2013-03-05 Nr. BB-243-1-75-1-00026-2012-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-136/2013

Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00026-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10;

1.2.26.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą kavinėje „Karčiama“) laisvės atėmimu vieneriems metams, 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 233 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

n u s t a t ė :

A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, alaus bare „Karčiama“, esančiame Pakruojyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 44, matant ir girdint aplinkiniams asmenims, tyčia įžeidinėjo barmenę J. S. ir grasino jai į galvą paleisti bokalą, taip viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 14 d., apie 00.30 val., degalinės „Lukoil“, esančios Pakruojyje, Vytauto Didžiojo g. 98, automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, matant aplinkiniams, sugriebė L. J. už megztinio ir bandė jį ištempti iš automobilio „Saab“, tačiau nepavykus to padaryti, sudavė šiam kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą alkūne į kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė automobilyje „Saab“ sėdėjusiems M. K. kumščiu vieną kartą į kairę akį bei T. P. nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, taip abiem sukeldamas fizinį skausmą, o nenustatytas asmuo du kartus spyrė į galvos sritį ketinančiam išlipti iš automobilio T. P., taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2012 m. sausio 14 d., apie 00.35 val., toje pačioje vietoje (degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje) nuo automobilio „Saab“ priekinės keleivio sėdynės pagrobė 540 Lt vertės L. J. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson J10i2“.

A. P. pagal 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekė paveikti nukentėjusįjį L. J., jog šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. nuo 2012 m. sausio mėn. vidurio iki 2012 m. vasario 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, Pakruojo r., Preičiūnų k., automobilyje „Peugeot 406“, įkalbinėjo nukentėjusįjį L. J. atsiimti policijai pateiktą pareiškimą, žadėdamas grąžinti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson J10i2“; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilyje „Renault Megane“ vėl įkalbinėjo nukentėjusįjį atsiimti policijai pateiktą pareiškimą, domėjosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o vėliau, atvykęs į jo namus ir grąžinęs minėtą telefoną, įkalbinėjo ikiteisminio tyrimo tyrėjai duoti melagingus parodymus, kad mobiliojo ryšio telefonas nebuvo pavogtas, kad jis rastas M. K. automobilyje „Saab“.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, perkvalifikuoti nusikalstamus veiksmus ir paskirti teisingą, žymiai mažesnę bausmę. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šios instancijos teismas netyrė pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių ir pakartotinai netyrė prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme dėl nusikalstamų veikų (viešosios tvarkos pažeidimų) aplinkybių liudytojai davė prieštaringus parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino ir neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų visumos.

Kasatorius taip pat teigia, kad jo veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos nepagrįstai. Atvejai, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ir tvarka yra trikdoma, bet nesutrikdoma, kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-563/2009); teismai nenustatė, kad dėl jo veiksmų būtų sutrikdyta kavinės ir degalinės veikla ar sukelti kitokie padariniai.

Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti aplinkybes, nenurodytas apeliaciniame skunde, jeigu yra nustatoma esminių BPK pažeidimų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė už lengvus nusikaltimus buvo bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą paskirta bausme. Nors apeliaciniame skunde buvo keliamas bausmių bendrinimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė. Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį iš pradžių turėjo būti subendrintos bausmės, skirtos už veikas, padarytas prie „Lukoil“ degalinės, ir ši subendrinta bausmė bendrinama su bausme, paskirta už veiką, padarytą kavinėje „Karčiama“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-14/2007). Pasak kasatoriaus, ištaisius šias bendrinimo klaidas, skundžiamas nuosprendis turi būti bendrinamas su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu apėmimo būdu.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad dvi nusikalstamos veikos, padarytos kavinėje ir automobilių stovėjimo aikštelėje prie degalinės, teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad kavinėje „Karčiama“ nuteistasis tyčiojosi iš kavinės darbuotojos J. S., ją įžeidinėjo, grasino į ją mesti bokalą, tai girdėjo kavinės virėja J. K. Dėl tokio nuteistojo elgesio buvo iškviesta iš namų kavinės savininkė V. J. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju buvo sutrikdyta ne tik viešoji tvarka, bet ir kavinės darbas. Pasak prokuroro, nekyla abejonių ir dėl viešosios tvarkos sutrikdymo degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, kur A. P. panaudojo fizinį smurtą prieš tris nepažįstamus asmenis. Pats nuteistasis nenurodo jokios aiškios priežasties, kodėl sumušė nukentėjusiuosius, tik teigė, kad šie atvykę „mirksėjo automobilio šviesomis“.

