2020-05-27 Nr. AB-10862-3-61-3-02791-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1137-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02791-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN nuo 2011 m. birželio buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis perpildytose patalpose Nr. 304 ir 409, kuriose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas (jam tekdavo 0,05 kv. m laisvo judėjimo ploto). Gyvenamosios patalpos nebuvo vėdinamos mechaniškai, jose nebuvo kuo kvėpuoti, buvo labai karšta, o žiemą – šalta ir drėgna. Patalpų langai dėl įrengtų grotų nepraleido dienos šviesos ir oro. Pareiškėjas pažymėjo, jog atliekant gamtinius reikalus, pareigūnai atidarydavo tualeto duris ir tikrindavo, ką asmuo, esantis tualete, veikia. Pareiškėjo teigimu, jis taip pat neturėjo galimybės privačiai naudotis dušu, nes dušo patalpose neįrengtos atskiros kabinos. Be to, duše dažnai nebūdavo karšto vandens. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs fizinį skausmą, papildomų psichologinių išgyvenimų, tapo konfliktiškas, grubus ir užsidaręs savyje, nukentėjo jo orumas ir reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, taip pat taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2011 m. birželio iki 2015 m. rugpjūčio 21 d.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad neturi galimybės nustatyti, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno gyvenamosiose patalpose, nes tokių duomenų nekaupia. Pertvarų įrengimo tarp dušų teisės aktai nenumato, tačiau siekdami gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas Vilniaus PN jau įrengė dušų su sienelėmis, be to, visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos šalto vandens tiekimo sistemos. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, jose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Grotų įrengimas ant langų – tai inžinerinė priemonė, stabdanti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į pataisos įstaigos teritoriją. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino iš dalies – skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo dėl ventiliacijos ir temperatūros neužtikrinimo Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. paliko nenagrinėtą; priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo kalinamas nuo 2011 m. birželio iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., tačiau skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismui pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidęs terminą reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2011 m. birželio iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškinio senatį ir byloje vertino pareiškėjo buvimo Vilniaus PN 2015 m. rugpjūčio 21 d. – 2018 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpį.

7. Vertindamas pareiškėjui Vilniaus PN tekusį gyvenamųjų patalpų plotą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 304 ir 409. Be to, Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 28-902(1) pareiškėjas apgyvendintas kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje (toliau – ir KTP) Nr. 1K (plotas – 13, 05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos); Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 7-275 pareiškėjas iš 6 nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 409 perkeltas į drausmės grupės gyvenamąją patalpą Nr. 3D (6 nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 409 plotas – 29,73 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos; KTP Nr. 3D plotas – 15,44 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,69 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos); Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 56-1202(1) pareiškėjas apgyvendintas KTP Nr. 17K (plotas – 14,99 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,69 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos); Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 28-73(1) pareiškėjas apgyvendintas KTP Nr. 11D (plotas – 19,45 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,71 kv. m), įrengtos 4 miegamosios vietos); Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 56-1124(1) pareiškėjas apgyvendintas KTP Nr. 9D (plotas – 14,23 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,72 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos); Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 28-804(1) pareiškėjas apgyvendintas KTP Nr. 14K (plotas – 13,5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos); Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 28-154(1) pareiškėjas apgyvendintas KTP Nr. 4K (plotas – 13,55 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,57 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos); Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 28-215(1) pareiškėjas apgyvendintas KTP Nr. 3K (plotas – 13,64 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos).

8. Kadangi Vilniaus PN nurodė, jog nekaupia duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno gyvenamosiose patalpose, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą jos plotą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 304 plotą ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, tačiau teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teisme yra ne viena byla, kurioje atsakovo atstovas yra minėtus duomenis pateikęs (plotas – 32,59 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų), šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir šioje byloje.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 304 ir 409 teko nuo 3,26 kv. m iki 3,30 kv. m, o KTP Nr. 1K, 3K, 4K, 14K, 17K, 3D, 9D, 11D – nuo 4,35 kv. m iki 5,14 kv. m. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad net ir neįtraukus į KTP ploto apskaičiavimą sanitarinio mazgo užimamo ploto, pareiškėjui KTP ginčo laikotarpiu teko teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo tualete neužtikrinimu, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas neindividualizavo ir nedetalizavo, kada ir kokie pareigūnai galbūt netinkamai su juo elgėsi ir tikrino tualetą, todėl teismas šį pareiškėjo teiginį laikė neįrodytu, nepagrįstu ir jo, apibrėždamas padarytos žalos dydį, nevertino.

