2020-05-13 Nr. AB-9662-3-61-3-03603-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1001-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03603-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. SP1-5305 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 3R-445(AG-364/06-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. NMA sprendimu buvo nuspręsta, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė tiesioginių išmokų suma, negu priklauso, todėl susidarė 25 766,34 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti atsakovui. Pareiškėja NMA sprendimą apskundė Komisijai, kuri NMA sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Visgi ginčijami NMA ir Komisijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

2.2. Pareiškėja 2016 m. birželio 10 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – Paraiška), kurioje deklaravo 235,07 ha laukų plotą, kuriame faktiškai ir buvo vykdoma ūkinė veikla. NMA paprašius 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr. 1524897 papildomų dokumentų, pareiškėja atsakovui pateikė prašomus dokumentus, kuriais įrodyta jos valdymo teisė į 235,07 ha ploto žemę. Todėl pareiškėja turėjo rimtą pagrindą tikėti, kad tinkamai deklaravo žemės plotus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Daugiau jokių pranešimų iš atsakovo pareiškėja nėra gavusi, t. y. atsakovas neinformavo pareiškėjos, kad jos pateikti dokumentai yra nepakankami ar neišsamūs deklaruojamų žemės plotų valdymo teisei pagrįsti. Vis dėlto NMA sprendimu konstatavo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, t. y. netinkamai deklaravo žemės plotus, tačiau net ir sprendime atsakovas nepateikė išsamios informacijos, kodėl ir kuriuos pareiškėjos pateiktus dokumentus vertino kaip netinkamus žemės sklypų valdymo teisei pagrįsti. NMA sprendime nurodė, kad pagal gautus žemės valdymo teisės dokumentus nustatytas neteisingai deklaruotas žemės plotas tiesioginėms išmokoms gauti sudaro 148,35 ha. Tokiu būdu nuo Paraiškos pateikimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo praėjo itin didelis laiko tarpas, kuris nagrinėjamu atveju negali būti laikomas protingu. Dėl neprotingai minėto ilgo laiko tarpo buvo pažeisti pareiškėjos interesai, nes pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad tinkamai deklaravo žemės plotus paramai gauti.

2.3. Tik Komisijai pateiktu atsiliepimu atsakovas pirmą kartą, t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams po deklaravimo ir jau po ginčijamo NMA sprendimo priėmimo, nurodė pareiškėjos pateiktų žemės valdymą pagrindžiančių dokumentų trūkumus. Iki tol atsakovas minėtų trūkumų nebuvo įvardijęs ir taip apribojo pareiškėjos teisę gintis nuo nepagrįstų NMA kaltinimų neteisingu deklaravimu, nes praėjus tiek daug laiko pareiškėja nebeturi galimybės surinkti papildomus dokumentus, pagrindžiančius deklaravimo teisingumą.

2.4. Pareiškėja visame 235,07 ha deklaruotame žemės plote vykdė žemės ūkio veiklą ir šios aplinkybės NMA sprendime neginčija, todėl negali būti vertinama, kad ji atliko neteisingą deklaravimą, nes neteisingam deklaravimui nustatyti yra būtinas didesnio ploto už faktinį žemės plotą, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla, deklaravimas. Tad esminis kriterijus, pagal kurį atribojamas neteisingo deklaravimo atvejis nuo teisingo, yra tai, ar deklaruotose žemės plotuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla. Pareiškėja nedeklaravo didesnio žemės ploto, kuriame nebūtų vykdoma ūkinė veikla. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjos deklaruoti plotai vertinti kaip neteisingas deklaravimas, nepagrįsti.

2.5. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja vykdė žemės ūkio veiklą visuose deklaruojamuose žemės plotuose, nei vieno iš pareiškėjos deklaruotų žemės plotų valdymo teisės neginčija tretieji asmenys – šių žemės sklypų savininkai (valdytojai). Atsakovas nevykdė jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytos pareigos būti aktyviam ir padėti paramos gavėjams tinkamai įgyvendinti teisę į paramą, suteikiant visokeriopą pagalbą. Todėl pareiškėja, jei ir padarė pažeidimus, tai jie yra mažareikšmiai, o taikytos sankcijos neadekvačios ir žlugdančios pareiškėją, kaip ūkininkę.

2.6. Nepagrįsti atsakovo Komisijai pateikti motyvai, kad pareiškėjos valdymo teisė pagal su R. L. ir L. L. sudarytas žemės nuomos sutartis yra neįrodyta, kadangi nebuvo pateiktas šiems asmenims priklausančius žemės sklypus areštavusio antstolio sutikimas nuomoti žemę. Pareiškėja yra R. L. sutuoktinė nuo 1994 m. Visi pareiškėjos deklaruoti R. L. vardu registruoti žemės sklypai buvo įsigyti po santuokos sudarymo. Pareiškėja buvo sutuoktinio R. L. vardu registruotų žemės sklypų bendrasavininkė (bendraturtė), o atsakovui pateiktomis pareiškėjos su R. L. sudarytomis žemės nuomos sutartimis buvo ne perduota valdymo ir naudojimosi teisė į žemės sklypus kaip nuomininkei, bet išreikštas bendrasavininko R. L. sutikimas, kad šiais žemės sklypais pareiškėja naudosis žemės ūkio veiklai vykdyti. Tai atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 2 d.) (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Šiuo atveju atsižvelgtina, kad pareiškėja neturi teisinių žinių, yra ūkininkė, todėl, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, toks sutuoktinio R. L. sutikimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus naudoti pareiškėjos vykdomoje žemės ūkio veikloje laikytinas tinkamu ir pakankamu pagrindžiant pareiškėjos, kaip šių žemės sklypų bendrasavininkės, valdymo teisę. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą būti aktyvus ir padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisę į paramą, suteikiant visokeriopą pagalbą, tačiau niekada neinformavo pareiškėjos apie konkrečius pateiktų dokumentų trūkumus ir būtinybę pateikti papildomus dokumentus (pvz. santuokos liudijimą). Todėl atsakovas akivaizdžiai nepagrįstai nepripažįsta pareiškėjos valdymo teisės į jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. L. priklausiusius žemės sklypus, kurių bendras plotas 72,6878 ha.

2.7. Nepagrįsti Komisijos sprendime nurodyti motyvai, kad pareiškėjos atstovas 2018 m. spalio 3 d. Komisijos posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėja prieš sudarydama nuomos sutartis apie R. L. ir L. L. priklausančių žemės sklypų areštus žinojo. Pareiškėjos atstovas informacijos apie šias aplinkybes neturėjo ir 2018 m. spalio 3 d. Komisijos posėdžio metu išsakė tik prielaidą, kad apie sutuoktinio R. L. vardu registruotų ir pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų areštus pareiškėja galėjo žinoti, o dėl pareiškėjos žinojimo apie L. L. žemės sklypams taikomus areštus pareiškėjos atstovas 2018 m. spalio 3 d. Komisijos posėdžio metu apskritai nepasisakė. Pareiškėja žinojo, kad jai ir sutuoktiniui R. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo areštuoti, tačiau pagrįstai vertino, jog ji, sutinkant sutuoktiniui R. L., galėjo toliau naudoti šiuos žemės sklypus žemės ūkio veiklai vykdyti, nes antstolio taikytais areštais šio turto valdymo ir naudojimo teisės nebuvo apribotos (tai patvirtina ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateiktas antstolio raštas). Apie L. L. priklausančių žemės sklypų areštus, kuriais buvo apribota disponavimo teisė, pareiškėjai nebuvo žinoma, nes L. L. pareiškėjos apie tai nebuvo informavęs.

2.8. NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. BR6-2068124 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ buvo nuspręsta skirti pareiškėjai 6 434,76 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Minėtas sprendimas nėra panaikintas, todėl privalo būti vykdomas, nes priešingu atveju būtų pažeisti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo ir privalomumo principai, o kartu ir pareiškėjos teisėti interesai bei lūkesčiai. Po NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. BR6-2068124 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ priėmimo jokios aplinkybės nepasikeitė ir atsakovui naujų aplinkybių nepaaiškėjo, todėl nėra jokio pagrindo nevykdyti šio sprendimo. Komisija visiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl NMA 2017 m. sausio 4 d. rašto turinio neaiškumo remiantis tik tuo, kad pareiškėja pagal šį raštą 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 1 d. teikė atsakovo prašomus dokumentus. Dėl NMA 2017 m. sausio 4 d. rašto turinio neaiškumo pareiškėja buvo priversta spėlioti, kokie neaiškumai dėl jos deklaruotų žemės plotų iškilo atsakovui, todėl nežinodama, ko tiksliai atsakovas reikalauja, negalėjo visa apimtimi pasinaudoti savo teise pateikti atitinkamus dokumentus. Gavęs šiuos pareiškėjos dokumentus, atsakovas neinformavo pareiškėjos apie, jo nuomone, esančius pareiškėjos pateiktų dokumentų trūkumus (trūkumus pirmą kartą atsakovas nurodė tik Komisijai pateiktame atsiliepime) ir nesuteikė galimybės pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinti apie, atsakovo nuomone, buvusius deklaravimo tvarkos pažeidimus, dėl ko nepagrįstai buvo apribota pareiškėjos teisė į jai priklausančią paramą už žemės plotus, kuriuos ji deklaravo ir vykdė žemės ūkio veiklą.

3. Atsakovas NMA atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja pateikė Paraišką, kurioje buvo deklaruotas 235,07 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir deklaruotas 33,33 ha plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. Administruojant pareiškėjos Paraišką, 2017 m. sausio 6 d. elektroniniu paštu pareiškėjai buvo išsiųstas NMA 2017 m. sausio 4 d. raštas Nr. 1524897, kuriame buvo nurodyta, kad NMA turi išsiaiškinti pateiktą informaciją ir nustatyti, ar pareiškėja teisėtai (teisingai) Paraiškoje deklaravo žemės plotus.

Atsižvelgiant į tai, buvo prašoma per 20 darbo dienų nuo minėto rašto gavimo dienos NMA pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais). Jei deklaruotas plotas valdomas kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais reikėjo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo (-ų) dalis (-ys).

Taip pat pareiškėja buvo informuota apie tai, kad jei per 20 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos nepateiks prašomų dokumentų (arba vieno iš jų), pareiškėjai pagal Paraišką, bus pritaikytos teisės aktuose nurodytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 1 d. NMA buvo gauti pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais ji grindė Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę. Išnagrinėjus pareiškėjos NMA pateiktus dokumentus ir vadovaujantis VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro (toliau ir – NT registras) duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėja nepagrindė deklaruoto Paraiškoje 148,35 ha žemės ploto valdymo teisės. NMA, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus ir NT registro duomenis, nustatė, kad pareiškėja nepagrindė žemės valdymo teisės į 148,35 ha ploto, deklaruoto Paraiškoje, t. y. pareiškėja nepateikė 148,35 ha Paraiškoje deklaruoto žemės ploto valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, nes iš pateiktų dokumentų ir NT duomenų nustatyta, kad pareiškėja valdymo teisę grindė netinkamais dokumentais arba nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių valdymo teisę.

Todėl NMA, vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu, pareiškėjos Paraišką vertino pakartotinai ir priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti 26 113,01 Eur pareiškėjai išmokėtos paramos.

3.2. Areštuotos žemės nuomai (panaudai) turi būti suteiktas antstolio leidimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 686 str. 3 d.). Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų nuomos sutarčių, sudarytų su L. L. ir R. L., nebuvo pateiktas antstolio sutikimas areštuotų žemės sklypų nuomai, todėl pareiškėjos pateiktos nuomos sutartys, sudarytos su L. L. ir R. L., laikomos negaliojančiomis (CPK 686 str. 4 d.). NMA taip pat visiškai sutinka su Komisijos sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad pareiškėja, 2017 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 1 d. pateikdama dokumentus NMA, jokių duomenų apie sutuoktinį R. L. nepateikė, dėl to ir atsakomybė už kylančias pasekmes tenka jai pačiai. Pareiškėja nėra R. L. priklausančių sklypų bendraturtė.

3.3. Pareiškėja, 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 1 d. teikdama dokumentus NMA, valdymo teisę į Paraiškoje deklaruotus sklypus, priklausančius R. L., grindė ne bendrąja jungtine nuosavybe, o nuomos sutartimis. Pareiškėja pasirinko tokį Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės įrodymo būdą, o NMA pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir NT duomenis nustatė, kad pareiškėja neįrodė dalies žemės sklypų valdymo teisės, tarp kurių buvo ir R. L. priklausantys žemės sklypai. NMA teisėtai ir pagrįstai vertino pareiškėjos Paraišką ir apskaičiavo grąžintiną sumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl NMA sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė NMA Paraišką, kurioje buvo deklaruotas 235,07 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir deklaruotas 33,33 ha plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. NMA pareiškėjai 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. išmokėjo (dalimis) 27 258,47 Eur paramos sumą. Atsakovas, įvertinęs Paraiškoje deklaruotus duomenis ir baigęs ją administruoti, priėmė 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr.BR6-2068124 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir pareiškėjai skyrė 6 434,76Eur dydžio galutinę paramos sumą. NMA, iš naujo įvertinusi Paraišką, sprendimu nustatė, kad pareiškėja privalo grąžinti išmokėtą 26 113,01 Eur paramos sumą, nes jai pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA, ji buvo susipažinusi su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA. Pagal Taisyklių 78 punktą pareiškėja turėjo NMA pateikti dokumentus, įrodančius žemės valdymo teisę į Paraiškoje deklaruotus žemės plotus. NMA 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr.1524897 kreipėsi į pareiškėją, prašydama per 20 darbo dienų pateikti visų Paraiškoje deklaruotų plotų žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Atsakovas, gavęs pareiškėjos atsakymą, įvertino jos pateiktus dokumentus ir sprendimu nustatė, jog pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisės į 148,35 ha deklaruotų žemės plotų.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja dalį laukų (žemės) valdymo teises grindė su R. L. ir L. L. sudarytomis žemės sklypų nuomos sutartimis. Remiantis NT duomenimis, R. L. ir L. L. priklausantiems žemės sklypams, kurių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių sudarymo metu buvo pritaikytas areštas apribojant disponavimo teisę. Nagrinėjant pareiškėjos skundą Komisijoje, pareiškėjos atstovas posėdžio metu pateikė santuokos liudijimo kopiją, kuris patvirtina, kad R. L. yra pareiškėjos sutuoktinis. L. L. yra pareiškėjos sutuoktinio R. L. brolis. Taip pat minėtas atstovas patvirtino, kad pareiškėja, prieš sudarydama nuomos sutartis, žinojo apie R. L. ir L. L. priklausančių žemės sklypų areštus.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 ir 7 dalimis, vertindamas byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad areštas apribojant disponavimo teisę apima ir valdymo bei naudojimosi teisės, įskaitant ir turto nuomos, apribojimą. Komisija pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų savininkai L. L. ir R. L. neturėjo teisės disponuoti areštuotais žemės sklypais, tarp jų ir išnuomotais pareiškėjai, nes byloje nėra antstolio išduotų leidimų, suteikiančių jiems teisę išnuomoti areštuotus žemės sklypus (CPK 686 str. 3, 4 d.). Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo reikalingas antstolio sutikimas, nes jai su sutuoktiniu R. L. sudarytomis žemės nuomos sutartimis valdymo ir naudojimosi teisė į žemės sklypus kaip nuomininkei nebuvo perduota.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja, 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 1 d. teikdama dokumentus NMA, jokių duomenų apie savo sutuoktinį R. L. nepateikė (Taisyklių 83 p.), dėl ko ir atsakomybė už kylančias pasekmes tenka pačiai pareiškėjai, o pagal NT duomenis pareiškėja nėra R. L. priklausančių žemės sklypų bendraturtė. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jai su sutuoktiniu R. L. sudarytomis žemės nuomos sutartimis buvo išreikštas bendrasavininko R. L. sutikimas pareiškėjai šiais žemės sklypais naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti. Komisija pagrįstai vertino, kad pareiškėjos pateiktos areštuotų žemės sklypų nuomos sutartys nepatvirtina pareiškėjos valdymo teisės į žemės sklypus, kurių (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad pareiškėja iš viso nepateikė NMA valdymo teisę patvirtinančių dokumentų dėl kontrolinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), taip pat dėl dalies kontrolinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini).

11. Teismas darė išvadą, kad pagal pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 1 d. pateiktus dokumentus atsakovas juos tinkamai įvertino bei ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisės į 148,35 ha dalį deklaruotų plotų. Šią aplinkybę konstatavo ir Komisija sprendime. Taisyklių 83 punktas (Taisyklių 68.16. p.) apima visus žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodančius dokumentus ir žemės nuosavybės teisę ar žemės valdymo teisę (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinančius dokumentus, tad nesant vieno iš jų, pareiškėjos argumentai, kad neteisingam deklaravimui nustatyti yra būtinas didesnio ploto už faktinį žemės plotą, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla, deklaravimas, yra nepagrįsti.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pagal NMA 2017 m. sausio 4 d. raštą Nr. 1524897 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 1 d. prašomus dokumentus pateikė, taigi jai buvo aišku ir suprantama, ko NMA minėtu raštu prašė. Todėl NMA sprendime 2017 m. sausio 4 d. rašto Nr. 1524897 turinio aprašymo neatitikimai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. NMA nustačius pažeidimus ir nesant NMA padarytos klaidos, šiuo konkrečiu atveju 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 7 straipsnio nuostatos netaikytinos. NMA Paraišką baigė administruoti 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. BR6-2068124 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, nuo kurio ir skaičiuotinas senaties terminas, pažeidimus nustatė ginčijamu sprendimu, o susidariusią skolą paprašė sugrąžinti nuo pažeidimų nustatymo nepraėjus nei mėnesiui. Atsižvelgiant į tai, kad vykdoma 2016–2020 metų daugiametė programa, vertintina, jog NMA nepažeidė 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalyje, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 54 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 4.11. punkte nustatytų terminų.

13. Teismas, įvertinęs ginčijamu NMA sprendimu nustatyto neteisingo deklaravimo apimtį ir apskaičiuotų sankcijų dydžius, darė išvadą, kad nustatyti pažeidimai prie formalių ar mažareikšmių nepriskirtini. Pagal Taisyklių 4.22 punktą parama pareiškėjui mokama už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 148,35 ha dalį deklaruotų plotų, todėl pareiškėja deklaravo didesnį žemės plotą, negu ji teisėtai valdo (Taisyklių 4.20 p.), dėl ko NMA pagrįstai jai pritaikė atitinkamas ginčijamame sprendime nurodytas sankcijas. NMA tinkamai vadovavosi Taisyklių 4.20, 81, 83, 84, 86 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Gražintinų lėšų taisyklės) 4 ir 7 punktais, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 19 straipsnio 1 dalimi ir 19a straipsnio 1 ir 4 dalimis, 28 straipsnio 1 dalimi, ir pagrįstai taikė pareiškėjai 26 113,01 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją už neteisingą deklaravimą. Ginčijamas NMA sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, jame išsamiai nurodomas neteisingo deklaravimo sankcijų apskaičiavimas pagal kiekvieną išmoką, sankcijų dydžiai apskaičiuoti laikantis teisės aktų reikalavimų, nustatytos faktinės aplinkybės aptartos aiškiai ir jos susietos su nurodomomis taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjai išaiškinta (nurodyta) sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, patvirtintas antspaudu ir išsiųstas pareiškėjai. Todėl NMA sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

14. Teismas, neturėdamas pagrindo panaikinti NMA sprendimą, neturėjo pagrindo panaikinti ir Komisijos sprendimą, kuris yra išsamus, aiškus, argumentuotas, atitinkantis įstatymų nuostatas, pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, pareiškėjai nepriteisė ir jos paritų išlaidų atlyginimo.

III. 15. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Papildomai pažymi, kad:

16.1. Žinojimas ar nežinojimas apie R. L. vardu registruotų ir pareiškėjai kartu su sutuoktiniu jungtinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų areštus nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi, pirma, pagal žemės sklypų registracijos metu galiojusią tvarką, bet ne dėl pareiškėjos kaltės, viešajame registre bendrosios nuosavybės teisė į santuokos metu įgytus nekilnojamuosius daiktus nebuvo viešinama ir, antra, sutuoktinio vardu registruota jų bendra žemė pareiškėjos buvo naudojama žemės ūkio veiklai, dėl ko ginčo nėra. Todėl nagrinėjamu atveju nėra CPK 686 straipsnio 3 dalies pažeidimo, kadangi antstolis turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą, be to, antstolis nereikalauja nutraukti nuomos sutartį ar pripažinti ją negaliojančia.

16.2. Skundžiamame teismo sprendime nurodytas teiginys, kad pareiškėjos atstovas esą patvirtino, jog pareiškėja, prieš sudarydama nuomos sutartis, žinojo apie R. L. ir L. L. priklausančių žemės sklypų areštus, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Negana to skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad atsakomybė už duomenų apie savo sutuoktinį R. L. nepateikimą NMA tenka pareiškėjai, yra nepagrįsta ir prieštarauja atsakingo valdymo principui, kuris įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.).