Prokuroras taip pat teigia, kad BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu teismas teisingai subendrino A. P. paskirtas bausmes už keturis nesunkius nusikaltimus, t. y. taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridėdamas po dalį švelnesnių bausmių. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas prie degalinės, turi būti apimamos. Telefono vagystė buvo padaryta jau po chuliganiškų veiksmų, nematant nukentėjusiesiems, todėl tokie skirtingi savo turiniu, padarymo laiku, tikslu ir objektu nusikalstami veiksmai negali būti laikomi idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Prokuroro teigimu, nebuvo padaryta klaidų ir bendrinant skundžiamu nuosprendžiu subendrintą bausmę su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Kasatoriaus argumentai, kad jo veiksmai alaus bare „Karčiama“ ir degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nes nesutrikdė viešosios tvarkos ir visuomenės rimties, nepagrįsti.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nagrinėdamas kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, padarytos alaus bare „Karčiama“, teismas nustatė, kad A. P., būdamas viešojoje vietoje – alaus bare, elgėsi agresyviai, savo draugų akivaizdoje įžeidinėjo baro darbuotojas, tyčiojosi iš jų išvaizdos, grasino paleisti bokalą į galvą. Tokie veiksmai truko pakankamai ilgai ir ne tik įžeidė ir įbaugino baro darbuotojas, bet ir sutrikdė kavinės veiklą, baro savininkė dėl to buvo iškviesta iš namų ir priversta iškviesti policiją.

Nagrinėdamas kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, padarytos degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje, teismas nustatė, kad A. P., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, matant aplinkiniams, praktiškai be jokios paaiškinamos priežasties smurtavo prieš kelis nukentėjusiuosius: vieną jų bandė ištempti iš automobilio, sudavė šiam kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veidą ir ne mažiau kaip vieną kartą alkūne į kaktą, kitam nukentėjusiajam sudavė kumščiu vieną kartą į kairę akį, dar vienam – nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį.

Tokiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai nustatė nusikalstamus padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą ir teisingai šias nuteistojo veikas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo

Kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingo paskirtų bausmių subendrinimo nepagrįsti. Teismas, paskyręs atskiras bausmes A. P. pagal 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą kavinėje „Karčiama“), 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą LUKOIL aikštelėje), 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Po to, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šia subendrintą bausmę subendrino su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis mano, jog bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu, tačiau toks manymas teisiškai yra visiškai nepagrįstas. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apėmimo būdas taikomas tik tuo atveju, kai už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 64 straipsnio 5 dalis).

Visos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas A. P., sudaro realią sutaptį ir priklauso tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nė už vieną jų nėra ir negalėjo būti paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi teismas, bendrindamas bausmes, neturėjo teisinio pagrindo taikyti apėmimo būdo. Bausmių bendrinimas taikant dalinio sudėjimo būdą visiškai atitiko įstatymo reikalavimus.

Dėl kitų kasacinio skundo teiginių

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių ir prieštaringų liudytojų parodymų, nepašalino prieštaravimų ir neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų visumos. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kasaciniame skunde nepaaiškinta, kokių konkrečiai įrodymų prieštaravimų ir dėl kokių veikų apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir nepašalino, todėl šie kasacinio skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir paliktini nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Antanas Klimavičius

Olegas Fedosiukas