401f04e0-e3cf-41cc-9572-0a4c92abc0ff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1306-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02411-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas P. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) – 5 000 Lt.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ praÅ¡ydamas suteikti jam papildomÄ ilgalaikį pasimatymÄ su žmona, tačiau jo praÅ¡ymas, atsižvelgus į 11 galiojančių nuobaudų bei pareiÅ¡kėjo charakteristikÄ , nebuvo patenkintas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad šį sprendimÄ jis apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau Kalėjimų departamentas nurodė, jog Pataisos namų sprendimas yra pagrįstas. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis yra diskriminuojamas, iÅ¡skiriamas iÅ¡ kitų nuteistųjų tarpo, nuobaudos Pataisos namuose jam skiriamos nepagrįstai, norint su juo susidoroti. Anot pareiÅ¡kėjo, skirtos nuobaudos neturi jokios reikÅ¡mės jo praÅ¡omiems pasimatymams.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių Pataisos namų veiksmų paÅ¡lijo jo santykiai su pačiais artimiausiais žmonėmis, t. y. žmona, tėvais, pareiÅ¡kėjas labai bijo prarasti Å¡eimÄ .Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 11-12) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Pataisos namų teigimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 str. 7 d. neįpareigoja privalomai suteikti praÅ¡ančiam nuteistajam papildomÄ trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymÄ .

Dėl suteikimo sprendžia įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigÅ«nas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertindamas esamÄ situacijÄ , nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo įstaigoje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo P. V. elgesys įstaigoje vertinamas neigiamai – pareiÅ¡kėjas turi 11 galiojančių nuobaudų, tai reiÅ¡kia, kad dažnai pažeidinėja įstaigoje galiojančiÄ tvarkÄ . PaaiÅ¡kino, jog atsižvelgdamas į tai, taip pat į pareiÅ¡kėjo nusikaltimo padarymo pobÅ«dį, Pataisos namų direktorius nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti jam papildomÄ ilgalaikį pasimatymÄ su žmona.

Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis BVK nuostatomis, įvertinus konkretų atvejį ir su juo susijusias aplinkybes, todėl, Pataisos namų nuomone, Pataisos namų administracija šiais savo veiksmais jokių pareiškėjo teisių nepažeidė ir nepadarė jam jokios žalos.Atkreipė dėmesį, jog 2011 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikio papildomo pasimatymo su žmona buvo patenkintas, taigi tai akivaizdžiai paneigia ir pareiškėjo skunde minimus teiginius, kad Pataisos namų administracija siekia pabloginti pareiškėjo santykius su artimaisiais.

Be to, Pataisos namų teigimu, nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiÅ¡kina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos žalos ir Pataisos namų administracijos veiksmų.Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 15-17) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisės bendrauti su Å¡eima ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali bÅ«ti suprantami, kaip teisių pažeidimas.

Nurodė, jog pačiame BVK yra nustatyti teisės į papildomÄ trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymÄ ribojimai, atsižvelgiant į tai, kuriai grupei priskirtas nuteistasis.Kalėjimų departamentas paaiÅ¡kino, jog teisė gauti trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymÄ yra viena iÅ¡ nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, objektyviųjų teisių (BVK 94 str.). Ja naudotis gali nuteistieji, priklausomai nuo to, kuriai iÅ¡ BVK 73-75 str. numatytų grupių jie yra priskirti. Tokiu diferencijavimu, be kita ko, užtikrinamas BVK 8 str.

įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo principas – atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. Pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laiku pareiÅ¡kėjas atliko terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose ir buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl jo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygų reglamentavimo prasme yra aktualus BVK 73 str. 1 d. 2 p., reglamentuojantis paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisę per tris mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ , bei BVK 94 str. 7 d., numatanti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no diskrecijos teisę suteikti papildomÄ trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymÄ .

Kadangi sprendžiant dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo nuteistajam turi bÅ«ti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 8 str.), o pareiÅ¡kėjui už pataisos įstaigoje nustatytų režimo reikalavimų nesilaikymÄ 2011 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirtas papeikimas ir jis turi 11 galiojančių nuobaudų, todėl, Kalėjimų departamento manymu, Pataisos namų direktoriaus sprendimas nesuteikti pareiÅ¡kėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo yra teisėtas ir pagrįstas.Be to, Kalėjimų departamento nuomone, vienkartinis praÅ¡ymo suteikti papildomÄ ilgalaikį pasimatymÄ atvejis negali bÅ«ti pripažintas ryÅ¡ių su Å¡eima apribojimu, nes BVK 73 str. 1 d. 2 p. numatyta pareiÅ¡kėjo teisė per tris mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ nebuvo suvaržyta.

Be to, atsižvelgiant į BVK nuostatas, ryÅ¡ys su Å¡eima gali bÅ«ti palaikomas ne tik per trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymÄ , bet ir kitais BVK nustatytais bÅ«dais, kurie pareiÅ¡kėjui nebuvo apriboti.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas P. V. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 32, 33), gautas pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imas dėl atsisakymo atvykti į teismo posėdį (b. l. 36). Teismo posėdžio metu Vilniaus pataisos namų atstovė Miglė Einorytė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais (b. l. 39-40).

Teismo posėdžio metu Kalėjimų departamento atstovas Dainius Jasas prašė skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais (b. l. 39-40). Skundas atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė, kai Vilniaus pataisos namų direktorius nesuteikė pareiÅ¡kėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona.Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėjas P. V. pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus pataisos namų direktoriui praÅ¡ydamas suteikti papildomÄ ilgalaikį pasimatymÄ su žmona ir vaiku.

Ant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo taip pat pažymėta, jog jis turi 11 galiojančių nuobaudų bei 2011 m. rugsėjo 8 d. paskirtÄ papeikimÄ (b. l. 22). 2011 m. rugsėjo 27 d. Pataisos namų sprendimu „Dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo“ Nr. 42-1-452 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Pataisos namų sprendime Nr. 42-1-452 nurodyta, jog pagal BVK 94 str. 7 d. suteikti papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus nuteistiesiems yra iÅ¡skirtinai pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no teisė, bet ne pareiga, o priimant sprendimÄ dėl tokio pasimatymo suteikimo yra atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ , praÅ¡yme iÅ¡dėstytus motyvus, kitų tarnybų nuomonę.

Kadangi pareiÅ¡kėjas turi 11 galiojančių nuobaudų, papildomo ilgalaikio pasimatymo 2011 m. spalio mėnesį atsakovas jam nesuteikė (b. l. 5, 24).Nesutikdamas su minėtu Pataisos namų sprendimu pareiÅ¡kėjas pastarÄ jį apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 18-19). Kalėjimų departamentas 2011 m. spalio 28 d. raÅ¡tu Nr. 2S-4043 paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, jog suteikti papildomÄ ilgalaikį pasimatymÄ yra pataisos įstaigos teisė, bet ne pareiga, be to, pažymėjo, kad savo praÅ¡yme dėl tokio pasimatymo suteikimo pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių papildomo ilgalaikio pasimatymo objektyvų poreikį (b. l. 6, 20).Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).

Pagal BVK 94 str. 7 d. nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no nutarimu gali bÅ«ti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Teismo vertinimu, BVK 94 str. 7 d. nuostatoje yra įtvirtinta pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no teisė, o ne pareiga nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, todėl Pataisos namų direktoriaus atsisakymas pareiÅ¡kėjui suteikti papildomÄ ilgalaikį pasimatymÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisėtas Pataisos namų veiksmas.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 42-1-452, sprendžiant klausimÄ dėl ilgalaikio papildomo pasimatymo skyrimo, buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo metu. Teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjo elgesio vertinimas sprendžiant papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo klausimÄ atitinka BVK 8 str. įtvirtintÄ bausmių individualizavimo principÄ , todėl taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas Pataisos namų veiksmas.Be to, kaip teisingai nurodo Kalėjimų departamentas, pareiÅ¡kėjo galimybės bendrauti su Å¡eimos nariais nebuvo visiÅ¡kai apribotos, nes pareiÅ¡kėjas pagal BVK 73 str. 2 ir 4 p. galėjo per tris mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ bei vienÄ kartÄ per savaitę paskambinti telefonu.

Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas neskundžia 2011 m. rugsėjo 27 d. Pataisos namų sprendimo Nr. 42-1-452, kuriuo buvo atmestas jo praÅ¡ymas dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                          Milda Vainienė