4027dc04-e08f-4503-b940-8184e0dbf6db · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2055-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02239-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.2; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, RÅ«tos Palubinskaitės ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-802/2017 pagal ieÅ¡kovės D.

Š. ieškinį atsakovams antstolei A. L., akcinei bendrovei DNB bankas, uždarajai akcinei bendrovei ,,Intractus“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Tadesa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Investicijų ir verslo garantijos“ dėl turto perdavimo išieškotojui aktų, turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl turto vertės, pripažįstant turto perdavimo išieškotojui aktus negaliojančiais.Ieškovė D.

Š., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1) pripažinti negaliojančiais atsakovės antstolės A. L. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus Nr. 303/2012, kuriais iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DnB bankui buvo perduoti trys ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausę žemės sklypai, už itin maÅ¾Ä kainÄ ;

2) pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. 13 bei priėmimo perdavimo aktÄ , kuriais AB DnB bankas minėtÄ turtÄ perleido ir perdavė nuosavybėn UAB ,,Intractus“, taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir priteisti jai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė už suteiktÄ kreditÄ Ä¯sigijo sklypus, į juos investavo (vežė skaldÄ , įrenginėjo aikÅ¡telę, statė tvorÄ ), siekė atlikti pagerinimus, skirtus verslui vykdyti.

Jai nepajėgiant iÅ¡mokėti kredito, bankas siekia perimti sklypus už tokiÄ kainÄ , tarsi į juos nebÅ«tų investuota, o likusiÄ skolÄ palikti mokėti ieÅ¡kovei. Be netinkamo turto įvertinimo, antstolė padarė eilę kitų pažeidimų, atliko vykdymo veiksmus galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, buvo nuolat pažeidinėjami terminai, tenkinami tik banko praÅ¡ymai ir ginami tik jo interesai. Neįvykus varžytynėms, bankui buvo leidžiama ilgai spręsti, antrosios varžytynės apskritai paskelbtos nebuvo.

Be to, turtas iÅ¡ieÅ¡kotojui perduotas po daugiau nei metų laiko nuo jo pradinio įkainojimo, kai pagal įstatymÄ jis turi bÅ«ti realizuotas pagal tuo metu rinkoje galiojančias kainas. Tuo tarpu turto perleidimo sandoris UAB „Intractus“ yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas, sudarytas tarp susijusių asmenų dėl ginčo turto dar neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės.Atsakovė antstolė A. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad turtas buvo perduotas už tinkamÄ kainÄ . Skolininkė (ieÅ¡kovė), įkainojus turtÄ rinkos vertėmis, buvo pasyvi ir savo nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė.

Jos skundai dėl antstolio veiksmų, ginčijant įvertinimus, yra iÅ¡nagrinėti ir dėl jų priimti galutiniai sprendimai atsakovės skundus atmesti. Nustatytos aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaip prejudiciniai faktai, tačiau nepaisant to byloje vėl analizuojamos aplinkybės, dėl kurių teismai jau yra pasisakę.Atsakovės AB DnB bankas ir UAB ,,Intractus” su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad reikia vadovautis įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Turtas rinkoje nebuvo paklausus ir vien tai sudarė pagrindÄ spręsti, kad turtas įkainotas tinkamai.

Nors žemės sklypuose registruoti pastatai, tačiau faktiÅ¡kai jų nėra, tvora ir aikÅ¡telė nėra registruotos. Ekspertė pripažino, kad automobilių aikÅ¡telės ir trinkelių nėra. Atlikti darbai nėra aiÅ¡kiai iÅ¡matuoti, pagerinimai nėra įregistruoti. UAB ,,Negrita“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje kaip pagerinimai nurodytos vaizdo stebėjimo kameros, automatinė parkavimo sistema, kurie yra kilnojamieji daiktai, todėl reikia vadovautis tik ta ekspertizės dalimi, kurioje nurodyta žemės sklypų vertė, kuri yra netgi mažesnė už tÄ vertę, kuria žemės sklypus perėmė bankas.

Visi kiti pažeidimai, padaryti antstolės, nesudaro pagrindo turto perdavimÄ pripažinti neteisėtu. Pasisakydamos dėl turto perleidimo sandorio atsakovės nurodė, kad turtas tuo metu nebuvo suvaržytas, todėl buvo galima jį perleisti, be to akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis bei priėmimo – perdavimo aktas negalėtų bÅ«ti panaikinti visa apimtimi, kadangi jais buvo sprendžiamai ir kiti klausimai, taip pat perduota dar 12 turtinių objektų.Trečiasis asmuo UAB ,,Energijos skirstymo operatorius” bylÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Trečiasis asmuo UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos” atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad bankui įvykdžius visas sÄ lygas pagal sutartį jie bankui iÅ¡mokėjo 812 155,60 Lt garantijos iÅ¡mokÄ , kuria buvo garantuota už UAB ,,Autodraugas” prievolę kreditoriui.

Nurodė, kad jokios aplinkybės, susiję su bylos nagrinėjimu jiems nėra žinomos. Trečiasis asmuo UAB ,,Tadesa” atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovės reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad į iÅ¡sinuomotÄ turtÄ jie taip pat yra investavę lėšų už 59 500 Lt, todėl jo iÅ¡keldinimas įmonei padarytų žalÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužė 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiais antstolės A.

L. 2013 m. gegužės 30 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus Nr. 303/2012, kuriais iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DnB bankui už 176 000 Lt perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); už 176 000 Lt perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir už 428 000 Lt perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Teismas netaikė restitucijos, tačiau nutarė laikyti, kad pripažinus negaliojančiais turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus, AB DnB banko nuosavybės teisės į ginčo turtÄ Ä¯gijimo pagrindas yra Å¡is teismo sprendimas, nustatant, jog bankas perėmė ginčo turtÄ už 728 430 Lt (210 968 Eur).

Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais esminiais argumentais:Prejudiciniai faktai dėl turto vertės, kuri buvo nustatyta nagrinėjant skundus dėl antstolės veiksmų, nevertintini, kadangi Å¡ioje byloje yra sprendžiama ne dėl antstolės veikimo teisėtumo, o ginčijamas sandorių (Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų) teisėtumas. Be to, skundžiant antstolės veiksmus dėl turto įkainojimo, buvo analizuojamos tik areÅ¡tuoto turto žemės sklypų kainos. Tuo tarpu ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl to, kad perduodant areÅ¡tuotus ginčo žemės sklypus nebuvo tinkamai įvertinti kartu iÅ¡ieÅ¡kotojui perduoti neareÅ¡tuoti sklypų priklausiniai ir pagerinimaiTeismas nustatė, kad ieÅ¡kovės įsigytuose žemės sklypuose, juos pritaikant verslui, buvo įvesta lietaus kanalizacija, naftos produktais užterÅ¡tų nuotekų valymo įrengimai ir drenažas, apÅ¡vietimas, įrengtas skaldos pagrindas ir užpilta danga, sumontuota automatinė parkavimo sistema ir vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkytas gerbÅ«vis, aplinka, įrengtos namelio prieigos ir komunikacijos, pastatytas namelis, iÅ¡klotos trinkelės, sutvarkyti Å¡aligatviai ir nugenėti medžiai, sujungtos ir pajungtos komunikacijos, pastatyta tvora, atlikti apželdinimo darbai, pasirÅ«pinta apsauga ir pan.

Atliktų darbų faktai etapais fiksuoti VÄ® Registrų centras kadastrinių matavimų bylose. Tačiau Å¡is turtas (pagerinimai) nebuvo areÅ¡tuotas ir įkainotas, Å¡ių aplinkybių neanalizavo ir teismas, jam tikrinant antstolės veiksmų teisėtumÄ . Priklausiniai taip pat neįtraukti ir į turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ , taigi jam perėjo pagal įstatymÄ . Tokiu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemės sklypo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto statinio vertes.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-701/2016). Be areÅ¡tuoto turto įkainojimo taisyklių pažeidimo, antstolė padarė daug kitų procesinių pažeidimų: vykdomieji dokumentai skolininkui nebuvo įteikti; nors antstolė pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui paskirti skolininkui kuratorių, tačiau jokių duomenų apie kuratoriaus paskyrimÄ nėra; vykdymo veiksmų sustabdymo metu antstolė priėmė patvarkymÄ dėl neįvykusių varžytynių, kuriuo pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui perimti turtÄ už pradinę pardavimo kainÄ ; vėliau sustabdė vykdomÄ sias bylas, kurios ir taip jau buvo sustabdytos; atsiradus pagrindui atnaujinti vykdymÄ , antstolė jo neatnaujino; po beveik 2 mėnesių nuo pagrindo atnaujinti vykdymo veiksmus atsiradimo iÅ¡ieÅ¡kotojui pateikus sutikimÄ perimti ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus, antstolė nurodė bankui sumokėti vykdymo iÅ¡laidas, o Å¡iam tÄ padarius, Turto perdavimo aktu ginčo žemės sklypus perdavė iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Byloje negali bÅ«ti taikoma restitucija natÅ«ra, nes taip nukentėtų tiek ieÅ¡kovės, tiek banko ir UAB ,,Intractus” interesai, tokiu atveju vėl prasidėtų vykdymo procesas skelbiant teisėtas varžytynes, kas savaime užprogramuotų naujus ginčus tarp Å¡alių, be to nustatyta, kad turtas Å¡iuo metu yra mažesnės vertės, nes yra nuniokotas. Netaikant restitucijos natÅ«ra, nors ir panaikinus kaip neteisėtÄ pirminį turto perleidimo sandorį, nėra prasmės spręsti turto tolesnio perleidimo banko dukterinei įmonei teisėtumo faktÄ , kadangi turtas nėra restitutuojamas.

Sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už negrÄ Å¾intinÄ turtÄ , atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.147 straipsnio 1 dalį, kad tokiu atveju piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti, todėl turto vertė nustatytina pagal 2013 m. gegužės 30 d. duomenis, kuomet bankas perėmė turtÄ . Teismas vadovavosi ekspertizės aktu, pagal kurį sprendė, kad nurodytu metu ginčo žemės sklypų vertė su priklausiniais ir pagerinimais buvo – 429 064 Eur (83 385 Eur + 81 669 Eur + 263 710 Eur).

Laikytina, kad banko perimtas ginčo turtas, yra perimtas už 80 proc. teismo ekspertės nustatytos kainos, o 117 347,59 Eur sumÄ (skirtumas tarp perimto turto ir ekspertės nustatytos kainos) kreditorius gavo perimant ginčo turtÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Atsakovė AB ,,DNB bankas” apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 30 d. AB DNB bankas perėmė ginčo turtÄ : žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 230 329 Lt/66 708 Eur; žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 225 588 Lt/65 335 Eur; žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 728 430 Lt/210 968 Eur, ir nustatyti, kad bankas perėmė ginčo turtÄ atitinkamai už 176 000 Lt (50 973,12 Eur), 176 000 Lt (50 973,12 Eur), 528 000 Lt (152 919,37 Eur);

2) pakeisti sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, ir nustatyti, kad ieÅ¡kovės D. Å . patirtos 1 068,86 Eur iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ bei 100 Eur už ekspertės apklausÄ teismo posėdžio metu iÅ¡ atsakovų nepriteistinos ir lieka pačiai ieÅ¡kovei;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus:Teismas nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis, kad turto vertė nebuvo nustatyta per maža, o antstolė jokių pažeidimų, įkainodama ginčo žemės sklypus, nepadarė. Kadangi buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypai įkainoti pagrįstai ir teisėtai, atitinkamai pagrįsta ir teisėta buvo jų pradinė kaina pirmosiose vieÅ¡osiose varžytynėse, akivaizdu, kad ginčo turtas bankui buvo perduotas už tinkamÄ kainÄ .Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo.

Teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog ginčo žemės sklypai jų areÅ¡to metu turėjo bÅ«ti įkainoti remiantis ginčo žemės sklypų rinkos vertėmis, paskaičiuotomis lyginamuoju metodu, bei žemės sklypų pagerinimų atkuriamÄ ja verte, paskaičiuota kaÅ¡tų metodu. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones.

Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. 2013 m. spalio 28 d. UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A13/0710-20N patvirtina, kad 2012 m. kovo 21 d. Turto areÅ¡to aktuose ginčo žemės sklypai įkainoti ne mažesne nei jų rinkos vertė. Tai, kad nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę buvo atsižvelgta į jų faktinius duomenis, t. y. vietÄ , aplinkÄ , privažiavimÄ , komunikacijas, žemės sklypų paskirtį ir stovį (sklypų sutvarkymÄ ), patvirtina ekspertizės aktas ir turto vertinimo ataskaitos.

Ä®statymo pagrindu antstolis areÅ¡tuodamas turtÄ jį įkainoja rinkos kainomis, todėl Å¡iame ginče yra aktuali tik ginčo turto rinkos vertė, bet ne atkuriamoji vertė. Be to, atkuriamoji vertė Å¡iuo atveju paskaičiuota remiantis prielaidomis apie panaudotų medžiagų kiekius, nes jokie konkretÅ«s matavimai nebuvo atlikti.Teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ginčo žemės sklypuose yra tokio pobÅ«džio pagerinimai, kurie turėtų bÅ«ti vertinami atskirai nuo žemės sklypų, ir jų atkuriamoji vertė pridedama prie ginčo žemės sklypų rinkos vertės. Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypuose faktiÅ¡kai nėra tokių automobilio stovėjimo aikÅ¡telių, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre statusu „formuojamas“.

Pagal registro duomenis ginčo žemės sklypuose turėjo būti formuojamos akmens trinkelių automobilio stovėjimo aikštelės. Tuo tarpu realiai ginčo žemės sklypuose automobilių stovėjimo aikštelių iš akmens trinkelių nebuvo. O tai, kad buvo išduoti statybos leidimai vykdyti minėtų objektų statybos darbus ir kad ginčo žemės sklypuose buvo įrengtos žvyro/skaldos aikštelės, turto vertintojų buvo įvertinta parenkant lyginamuosius objektus ir nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę lyginamuoju metodu.

Teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės užsakymu atlikta ir į bylÄ pateikta UAB „Negrita“ vertintojo K. K. parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 14-08-20, kadangi joje pagerinimais laikyti netinkamai objektai.Teismas taikė Å¡iame ginče neaktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , kurioje buvo analizuotos aplinkybės kai iÅ¡ viešųjų varžytynių parduotame žemės sklype faktiÅ¡kai egzistavo statinys, kuris nebuvo įvertintas įkainojant ir iÅ¡ varžytynių parduodant žemės sklypÄ , o vėliau žemės sklypo įgijėjo įteisintas.

Å ioje gi civilinėje byloje yra nustatyta, kad jokių savarankiÅ¡kų nekilnojamojo turto objektų ginčo žemės sklypuose faktiÅ¡kai nėra, tuo tarpui į žemės sklypuose įrengtas žvyro/skaldos aikÅ¡teles buvo atsižvelgta nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę lyginamuoju metu.Teismas, atlikdamas skaičiavimus, už kokiÄ kainÄ bankui turėtų bÅ«ti perduodamas ginčo turtas, vadovavosi teismo eksperto nustatytomis ginčo turto rinkos vertėmis bei „pagerinimų“ kaÅ¡tų atkuriamÄ ja verte 2013 m. gegužės 30 d., o ne 2012 m. kovo 21 d., kada ginčo žemės sklypai buvo įkainojami vykdomosiose bylose, tokiu bÅ«du pažeisdamas CPK 719 straipsnio 1 dalies, 718 straipsnio, 681 straipsnio nuostatas dėl areÅ¡tuoto turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui kainos nustatymo.

Kitokių teisinių pasekmių taikymas, nei numato įstatymas, pažeidžia išieškotojo AB DNB banko interesus, kuris jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese neatliko. Ieškovės prašymu byloje buvo skirtos pradinė ir papildoma teismo ekspertizės bei teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė, nors ginčo žemės sklypų įkainojimo vykdymo procese klausimas nepagrįstai buvo įrodinėjamas iš naujo. Atsižvelgiant į tai šios išlaidos turėtų atitekti pačiai ieškovei ir nebūtų paskirstytos tarp atsakovų.

Atsakovė UAB ,,Intractus” atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Papildomai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog sprendžiant ginčus dėl areÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, atitinkamai ir dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kojimui akto, teisėtumo dėl ginčo turto kainos pagrįstumo, nustatinėjama turi bÅ«ti tik areÅ¡tuoto turto rinkos vertė. Tokiu bÅ«du teismas net neturėjo pagrindo teismo ekspertui papildomai užduoti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ papildomÄ klausimÄ â€“ apskaičiuoti ginčo žemės sklypuose atliktų pagerinimų kaÅ¡tus atkuriamÄ ja verte.

Tuo tarpu tiek iÅ¡ teismo eksperto ekspertizės akto, tiek iÅ¡ į bylÄ iÅ¡ banko iÅ¡reikalautų UAB „Jungtinis verslas“ parengtų ginčo turto vertinimo ataskaitų matyti, jog ginčo turto rinkos vertė Å¡io turto areÅ¡to metu bei perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų sudarymo metu nebuvo didesnė nei Å¡ių žemės sklypų įkainojimo vertė vykdomojoje byloje.Atsakovė antstolė A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį spręsti teismo nuožiÅ«ra.IeÅ¡kovė D. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimo nekeisti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai pagrindė, kodėl nesivadovauja nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012, kaip turinčia prejudicinę galia?. Byloje ieÅ¡kove? ginčija 2013 m. gegužės 30 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus, todėl buvo svarbu nustatyti turto rinkos verte? Å¡iai datai, kas ir buvo padaryta. Ekspertė pasirinko atitinkamÄ vertinimo metodÄ atsižvelgiant į tai, kad rinkoje analogiÅ¡kų objektų nebuvo, tÄ pagrįstai įvertino ir teismas. Atkuriamoji verte? nebuvo paskaičiuota remiantis prielaidomis.

Kreditavimo bylu? medžiaga patvirtina, jog įrengiant turtÄ buvo panaudota netgi daugiau medžiagų, negu bÅ«tu? bÅ«tina vidutiniam tokiam objektui įrengti dėl nenumatytu? aplinkybių. IeÅ¡kovė turi įstatymu nustatytÄ teisę ir pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimus ir tÄ padaryti Å¡iuo atveju galėjo tik ekspertizės pagalba. Su tuo susijusios iÅ¡laidos paskirstytos pagal įstatymo reguliavimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundÄ konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte (pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti Å¡io Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės antstolės A.

L. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus Nr. 303/2012, kuriais iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DnB bankui buvo perduoti trys ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausę žemės sklypai (1 t., b. l. 2-8; 2 t., 147-156). 2014 m. spalio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ pirmÄ jÄ instancija, sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (3 t., b. l. 150-167). 2015 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pirmos instancijos sprendimÄ panaikino ir bylÄ gražino nagrinėti iÅ¡ naujo (4 t., b. l. 73-79). IeÅ¡kovė pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo papildomai prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. 13 bei priėmimo perdavimo aktÄ , kuriais AB DnB bankas ginčo turtÄ perleido ir perdavė nuosavybėn UAB ,,Intractus“ (4 t., b. l. 89-102).

Patikslintas ieÅ¡kinys buvo priimtas, dėl jo pateikti byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kinį tenkina, tačiau priėmė sprendimÄ tik dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo dėl antstolės A. L. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tiksliau, - netaikymo), taigi dėl patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡reikÅ¡to reikalavimo pripažinti negaliojančiais akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį bei priėmimo perdavimo aktÄ teismas sprendimo nepriėmė.

Pažymėtina, kad CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sÄ lygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vienas iÅ¡ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – kai teismas iÅ¡sprendžia ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, nereikalavo visų bÅ«tinų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikalingų įrodymų ir jų nevertino. Nors atsakovė, praÅ¡ydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu absoliučiais jo negaliojimo pagrindais negrindė, tačiau CPK 320 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas ir nurodė, kad netaikant restitucijos natÅ«ra nėra prasmės spręsti turto tolesnio perleidimo banko dukterinei įmonei teisėtumo faktÄ , toks teismo vertinimas laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu. IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio argumentų matyti, kad ieÅ¡kovė papildomai ginčija akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį bei priėmimo perdavimo aktÄ tuo pagrindu, kad sandoris buvo sudarytas nesÄ Å¾iningai, tarp susijusių asmenų, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovė įrodinėja, jog sandoris yra neteisėtas.

Kaip žinia, sandorių negaliojimo paskirtis – siekti, kad civilinėje apyvartoje nebÅ«tų neteisėtų sandorių. Taigi, teismas bet kokiu atveju (taikydamas ar netaikydamas restitucijÄ ), turėjo spręsti visus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, taigi turėjo analizuoti ir pasisakyti ir dėl turto perleidimo banko dukterinei įmonei sandorio teisėtumo.Kartu teisėjų kolegija nurodo, jog pripažinus, kad atsakovės AB DnB bankas ir UAB „Intractus“ perleidžiant ginčo turtÄ buvo nesÄ Å¾iningos (o sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo vertinamas), nagrinėjamu atveju nebÅ«tų galimas ir restitucijos netaikymas CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sÄ Å¾iningumo principas nesÄ Å¾iningų asmenų atžvilgiu pozityvių procesinių rezultatų implikuoti negali.

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y., išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, o spręsdamas tik dalį reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė į apeliacijÄ . Kadangi visi ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai (tiek teismo spręsti, tiek ir nespręsti) tarpusavyje susiję ir negali bÅ«ti iÅ¡skirti, todėl yra pagrindas panaikinti visÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Konstatavus absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindÄ , dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes Å¡ias aplinkybes iÅ¡ naujo tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas.Apeliaciniam teismui nusprendus bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                               Algimantas Kukalis               RÅ«ta Palubinskaitė               ArÅ«nas Rudzinskas