2022-09-28 Nr. AB-23519-4-28-3-00305-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3870-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00305-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant užsieniečiui Q. T. M. ir jo atstovei A. L. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovui M. L.,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio Q. T. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui Q. T. M. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 7 d. apie 3.50 val., VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, VSAT pareigūnai sulaikė 4 asmenis be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo užsienietis, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 21S33943 užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Užsienietis pateikė skundą dėl šio Migracijos departamento sprendimo. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1816 atmesti skundą. Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris, 2022 m. gegužės 3 d. išnagrinėjęs užsieniečio skundą, priėmė sprendimą užsieniečio skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33943, sutrumpindamas iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei iki 2 metų C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus, kitos skundo dalies netenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą. LVAT priėmus neskundžiamą nutartį užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Centro įgaliotas atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė teikimą jame nurodytais argumentais.

4. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje su teikimu nesutiko. Nurodė, kad į Lietuvą atvyko apsaugos nuo karo. Jis nori gyventi ir dirbti Lietuvoje. Prašė nevaržyti jo judėjimo laisvės, nes nori likti Lietuvoje ir nesiruošia bėgti.

5. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje su Centro prašymu sutiko iš dalies ir prašė taikyti užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimo. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad užsienietis yra pavojingas Lietuvai, priklausytų kokiai nors organizacijai, kuri Lietuvoje yra draudžiama, kad yra nusikaltėlis. Todėl apriboti judėjimo laisvę nėra pagrindo, nes asmuo pageidauja gyventi ir dirbti Lietuvoje ir nesiruošia iš jos bėgti. Jam turi būti suteikta judėjimo laisvė, kad jis galėtų laisvai judėti, dirbti ir integruotis į visuomenę.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu tenkino Teikimą ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nustatė, kad užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. liepos 31 d.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Todėl šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose.

9. Teismas pažymėjo, kad užsienietis nepateikė asmens dokumento ir dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiavo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, atvykus (duomenys neskelbtini) Identifikavimo komandai asmuo kategoriškai atsisakė vykti pokalbiui pas konsulus dėl jo asmenybės nustatymo. Prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra užsieniečio tikslas. Yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje. Užsieniečiui buvo išaiškintos savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. (duomenys neskelbtini) ambasada informavo, jog šiam asmeniui jau yra pagamintas grįžimo dokumentas, elektroninio ryšio priemonėmis atsiuntė šio dokumento kopiją. Gavus dokumento originalą, užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

10. Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu pareiškėjui taikomas apgyvendinimo režimas prilygsta sulaikymui, todėl proporcingumo aspektu turi būti įvertinta, ar jo judėjimo ribojimas yra būtinas. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas LVAT praktikos ir tarptautinio teisinio reglamentavimo kontekste nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Centras nurodo, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, bendrininkų grupėje, neturėjo asmens dokumento bei dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Tikėtina, kad norėdamas išvengti sulaikymo, užsienietis pasiprašė prieglobsčio. Užsienietis, apgyvendintas Centre, gali judėti visoje Centro teritorijoje, jam užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, jis, pateikęs prašymą Centro administracijai, turi galimybę laikinai išvykti iš Centro teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams įsigyti. Pasikeitus teisiniam užsieniečio statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje ir yra joje neteisėtai. Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, nepateikė asmens tapatybę liudijančio dokumento, teikė klaidinančią informaciją apie savo gimimo datą, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, todėl yra pagrindo manyti, jog jis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Iš (duomenys neskelbtini) ambasados yra gautas užsieniečio grįžimo dokumentas. Pareigūnams, kurie vykdys šį konkretų išsiuntimą, jau yra išduotos (duomenys neskelbtini) vizos, kurios galioja iki 2022 m. lapkričio 30 d. Pritaikius kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, kyla sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo neįvykdymo grėsmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus nustatytas aplinkybes bei užsieniečio teisinio statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimą, užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti ir jis yra laikomas sulaikymo sąlygomis, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 21S33943 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, kaip ikiteismine institucija, išnagrinėjusi užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo, 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 6K-1816 atmetė jo skundą. Užsienietis apskundė Migracijos departamento ir Komisijos sprendimus Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu atmetė skundą dėl prieglobsčio užsieniečiui Lietuvos Respublikoje suteikimo, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33943 dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminų. LVAT 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atmetus užsieniečio apeliacinį skundą, užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

20. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

21. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl, kaip nurodė teismas, kyla reali grėsmė, kad, laisvai judėdamas, užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.). Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis 2021 m. liepos 7 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nėra duomenų, jog per šį laikotarpį užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių. Aplinkybės, susijusios su jo asmens dokumento pateikimu ir tapatybės nustatymu, negali būti vertinamos kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ar valstybės institucijų klaidinimas.

25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

26. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus, manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę.

27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šiuo atveju užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų yra proporcinga priemonė (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio Q. T. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui Q. T. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė