovu).

Konkurencijos ribojimas yra pateisinamas ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifine paskirtimi, tačiau ginčo atveju perkančioji organizacija tokių argumentų nenurodė ir Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas atmetė perkančiosios organizacijos argumentus dėl nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovės elgesio, kadangi pastaroji pateikė pasiÅ«lymÄ kitame vieÅ¡ajame pirkime su analogiÅ¡ku ginčo Pirkimo sÄ lygų reikalavimu. Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, ar VPÄ® prieÅ¡taraujančias sÄ lygas ginčytų ieÅ¡kovė, ar kitas subjektas, nustačius jų neatitikimÄ VPÄ® nuostatoms, Pirkimo sÄ lygos bÅ«tų naikinamos.

Nors ieÅ¡kinyje UAB „Versina“ prašė pripažinti Pirkimo sÄ lygų 18.10 punktÄ neteisėtu ir jį panaikinti, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neginčijo nurodyto punkto reikalavimo, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 5 metus) turi bÅ«ti tinkamai įvykdęs bent vienÄ negyvenamųjų pastatų statybos ir /ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4 mln.

Eur su PVM, todėl patenkinęs ieÅ¡kinį panaikinto tik aptariamo punkto reikalavimÄ Ä¯rodymui pateikti statytojo (užsakovo), kurio sÄ voka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymÄ apie įvykdytÄ sutartį, kurioje nurodyta sutarties vertė, objekto pavadinimas, darbų atlikimo vieta, data, atlikti darbai ir informacija, ar tiekėjas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, darbai buvo atlikti kokybiÅ¡kai, pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimÄ , reikalavimus ir laiku užbaigti.

  Pripažinęs ginčo Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto dalį neteisėta, teismas nutraukė PirkimÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė – Å iaulių miesto savivaldybės administracija, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti įrodymus, kad jie turi generalinio rangovo patirtį.

Procesiniuose dokumentuose perkančioji organizacija tik akcentavo generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybės skirtumus. Ginčo Pirkimo sÄ lygų reikalavimu perkančioji organizacija siekia įsitikinti, kad pasiÅ«lymÄ teikiantis tiekėjas turi patirties ir gebėjimų tinkamai valdyti statybos procesus, spręsti organizacinius darbo klausimus bei atsakyti už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir užtikrinti normatyvinę kokybę bei prisiimti atsakomybę ir garantinius įsipareigojimus dėl jo paties ir subrangovų vykdytų darbų.PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyta jokių iÅ¡vestinių reikalavimų.

Pagal ginčo Pirkimo sÄ lygų reikalavimÄ tiekėjai turi pateikti tik pažymÄ iÅ¡ statytojo (užsakovo), nepriklausomai nuo to kokiame statuse tiekėjas atliko Å¡iuos darbus, t. y. ar kaip generalinis rangovas, ar kaip rangovas, ar kaip subrangovas. Taigi tiekėjų galimybė dalyvauti Pirkime nebuvo apribota.Rangovas kartu su kitais statybos dalyviais atsako užsakovui už statinio sugriuvimÄ ir tuo padarytÄ Å¾alÄ , jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto.

Rangovui taip pat nustatyta atsakomybė prieÅ¡ užsakovÄ už subrangovų veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad net jeigu generalinis rangovas perduoda visas savo teises ir įsipareigojimus subrangovui, jis visiÅ¡kos atsakomybės neperduoda subrangovui, nes toks perdavimas neatitiktų generalinio subrangovo teisinės padėties statybos rangos teisiniame santykyje. Generaliniam rangovui iÅ¡lieka atsakomybė prieÅ¡ užsakovÄ ir kitus asmenis visÄ statybos laikÄ nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių ir pareigų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2004).Siekiant užtikrinti savalaikį projekto įgyvendinimÄ ir Europos SÄ jungos fondų lėšų panaudojimÄ perkančiajai organizacijai labai svarbi informacija apie rangovo vėlavimus, statybos darbų trÅ«kumus, parengto projekto trÅ«kumus, darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ statiniui, užsakovo ir trečiųjų asmenų turtui.

