40256c11-ecae-48ee-a147-ee53bb3f2176 · Regionų administracinis teismas



Administracinė byla Nr. I-272-402/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01506-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 16.6; 17.5; 17.7; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas M. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2018-06-21 raÅ¡te Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus“ iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ .

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam ir jo sutuoktinei D. A. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 0,2400 ha žemės sklypas, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 1), gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo vardu yra registruotas greta žemės sklypo Nr. 1 esantis nekilnojamasis turtas: 0,2399 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), pastatas (būsena – formuojamas, išduotas leidimas vykdyti statybos darbus), esantys (duomenys neskelbtini); 0,6900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 3), pastatas – svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 0,7300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 4), esantis (duomenys neskelbtini).

Å iuo metu sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 įeina į Dubysos regioninio parko Betygalos kraÅ¡tovaizdžio draustinio zonÄ (Dubysos regioninio parko zonų ir jų ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-05 nutarimu Nr. 426).

Skundu pareiÅ¡kėjas siekia, kad jam aktualÅ«s ir svarbÅ«s žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 bÅ«tų iÅ¡imti iÅ¡ Dubysos regioninio parko ribų ir įgyvendinta jo teisė ir galimybė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statinį – pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ , pastatytÄ Å¾emės sklype Nr. 2.

PareiÅ¡kėjas pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Dubysos regioninio parko ribų patikslinimo, iÅ¡imant jam priklausančius žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 (iÅ¡ viso apie 1,9 ha) iÅ¡ Dubysos regioninio parko teritorijos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2018-06-21 raÅ¡tu Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus“ (toliau – ir 2018-06-21 raÅ¡tas, ginčijamas raÅ¡tas) jo pasiÅ«lymÄ atmetė.

Pareiškėjas visiškai nesutinka su 2018-06-21 rašte išdėstytu sprendimu, nes, jo nuomone, sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant jo interesus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio normas. Atsakovė nesilaikė įstatyme nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, ir šis pažeidimas yra esminis.

Ginčijamu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymas atmestas remiantis tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, neįsigilinus į pasiÅ«lymo esmę, nesiremiant teisės aktų normomis. Vienintelis sprendimo argumentas yra tai, kad jam priklausantys žemės sklypai yra iÅ¡sidėstę iÅ¡raiÅ¡kingoje reljefo vietovėje, tarp pratekančių upelių Å¡laitų, o dalis žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kultÅ«ros paveldo vietovės – Betygalos miestelio istorinės zonos (kodas 20368) apsaugos zonÄ , todėl sklypų išėmimas iÅ¡ Dubysos regioninio parko prieÅ¡tarautų Å¡io parko steigimo tikslams ir galimai sukeltų grėsmę regioniniame parke saugomoms vertybėms.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad teiginys „tarp pratekančių upelių Å¡laitų“ yra neteisingas: teka vanduo iÅ¡ melioracijos drenažo tik pavasarį tirpstant sniegui. Taip pat nesutinka, kad, išėmus iÅ¡ regioninio parko 1,9 ha sodybÄ , nutiktų kažkas neigiama aplinkai. Jis iÅ¡ Dubysos regioninio parko praÅ¡o iÅ¡imti jo sodybÄ , užstatytÄ trobesiais, ir dirbamÄ Å¾emę. Be to, projekto organizatoriaus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai, taip pat projekto vykdytojo VÅ¡Ä® Gamtos paveldo fondo projektuotojai neapsilankė vietoje ir neįvertino jo pasiÅ«lymo. Konkrečiai jam priklausančių žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 reljefas yra paprastas, o ne iÅ¡raiÅ¡kingas. Juo labiau pro juos neprateka jokie upeliai. Tai yra jam priklausanti privati žemė, kuri neiÅ¡siskiria nei reljefu, nei kitais požymiais, todėl jos įtraukimas į Dubysos regioninio parko teritorijÄ buvo netikslingas ir klaidingas, juo labiau kad į jį nepatenka. IÅ¡ to matyti, jog prieÅ¡ingai, nei nurodoma ginčijamame raÅ¡te, išėmus jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus iÅ¡ Dubysos regioninio parko ribų, Å¡is veiksmas neprieÅ¡tarautų nei parko steigimo tikslams, nei sukeltų grėsmę regioniniame parke saugomiems objektams.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2017-08-08 ir 2018-04-17 raÅ¡tais pateikė pasiÅ«lymÄ iÅ¡imti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Dubysos regioninio parko teritorijos ribų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, bÅ«dama Dubysos regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) (toliau – ir Planavimo schema) rengimo organizatorė (toliau – planavimo organizatorius), kartu su Planavimo schemos rengėju VÅ¡Ä® Gamtos paveldo fondu, iÅ¡nagrinėję pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ , 2018-05-07 raÅ¡tu Nr. (3)-V3-643(12.1) „Dėl pasiÅ«lymo Dubysos regioninio parko planavimo schemai“ (toliau – 2018-05-07 atsakymas) nusprendė neiÅ¡imti pareiÅ¡kėjui priklausančių pirmiau nurodytų žemės sklypų iÅ¡ Dubysos regioninio parko.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su planavimo organizatoriaus atsakymu, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2018-05-16 pateikė skundÄ â€žDėl Dubysos regioninio parko ribų koregavimo atsisakymo“. Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2018-06-21 raÅ¡tu Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus“ pareiÅ¡kėjo skundo netenkino.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui dėsto argumentus, kodėl jam turėtų bÅ«ti leista iÅ¡imti jam priklausančius žemės sklypus iÅ¡ Dubysos regioninio parko teritorijos, tačiau reikalavimo įpareigoti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ skundu nereiÅ¡kia.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta teritorijų planavimo organizatorių sÄ voka – Vyriausybės įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ , derinimÄ , tikrinimÄ , vieÅ¡inimo procedÅ«ras ir teikimÄ tvirtinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 3 straipsniu, Inspekcija yra teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija, ta institucija, kuri tikrina teritorijų planavimo proceso procedÅ«rų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitiktį teritorijų planavimÄ reglamentuojantiems teisės aktams; tikrina teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį teritorijų planavimÄ reglamentuojantiems teisės aktams; teikia privalomuosius nurodymus pateikti reikalingÄ informacijÄ , dokumentus, paÅ¡alinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; nagrinėja asmenų praÅ¡ymus, skundus ar praneÅ¡imus, susijusius su teritorijų planavimo procesu; atlieka kitus Å¡iame PriežiÅ«ros įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiÅ«ra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros institucijų veiksmus.

Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , Inspekcijai nesuteiktos planavimo organizatoriaus funkcijos, todėl net ir patenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ panaikinti 2018-06-21 raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėjui tai nesukels jokių norimų padarinių, nes Inspekcija neturi kompetencijos priversti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo teikiamus pasiÅ«lymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTÄ® 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iÅ¡ esmės yra siejami su procesinio pobÅ«džio aplinkybėmis, trukdančiomis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti teismo sprendimÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad Dubysos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, siekiant „iÅ¡saugoti raiÅ¡kiausiÄ Lietuvoje Dubysos erozinio slėnio kraÅ¡tovaizdį, jo gamtinę ekosistemÄ bei kultÅ«ros paveldo vertybes“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Dubysos regioninio parko nuostatų 6.1 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ regioninio parko paskirčių yra „6.1. iÅ¡saugoti raiÅ¡kų Dubysos senslėnį, iÅ¡raižytÄ intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultÅ«rinės vertės kraÅ¡tovaizdį;“.

