2018-02-20 Nr. AB-3500-3-61-3-04112-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-109-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04112-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 8 d. gautas pareiškėjo A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas), kuriame prašoma panaikinti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23-17-08)-320-2417.

Kadangi pareiškėjas skundą dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23-17-08)-320-2417 teismui padavė praleidęs terminą skundui paduoti, teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė terminą iki 2018 m. sausio 5 d. pateikti prašymą atnaujinti skundo dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23-17-08)-320-2417 panaikinimo padavimo terminą, kartu nurodant skundo padavimo praleidimo priežastis, pašalinti kitus nustatytus trūkumus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23-17-08)-320-2417 panaikinimo paduoti. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamas VMI sprendimas buvo priimtas vykdant pareiškėjo mokestinį patikrinimą, pradėtą 2011 m. gruodžio 29 d., todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad VMI pakeis ginčijamą sprendimą, atsižvelgdama į mokestinio patikrinimo rezultatus. Paaiškino, jog vietos mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą, 2014 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-86, dėl kurio pareiškėjas inicijavo mokestinį ginčą, ir kuris dar nėra pasibaigęs. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas VMI sprendimas yra tarpinis dokumentas, priimtas vykdant pareiškėjo mokestinį patikrinimą, neatsiejamai susijęs su mokesčių administratoriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-86, pareiškėjo teigimu, pakeitusiu VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23-17-08)-320-2417. Taip pat nurodė, kad VMI 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (23.4-08) RNVA-5627 pakeitė 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23-17-08)-320-2417 dalį dėl išieškomos sumos, tačiau apie šį raštą pareiškėjo neinformavo. Tai, pareiškėjo teigimu, yra papildomas pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) 2017 m. gruodžio 15 d. gauti VMI rašytiniai paaiškinimai dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23-17-08)-320-2417 įteikimo pareiškėjui ir juos patvirtinantys dokumentai. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas VMI 2012 m. sausio 13 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-2081 neregistruota pašto siunta. Duomenų, kad pareiškėjas paštu siųsto 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23-17-08)-320-2417 negavo, nėra. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo neneigė, kad skundžiamo VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23-17-08)-320-2417 nėra gavęs.

Faktą, kad pareiškėjas apie skundžiamą 2012 m. sausio 11 d. sprendimą žinojo daug anksčiau, nei dėl jo pateikė skundą teismui, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2746-473/2012 pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui VMI dėl 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1100 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą panaikinimo, kurioje teismas 2012 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 21 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A442-161/2013). Minėtoje byloje teismas nustatė, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 30 d. pateikė VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriui patikslintą prašymą sudaryti sutartį dėl mokestinės paskolos suteikimo ir išdėstyti mokėjimus pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23-17-08)-320-2417 – 92 891,75 Lt, lygiomis dalimis 24 mėnesiams nuo sutarties dėl mokestinės paskolos pasirašymo dienos. Ši teismo nustatyta aplinkybė suponuoja išvadą, jog pareiškėjas, 2012 m. sausio 30 d. teikdamas VMI patikslintą prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, ne tik žinojo apie VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23-17-08)-320-2417 išieškoti 92 891,75 Lt mokestinę nepriemoką iš turto, bet ir suprato jo sukeliamas teisines pasekmes, dėl ko ir kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį.

Šią išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 nustatytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas inicijavo teisminį procesą dėl antstolio vykdomo išieškojimo proceso pagal vykdomąjį dokumentą – VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23-17-08)-320-2417, nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016, kurią išnagrinėjus priimta 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, taip pat Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pastarosios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017, kurią išnagrinėjus 2017 m. balandžio 24 d. priimta nutartis, nustatė, jog antstolis vykdo 2016 m. rugsėjo 27 d. pateiktą VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo turto išieškoti į biudžetą 92 891,75 Lt sumą.

Pareiškėjui pateikus 2016 m. spalio 4 d. skundą antstoliui dėl neteisėtai vykdomo išieškojimo, antstolis 2016 m. spalio 6 d. patvarkymu kreipėsi į išieškotoją dėl informacijos pateikimo. 2016 m. spalio 10 d. raštu VMI informavo antstolį, kad jam pateiktas vykdyti sprendimas nėra ginčijamas, skolininko nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-9134/815/2016 vyksta mokestinis ginčas dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į antstoliui pateiktą vykdyti sprendimą. Nustatę šias aplinkybes, įvertinę Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, jog VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (23-17-08)-320-2417 nėra ginčijamas teisme, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad šis VMI sprendimas yra negaliojantis, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas darė išvadą, jog antstolis teisėtai priėmė jį vykdyti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad, pareiškėjui nesumokėjus deklaruotų mokesčių, 2012 m. sausio 11 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 pareiškėjui susipažinti išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Dėl šios mokestinės nepriemokos pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išdėstyti jos sumokėjimą, tačiau 2012 m. vasario 29 d. priimtas sprendimas Nr. (23.22-08)-327-1100 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir dėl to 2012 m. kovo 5 d. raginimu Nr. (23.22-08)-325-229 pareiškėjas paragintas šią mokestinę nepriemoką sumokėti.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje yra nurodęs, jog pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-2417, turėjo teisę jį skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, siekdamas aktyviai ir operatyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl termino praleidimo (ginčijamas VMI sprendimas yra tarpinis dokumentas, priimtas atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą, neatsiejamai susijęs su mokesčių administratoriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-86, dėl kurio inicijuotas mokestinis ginčas nėra pasibaigęs), prieštaraujantys pareiškėjo 2012 m. atliktiems veiksmams (kreipiantis į mokesčių administratorių su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl skundžiamame sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos sumos sumokėjimo išdėstymo), negali būti vertinami kaip objektyvi termino prašymui paduoti praleidimo priežastis, nepriklausiusi nuo pareiškėjo valios.

Teismas pabrėžė, jog įstatyme nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Pareiškėjas skundą teismui dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2417 panaikinimo padavė tik 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus beveik 6 metams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl akivaizdu, kad protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo nepaisoma. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, jog pareiškėjas savo valia pasirinko galimai pažeistų teisių gynimo būdą, o nurodytos termino praleidimo priežastys subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417. Todėl, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo vertinti, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas A. R. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. sausio 5 d. skundo trūkumams pašalinti, tačiau skundžiama nutartimi teismas minėtą terminą nutraukė anksčiau laiko, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti visų įrodymų dėl termino atnaujinimo. Pažymi, kad teismas nenustatė, nuo kokios datos turėtų būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas buvo koreguotas 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu, todėl pareiškėjas apie jo turinį sužinojo vėliau. Pareiškėjas apie skundžiamo sprendimo pakeitimus nebuvo informuojamas. Teismas rėmėsi bylomis, kurios nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Pažymi, kad atsakovas nesiuntė skundžiamo sprendimo registruotu paštu ir jis buvo siųstas ne pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas nepagrįstai, neturėdamas duomenų, nesivadovavo taisykle, kad abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas mano, jog teismas be pagrindo nesprendė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Akcentuoja, kad faktas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė kitą skundo teismingumą, tik patvirtina, jog terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pradinio skundo padavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. R. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23-17-08)-320-2417.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 5 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi išsprendė skundo priėmimo klausimą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai teismas nustatė terminą iki 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjui ištaisyti paduoto skundo, kuris neatitiko ABTĮ reikalavimų, trūkumus. Tačiau dar nepasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytam terminui ištaisyti skundo trūkumus, teismas išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir skundą atsisakė priimti, įvertinęs informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki 2018 m. sausio 4 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. sausio 5 d., turėjo palaukti iki minėto termino pabaigos ir suteikti pareiškėjui teisę pateikti visus duomenis ir įrodymus, kurie aktualūs sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Kadangi teismas neigiamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą 2018 m. sausio 4 d., aptarta teisė pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pareiškėjui buvo apribota.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, išsprendė klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nors dar nebuvo pasibaigęs pareiškėjo teismui suteiktas terminas skundo trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius