40264fcb-7ac3-486f-8bfd-c3e5c4efd779 · Panevėžio apygardos teismas

1 S – 532– 491 / 2008             1 S – 99 – 491 / 2015             Procesinio sprendimo kategorija:             2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. kovo 17 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės L. G. skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui,NUSTATĖ:2014-08-11 Visagino miesto apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje E. Å ., I.

P. ir K. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.Skundžiama nutartimi teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokurorui dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurios neatitinka kaltinamajame akte nurodytų duomenų, t. y. jog yra nustatytas kitas, galimai nusikalstamÄ veikÄ padaręs, asmuo, kaltinamajame akte inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybės nėra detalizuotos dėl kiekvieno kaltinamojo. Skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir bylÄ perduoti apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Prokurorė cituoja teismo nutartį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str., 254 str. 2 d. bei 3 d., 255 str. 256 ir 257 str. nuostatas bei pabrėžia, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ bei kitų proceso dalyvių teises.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Prokurorė tvirtina, jog Å¡iuo atveju kaltinamasis aktas yra suraÅ¡ytas bÅ«tent dėl konkrečių asmenų, t. y. I. P., E. Å . ir K. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir visiÅ¡kai atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus, dėl ko nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas turi kokių nors esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ios baudžiamosios bylos nebÅ«tų galima nagrinėti teisme ir priimti vienokį ar kitokį teismo sprendimÄ .

Pabrėžia, jog kaltinamiesiems suformuluotas kaltinimas taip, kad jie veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio prokuroro 2014-07-17 nutarimu tyrimas buvo atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , o Å¡iam asmeniui teisminio nagrinėjimo metu davus parodymus jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir jis apklaustas įtariamuoju, tačiau įtariamojo apklausos metu jis jau nepatvirtino anksčiau liudytojo apklausos metu teisme duotų parodymų ir parodymus duoti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, Å¡io asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos ir duomenų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas dėl jo atliekamame ikiteisminiame tyrime, o ne aptariamoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo perduota ir nagrinėta pirmosios instancijos teisme.

Skundu prokurorė nesutinka ir su teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje esančiame kaltinamajame akte nėra individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmai. Kaltinime iÅ¡skirtas kiekvieno kaltinamojo vaidmuo darant nusikaltimÄ , jame nurodyta, kad inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jie padarė esant paprastai bendrininkavimo formai, kai visi bendrininkai atlieka nusikaltimo vykdytojo vaidmenį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, turėdami bendrÄ tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , kiekvienas atliko savo dalį veiksmų įgyvendinant bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai yra reikÅ¡mingi siekiamam rezultatui.

Atsiliepimai į skundÄ negauti.Skundas tenkinamas. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡skyrė du motyvus, kuriais Å¡i baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui. Tai :

1) kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės neatitinka teisiamojo posėdžio metu nustatytų duomenų, nes nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ galimai padarė ir kitas asmuo, t. y. J. C., kuris kaltinamajame akte įvardintas kaip nežinomas asmuo;

2) kaltinamajame akte nėra individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, nors kaltinime iÅ¡skirta kiekvieno jų rolė. Å ias aplinkybes apylinkės teismas pripažino esminiais kaltinamojo akto trÅ«kumais, trukdančiais iÅ¡ esmės nagrinėti bylÄ . Su tokia teismo iÅ¡vada negalima sutikti. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, BPK 254 str. 3 d., be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, jei nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui.

Byla gali bÅ«ti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo praÅ¡ymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimÄ . Reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nustato BPK 219 str. Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba iÅ¡ esmės neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir dėl to Å¡io dokumento turinio trÅ«kumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ bei pažeidžia kitų proceso dalyvių teises.

Kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylÄ ir kurių negalima iÅ¡taisyti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas visiÅ¡kai atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus. Jame nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, kaltinamųjų E. Å ., I.

P. ir K. V. anketiniai duomenys, nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, nurodant nusikalstamos veikos laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, atsakomybę numatantis BK straipsnis bei kiti reikÅ¡mingi duomenys. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas turi esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ios baudžiamosios bylos nebÅ«tų galima nagrinėti teisme. IÅ¡ prokurorės skundo matyti, kad dėl apylinkės teismo nurodyto galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusio kito, kaltinamajame akte nenurodyto asmens, t. y.

J. C., ikiteisminis tyrimas dar prokuroro 2014-07-17 nutarimu buvo atskirtas į atskirÄ tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o Å¡iam asmeniui davus parodymus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis apklaustas įtariamuoju. Ä®tariamojo apklausos metu jis jau nepatvirtino anksčiau liudytojo apklausos metu teisme duotų parodymų ir parodymus duoti atsisakė. Tokiu bÅ«du skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su prokurorės skundo argumentu, jog J.

C. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir duomenų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas bÅ«tent dėl jo atskirtame ir atliekamame ikiteisminiame tyrime, o ne aptariamoje baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama apylinkės teisme. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BPK nenumato reikalavimo, tame tarpe – ir reikalavimo kaltinamajam aktui, jog kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija bÅ«tų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro pozicijÄ , tai yra prokuroro įsitikinimÄ , kaip turi bÅ«ti kvalifikuota padaryta veika.

Akivaizdu, jog pagal BPK 256 str., prokuroras ir teisiamajame posėdyje turi teisę papildyti kaltinimÄ ar pateikti jį naujÄ , priklausomai nuo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų. Pagaliau, ir teismas nustatęs, kad kaltinamieji Å¡ioje baudžiamojoje byloje nepadarė veikos, kuria yra kaltinami, turi visas galimybes priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Papildomai pažymėtina, kad pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o pagal BPK 257 str. tuo atveju, jei nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o taip pat jei nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui.

Taigi, tiek prokurorui, tiek teismui yra suteiktos itin plačios galimybės, kurias galima ir bÅ«tina iÅ¡naudoti bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Tam tikri neaiÅ¡kumai paprastai negali bÅ«ti ir nėra pripažįstami esminiais kaltinamojo akto trÅ«kumais, leidžiančiais bylÄ perduoti prokurorui, juo labiau kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neargumentavo, kokiu bÅ«du jo nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad egzistuoja BPK 254 str. 3 d. numatytos sÄ lygos perduoti bylÄ prokurorui.

SkundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, jog ir kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas dėl kiekvieno kaltinamojo veiksmų nedetalizavimo nėra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui. Matyti, jog kaltinamajame akte kaltinimas suformuluotas nurodant, kad kaltinamiesiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jie padarė kaip bendravykdytojai, kurių kiekvienas savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo realizavimo. Apylinkės teismo reikalaujama iÅ¡samesnis jų veiksmų detalizavimas nėra nei pagrįstas, nei Å¡iuo atveju bÅ«tinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti iÅ¡baigtus vienareikÅ¡mius duomenis, kadangi iÅ¡samiai Å¡ie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimÄ ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimÄ , motyvuodamas, kodėl sprendimÄ grindžia vienais ar kitais įrodymais. Kaip jau minėta, įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu praÅ¡yti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ (BPK 256 str. 2 ir 4 d.).

Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ arba pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 str.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymÄ .Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių Å¡iuo atveju konstatuoti esminius kaltinamojo akto trÅ«kumus, dėl ko apylinkės teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Todėl ji naikinama, o byla perduodama Visagino miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismasNUTARĖ:Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Å ., I. P. ir K. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., perduoti Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Å i nutartis neskundžiama.Teisėjas                  Valdas Meidus