11. Dėl privatumo naudojantis dušu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų įrengimo reikalavimų, nenustato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras, tačiau tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas, taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Įvertinęs byloje pateiktas dušų nuotraukas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ne visi dušai atskirti sienelėmis, be to, atsakovo atstovas nenurodė, kada buvo įrengtos nuotraukose užfiksuotos dušų sienelės, todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį sąlygomis, privatumas ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas 157 kartus.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4598-463/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03134-2018-5) pagal pareiškėjo S. S. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų (įskaitant neužtikrintą ventiliaciją ir temperatūrą gyvenamosiose patalpose) Vilniaus PN nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Minėtas teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo dėl ventiliacijos ir temperatūros neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 d.).

13. Vertindamas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, kildinamos iš tinkamos ventiliacijos ir temperatūros neužtikrinimo Vilniaus PN nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. liepos mėnesio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokiose patalpose, t. y. bendrabučio ar kameros tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jis kalėjo, langai buvo netinkami patalpoms vėdinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisės aktai Vilniaus PN nustato galimybę langus iš lauko pusės apsaugoti grotomis, todėl šiuo atveju neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nenustatė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo karšta, o žiemą – šalta ir drėgna, tačiau nedetalizavo kada, kuriais metais ir kokiose bendrabučio ar kameros tipo gyvenamosiose patalpose buvo netinkama temperatūra, apšvietimas, nedetalizavo, kokiu laikotarpiu ir kuriose bendrabučio ar kameros tipo gyvenamosiose patalpose jam kalint duše nebūdavo karšto vandens, o iš atsakovo atstovo fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN dušai yra tvarkingi. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neužtikrinto apšvietimo, temperatūros ar kitų higienos normų reikalavimų nesilaikymo Vilniaus PN kalinimo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų apšvietimo ir oro temperatūros bei karšto vandens dušuose.

14. Atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 200 Eur, kurią pareiškėjui priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo skundo arba, tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

16. Vilniaus PN nurodo, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose, visos Vilniaus PN patalpos buvo įrengtos vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais. Ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas ir skirtas finansavimas dušo pertvaroms įrengti. Vilniaus PN atkreipia dėmesį, kad I gyvenamajame korpuse yra įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, dalis prausimosi vietų šiose patalpose viena nuo kitos yra atskirtos pertvaromis, o nuteistieji turi teisę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. Todėl pareiškėjo reikalavimas, grįstas vien tik abstrakčiais teiginiais, nėra pagrindas konstatuoti pažeidimus.

17. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad teismų praktika dėl privatumo naudojantis dušu nėra suvienodinta, daugelyje bylų konstatuojama, jog pertvarų dušuose neįrengimas savaime nesuponuoja privatumo neužtikrinimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų ypač prastų kalinimo Vilniaus PN sąlygų, atvirkščiai, – atmetė visus kitus pareiškėjo reikalavimus dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas abstrakčiai pasisakė dėl pareiškėjui duše nesuteikto privatumo, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nė karto nesikreipė į pataisos namų administraciją. Be to, net ir pripažinus, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu nebuvo visiškai užtikrintas, jo dėl to patirtų nepatogumų nėra pagrindo laikyti tokiais, už kuriuos turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui S. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teistumas.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Vilniaus PN ne visi dušai atskirti sienelėmis, ir pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sąlygomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina, priteisiant iš atsakovo 200 Eur kompensaciją.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis apie dušų įrengimą, nurodo, kad dalis prausimosi vietų dušo patalpose atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, dalis – ne, t. y. nuteistieji gali pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis, įrengtos dušo patalpos visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovas akcentuoja, kad net ir esant pirmosios instancijos teismo nustatytam pažeidimui, pareiškėjo patirti nepatogumai negalėjo jam sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, jog būtų būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, šiuo atveju pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo atstovo pateiktomis nuotraukomis apie dušų įrengimą, nustatė, jog nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušais dėl to, kad ne visi dušai atskirti sienelėmis, o atsakovo atstovas nenurodė, kada buvo įrengtos nuotraukose užfiksuotos dušų sienelės.

23. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimą ir sukeltas pareiškėjui neigiamas pasekmes, dėl kurių priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tik dalis dušų nebuvo atskirta pertvaromis, pareiškėjas nesiskundė atsakovo atstovui, jog nėra užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, kuris yra atskirtas pertvaromis (ar kad jis negalėjo naudotis tokiu dušu), byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai ignoravęs pareiškėjo žmogiškąjį orumą, t. y. kad buvus pareiškėjo prašymui, atsisakė imtis priemonių dėl privatumo jam naudojantis dušu užtikrinimo.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismų praktikoje nustačius, jog Vilniaus PN ne visi dušai atskirti pertvaromis, t. y. jog buvo galimybė pasinaudoti dušu su pertvaromis, nenustatoma, kad buvo pažeistas nuteistųjų privatumas naudojantis dušu ir jie patyrė neturtinę žalą, kuri jiems turi būti atlyginta pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; kt.).

26. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo privatumo užtikrinimu jam naudojantis dušu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o kitą jo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui S. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė