40212bcc-ddf5-4b4e-90f4-b8bd3f5fa724 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-373-512/2020 Proceso Nr. 2-06-3-06442-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei JauniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, trečiasis asmuo AB SEB bankas, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. B. dėl to paties dalyko. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) apie A.

B. ir V. B. (ikisantuokinė pavardė "M.") santuokos sudarymÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – B., B.; nustatyti nepilnametės K. B. gyvenamÄ jÄ vieta su V. B.; nustatyti A. B. ir nepilnametės K. B. bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovas įsipareigojo nepilnametei K. B. teikti iÅ¡laikymÄ po 250 Eur per mėnesį, nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės – (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ pervedant į V. B. banko sÄ skaitÄ , indeksuojant iÅ¡mokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti automobilį CITROEN C4 (valst.

Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur ir mopedÄ PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur, atsakovei, V. B., asmeninės nuosavybės teise, ieÅ¡kovui priteisiant 1 125,00 Eur dydžio kompensacijÄ ; nustatyti, kad prievolė UAB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr.0450718090287-34 yra asmeninė ieÅ¡kovo A. B. prievolė, kuriÄ po santuokos nutraukimo ir toliau vykdys ieÅ¡kovas; ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovės V. B. naudai 8 393,39 Eur kompensacijÄ už santuokos metu iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų mokėtÄ asmeninį ieÅ¡kovo kreditÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) susituokė Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje, (duomenys neskelbtini), susilaukė dukters K. B. (a.k(duomenys neskelbtini) Susituokus jų santykiai klostėsi gerai, buvo darni Å¡eima, tačiau laikui bėgant su atsakove pradėjo nesutarti. Bandė santuokÄ nutraukti bendru sutarimu, tačiau su atsakove susitarti nepavyksta, todėl vienintelis bÅ«das nutraukti santuokÄ yra pateikti ieÅ¡kinį.

Pastaruoju metu su žmona negyvena kaip sutuoktiniai, neveda bendro Å«kio. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingų charakterių, požiÅ«rių į Å¡eimos gyvenimÄ , sutuoktinių pareigas, vaiko auklėjimÄ . Santuoka iÅ¡iro, nes jo ir atsakovės santykiai paÅ¡lijo. Nė vienas nesistengia iÅ¡saugoti Å¡eimos, nededa pastangų kurti ir plėtoti Å¡eimos santykius, mano, kad iÅ¡saugoti santuokos neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės. Atsakovė V. B. iki santuokos sudarymo, 1994-02-28, dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo ir savo vardu įregistravo butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unik.

Nr.(duomenys neskelbtini)). Å is turtas įgytas iki santuokos, todėl yra asmeninė V. B. nuosavybė ir nutraukiant santuokÄ nedalintinas. IeÅ¡kovas iki santuokos sudarymo, 1998-05-22, pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe įgijo žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pagal 2004-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. I49-GN/04 pradėjo gyvenamojo namo statybas. PritrÅ«kus Lėšų gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statyboms su AB SEB banku 2007-01-19 ieÅ¡kovas sudarė kredito sutartį Nr.0450718090287-34, pagal kuriÄ gavo 36 552,69 Eur namo statybai ir 6890,31 Eur vartojimo kredito refinansavimui, iÅ¡ viso 43 443,00 Eur kredito. 2015-06-02 gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigtos. 2019-07-25 dienai bendras kredito likutis buvo 15 855,37 Eur.

Kadangi kredito sutartis Nr.0450718090287-34 su AB SEB banku sudaryta 2007-01-19, t.y. dar iki santuokos sudarymo, tai yra asmeninė ieÅ¡kovo prievolė, kuri po santuokos nutraukimo ir lieka jo asmenine prievole. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu, nuo 2013-06-29 (santuokos sudarymo) iÅ¡ bendrų su atsakove piniginių lėšų, priklausančių abejiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjo savo asmeninį kreditÄ AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr.0450718090287-34, sudarytÄ iki santuokos sudarymo gyvenamojo namo statyboms, turi atsakovei kompensuoti pusę Å¡ių įmokų.

Laikotarpiu nuo 2013-06-29 (santuokos sudarymo) iki 2019-08-08 AB SEB bankui iÅ¡ viso sumokėjo 16 786,78 Eur, todėl po santuokos nutraukimo sutinka atsakovei iÅ¡mokėti pusę Å¡ių lėšų - 8393,39 Eur kompensacijÄ už santuokos metu mokėtÄ mano asmeninį kreditÄ . Santuokos metu, 2017-08-01 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V. B. vardu įregistravo automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; 2019-06-19 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V.

B. vardu įregistravo mopedÄ PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur. PraÅ¡o teismo nutraukiant santuokÄ automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) ir mopedÄ PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. B., ieÅ¡kovui priteisiant 1125 Eur piniginę kompensacijÄ . Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o santuokÄ , sudarytÄ 2013 m. birželio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A.

B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieÅ¡kovo A. B. kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 10 000 Eur neturtinę žalÄ , padarytÄ jai dėl santuokos nutraukimo; palikti santuokines pavardes „B.“, „B.“; nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki jos pilnametystės nustatyti kartu su mama V. B.; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui K. B. 400 Eur dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, jų mokėjimÄ pradedant nuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistÄ periodinę iÅ¡mokÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju V.

B.; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ V. B. 400 Eur dydžio periodines iÅ¡mokas, jų mokėjimÄ pradedant nuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įvykdymo dienos ir kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; nustatyti atsakovės V. B. ir nepilnametės dukros K. B. teisę iki jos pilnametystės į uzufruktÄ gyventi ieÅ¡kovui A. B. teismo priteistose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad nepilnametės dukros K.

B. tėvas A. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 18 valandos; namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), VÄ® Registrų centras registruotÄ A. B. vardu, padalinti pusiau, tai yra kiekvienam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto; VÄ® „Regitra“ įregistruotÄ transporto priemonę CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės V. B. nuosavybe; prievolę AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 pripažinti solidaria; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos iÅ¡laikyti tiek sutuoktinę, tiek nepilnametį vaikÄ , sukuria neįmanomas gyvenimui sÄ lygas ir nuolatinę įtampÄ . Atitinkamai, ieÅ¡kovas neturi pagrindo kaltinti atsakovės, nes jis rodydamas iniciatyvÄ iÅ¡siskirti turi prisiimti atsakomybę už neįgyvendintus atsakovės lÅ«kesčius, kurių atsakovė tikėjosi iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris neturi teisės atsisakyti teisių ir pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip sudarytos santuokos pasekmė. Vadinasi, galiojant įstatymo prezumpcijai, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ (nors žadėjo gimus vaikui dirbti ir gyventi Lietuvoje kartu su Å¡eima) ir nebesirÅ«pina ja, santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovo A.

B. kaltės. Atsakovė iÅ¡tekėjo už ieÅ¡kovo gana solidaus amžiaus, ieÅ¡kovo primygtiniu praÅ¡ymu persikėlė nuolat gyventi į KlaipėdÄ , padėjo sukurti ir įteisinti Å¡eimos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , pagimdė jam vaikÄ , kurio nėštumas buvo komplikuotas, Tačiau ieÅ¡kovas dėl nesuprantamų priežasčių, tiesiog iÅ¡kėlė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, metė Å¡eimÄ , realiai tikėdamasis gyventi įteisintose gyvenamosiose patalpose, kaip savo asmeninėje nuosavybėje ir iÅ¡naudoti laikinai materialiai priklausomÄ atsakovę, kuri prižiÅ«ri ir augina nepilnametį vaikÄ .

Todėl, atsakovas nepatenkinęs visiems puikiai žinomų Å¡eimos vertybių, privalo atsakyti už atsakovei daromÄ ir padarytÄ skriaudÄ , nepateisinus atsakovės lÅ«kesčių iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Å iÄ skriaudÄ , kaip moralinę žalÄ atsakovei teismas gali įvertinti pinigais ir priteisti juos atsakovei kompensacijos ar iÅ¡laikymo forma, todėl, atsakovės nuomone, 10 000 Eur moralinės žalos priteisimas bus tinkama satisfakcija už atsakovei padarytas skriaudas ir sugriautÄ gyvenimÄ , ateityje keliamus rÅ«pesčius vienai pasirÅ«pinti vaiko ateitimi.

Dukros gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su motina, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra pagal atsakovės siÅ«lomÄ tvarkÄ , dukros poreikiams tenkinti iÅ¡ atsakovo priteistinas 400 Eur iÅ¡laikymas per mėnesį. Turto padalinimo klausimu negalima vadovautis ieÅ¡kovo deklaruojama gera valia - vien sutikimu iÅ¡mokėti atsakovei 8 393,39 Eur už santuokos metu mokėtÄ ieÅ¡kovo asmeninį kreditÄ , nes namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 177 400 Eur (28 400,00 Eur vertės žemės sklypas ir 149 000 Eur vertės namas) ieÅ¡kovas ir atsakovė statė abu.

Atsakovei notaro G. B. kontoroje buvo iÅ¡duotas įgaliojimas nurodyto namo dokumentų tvarkymui ir nuosavybės įregistravimui. Atitinkamai, nuo santuokos sudarymo momento iki namo pridavimo ir jo įteisinimo nekilnojamojo turto registre momento buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri dalintina lygiomis dalimis pagal įstatymo nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ . Automobilis CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe, nes ieÅ¡kovas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ sÄ moningai sumažino dalintino turto balansÄ , atsakovės ir ieÅ¡kovo Å¡eimos lėšų sÄ skaita įregistruodamas lengvÄ jį automobilį RENAULT, kuriuo naudojasi darbo reikalais, savo sesers I.

B. vardu. Mopedas PEUGEOT JET FORCE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į dalintino turto balansÄ , nes jis buvo padovanotas E. M. (vaikui iÅ¡ pirmosios santuokos). Taip pat, dalinant turtÄ Ä¯ jo balansÄ neįtrauktinas ir butas adresu: (duomenys neskelbtini), kuris buvo padovanotas dar iki pirmosios atsakovės santuokos. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas dalintinas pusiau, tai yra lygiomis dalimis, nustatytina, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 yra solidari.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo iÅ¡vadoje nurodė, kad vaiko minimaliems poreikiams tenkinti jų nuomone pakankama 500 Eur suma per mėnesį, kuriÄ privalo teikti abu tėvai, neprieÅ¡tarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei ieÅ¡kovo siÅ«lomai bendravimo su dukra tvarkai. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad A. B. ir V. B. neturi bendrų dalintinų įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių modifikavimui bÅ«tų reikalingas banko sutikimas, numatytas Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 1 dalyje.

IeÅ¡kovo A. B. įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2007-01-19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34, atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovės įregistruota 2013-06-29, o aukščiau minėta kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta iki santuokos tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovės sudarymo, laikytini asmeniniais A. B. įsipareigojimais AB SEB bankui, todėl tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovės nėra dalintini. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad santuokÄ , Å¡alys sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuo 2019 m. vasaros kaip sutuoktiniai nebegyvena. Byloje kilo ginčas dėl kaltės dėl santuokos iširimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iÅ¡ jų yra kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių netinkamÄ ieÅ¡kovo elgesį, atsakovė nepateikė. Å alys viena kitai priekaiÅ¡tauja dėl nesutvarkytų namų, neplautų indų, buitinių nesutarimų (ieÅ¡kovas) ar dėl vykimo dirbti į užsienį, dėmesio stoka (atsakovė). Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė įrodymų apie bandymus Å¡iuos nesutarimus iÅ¡spręsti, rasti kompromisų, siekti iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, taip pat privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Laikytina, kad nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , nepakankamai rÅ«pinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų bÅ«dų nesutarimams iÅ¡spręsti. Gyvenant santuokoje iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingas Å¡alių požiÅ«ris į vaikų auklėjimÄ , gyvenimo bei Å¡eimos vertybes, trÅ«ko pagarbos vienas kito atžvilgiu. Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, neieÅ¡kojo bendro sutarimo, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Teismas Å¡ios santuokos iÅ¡saugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai). Atsižvelgiant į Å¡aliųs praÅ¡ymÄ , po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės B. ir B. (CK 3.69 straipsnis).

Å alys nereikalauja viena kitai priteisti iÅ¡laikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo Bylos duomenimis Å¡alys turi dukrÄ K. B., gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas ir atsakovė praÅ¡o nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina. CK 3.169 straipsnis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o, kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norÄ , iÅ¡skyrus, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , nustato, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovė gali tinkamai pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku, turi visas tam sÄ lygas. Todėl yra pagrindas nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (CK 3.169 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti jo ir nepilnametės K. B. bendravimo tvarkÄ , A. B. esant Lietuvoje: metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; vasaros atostogų metu 14 d. iÅ¡ eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18 val.; tėvo ir dukros bendravimas per vasaros atostogas turi bÅ«ti suderinamas ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko; tėvas su dukra bendrauja neporinių metų Å v.

Kūčių ir Å v. Kalėdų abi dienas nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 18 val.; porinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių neporinių melų sausio 1 d., nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 18 val.; porinių metų Å v. Velykų abi dienas nuo pirmos Å v. Velykų dienos 10 val. iki antros Å v. Velykų dienos 18 val.; kiekvienų metų Tėvo dienÄ nuo 10 val. iki 18 val.; tėvas turi teisę jam esant Lietuvoje ar užsienyje bendrauti su dukra mobiliojo / internetinio ryÅ¡io priemonėmis, kiek tai netrukdo dukros poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos.

Atsakovė praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja poriniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir jÄ grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ .

Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimÄ , numato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus, o gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pagal savo darbo pobÅ«dį dalį laiko praleidžia užsienyje, atsakovė nurodė, kad skatina ir netrukdo maksimalaus tėvo ir dukros bendravimui, todėl laikytina, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ bendravimo tvarkÄ , pagal Å¡iai dienai esamas aplinkybes, atitinka abiejų tėvų ir vaiko interesus. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi jÄ pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, taip pat jÄ papildyti naujais punktais, tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismÄ .

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo IeÅ¡kovas sutinka nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės teikti 250 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo po 400 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ .

Vadovaujantis Å¡iuo principu nustatytas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Å iuo metu K. B. yra beveik septynerių metų amžiaus. Atsakovė nurodė, jog per mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 800 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ypatingai specialÅ«s vaiko poreikiai. Teismas pažymi, kad tėvai turi rÅ«pintis vaikų laisvalaikiu, poilsiu, tačiau tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti racionalios. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus iÅ¡laikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. IÅ¡laikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principÄ tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Nuo 2020 m. sausio 1 d. yra nustatyta 607 Eur minimalioji mėnesinė alga.

Ä®vertinus visumÄ bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio iÅ¡laidos Å¡alių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, užtikrinant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis yra apie 600 Eur. Vertinant Å¡alių turtinę padėtį nustatyta, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ dirba užsienyje, jo pajamos nėra mažos, jos stabilios, turi didesnės vertės turto, neturi prievolių kreditoriams ar kitų iÅ¡laikytinių. Atsakovė gyvendama su ieÅ¡kovu ilgÄ laikÄ nedirbo, augino Å¡alių vaikÄ , laikinai įsidarbinus jos pajamos buvo mažos, turėjo kitų iÅ¡laikytinių.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina didesnė vaikui reikalinga iÅ¡laikymo dalis. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 60 Eur vaikui, kuriuos gauna ieÅ¡kovė, nes su ja lieka gyventi Å¡alių nepilnametė dukra. Pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų iÅ¡laikymui ir daugiau lėšų. Teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Kadangi dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina, ji uzufrukto teise skiriama vaikų iÅ¡laikymui skiriamų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis). Dėl uzufrukto nustatymo, iÅ¡laikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo Atsakovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡laikymÄ po santuokos nutraukimo po 400 Eur per mėnesį (CK 3.72 straipsnis), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ( CK 3.70 straipsnis), nustatyti uzufruktÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priteistas gyvenamÄ sias patalpas atsakovei su dukra iki vaiko pilnametystės (CK 3.71 straipsnis).

Vaiko teisę į jo vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. K. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. Z. skundÄ , bylos Nr. 3K-3-201/2006; kt.). Siekiant užtikrinti Vaiko teisių apsaugos įstatyme įtvirtintÄ vaiko teisę į bÅ«stÄ , CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iÅ¡ tėvų gyvenamÄ ja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuokÄ , iÅ¡likimas nustatant uzufruktÄ Ä¯ tokiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (CK 3.71 straipsnis).

Teismas ex officio turi įvertinti tokios vaikų teisių užtikrinimo priemonės taikymo bÅ«tinumÄ konkrečioms bylos aplinkybėms. Sprendžiant Å¡iuos klausimus bÅ«tina atsižvelgti į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, kreditorių elgesį ir pan. BÅ«tina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos bÅ«dus, siekiant, kad vaikui bÅ«tų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirÅ«pinti tėvai, ir kad nebÅ«tų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės. Toks aiÅ¡kinimas atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad priimdami sprendimÄ nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iÅ¡ dalies bÅ«tų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų iÅ¡analizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ negali bÅ«ti apginta kitu bÅ«du, nei dar kartÄ suvaržant daiktinę teisę.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo bÅ«sto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog bÅ«tų galima įsigyti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame bÅ«ste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB „Swedbank“ praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-140/2014 ).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr.(duomenys neskelbtini)). Å is turtas įgytas iki santuokos, yra asmeninė V. B. nuosavybė. Atsakovė nurodė, kad šį butÄ panaudos teise yra suteikusi naudotis savo pažįstamiems. Å is turtas nėra apsunkintas jokiais suvaržymais. Ir prieÅ¡ingai - ieÅ¡kovas A. B. turi įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2007-01-19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34, jo turimas namas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui, sutartis nėra modifikuota, todėl uzufrukto nustatymas nepilnamečio vaiko naudai bÅ«tų neproporcingas hipotekos kreditorės atžvilgiu ir taip pažeistų kreditorės trečiojo asmens AB SEB bankas teises ir teisėtus interesus.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo yra priteisiama nemaža piniginė kompensacija, todėl laikytina, jog atsakovė neįrodė, kad negali pasirÅ«pinti kito bÅ«sto įsigijimu ar nuoma ar su vaiku gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡ios priežasties, pagrindų nustatyti uzufrukto teisę atsakovei su nepilnamečiu vaiku gyventi ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nėra. CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu iÅ¡laikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti (1 dalis). Å io straipsnio antroje dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).

CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. IÅ¡laikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas, sukÅ«ręs Å¡eimÄ , inicijavo atsakovės nėštumÄ , dėl ko ženkliai pablogėjo atsakovės sveikata, o vėliau draudė atsakovei dirbti ir užsidirbti, kad ji bÅ«tų nepriklausoma nuo ieÅ¡kovo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė turi turtÄ (butÄ ), kurį, jos teigimu, neatlygintinai yra perdavusi naudotis savo pažįstamiems asmenims. Teismo nuomone toks disponavimas turtu yra neekonomiÅ¡kas ir neracionalus, atsakovė nesinaudojo galimybe gauti papildomas pajamas iÅ¡ Å¡io turto nuomos ar pan. Atsakovė yra darbingo amžiaus (46 m.), turi įgytÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ â€“ anglų kalbos mokytoja, vertėja, vykdo individualiÄ veiklÄ . Jokių įrodymų, kad negalėtų įsidarbinti pagal specialybę ir gauti pajamas, užtikrinančias jos minimalias bÅ«sto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiÅ«ros ir kitų poreikių tenkinimÄ , nepateikė.

Atsakovė pateikė medicininius iÅ¡raÅ¡us apie tai, kad turi (duomenys neskelbtini) ligÄ , (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų apie tai, kad dėl sveikatos bÅ«klės jai bÅ«tų nustatytas nedarbingumas, apribotos galimybės dirbti pagal turimÄ specialybę, byloje nėra. Vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai.

Nenustačius Å¡ių sÄ lygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Teismo nuomone atsakovė neįrodė, kad turi teisę ir jai reikalingas buvusio sutuoktinio iÅ¡laikymas. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Todėl teismas, pripažinęs, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, plačiau nepasisako dėl atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji Å¡ioje byloje negali bÅ«ti priteisiama.

Dėl turto padalijimo ir kreditorių IeÅ¡kovas nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo 1998-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pagal 2004-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr.l49-GN/04 pradėjo namo statybÄ . Paskutiniai statybos darbai atlikti 2005-09-30, t.y. dar iki santuokos sudarymo. Santuokos metu, 2015-06-02 formaliai užbaigtos gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos - 2015-06-02 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. l pagrindu A.

B. vardu įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo) iki 2019-08-08 AB SEB bankui, ieÅ¡kovas sumokėjo 16 786,78 Eur, todėl po santuokos nutraukimo sutinka atsakovei iÅ¡mokėti pusę Å¡ių lėšų – 8 393,39 Eur kompensacijÄ už santuokos metu mokėtÄ asmeninį kreditÄ . Prievolė kreditoriui AB SEB bankas ir toliau lieka asmenine ieÅ¡kovo prievole. Nurodo, kad santuokos metu 2017-08-01 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V.

B. vardu įregistravo automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur, 2019-06-19 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V. B. vardu įregistravo mopedÄ PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur. PraÅ¡o teismo nutraukiant santuokÄ automobilį CITROEN C4 ir mopedÄ PEUGEOT JET FORCE 50 priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. B., ieÅ¡kovui priteisiant 1125 Eur piniginę kompensacijÄ .

Atsakovė nurodo, kad po santuokos sudarymo jai notaro G. B. kontoroje buvo iÅ¡duotas įgaliojimas nurodyto namo dokumentų tvarkymui ir nuosavybės įregistravimui. Atitinkamai, nuo santuokos sudarymo momento – (duomenys neskelbtini), iki namo pridavimo ir jo įteisinimo nekilnojamojo turto registre momento - 2015-06-04, buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri dalintina lygiomis dalimis pagal įstatymo nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ . Automobilis CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe.

Be to, ieÅ¡kovas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ sÄ moningai sumažino dalintino turto balansÄ , atsakovės ir ieÅ¡kovo Å¡eimos lėšomis įgytÄ lengvÄ jį automobilį RENAULT, kuriuo naudojasi darbo reikalais, įregistruodamas savo sesers I. B. vardu. Mopedas PEUGEOT JET FORCE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į dalintino turto balansÄ , nes jis buvo padovanotas E. M. (vaikui iÅ¡ atsakovės pirmosios santuokos). Atsižvelgiant į tai - nekilnojamasis turtas dalintinas pusiau, tai yra lygiomis dalimis, nustatytina, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 yra solidari sutuoktinių prievolė.

Vienas iÅ¡ klausimų, kurį teismas privalo iÅ¡spręsti nutraukdamas santuokÄ , nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės asmeninių investicijų į gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini). Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1998-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unik.

Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pagal 2004-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr.l49-GN/04 pradėjo namo statybÄ . 2007-01-19 ieÅ¡kovas su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr.0450718090287-34, pagal kuriÄ gavo 36 552,69 Eur namo statybai ir 6890,31 Eur vartojimo kredito refinansavimui, iÅ¡ viso 43 443,00 Eur kredito. 2007-01-03 atliktais kadastrinių matavimų duomenimis, namo baigtumas tuo metu buvo 83%, namo baigtumas - 2015-04-28 lygus 100%. Santuoka tarp Å¡alių sudaryta (duomenys neskelbtini). 2015-06-02 gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigtos.

Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo) iki 2019-08-08 (gyvenimo skyriumi) AB SEB bankui iÅ¡ viso sumokėta 16 786,78 Eur. Akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas ir nebaigtas statyti namas ieÅ¡kovo buvo įgytas (sukurtas turtas) dar iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo, todėl laikytinas asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bÅ«tina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu Å¡is turtas turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Å ioje byloje ieÅ¡kovo, atsakovės paaiÅ¡kinimais, apžiÅ«rėtu statybos darbų žurnalu nustatyta, kad namo statybos darbai iÅ¡ esmės buvo baigti dar 2005 m. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad po santuokos sudarymo iÅ¡ bendrų lėšų buvo įsigyti tik keli baldai, mokamas kreditas. Atsižvelgiant į tai, kad dar 2007 m. namo baigtumas buvo 83%, santuokos laikotarpiu galėjo bÅ«ti sukurta daugiausia 17% namo vertės, kas nuo 149 000 Eur sudarytų 25 330 Eur. Teismo nuomone, tai negali bÅ«ti laikoma esminiu turto pagerinimu ir Å¡is turtas netapo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina pusė sumokėto kredito sumos - 8 393,39 Eur. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur ir mopedÄ PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur, atsakovei, V. B., asmeninės nuosavybės teise, ieÅ¡kovui priteisiant 1 125,00 Eur dydžio kompensacijÄ . Ginčo dėl automobilio kainos ir dėl to, kad jis įgytas santuokos metu, nėra.

Šiuo automobiliu naudojasi atsakovė, todėl po santuokos nutraukimo šis turtas asmeninės nuosavybės teise priteistinas V. B., o iš jos priteistina 1000 Eur piniginė kompensacija ieškovui (CK 98 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad mopedas PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pirktas ne tik iš bendrų lėšų, bet prie šio pirkinio prisidedant ir tuo metu nepilnamečiui V. B. sūnui E. M. (vaikui iš pirmosios santuokos), kuris jam ir buvo padovanotas.

Laikytina, kad Å¡is turtas nedalytinas tarp Å¡alių, o nepriteisiant kompensacijos perduodamas V. B. (CK 3.120 straipsnis). Atsakovė prašė pripažinti, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 yra solidari. Å is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

IÅ¡ sutarties kilusi prievolė gali bÅ«ti pripažinta solidariÄ ja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta Å¡eimos interesais. Akivaizdu, kad 2007 m. sudarydamas kredito sutartį su banku, ieÅ¡kovas lėšas leido savo asmeninių poreikių tenkinimui – namo statybos užbaigimui. Primintina, kad tuo metu namo statybos baigtumas jau buvo 83%. Minėta kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta iki santuokos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarymo, atsakovė santuokos metu niekada neprašė Å¡ios sutarties modifikuoti, todėl įsipareigojimai pagal sutartį laikytini asmenine A.

B. prievole AB SEB bankui. Atsakovė taip pat buvo nurodžiusi, kad iÅ¡ bendrų su ieÅ¡kovu lėšų buvo nupirktas automobilis RENAULT, kuris įregistruotas ieÅ¡kovo sesers vardu. Tačiau reikalavimo Å¡io turto pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jokių įrodymų, kad Å¡is automobilis buvo įgytas iÅ¡ Å¡eimos lėšų, nepateikė. IÅ¡ pateiktų Norvegijos banko Handelsbanken iÅ¡rašų matyti, jog kreipimosi į teismÄ dienai 2019 m. rugpjūčio 28 d., ieÅ¡kovo A. B. sÄ skaitoje buvo 86 120, 57 Norvegijos kronos.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos banko pateikiamo valiutų santykio, 2019-08-28 Norvegijos kronos (NOK) ir euro santykis buvo 1 Eur = 9,9920 NOK. Tuo bÅ«du, A. B. sÄ skaitoje tuo metu buvo 8 618,95 Eur. Atitinkamai Luminor Bank AS sÄ skaitoje A. B. tai dienai turėjo 36,09 Eur. Å ios lėšos laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl pusė jų – 4327,52 Eur priteistina atsakovei. Ä®rodymų apie kitas turėtas santaupas Å¡alys nepateikė. Atliekant tarpusavio įskaitymÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 11 720,91 Eur kompensacija (8393,39 Eur + 4327,52 Eur – 1000 Eur).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinys) patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje ieÅ¡kovas sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį. Atsakovės pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio suma buvo 89 825 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas 2019 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi. Atsakovės turtinis reikalavimas patenkintas 11 720,91 Eur sumai, todėl nuo likusios atmesto reikalavimo dalies – 78 104 Eur iÅ¡ jos priteistinas žyminis mokestis valstybei – 1757 Eur (78 104 Eur x 3% - 25%). Už priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui mokėtinas 133 Eur žyminis mokestis (370 Eur x 3% x 12 mėn.) valstybei, kuris priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie turėtas 1500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai, atsakovė turėjo 1000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas, todėl jam iÅ¡ atsakovės priteistinas sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Kiti reikalavimai – nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendravimo tvarkÄ , laikytini iÅ¡vestiniais ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami. IeÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ yra tenkinami iÅ¡ dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta didesnė dalis ieÅ¡kovo reikalavimo dėl turto padalijimo, o dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio patenkinta didesnė dalis atsakovės reikalavimo, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteistina pusė jų turėtų advokatų pagalbos iÅ¡laidų. Atlikus turėtų iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 325 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (750 Eur + 75 Eur – 500 Eur). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ , palikti pavardes „B.“ ir „B.“. Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., a. k (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama V. B. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ A.

B. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai K. B. po 370 Eur mokamų periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. birželio 2 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Paskirti K. B. iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise V. B.. Nustatyti A. B. bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra K. B. tvarkÄ â€“ A. B. esant Lietuvoje: metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; vasaros atostogų metu 14 d. iÅ¡ eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18 val.; tėvo ir dukros bendravimas per vasaros atostogas turi bÅ«ti suderinamas ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko; tėvas su dukra bendrauja neporinių metų Å v.

Kūčių ir Å v. Kalėdų abi dienas nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 18 val.; porinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių neporinių melų sausio 1 d., nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 18 val.; porinių metų Å v. Velykų abi dienas nuo pirmos Å v. Velykų dienos 10 val. iki antros Å v. Velykų dienos 18 val.; kiekvienų metų Tėvo dienÄ nuo 10 val. iki 18 val.; tėvas turi teisę jam esant Lietuvoje ar užsienyje bendrauti su dukra mobiliojo / internetinio ryÅ¡io priemonėmis, kiek tai netrukdo dukros poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos.

Po santuokos nutraukimo automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine V. B. nuosavybe. Priteisti iš A. B. 11 720,91 Eur piniginę kompensacija V. B.. Nustatyti, kad prievolė UAB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr.0450718090287-34 yra asmeninė A. B. prievolė. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš A. B. 133 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisti iš V. B. 1757 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 325 Eur bylinėjimosi išlaidų A.

B... SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Panaikinti 2020 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo, nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Egidijus Mickevičius