Pažymėjo, jog erozinį slėnį sudaro ne tik pats Dubysos senslėnis, bet ir jos intakų slėniai bei jų Å¡laituose esančios raguvos, sudarančios vieningÄ geomorfologinį gamtinį kompleksÄ . Tarnyba 2018-05-07 raÅ¡tu Nr. (3)-V3-643(12.1) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo praÅ¡ymas iÅ¡imti žemės sklypus iÅ¡ regioninio parko teritorijos netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinio pagrindu sudarytÄ (GPRK) Lietuvos Respublikos teritorijos 3D modelį (vieÅ¡ai prieinama informacija interneto svetainėje maps.lt) akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus iÅ¡imti iÅ¡ regioninio parko teritorijos sklypus iÅ¡ 3 pusių supa upelių slėniai (iÅ¡trauka iÅ¡ georeferencinio pagrindo žemėlapio ir iÅ¡traukos iÅ¡ vietovės reljefo 3D modelio). Akivaizdu, kad ginčo sklypus ribojantys upelių slėniai sudaro Dubysos senslėnio erozinės sistemos dalį ir yra neatskiriama jo kraÅ¡tovaizdžio dalis. Pažymėtina, kad saugant reljefÄ ir natÅ«ralius Å¡laitus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje numatyti statybos natÅ«raliuose Å¡laituose apribojimai, kurie yra taikomi ir regioninių parkų konservacinio prioriteto zonose – gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, t. y. Å¡iuo atveju Betygalos kraÅ¡tovaizdžio draustinyje. Išėmus ginčo teritorijÄ iÅ¡ regioninio parko, bÅ«tų neužtikrinta smulkiųjų Dubysos intakų slėnių Å¡laitų apsauga ir kiltų grėsmė Dubysos regioninio parko tiksluose nurodytoms regioniniame parke saugomoms vertybėms. Pažymėjo, kad upių ir upelių aukÅ¡tupiai yra ypač lengvai pažeidžiami ir jautrÅ«s antropogeniniam poveikiui, o neigiamas poveikis iÅ¡ pirmo žvilgsnio nereikÅ¡minguose aukÅ¡tupiuose akumuliuojasi žemesnėse upių dalyse ir gali negrįžtamai paveikti visÄ ekosistemÄ .

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kus ir vandens telkinius atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymais nustatytų žemės, miÅ¡kų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sÄ lygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir Å¡ių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas žemės sklypus įsigijo tuo metu, kai jiems jau galiojo visi su buvimu regioniniame parke susiję apribojimai. Ä®sigydamas žemės sklypus pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai susipažino ir sutiko su Å¡iems žemės sklypams taikomais apribojimais (esama padėtimi ir teisinio reglamentavimo sÄ lygojamomis perspektyvomis). Parengta Dubysos regioninio parko planavimo schema nekeičia ir negriežtina pareiÅ¡kėjo žemės sklypams taikomų apribojimų ir naudojimo režimo.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.“ Akivaizdu, kad įstatymas savavaliÅ¡kų statybų įteisinimo galimybę numato tik tais atvejais, kai tokios statybos yra galimos (padaryti tik procedÅ«riniai statybas leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo pažeidimai), tačiau neįpareigoja planavimo organizatoriaus ar kitų vieÅ¡ojo administravimo subjektų pakeisti galiojančių planavimo dokumentų ar norminių teisės aktų, suteikiant galimybę tas statybas legalizuoti. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie jo žemės sklypams taikomus statybų apribojimus, juos ignoravo ir pastatė savavaliÅ¡kÄ statinį. Inspekcijai 2017 m. birželio 27 d. konstatavus neteisėtos statybos faktÄ ir 2017 m. birželio 28 d. suraÅ¡ius privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, pareiÅ¡kėjas vengė vykdyti Inspekcijos nurodymÄ . Vėliau nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau pareiÅ¡kėjas, jo neįvykdęs, kreipėsi į teismÄ dėl pakartotinio nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. I-3079-505/2018). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo veiksmų akivaizdu, kad savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimas yra vilkinamas sÄ moningai, tikintis statinį įteisinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime yra pažymėjęs, kad teisinėje valstybėje turi būti paisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, todėl teisės pažeidimų padariniai (savavališki statiniai) jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais sprendimais – šiuo atveju Dubysos regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintų Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 15 punktas numato, kad „15. Planavimo organizatorius, priimdamas sprendimus, o Dokumento rengėjas, rengdamas pasiÅ«lymus dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rÅ«Å¡ies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, (...) atsižvelgia į gamtos ir kultÅ«ros vertybių iÅ¡sidėstymÄ teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad bÅ«tų užtikrinta jų palanki apsaugos bÅ«klė ir racionalus naudojimas.“ Pagal Å¡iÄ nuostatÄ sprendimus dėl rengiamo saugomos teritorijos planavimo dokumento sprendinių priima planavimo organizatorius kartu su plano rengėju.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje pažymima, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nurodyti pasiÅ«lymai neturi privalomojo pobÅ«džio planavimo organizatoriui, tačiau įtvirtintas reikalavimas laikytis minėtame straipsnyje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotu raÅ¡tu praneÅ¡ti apie pasiÅ«lymus juos pateikusiam asmeniui (LVAT 2009-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2009-08-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-910/09, 2011-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2432/2011). Be to, LVAT 2009-02-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-201/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui. Pažymėtina, kad LVAT 2014-01-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 taip pat papildomai iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be iÅ¡lygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiÅ«lymus dėl plano sprendinių. Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgdama į suformuotÄ teismų praktikÄ , pagrįstai ir motyvuotai atsakė pareiÅ¡kėjui dėl jo teiktų pasiÅ«lymų.

Dubysos regioninio parko planavimo schemos projektas Å¡iuo metu yra teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su visomis planavimo sÄ lygas iÅ¡davusiomis institucijomis (taip pat ir Raseinių rajono savivaldybės administracija). Inspekcija, patikrinusi Dubysos regioninio parko planavimo schemÄ , nustatė, kad Dubysos regioninio parko planavimo schemos sprendiniai ir planavimo procedÅ«ros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ji pasiÅ«lė Dubysos regioninio parko planavimo schemÄ tvirtinti. Dubysos regioninio parko planavimo schemos rengimo medžiaga ir procedÅ«rų dokumentai paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje (TPDRIS). Teritorijų planavimo proceso Nr. S-RJ-00-17-324.

Skundas netenkintinas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2018-06-21 raÅ¡te Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus“ iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ .

Bylos duomenimis, atsakovės Kauno departamento statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdantys pareigÅ«nai 2017-06-22 planinio reido savavaliÅ¡koms statyboms iÅ¡aiÅ¡kinti metu atliko patikrinimÄ pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės Å«kio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad žemės sklype atlikta savavaliÅ¡ka statyba – užfiksuotas baigtas statyti pagalbinio Å«kio pastatas (statyba nauja), statytojas – pareiÅ¡kėjas M. A.. Patikrinimo metu pareigÅ«nams projektinės dokumentacijos pareiÅ¡kėjas nepateikė, tik paaiÅ¡kino, kad yra kreipęsis į Dubysos regioninio parko direkcijÄ dėl leidimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad savavaliÅ¡kai pastatyto statinio ilgis apie 35 m, plotis apie 9 m. Statinys, statytojo teigimu, baigtas statyti 2014 m. rudenį.

PareiÅ¡kėjui 2017-06-27 buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-20-170627-00060 (toliau – ir savavaliÅ¡kos statybos aktas), kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pagalbinio Å«kio pastatÄ pastatė savavaliÅ¡kai be privalomo projekto ir statybos leidimo, bei 2017-06-28 suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170628-00080 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017-12-27 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos, dėl kurios suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pagalbinio Å«kio pastatÄ (35 m ilgio ir 9 m pločio) (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovė, tenkindama pareiÅ¡kėjo 2017-12-11 praÅ¡ymÄ , 2017-12-14 sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00061 „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ pratęsė iki 2018-03-27. PareiÅ¡kėjas, nespėjęs iki 2018-03-27 paÅ¡alinti privalomajame nurodyme nurodytų pažeidimų, kreipėsi į teismÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas pratęsė pareiÅ¡kėjui įvykdymo terminÄ iki 2020-12-05 (Å¡ios aplinkybės nustatytos nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-3079-505/2018) (b. l. 47–52).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas pateikė pasiÅ«lymÄ iÅ¡imti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Dubysos regioninio parko, todėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, bÅ«dama Dubysos regioninio parko planavimo schemos rengimo organizatorė, kartu su Planavimo schemos rengėju VÅ¡Ä® Gamtos paveldo fondu, iÅ¡nagrinėję pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ , 2018-05-07 raÅ¡tu Nr. (3)-V3-643(12.1) „Dėl pasiÅ«lymo Dubysos regioninio parko planavimo schemai“ nusprendė neiÅ¡imti pareiÅ¡kėjui priklausančių pirmiau nurodytų žemės sklypų iÅ¡ Dubysos regioninio parko (b. l. 22).

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su planavimo organizatoriaus atsakymu, Inspekcijai 2018-05-16 pateikė skundÄ â€žDėl Dubysos regioninio parko ribų koregavimo atsisakymo“. Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2018-06-21 raÅ¡tu Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus“ pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b. l. 8–9).

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2018-06-21 raÅ¡tu, dėl ginčijamo raÅ¡to panaikinimo 2018-07-12 pateikė Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ skundÄ .

IÅ¡ to, kas pirmiau iÅ¡dėstyta, matyti, jog teismui suformuluotu reikalavimu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o, kad bÅ«tų panaikintas atsakovės 2018-06-21 raÅ¡tas, tačiau iÅ¡ esmės skundu pareiÅ¡kėjas siekia, kad jam aktualÅ«s ir svarbÅ«s žemės sklypai, kuriuos jis skunde pažymėjo numeriais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, bÅ«tų iÅ¡imti iÅ¡ Dubysos regioninio parko ribų ir įgyvendinta jo teisė ir galimybė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statinį – pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ , pastatytÄ Å¾emės sklype Nr. 2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Dubysos regioninio parko planavimo schemos planavimo procese, planavimo dokumento vieÅ¡inimo stadijoje, planavimo organizatoriui netenkinus pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymų dėl Planavimo schemos sprendinių koregavimo bei Inspekcijai 2018-06-21 raÅ¡tu netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo dėl planavimo organizatoriaus 2018-05-07 atsakymo pagrįstumo.

IÅ¡ esmės teismas sutinka su atsakovės iÅ¡dėstytu ginÄÄ reguliuojančiu teisės aktuose teisiniu reglamentavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 3 straipsniu, atsakovė yra teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija, ta institucija, kuri tikrina teritorijų planavimo proceso procedÅ«rų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitiktį teritorijų planavimÄ reglamentuojantiems teisės aktams; tikrina teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį teritorijų planavimÄ reglamentuojantiems teisės aktams; teikia privalomuosius nurodymus pateikti reikalingÄ informacijÄ , dokumentus, paÅ¡alinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; nagrinėja asmenų praÅ¡ymus, skundus ar praneÅ¡imus, susijusius su teritorijų planavimo procesu; atlieka kitus PriežiÅ«ros įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiÅ«ra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros institucijų veiksmus.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta teritorijų planavimo organizatorių sÄ voka – Vyriausybės įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ , derinimÄ , tikrinimÄ , vieÅ¡inimo procedÅ«ras ir teikimÄ tvirtinti.

Dubysos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, siekiant „iÅ¡saugoti raiÅ¡kiausiÄ Lietuvoje Dubysos erozinio slėnio kraÅ¡tovaizdį, jo gamtinę ekosistemÄ bei kultÅ«ros paveldo vertybes“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Dubysos regioninio parko nuostatų 6.1 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ regioninio parko paskirčių yra „6.1. iÅ¡saugoti raiÅ¡kų Dubysos senslėnį, iÅ¡raižytÄ intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultÅ«rinės vertės kraÅ¡tovaizdį;“. Erozinį slėnį sudaro ne tik pats Dubysos senslėnis, bet ir jos intakų slėniai bei jų Å¡laituose esančios raguvos, sudarančios vieningÄ geomorfologinį gamtinį kompleksÄ .

Dubysos regioninio parko zonų ir jų ribų planas patvirtintas dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-05 nutarimu Nr. 426, todėl pareiškėjas įsigydamas žemės sklypus turėjo žinoti, kad sklypai yra Dubysos regioniniame parke ir jiems taikomi griežtesni apribojimai. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo tuo metu, kai jiems jau galiojo visi su buvimu regioniniame parke susiję apribojimai. Parengta Dubysos regioninio parko planavimo schema nekeičia ir negriežtina pareiškėjo žemės sklypams taikomų apribojimų ir naudojimo režimo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.“ Akivaizdu, kad įstatymas savavaliÅ¡kų statybų įteisinimo galimybę numato tik tais atvejais, kai tokios statybos yra galimos (padaryti tik procedÅ«riniai statybas leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo pažeidimai), tačiau neįpareigoja planavimo organizatoriaus ar kitų vieÅ¡ojo administravimo subjektų pakeisti galiojančių planavimo dokumentų ar norminių teisės aktų, suteikiant galimybę tas statybas legalizuoti. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie jo žemės sklypams taikomus statybų apribojimus, juos ignoravo ir pastatė savavaliÅ¡kÄ statinį. Inspekcijai 2017 m. birželio 27 d. konstatavus neteisėtos statybos faktÄ ir 2017 m. birželio 28 d. suraÅ¡ius privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, pareiÅ¡kėjas vengė vykdyti Inspekcijos nurodymÄ . Vėliau nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau pareiÅ¡kėjas, vėl jo neįvykdęs, kreipėsi į teismÄ dėl pakartotinio įvykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. I-3079-505/2018). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo veiksmų akivaizdu, kad savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimas yra vilkinamas sÄ moningai, tikintis statinį įteisinti.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.2 punkte įtvirtinta, jog atmesdamas pasiÅ«lymÄ , planavimo organizatorius nurodo pasiÅ«lymo atmetimo motyvÄ . Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja planavimo organizatoriui pareigÄ visuomenės pasiÅ«lymus priimti arba motyvuotai atmesti, savo atsakymÄ Ä¯ pateiktus pasiÅ«lymus pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais bei aplinkybėmis, t. y. planavimo organizatorius, pritardamas visuomenės pasiÅ«lymams arba juos atmesdamas, turi iÅ¡samiai nurodyti pasiÅ«lymų nepriimtinumÄ (nepagrįstumÄ ). Vadovaudamasis tiek Teritorijų planavimo įstatymu, tiek Nuostatais, visus gautus pasiÅ«lymus planavimo organizatorius privalo registruoti ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju iÅ¡nagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti arba atmesti, sprendimus dėl pritarimo pasiÅ«lymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius. Pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ ir Nuostatus, planavimo organizatoriaus atsakymas pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti pateiktas, nurodant, ar į jo pasiÅ«lymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, kitaip tariant, ar su pasiÅ«lymais sutinkama. Nesutinkant su pateiktais pasiÅ«lymais, bÅ«tina nurodyti tokio sprendimo motyvus.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, planavimo organizatorius 2018-05-07 atsakyme (b. l. 22) aiÅ¡kiai nurodo, jog su pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymu nesutinka: „nuspręsta neiÅ¡imti JÅ«sų žemės sklypų iÅ¡ regioninio parko“. Taip pat planavimo organizatoriaus 2018-05-07 atsakyme aiÅ¡kiai nurodyti motyvai, kodėl Planavimo schemos sprendiniai, susiję su pareiÅ¡kėjo turimais žemės sklypais, yra bÅ«tent tokie: „viena iÅ¡ Dubysos regioninio parko paskirčių yra iÅ¡saugoti raiÅ¡kų Dubysos senslėnį, iÅ¡raižytÄ intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultÅ«rinės vertės kraÅ¡tovaizdį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypai iÅ¡sidėstę iÅ¡raiÅ¡kingo reljefo vietovėje, tarp pratekančių upelių Å¡laitų, be to, dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kultÅ«ros paveldo vietovės – Betygalos miestelio istorinės zonos (kodas 20368) apsaugos zonÄ , todėl jų išėmimas iÅ¡ Dubysos regioninio parko prieÅ¡tarautų Å¡io parko steigimo tikslams ir galimai sukeltų grėsmę regioniniame parke saugomoms vertybėms (Dubysos intakų slėniams ir kultÅ«ros paveldo vietovėje)“.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir apsauga. Jos nustatomos pagal tipinius apsaugos reglamentus.

Pagal parengtos Planavimo schemos sprendinių tvarkymo plano brėžinį, pareiÅ¡kėjo žemės sklypai patenka į apsauginių agrarinių teritorijų specializuoto apsauginio Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ . Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996, 21.2 punkte nustatyta, kad specializuoto apsauginio Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zona iÅ¡skiriama agrarinėse teritorijose, kuriose numatyti papildomi specialieji bendrosios vandens telkinių, dirvožemio, ekologinės apsaugos, taip pat sanitarinės ir fizinės apsaugos reikalavimai, kai tikslinga plėtoti tradicinį žemės Å«kį, technologiÅ¡kai neprieÅ¡taraujantį vandenų ir dirvožemio apsaugos arba atitinkamų draustinių apsaugos ir naudojimo režimui. Joje taip pat rekomenduojama ir skatinama ekologinė arba prieÅ¡erozinė žemdirbystė (Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 21.2.2 p.).

Planavimo organizatorius pareiÅ¡kėjui 2018-05-07 atsakyme paaiÅ¡kino, kad pagal parengtÄ Planavimo schemos projektÄ pareiÅ¡kėjo žemės sklypai patenka į Betygalos kraÅ¡tovaizdžio draustinį, t. y. „pagal tvarkymo plano brėžinį pareiÅ¡kėjo sklypai patenka į apsauginių agrarinių teritorijų specializuoto apsauginio Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ , kurioje skatinama netręšti natÅ«ralių pievų ir ganyklų, rekomenduojama ir skatinama ekologinė arba prieÅ¡erozinė žemdirbystė“, taip pat paaiÅ¡kino, kad Planavimo schemoje numatomi sprendiniai pareiÅ¡kėjo sklypams nustatyto apsaugos ir tvarkymo režimo negriežtina bei nurodė atsakymo apskundimo tvarkÄ .

Planavimo organizatoriaus 2018-05-07 atsakymas atitinka Teritorijų planavimo įstatyme vartojamÄ â€žmotyvuoto atsakymo“ sÄ vokÄ , atsakyme nurodyta, kad nesutinkama su pateiktais pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymais, ir motyvuotai paaiÅ¡kinta, kodėl su pateiktais pasiÅ«lymais nesutinkama. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kokiu atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiÅ«lymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jei sprendiniai neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms, o tik turi motyvuotai paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymų teikėjams, kodėl jų pasiÅ«lymai atmetami.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintų Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 15 punktas numato, kad „15. Planavimo organizatorius, priimdamas sprendimus, o Dokumento rengėjas, rengdamas pasiÅ«lymus dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rÅ«Å¡ies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, (...) atsižvelgia į gamtos ir kultÅ«ros vertybių iÅ¡sidėstymÄ teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad bÅ«tų užtikrinta jų palanki apsaugos bÅ«klė ir racionalus naudojimas.“ Pagal Å¡iÄ nuostatÄ , sprendimus dėl rengiamo saugomos teritorijos planavimo dokumento sprendinių priima planavimo organizatorius kartu su plano rengėju.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pažymima, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau įtvirtintas reikalavimas laikytis minėtame straipsnyje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie pasiūlymus juos pateikusiam asmeniui (LVAT 2009-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2009-08-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-910/09, 2011-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2432/2011).

Be to, LVAT 2009-02-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. A143-201/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. LVAT 2014-01-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 taip pat papildomai iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be iÅ¡lygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiÅ«lymus dėl plano sprendinių. Jei plano sprendiniai neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvienÄ visuomenės pageidavimÄ , bet turi jai paaiÅ¡kinti savo nepritarimo motyvus.

Taigi, Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgdama į suformuotÄ teismų praktikÄ , pagrįstai ir motyvuotai atsakė pareiÅ¡kėjui dėl jo teiktų pasiÅ«lymų.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiÅ¡kus ir motyvuotas. Atsakovės 2018-06-21 raÅ¡to turinys yra aiÅ¡kus ir pakankamai motyvuotas, suprantamas ir jo nėra galimybės traktuoti dviprasmiÅ¡kai. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo įvirtintas nuostatas, LVAT praktikÄ , Inspekcijos 2018-06-21 raÅ¡to turinį, akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas kompetentingo ir kvalifikuoto subjekto, įstatymo nustatytu terminu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.

Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovei nesuteiktos planavimo organizatoriaus funkcijos, todėl net ir patenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ panaikinti Inspekcijos 2018-06-21 raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėjui tai nesukels jo norimų padarinių, nes atsakovė priversti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo teikiamus pasiÅ«lymus nėra kompetentinga.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies (Å¡iuo metu identiÅ¡ka nuostata numatyta ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje) nuostatų, reguliuojančių kreipimÄ si į administracinį teismÄ , sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, skundÄ galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundÄ priėmus nagrinėti, administracinę bylÄ nutraukti kaip nepriskirtinÄ administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Tačiau vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalÅ«s kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundÄ , lemia ne jo forma, o turinys. Teismo nuomone, Å¡iuo metu sprendimo panaikinimas / nepanaikinimas pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių nebesukels. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas siekia nuginčyti atsakovės 2018-06-21 raÅ¡tÄ , tačiau iÅ¡ skundo turinio ir keliamo ginčo apimties matyti, jog tikrasis jo tikslas yra žemės sklypų iÅ¡ Dubysos regioninio parko teritorijos išėmimas, todėl net ir panaikinus ginčijamÄ atsakovės 2018-06-21 raÅ¡tÄ , rezultatas iÅ¡ esmės nepasikeistų, t. y. pareiÅ¡kėjo teisės nebÅ«tų apgintos ir atitinkamai ginčas iÅ¡ esmės (kilęs tarp pareiÅ¡kėjo ir planavimo organizatoriaus) nebÅ«tų iÅ¡spręstas.

Tačiau atsižvelgiant į skundo reikalavimÄ , į tai, jog teismo posėdžiuose buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrus pareiÅ¡kėjo siekius, tikslus ir reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjo dalyvavimas teisme buvo pripažintas bÅ«tinu (b. l. 55), ir apie tai pareiÅ¡kėjas buvo informuotas raÅ¡tu (b. l. 57), tačiau ir į kitÄ posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, neprašė posėdžio atidėti, nenurodė savo neatvykimo priežasties, t. y. parodė visiÅ¡kÄ nesidomėjimÄ bylos eiga, byla nagrinėta iÅ¡kelto skundo reikalavimo ribose, ir atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir bylos faktines aplinkybes, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Daina Kukalienė

Algis Markevičius

Natalja Zelionkienė