Dėl to tik statytojo (užsakovo), kuris yra galutinio rezultato gavėjas, atsiliepimas įrodo rangovo patikimumÄ . Rangovas, kaip subrangovo užsakovas, nėra galutinio rezultato gavėjas ir, kaip rodo praktika, dažnai bÅ«na susijusios įmonės, todėl objektyviÄ informacijÄ , manytina, gali pateikti tik statytojas (užsakovas), kuris atitinkamoje pažymoje gali nurodyti kaip savo įsipareigojimus įvykdė tiek rangovas, tiek rangovo subrangovas.Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl prieÅ¡taringos VPT pozicijos Å¡ioje byloje.

Pati VPT, atlikusi patikrinimÄ ir nurodžiusi ginčo PirkimÄ vykdyti pagal nustatytas sÄ lygas, byloje pateikė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . VPT nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija neturėtų riboti galimybės tiekėjams varžytis dėl pirkimo objekto, jeigu jų profesinė rangos sutarčių įvykdymo patirtis yra lygiavertė ir neturėtų susiaurinti tiekėjų galimybės pagrįsti savo profesinę patirtį darbų rezultatus priėmusių užsakovų (iÅ¡imtinai tik perkančiųjų organizacijų) pažymomis.

Ginčo atveju perkančioji organizacija nesusiaurino tiekėjų galimybės pagrįsti savo profesinę patirtį, nes statytojas (užsakovas) gali bÅ«ti ne tik perkančioji organizacija, bet ir privatus juridinis ar fizinis asmuo. Sutartis tarp rangovo ir subrangovo nėra lygiavertė sutarčiai tarp statytojo (užsakovo) ir statybos rangovo.VPT yra parengusi Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos projektÄ , kurios 16.1.3 punktas nustato, kad tiekėjai kaip kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus turės pateikti pirkimų vykdytojų pažymas apie darbų vertę, atlikimÄ bei kokybę.

Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstos abejones dėl VPT Å¡ioje byloje pateiktos iÅ¡vados, nes iÅ¡ paminėtos metodikos nuostatos matyti, kad analogiÅ¡kas ginčo Pirkimo sÄ lygai reikalavimas yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės galimo nesÄ Å¾iningumo. Atsakovė Å¡iuo metu yra paskelbusi vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kuriuo siekia įsigyti kultÅ«ros paskirties pastato koncertinės salės rekonstrukcijos darbus, su analogiÅ¡ku reikalavimu dėl statytojo (užsakovo) pažymos apie atliktus darbus pateikimo, skiriasi tik reikalavimas dėl įvykdytų darbų vertės. IeÅ¡kovė, pateikusi pasiÅ«lymÄ nurodytame vieÅ¡ajame pirkime, tokio paties reikalavimo neginčija.

Taigi vienu atveju identiÅ¡kos vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, ieÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡tarauja įstatymui, kitu atveju – ne. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti apie UAB „Versina“ nesÄ Å¾iningumÄ . Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nėra tinkamai įvykdžiusi bent vienos negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutarties, kurios vertė ne mažesnė kaip 4 mln. Eur su PVM, dėl ko siekia savo naudai pakeisti Pirkimo sÄ lygas, sumažinant nustatytus reikalavimus, arba nutraukti PirkimÄ .

IeÅ¡kovė – UAB „Versina“, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nors ginčo Pirkimo sÄ lygų reikalavime nėra expressis verbis paminėtas tiekėjo, kaip generalinio rangovo, statusas, tačiau įvertinus Statybos įstatyme nustatytÄ statytojo (užsakovo) sampratÄ , aiÅ¡ku, kad reikalaujamÄ pažymÄ galės pateikti tik tiek rangovai, kurie turėjo tiesiogines sutartis su statytojais ir jų atžvilgiu užsakovo funkcijas vykdė tik statytojas.

Tokie rangovai kvalifikuotini generaliniais rangovais (CK 6.650 str.). Kiti tiekėjai, kurie, nors ir atlikę 4 mln. Eur vertės darbus, tačiau veikę ne kaip generaliniai rangovai, o kaip subrangovai, negalės pateikti statytojo pažymos, nes neturi jokių sutartinių santykių su statytoju, dėl ko pastarasis negalės patvirtinti nei darbų atlikimo vertės, nei kitų aplinkybių.Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto reikalavimo sampratÄ patvirtino pati perkančioji organizacija sprendime atmesti ieÅ¡kovės pretenzijÄ , taip pat atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Taigi akivaizdu, kad ginčo Pirkimo sÄ lygų punktas nesudarė galimybės tiekėjams, įgijusiems reikiamÄ patirtį, jÄ pagrįsti kitų asmenų, kurie prieÅ¡ juos vykdė užsakovo funkcijas, pažymomis. Byloje iÅ¡vadÄ pateikusi VPT aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė, kad jokie patirties įrodinėjimo ribojimai negalimi.IÅ¡ skundo argumentų sunku suprasti perkančiosios organizacijos pozicijÄ , kas jai yra aktualu, t. y. ar tai, kad tiekėjas turi reikiamos vertės darbų sutarties įvykdymo patirtį, ar su kuo tiekėjas buvo sudaręs reikiamos darbų vertės sutartį, ar koks asmuo turi pateikti pažymÄ /įrodymÄ dėl darbų atlikimo.

TeisiÅ¡kai nepagrįstas skundo argumentas, kad nepriklausomai nuo to kokiame statuse tiekėjas atliko darbus, jis neva gali gauti pažymÄ iÅ¡ statytojo (užsakovo). PažymÄ rangovui apie įvykdytÄ sutartį (vertė, terminai, atlikimo aplinkybės etc.) gali iÅ¡duoti tik užsakovo funkcijas rangovo atžvilgiu vykdęs asmuo, t. y. kita sutarties Å¡alis.Skunde atsakovė teigia, kad teismas nepasisakė dėl prieÅ¡taringų VPT veiksmų, tačiau Å¡ių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais ir nenurodo, kokius bÅ«tent konkrečius VPT veiksmus, kurie galėtų lemti pastarosios pozicijos pagrįstumÄ , atsakovė turėjo omenyje.

Skundo argumentai, kad ieškovė negali pateikti 4 mln. Eur vertės darbų sutarties įvykdymo patirtį įrodančių dokumentų, grindžiami tik subjektyviais perkančiosios organizacijos samprotavimais ir prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 4238 str. 2 d.). Dėl faktinių aplinkybiųByloje nustatyta, kad atsakovė – Å iaulių miesto savivaldybės administracija, supaprastinto atviro konkurso bÅ«du vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kuriuo siekė įsigyti Å iaulių kultÅ«ros centro pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Pirkimo sÄ lygose, be kita ko, perkančioji organizacija nustatė minimalų reikalavimÄ tiekėjų kvalifikacijai – per pastaruosius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 5 metus) bÅ«ti tinkamai įvykdžius bent vienÄ negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 4 mln.

Eur su PVM; atitikimÄ Å¡iam kvalifikacijos reikalavimui tiekėjas turi įrodyti pateikdamas statytojo (užsakovo), kurio sÄ voka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymÄ su atitinkamais duomenimis apie įvykdytÄ sutartį (Pirkimo sÄ lygų 18.10 p.). IeÅ¡kovė UAB „Versina“ inicijavo nurodytos Pirkimo sÄ lygos teisėtumo peržiÅ«ros procedÅ«rÄ â€“ prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti įpareigojimÄ pateikti iÅ¡imtinai tik statytojo (užsakovo) pažymÄ apie tiekėjo kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto reikalavimui.

IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad ginčo reikalavimu perkančioji organizacija diskriminuoja pajėgius tiekėjus ir riboja konkurencijÄ , nes sudaromos sÄ lygos konkuruoti dėl Pirkimo objekto iÅ¡skirtinai tik tiems tiekėjams, kurie turėjo tiesiogines rangos sutartis su statytojais (generaliniai rangovai), o tiekėjai, nors ir pajėgÅ«s bei sukaupę reikalaujamÄ profesinę patirtį (įvykdytų sutarčių apimtimi), tačiau veikę kaip subrangovai, yra eliminuojami iÅ¡ varžymosi. Skundžiamu sprendimu teismas iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto reikalavimÄ pateikti tik statytojo (užsakovo) pagal Statybų įstatymÄ pažymÄ pripažino neteisėtu ir nutraukė PirkimÄ .Dėl skundo argumentųNesutikimÄ su skundžiamu sprendimu Å iaulių miesto savivaldybės administracija pirmiausia grindžia tuo, kad Pirkimo sÄ lygose nebuvo reikalaujama pateikti generalinio rangovo patirties įrodymų.

Pagal ginčo reikalavimÄ tiekėjas turi pateikti tik pažymÄ iÅ¡ statytojo (užsakovo), nepriklausomai nuo to, kokiame statuse (generalinio rangovo ar subrangovo) tiekėjas atliko negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį. Kolegija tokiai apeliantės pozicijai nepritaria. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek Å¡ių santykių dalyviai pirkimo procedÅ«rų metu turėtų pirkimo sÄ lygas aiÅ¡kinti ir taikyti sistemiÅ¡kai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiÅ¡kinimo metodo, atsižvelgti į tikrÄ jÄ perkančiosios organizacijos valiÄ bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus) (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).Nagrinėjamu atveju kolegija nekvestionuoja, kad reikalavimas bÅ«ti įvykdžiusiam Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkte nustatytos apimties statybos darbų sutartį tik kaip generaliniam rangovui expressis verbis nei ginčo, nei kitose Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatytas.

Kita vertus, visapusiÅ¡kas Pirkimo sÄ lygų vertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad perkančiajai organizacijai yra priimtina kita nei generalinio rangovo patirtis įrodinėjant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkto reikalavimui. Kaip minėta, pagal Pirkimo sÄ lygų 18.10 punktÄ Ä¯rodymui, kad per savo veiklos laikotarpį yra įvykdęs bent vienÄ negyvenamųjų patalpų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 4 mln.

Eur su PVM, tiekėjas turi pateikti statytojo (užsakovo), kurio sÄ voka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymÄ . Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte apibrėžta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuris investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Paminėtos teisės normos ir Statybos įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio statytojo teises ir pareigas, pagrindu spręstina, kad statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo prasme yra asmuo, kuriam iÅ¡duotas statybų leidimas ir kuris atitinka kitas Å¡io įstatymo nustatytas sÄ lygas.

Tuo tarpu CK 6.650 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus). Tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.650 str. 3 d.). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikÅ¡ti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iÅ¡ jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.).

Ä®vertinus aptartas teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad subrangovo ir statytojo (užsakovo) Statybos įstatymo prasme paprastai tiesiogiai nesieja teisiniai rangos santykiai, todėl pastarasis nėra subjektas, galintis iÅ¡duoti subrangovui ginčo Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkte nustatytÄ pažymÄ . Tokį dokumentÄ statytojas (užsakovas) galėtų iÅ¡duoti tik generaliniam rangovui, su kuriuo jį sieja tiesioginiai rangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo reikalavimu dėl statytojo (užsakovo) pagal Statybos įstatymÄ pažymos pateikimo yra apribojamos tiekėjų kvalifikacijos įrodinėjimo galimybės, t. y. pasiÅ«lymus Pirkimui gali pateikti tik generalinio rangovo statusu įvykdę Pirkimo sÄ lygų 18.10 punkte nustatytos apimties darbus tiekėjai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos atsakymas į ieÅ¡kovės pretenzijÄ bei atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai, kad ginčo Pirkimo sÄ lygų reikalavimu ji siekia įsitikinti tiekėjo patirtimi bei sugebėjimais bÅ«ti generaliniu rangovu, tinkamai valdyti statybos procesus, spręsti organizacinius subrangovų darbo klausimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡ios nutarties 21 punkte aptartas tiekėjo patirties įrodinėjimo ribojimas neteisėtas ir nepagrįstas.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas pateikti atitinkamÄ kvalifikacijÄ pagrindžiantį dokumentÄ yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra iÅ¡vestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sÄ lygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkanti Å¡io iÅ¡vestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iÅ¡ principo gali bÅ«ti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. lapkričio 24d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).Be to, apeliantė neįrodė generalinio rangovo statuso sureikÅ¡minimo pagrįstumo, t. y. nepagrindė subrangovo ir generalinio rangovo profesinio pajėgumo skirtumų.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir skundo argumentas, kad generalinis rangovas statytojui (užsakovui) atsako už subrangovo prievoles, nes tokia atsakomybės forma niekuo nesiskiria nuo bendrosios prievolių vykdymo sÄ lygos, kad skolininkas, vykdydamas prievolę ir pasinaudojęs kitų asmenų pagalba, už Å¡ių asmenų veiksmus atsako kaip už savo (CK 6.38 str. 4 d.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbų atlikimas generalinio rangovo statuse neįrodo nei tiekėjo organizacinių gebėjimų, nei užtikrina jo atliktų darbų kokybės. Ginčo Pirkimo objektÄ sudarančius darbus atliekant tik generalinio rangovo patirtį turinčiam tiekėjui, užsakovo – perkančiosios organizacijos, interesai dėl tinkamo darbų atlikimo, defektų iÅ¡taisymo per garantinį laikotarpį etc. nebus apsaugoti labiau, nei nurodytus darbus atliekant subrangovo patirtį turinčiam tiekėjui.

Atmestinas iÅ¡imtinai apeliantės samprotavimais paremtas skundo argumentas, kad objektyviÄ informacijÄ apie tiekėjo įvykdytus statybos rangos darbus galėtų pateikti statytojas (užsakovas), t. y. galutinis darbų rezultato gavėjas. Skunde apeliuojama ir į prieÅ¡taringus VPT veiksmus. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nurodyta institucija, leidusi vykdyti ginčo PirkimÄ , bylos nagrinėjimo metu pateikė nurodytiems veiksmams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ .Pirma, byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent ginčo Pirkimo sÄ lygų reikalavimas bÅ«tų buvęs vertinamas VPT, kad pastaroji bÅ«tų sprendusi, jog toks reikalavimas nepagrįstai neriboja tiekėjų konkurencijos.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad VPT veiksmai neatitinka Å¡ioje byloje pateiktos iÅ¡vados, jog tiekėjų profesinė patirtis turėtų bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktÄ , ar tiekėjas yra įvykdęs perkančiosios organizacijos pageidaujamos apimties darbų sutartį ir įrodant šį faktÄ remiantis darbo rezultatÄ priėmusio subjekto/užsakovo pažyma, nevertinant to, ar jis veikė kaip generalinis rangovas, ar kaip subrangovas.Antra, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicija byloje teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu bei objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 185 str.).

Skundžiamas sprendimas priimtas teismui visapusiÅ¡kai įvertinus ne tik VPT iÅ¡vadÄ , bet ir kitus bylos duomenis.Pagrindo nesiremti byloje pateikti VPT iÅ¡vada nesudaro ir skundo argumentas, kad pagal Å¡ios institucijos naujai parengto Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos projekto 16.1.3 punktÄ tiekėjai kaip kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus privalės pateikti pirkimų vykdytojų pažymas apie darbų vertę, jų atlikimÄ bei kokybę. Teismas, vertindamas aptariamÄ Ä¯rodymÄ , neprivalėjo remtis įstatymo leidėjo nepatvirtinto teisės akto projekto nuostatomis, tuo labiau, kad jos neprieÅ¡tarauja Å¡ioje byloje pateiktai VPT iÅ¡vadai.

Nurodytas teisės akto projekto punktas nenustato, kad tiekėjas savo kvalifikacijai pagrįsti turės pateikti iÅ¡imtinai pirkimų vykdytojų pažymas; jei gavėjas buvo pirkimo vykdytojas, pateikiama jo patvirtina pažyma, jei gavėjas – ne pirkimo vykdytojas – jo pažyma, o jos nesant – kandidato ar dalyvio deklaracija.Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės galimo nesÄ Å¾iningumo ir piktnaudžiavimo, kadangi ji yra pateikusi pasiÅ«lymÄ kitame apeliantės vykdomame vieÅ¡ajame pirkime su analogiÅ¡ku ginčo Pirkimo sÄ lygų reikalavimu, kurio neginčija.

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas atmetė nurodytus argumentus, motyvuodamas tuo, kad akcentuojami ieÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti ginčo Pirkimo sÄ lygų teisėtumo vertinimo kriterijus. Kolegija sutinka su tokia teismo pozicija. Apeliantės nesutikimas su skundžiamo sprendimo motyvais nesudaro pagrindo apeliuoti į sprendimo motyvacijos stokÄ . Ä® esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųNetenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė UAB „Versina“ įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sÄ skaita už teisines paslaugas, teisinių paslaugų ataskaita ir mokėjimo nurodymas) įrodo, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 98 str.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Versina“ (j. a. k. 180346182) iÅ¡ atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 490 Eur (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Gintaras Pečiulis                                                                                                                                   Antanas Rudzinskas                                                                                                                                   Vigintas Višinskis