16.3. Skundžiamame teismo sprendime nenurodyti motyvai, kodėl nesutinkama su pareiškėjos pozicija, kad jos su sutuoktiniu R. L. sudarytomis žemės nuomos sutartimis buvo išreikštas bendrasavininko R. L. sutikimas pareiškėjai šiais žemės sklypais naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti.

16.4. Pareiškėja negali būti kaltinama CPK 686 straipsnio 3 dalies pažeidimu, kadangi ji nežinojo apie sutuoktinio broliui L. L. priklausančio žemės sklypo areštą.

17. Atsakovas NMA atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pabrėžia, kad sutinka su skundžiamame teismo sprendime ir Komisijos sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, jog žemės sklypų savininkai L. L. ir R. L. neturėjo teisės disponuoti areštuotais žemės sklypais, be kita ko, juos išnuomoti pareiškėjai, nes byloje nėra antstolio išduotų leidimų, suteikiančių jiems teisę išnuomoti areštuotus žemės sklypus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. SP1-5305 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 3R-445(AG-364/06-2018), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jos skundą atmetė iš esmės atkartojęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo motyvus. Ji laikosi pozicijos, kad atsakovui pateikė visus dokumentus, patvirtinančius valdymo teisę į 235,07 ha laukus. Po jos atsakymų į NMA 2017 m. sausio 4 d. pranešimą, atsakovas neinformavo pareiškėjos, kad jos pateikti dokumentai yra nepakankami ar neišsamūs deklaruojamų žemės plotų valdymo teisei pagrįsti.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad NMA 2017 m. sausio 4 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo” Nr. 1524897 informavo pareiškėją, kad buvo patikrinti jos 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos Nr. 16-1012281881-1 duomenys ir nustatyti neatitikimai, dėl ko pareiškėjos paprašė pateikti visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų plotų žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Atsakydama į šį raštą pareiškėja 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 1 d. atsakovui pateikė privačios žemės nuomos sutartis, sudarytas su R. L., V. K., A. M., G. V., G. S., V. M., S. J., B. S., A. B., I. S., V. B., A. J., R. N., V. L., L. L. ir kt.

23. Atsakovas pareiškėjos šioje byloje ginčijamu 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. SP1-5305 (11.2.12E) konstatavo, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 26 113,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA. Tokį sprendimą atsakovas priėmė nurodęs, kad pareiškėja pateiktais dokumentais neįrodė valdymo teisės į sprendime išvardintus laukus ar laukų plotų dalis. NMA pripažino, kad pagal gautus iš pareiškėjos dokumentus nustatytas neteisingai deklaruotas plotas sudarė 148,35 ha.

24. Atsakovas sprendime aiškiai nurodė teisės normas (ir pacitavo jų turinį), kuriomis rėmėsi apskaičiuodamas neteisingo deklaravimo sankcijas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, susietajai paramai už baltyminių augalų auginimą bei žalinimo išmokai ir pagrįstai akcentavo, kad pagal Taisyklių 84 punktą Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Tačiau, kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, atsakovas sprendime neišdėstė jokių argumentų, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai ir kurie būtent nepakankami pagrįsti pareiškėjos valdymo teisę į visus jos 2016 metų paraiškoje deklaruotus plotus (t. y. 235,07 ha), bei dėl kokių priežasčių atsakovas dalį dokumentų atmetė, kaip neįrodančių pareiškėjos valdymo teisės.

25. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

26. Pareiškėjos pateiktų dokumentų analizę ir konkrečias aplinkybes (argumentus), dėl kurių atsakovas dalį K. L. pateiktų NMA dokumentų nelaikė įrodančiais jos valdymo teisę į paraiškoje paramai gauti deklaruotų žemės sklypų (laukų) dalį, atsakovas išdėstė tik atsiliepime į pareiškėjos skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Tik iš šio procesinio dokumento, kuriame NMA nurodo kiekvieną pareiškėjos vyrui R. L. ir jo broliui L. L. priklausantį žemės sklypą, kuriuos pareiškėja buvo deklaravusi kaip valdomus pagal su šiais asmenimis sudarytas nuomos sutartis, galima daryti išvadą, kad atsakovas valdymo teisės neužskaitė todėl, kad nuomos sutarčių sudarymo metu tiems sklypams buvo uždėtas areštas. NMA teigimu, tokiu atveju kartu su nuomos sutartimi turėjo būti pateiktas ir antstolio sutikimas nuomoti sklypus, tačiau toks sutikimas Agentūrai nebuvo pateiktas.

27. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo motyvams, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės panašias bylas, įrodinėjimo jose aspektu yra pabrėžęs, jog Agentūra privalo tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), turi pareigą surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes kitaip pažeidimai laikytini menamais (pvz.: administracinės bylos Nr. A-624-756/2015, A756-1229/2013, A822-134/2011, A444-3076/2011). Taigi visi šio viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis ir nekelti įtarimų tokių duomenų patikimumu. Argumentų išdėstymas tik atsiliepime į asmens skundą, pateiktą ginčų komisijai ar teismui, nėra tinkamas sprendimo pagrindimas.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018). Nagrinėjamoje situacijoje NMA gavusi pareiškėjos dokumentus, kuriuos ji pateikė atsakydama į atsakovo 2017 m. sausio 4 d. pranešimą, ne tik neinformavo pareiškėjos, kokie jos pateikti dokumentai yra nepakankami ir/ar nepripažįstami patvirtinančiais deklaruotų žemės sklypų valdymo teisę, bet ir kokie turėtų būti pateikti. Be to, po dokumentų gavimo atsakovas dar daugiau nei metus vykdė paraiškos administravimą iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

29. Dėl šios nutarties 24 ir 27 punktuose išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei konstatuojama Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendime ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. SP1-5305(11.2.12E) neatitinka nei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų esminių reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams, nei gero administravimo principo. Lietuvos administracinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, iš esmės vertino ne atsakovo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytas faktines aplinkybes ir atitinkamai pakartojo teisės normas, todėl teisėjų kolegija ginčų komisijos sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu.

30. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės tik perrašydamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendime užfiksuotas aplinkybes, pareiškėjos skundo tinkamai neišnagrinėjo, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniuose keliamų reikalavimų, tad naikintinas. Be to, tikrindamas NMA priimtą 2018 m. liepos 27 d. sprendimo pagrįstumą, teismas rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo gautais tik 2018 m. rugsėjo 11–12 dienomis, t. y. jau po ginčijamo administracinio akto priėmimo, kuriame, kaip minėta, jokie konkretūs pareiškėjos pateikti dokumentai nebuvo analizuoti, vertinti ir sprendime nenurodyti jam pagrįsti būtini argumentai.

31. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai. Juos turėjo pastebėti Vilniaus apygardos administracinis teismas bei prieiti prie išvados, kad tai galimai sąlygojo nepagrįstą bei neteisėtą administracinio akto priėmimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir tai sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamus Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimus.

32. Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant, kad šioje byloje tiek pareiškėjos skundas, tiek apeliacinis skundas tenkinami, konstatuotina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju turi teisę spręsti dėl pareiškėjos išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

33. Visgi pabrėžtina, kad pareiškėja prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokias konkrečias išlaidas prašo atlyginti ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų. Byloje yra tik duomenys apie pareiškėjos sumokėtus žyminius mokesčius už jos skundą ir apeliacinį skundą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja pagrįstą prašymą dėl išlaidų atlyginimo (t. y., kuriame būtų nurodytos apskaičiuotos patirtų išlaidų sumos ir pateikti jas pagrindžiantys duomenys) turėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas spręsti tik dėl išlaidų, pareiškėjos patirtų sumokėjus minėtus žyminius mokesčius, atlyginimo.

34. Byloje pateikti 2018 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 107 (b. l. 8) ir 2018 m. gruodžio 31 d. mokėjimo išrašas (b. l. 87) patvirtintina, kad pareiškėja atitinkamai sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą ir 11 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vadovaujantis minėta ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas minėtas išlaidas pareiškėjai atlyginti, t. y. priteisti pareiškėjai iš atsakovo NMA 33,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos K. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos K. L. skundą tenkinti: panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. SP1-5305 (11.2.12E); panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 3R-445(AG-364/06-2018).

Priteisti pareiškėjai K. L. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 33,50 Eur (trisdešimt tris eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė