2024-03-13 Nr. AB-4615-3-61-3-03802-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-355-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03802-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Bet“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. DIE-622 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 10 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-8“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Priežiūros tarnyba pažeidimu pripažino tai, kad Bendrovė netaikė Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. DIE-95, (toliau – ir Reglamentas) priedo Nr. 1 56 punkto, o to nepadariusi neva pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ, Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį netaikydama Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto, Priežiūros tarnyba turėjo konstatuoti dvi sąlygas: jog buvo suklysta iš esmės ir kad klaida buvo nustatyta po lažybų įvykio pradžios. Pareiškėjo teigimu, pati Priežiūros tarnyba konstatavo, jog negali nustatyti ar buvo suklysta iš esmės. Taigi, negalėdama nustatyti ar buvo suklysta iš esmės, negalėjo padaryti išvados, jog Bendrovė privalėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą. Pareiškėjas teigė, jog Bendrovė, apribodama trečiojo asmens statomas sumas vadovavosi galiojančio Reglamento priedo Nr. 1 nuostatomis, įtvirtintomis 9 ir 50.2 punktuose.

2.2. Pareiškėjas paaiškino, jog statymo sumos ribojimas yra priemonė, naudojama tiek lošėjų, tiek lošimų organizatorių, skirta apriboti galimą laimėjimo arba pralaimėjimo dydį. Teigė, jog lošėjas pats renkasi kokio tipo ribojimą sau nustatyti. Tai gali būti vieno statymo sumos ribojimas, dienos statymų sumos ribojimas, savaitės statymų sumos ribojimas, mėnesio statymų sumos ribojimas ar keli ribojimai vienu metu. Tiek pareiškėjas, tiek lošimų organizatoriai bendrai neturi teisės daryti įtakos lošėjų nustatomiems ribojimams.

2.3. Pagrindinė priežastis, kodėl lošėjai nustato ribojimus, yra lošimo rizikos valdymas. Nustatydami ribojimus lošėjai žino, kad lošimų organizatorius neturi teisės priimti didesnės sumos statymo nei lošėjų nustatytas ribojimuose, todėl yra garantuoti, kad ribojimuose nustatyta suma yra didžiausia, kokią lošėjai rizikuoja pralošti. Pareiškėjas teigė, kad ALĮ, kiti įstatymai ir / ar poįstatyminiai aktai nereguliuoja (nei draudžia, nei skatina) lošimų organizatorių nustatomų statymo sumos ribojimų. Galimybė lošimų organizatoriams nustatyti statymo sumos ribojimus yra įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente tokia galimybė taip pat nustatyta.

2.4. ALĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba. Tai reiškia, kad lošimų reglamento tekstą rengia lošimų organizatorius, parengtą reglamento projektą teikia Tarnybai, o Tarnyba pateiktą reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus, jei jis atitinka / neprieštarauja įstatymams, tvirtina. Reglamento priedo Nr. 1 nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šiam reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei. Nuostatos dalis „kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose“ atitinka statymo sumos apribojimų nustatytą, todėl pareiškėjas darė išvadą, kad Bendrovė turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą. Pareiškėjas pabrėžė, kad turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą dviem atvejais: 1) kai lošėjo dalyvavimas lažybose prieštarauja reglamentui arba 2) kai lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Pareiškėjo vertinimu, jis turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą, kai lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas nepriklausomai nuo to, ar lošėjo dalyvavimas lažybose prieštarauja ar neprieštarauja reglamentui. Ekonominio naudingumo principas, įtvirtintas Bendrovės reglamente, yra savaime objektyvus. Bendrovei ekonomiškai naudinga tai, kas Bendrovei neša pelną ir ekonomiškai nenaudinga tai, kas sukelia nuostolius. Paaiškino, jog ekonominio naudingumo principas nėra socialiai jautrus ar įtakojantis sąžiningumo principą.

2.5. Esminis lažybų principas yra iš anksto nežinomos (sporto ar kitokio) įvykio baigties prognozavimas. Jei lošėjas atlieka statymus ne siekdamas prognozuoti įvykio baigtį, o siekdamas pasinaudoti netikslumais, pelningumo apskaičiavimais, klaidomis, nukrypimais nuo kitų lažybų organizatorių pasiūlos, informacija apie susitarimus dėl įvykio baigties, tokio pobūdžio lošėjų elgesys visų lažybų organizatorių, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, yra visuomet tiriamas ir vertinamas ekonominio naudingumo kontekste. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Reglamento priede Nr. 1 iš tiesų nėra sąlygos, jog Bendrovei suklydus iš esmės būtų galima taikyti apribojimus. Tačiau Bendrovė negrindė apribojimų nustatymo tuo, kad Bendrovė suklydo iš esmės. Bendrovė nurodė, kad lošėjo veiksmai, t. y. nuolatinis statymų atlikimas, pasinaudojant Bendrovės klaidomis ir netikslumais, yra pagrindas nustatyti, kad lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas ir tai Bendrovei sukelia nuostolius. Pažymėjo, kad suklydimas iš esmės nėra susijęs su lošėjo veiksmais. Suklydimas yra vienašališkas Bendrovės veiksmas. Tuo tarpu lošėjo kryptingos Bendrovės suklydimų ar netikslumų paieškos, nepriklausomai nuo to ar tai daroma sąžiningai ar nesąžiningai, leidžia identifikuoti lošėjus, kurių dalyvavimas lažybose tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu periodu yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Atsižvelgiant į tai, nurodė, jog pritaikė apribojimus ne vietoj lažybų anuliavimo, o kaip atskirą savarankišką veiksmą.

2.6. Lažybų anuliavimo ir statymo sumos apribojimo nustatymo tikslai yra skirtingi. Lažybų anuliavimo tikslas yra ištaisyti klaidą, t. y. atstatyti situaciją į pradinę padėtį – prilyginti statymus 1 (vienetui). Tai reiškia, kad anuliavus lažybas, paveikiami visų lošėjų (o ne konkretaus lošėjo) statymai, atlikti ant anuliuotų lažybų įvykio baigties. Pareiškėjas pažymėjo, kad stengiasi anuliuoti lažybas tik tais atvejais, kai dėl pasiūloje atsiradusios klaidos lošėjai, kurių statymai laimėjo, laikytini laimėjusiais nepagrįstai, o lošėjai, kurių statymai pralaimėjo, laikyti pralaimėjusiais nepagrįstai.

2.7. Atsakydamas į Priežiūros tarnybos Įsakymo argumentą, kad Bendrovė, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, turi turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais, pareiškėjas nurodė, kad ekonominio naudingumo principas savaime yra objektyvus. Jei lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, t. y. Bendrovei sukelia nuostolius, tokia aplinkybė savaime yra objektyvi ir motyvuota. Lošėjo B. A. dalyvavimas lažybose Bendrovei sukelia nuostolius.

2.8. Pareiškėjas teigė, jog Priežiūros tarnybos argumentas, kad jei ir būtų galimybė nustatyti, jog suklysta iš esmės, tai Bendrovė vis tiek netinkamai pritaikė B. A. statymo sumų apribojimą, nes apribojimo negalima taikyti į priekį, vadovaujantis prielaida, kad B. A. ateityje pažeidinės, laikytinas neaiškiu ir nepagrįstu. Atkreipė dėmesį, kad vienintelė kryptis, kuria galima taikyti apribojimus yra tik į priekį, apribojimų pritaikyti atgal nėra nei teisinės, nei techninės, nei loginės galimybės. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. išnagrinėjęs lošimų organizatoriaus UAB „Tete-a-Tete“ kazino (Cbet) skundą analogiškoje byloje panaikino Priežiūros tarnybos įsakymą, kuriuo bendrovei už lošėjui be pagrindo pritaikytą maksimalių statymo sumų ribojimą skirta 15 000 eurų bauda.

2.9. Pareiškėjas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus pažymėdamas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022, kurioje pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir šiai nagrinėjamai bylai. LVAT išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar lošimų organizatorius teisėtai apribojo lošėjo maksimalias statymų sumas. Teismas išaiškino, kad norint pripažinti Azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalis. Be to, teismas minimoje byloje atkreipė dėmesį, jog lošimų reglamentą tvirtina būtent Priežiūros tarnyba, taigi ji tvirtindama reglamentą turėtų atsižvelgti, ar reglamento nuostatos yra išsamios, tikslios, aiškios, logiškos ir suderintos viena su kita, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ALĮ ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reguliuojančius lošimų organizavimą.

3. Atsakovas Priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Bendrovė tiek skundo, tiek atsiliepimo į Priežiūros tarnybos 2021 m. liepos 20 d. patikrinimo aktą Nr. PT1-12 (toliau – ir Patikrinimo aktas) 1–50 punktuose nurodė identiškus argumentus, kuriais grindžia savo nesutikimą su Priežiūros tarnybos konstatuotais pažeidimais, į kuriuos Priežiūros tarnyba, priimdama tiek Įsakymą Nr. DIE-534, tiek ir skundžiamą Įsakymą, atsižvelgė ir juos įvertino.

4.2. Priežiūros tarnybos vertinimu, Bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostata, priimdama sprendimą neanuliuoti lažybų, nustačiusi, kad įvykių baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos (lažybų organizatorius suklydo iš esmės), o priėmė sprendimą apriboti B. A. statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais. Minėtą sprendimą Bendrovė priėmė įtarusi B. A. siekiant nesąžiningai pasinaudoti Bendrovės internetinėje svetainėje lažybų pasiūlose paliktomis klaidomis, t. y. klaidingai nurodytais įvykių, vykusių 2019 m. rugpjūčio 27 d. draugiškų krepšinio rungtynių Venesuela – Graikija ir Lietuva – Čekija, kurių baigtis spėjo B. A., koeficientais. Visas koeficientų tiekėjo klaidas Bendrovė nustatė pagal Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto atvejį – baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos. Kokius veiksmus turi atlikti Bendrovė, kai suklydo iš esmės, nurodo Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, t. y. Bendrovė anuliuoja lažybas ir stabdo laimėjimų išmokėjimą. Pažymėjo, kad esant situacijai, kai suklysta iš esmės, Bendrovė neanuliavo lažybų, vietoje to, pritaikė apribojimus B. A. statymams. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti, kad baigties koeficientų dydžių pokyčiai buvo tokie reikšmingi ir nukrypę nuo kitų lažybų organizatorių siūlomų koeficientų B. A. statymų atlikimo metu, kad būtų galima konstatuoti, jog Bendrovė suklydo iš esmės.

4.3. Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktai suteikė Bendrovei galimybę taikyti statomų sumų ribojimą lošėjams. Vadovaujantis minėtais punktais, Bendrovė nurodė pritaikiusi ribojimus B. A., tačiau Bendrovė, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, turėjo turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis ir suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Bendrovė jokiais vidaus dokumentais neturėjo nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei. Bendrovė kiekvienu atveju tai sprendė individualiai.

4.4. Priežiūros tarnyba nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad: 1) Bendrovė turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą, kai lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, nepriklausomai nuo to, ar lošėjo dalyvavimas lažybose prieštarauja ar neprieštarauja reglamentui; 2) ekonominio naudingumo principas, įtvirtintas Bendrovės reglamente, yra savaime objektyvus; 3) Bendrovei ekonomiškai naudinga tai, kas Bendrovei neša pelną; 4) Bendrovei ekonomiškai nenaudinga tai, kas Bendrovei pelno neneša arba sukelia nuostolius. Atsakovas pabrėžė, kad lošimas yra žaidimas pagrįstas rizika. Lošėjas atlieka statymus pagal koeficientus, kuriuos jam pateikia lošimų organizatorius. Nagrinėjamu atveju, Bendrovė, suklydusi iš esmės, privalėjo veikti pagal Reglamentą ir, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 56 punktu, anuliuoti lažybas bei grąžinti statymus lošėjams. Vietoje to, Bendrovė, motyvuodama ekonominio nenaudingumo kriterijumi, apribojo statymo sumas B. A. Atsakovas akcentavo, kad ekonominio nenaudingumo kriterijus Bendrovėje nėra apibrėžtas, Bendrovė šį kriterijų B. A. atžvilgiu pritaikė pasirinktinai (savo nuožiūra).

4.5. Priežiūros tarnybos manymu, statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtina Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentas, jog pradėjus anuliuoti visas lažybas, situacija taptų nevaldoma, Bendrovei nesuteikė teisės pažeidinėti reglamentą, be to, būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo prisiimti atsakomybę už lažybų pasiūloje esančias klaidas.

4.6. Lošimų organizavimo reglamentas privalo būti aiškinamas sistemiškai ne tik kartu su įstatymais, bet ir kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą. Vien pažodinis lošimų organizavimo reglamentų aiškinimas prieštarautų ne tik ALĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeistų teisingumo ir protingumo principus, bet paneigtų ir bendro pobūdžio lošimų organizatoriui nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir sąžiningai. Lošimų organizatorius turi veikti laikydamasis minėtų principų, jo veiksmai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir privalo atitikti konkrečių įstatymų straipsnius ar lošimų organizavimo reglamento punktų reikalavimus. Lošimų organizatoriai savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais. Atsakovas pabrėžė, kad įstatymai ir lošimų organizavimo reglamentai nesuteikia teisės maksimalių statomų sumų ribojimą taikyti kaip sankciją lošėjui už neva padarytą lošimo organizavimo tvarkos pažeidimą.

4.7. Vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, būtent lošimų organizatoriui yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą. Nagrinėjamu atveju, lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir / ar teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams.

4.8. Priežiūros tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde paminėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl juo vadovautis nėra teisinio pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Baltic Bet“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Priežiūros tarnyboje 2021 m. balandžio 14 d. buvo gautas B. A. (toliau – ir lošėjas) pranešimas, kuriame lošėjas nurodė, jog Bendrovė apribojo jo paskyrą ir pateikė absurdiškus argumentus, įtariant lošėją sukčiavimu – nesąžiningai pasinaudojus lėta lažybų įvykio koeficiento tiekėjo reakcija didesniam laimėjimo pelnui pasiekti. Būdamas lažybų bendrovės klientu, renkasi iš tos pasiūlos, kuri tuo metu yra pateikiama. Keisti pasiūlą po laiko yra normali lažybų bendrovių praktika visame pasaulyje, bet tai jokiu būdu negali būti laikoma sukčiavimu, nes jis, atlikdamas statymus realiu laiku, negali nuspėti, kaip jie keisis ateityje, nes koeficientai visą laiką kyla arba krenta, priklausomai nuo to, kurias baigtis renkasi dauguma lošėjų visame pasaulyje. Nurodė, kad laiko tarpai tarp jo atliktų statymų ir Bendrovės koeficientų pataisymų yra nuo 22 min. iki 11 h 36 min., kurie parodo, kad pati Bendrovė realiu laiku negali pasakyti, ar pirminis koeficientas buvo teisingas (reikia laiko, kol rinka susireguliuoja). Prašė išsiaiškinti, ar Bendrovė teisėtai nustatė jo statymų sumų apribojimus, ar neviršijo savo įgaliojimų, nutraukdama sutartis su tais lošėjais, kurie yra finansiškai nepatrauklūs, taip pažeidžiant sąžiningumo ir teisingumo principus vykdant labai pelningą veiklą.

6.2. Priežiūros tarnyba 2021 m. balandžio 16 d. raštu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti informaciją, susijusią su B. A. prašyme nurodyta situacija.

6.3. Bendrovė 2021 m. balandžio 23 d. atsakyme paaiškino pastebėjusi, jog B. A. atlikdamas statymus Optibet.lt svetainėje, ne kartą pasinaudojo klaidingai Bendrovės internetinėje svetainėje nurodytais koeficientais, todėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą apriboti B. A. statymus. Visos koeficientų tiekėjo klaidos yra nustatytos pagal Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte nurodytą atvejį – baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos.

6.4. Priežiūros tarnyba 2021 m. balandžio 29 d. raštu prašė Bendrovės pateikti papildomus paaiškinimus, susijusius su B. A. nurodyta situacija. Bendrovė 2021 m. gegužės 5 d. raštu pateikė papildomus paaiškinimus Tarnybai.

6.5. Priežiūros tarnyba 2021 m. gegužės 21 d. raštu dar kartą papildomai kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti kitų lažybas organizuojančių bendrovių pasiūlos išrašus, kur matytųsi B. A. statymų atlikinimo metu siūlyti koeficientai dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykusių draugiškų krepšinio rungtynių.

6.6. 2021 m. gegužės 27 d. atsakyme Bendrovė nurodė, kad jokioje kompiuterinėje ar fizinėje laikmenoje nesaugo konkurentų teikiamų koeficientų bei pažymėjo, kad tokios pareigos jai teisės aktai nenumato.

6.7. Atlikusi neplaninį patikrinimą Priežiūros tarnyba skundžiamame Įsakyme nustatė, jog Bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostata, priimdama sprendimą neanuliuoti lažybų, nustačiusi, kad įvykių baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos (lažybų organizatorius suklydo iš esmės), o priėmė sprendimą apriboti B. A. statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais. Minėtą sprendimą Bendrovė priėmė įtarusi B. A. siekiant nesąžiningai pasinaudoti Bendrovės internetinėje svetainėje lažybų pasiūlose paliktomis klaidomis, t. y. klaidingai nurodytais įvykių, vykusių 2019 m. rugpjūčio 27 d. draugiškų krepšinio rungtynių Venesuela – Graikija ir Lietuva – Čekija, kurių baigtis spėjo B. A., koeficientais. Visas koeficientų tiekėjo klaidas Bendrovė nustatė pagal Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto atvejį – baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos. Tarnyba konstatavo, jog kokius veiksmus turi atlikti Bendrovė, kai suklydo iš esmės, nurodo Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, t. y. Bendrovė anuliuoja lažybas ir stabdo laimėjimų išmokėjimą.

6.8. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, jog buvo suklysta iš esmės, todėl jis turėjęs anuliuoti lažybas. Pareiškėjo teigimu, Reglamento priedo Nr. 1 9 punkte numatyta, jog Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą varžybose, jei tai prieštarauja šiam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei. Nagrinėjamu atveju lošėjo veiksmai, t. y. nuolatinis statymų atlikimas, pasinaudojant Bendrovės klaidomis ir netikslumais, yra pagrindas nustatyti, jog lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, Bendrovei sukeliantis nuostolius. Pažymėjo, jog anuliavus lažybas, būtų paveikiami visų lošėjų (o ne konkretaus lošėjo) statymai. Esant suklydimui ar netikslumams, Bendrovė turi tokią teisę, tačiau neprivalo anuliuoti lažybų.

6.9. Atsakovas teigė, jog nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kai buvo suklysta iš esmės, Bendrovė neanuliavo lažybų, vietoje to, pritaikė apribojimus lošėjo statymams. Atsakovas pripažino, jog Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktai suteikia Bendrovei galimybę taikyti statomų sumų ribojimus lošėjams, tačiau pažymėjo, jog Bendrovė jokiais vidaus dokumentais neturėjo nustačiusi kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendė, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei. Bendrovė kiekvienu atveju tai sprendė individualiai.

7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 18, 202 straipsnio 1 dalies, Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 50 punkto, Reglamento 50.2 ir 56 punkto nuostatas, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 pažymėjo, kad lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, būtent lošimų organizatoriui yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą.

8. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog lošimų organizatorius negali riboti klientų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir / ar teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus turi būti aiškiai aprašytos nuotolinio lošimo reglamente ir / ar kituose teisės aktuose. Lošėjas sudaro nuotolinio lošimo sutartį su lošimų organizatoriumi pagal Priežiūros tarnybos pavirtintą nuotolinio lošimo sutarties formą, kurios 1 punkte nustatyta, jog: „Šia sutartimi Bendrovė įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatytos nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių“. Taigi, lošėjas, sudarydamas sutartį su Bendrove įsipareigoja laikytis Bendrovės Reglamento.

9. Teismas nustatė, jog Priežiūros tarnybos direktorius, susipažinęs su Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti 2021 m. rugsėjo 28 d. išvada Nr. IVL-1285 „Dėl UAB „Baltic Bet“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“ konstatavo, jog Bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostata priimdama sprendimą neanuliuoti lažybų, nustačiusi, kad įvykių baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos (lažybų organizatorius suklydo iš esmės), o priėmė sprendimą apriboti B. A. statymus vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais. Minėtą sprendimą Bendrovė priėmė įtarusi B. A. siekiant nesąžiningai pasinaudoti Bendrovės internetinėje svetainėje lažybų pasiūlose paliktomis klaidomis, t. y. klaidingai nurodytais įvykių, vykusių 2019 m. rugpjūčio 27 d. draugiškų krepšinio rungtynių Venesuela – Graikija ir Lietuva – Čekija, kurių baigtis spėjo B. A. koeficientais. Visas koeficientų tiekėjo klaidas Bendrovė nustatė pagal Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto atvejį – baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos. Kokius veiksmus turi atlikti Bendrovė numato Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, t. y. Bendrovė anuliuoja lažybas ir stabdo laimėjimų išmokėjimą.

10. Įvertinęs byloje ginčijamo Sprendimo turinį teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, jog buvo suklysta iš esmės, tačiau Bendrovė neanuliavo lažybų, o vietoje to pritaikė apribojimus B. A. statymams. Šiuo atveju teismas pritarė atsakovo teiginiui, jog lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir / ar teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Taip pat teismas paminėjo, jog pareiškėjas, dalyvaudamas tam tikroje ūkinėje veikloje, prisiima pareigą laikytis teisės aktų, be kita ko, lošimų reglamentų, ir nuo jų nenukrypti.

11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 nurodė, jog nebūtų pagrįsta visiška lošimus organizuojančios įmonės diskrecija, susijusi su jos ir lošėjų santykiais, todėl lošimų reglamentuose turėtų būti konkrečiai apibrėžti atvejai, kada įmonės gali taikyti tam tikras sankcijas lošėjams, rizikos faktoriai ir pan. Tokio pobūdžio problemas turėtų išspręsti Priežiūros tarnyba, prieš tvirtindama lošimų reglamentus.

12. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo atstovas prašė remiantis LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 pateiktais išaiškinimais panaikinti skundžiamą šioje byloje Įsakymą, tačiau LVAT išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar lošimų organizatorius teisėtai apribojo lošėjo maksimalias statymų sumas, tuo tarpu, teismo vertinimu, minimoje byloje nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės, todėl nebuvo pagrindo šioje byloje priimti tokią pačią išvadą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, jog byloje nenustatyta, kad priimant skundžiamą Įsakymą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą. Skundžiamą Įsakymą priėmė tam įgaliotas subjektas (Priežiūros tarnybos direktorius), veikdamas pagal savo kompetenciją. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nebuvo jokio pagrindo; pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Kadangi pareiškėjo skundą atmetė, teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Baltic Bet“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Priežiūros tarnyba Įsakymu baudą pareiškėjui skyrė nenustačiusi pagrindo taikyti poveikio priemonę, t. y. nenustačiusi, kad egzistavo sąlygos, leidžiančios anuliuoti lažybas dėl suklydimo iš esmės. Pareiškėjas pažymi, jog Priežiūros tarnyba teigia, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė privalėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, to nepadariusi, neva pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Tačiau, pareiškėjo nuomone, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį netaikydama Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto, Priežiūros tarnyba turėjo konstatuoti dvi sąlygas: 1) jog buvo suklysta iš esmės, 2) kad klaida buvo nustatyta po lažybų įvykio pradžios. Priežiūros tarnyba tik konstatavo, kad reikėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, nesigilindama į Bendrovės pateiktus argumentus. Nors Reglamento priede Nr. 1 nėra sąlygos, kad, kai Bendrovė suklydo iš esmės, galima taikyti apribojimus. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad negrindžia apribojimų nustatymo tuo, kad Bendrovė suklydo iš esmės. Bendrovė nurodė, kad lošėjo veiksmai, t. y. nuolatinis statymų atlikimas pasinaudojant Bendrovės klaidomis ir netikslumais yra pagrindas nustatyti, kad lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Taigi, Priežiūros tarnyba tik formaliai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė privalėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą. Tuo pačiu, Priežiūros tarnyba neatkreipė dėmesio į Bendrovės argumentų visumą dėl pagrindo taikyti lažybų ribojimus trečiajam asmeniui Tai reiškia, kad Priežiūros tarnyba negalėjo padaryti išvados, jog Bendrovė privalėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, o jo netaikiusi, neva pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir vien dėl šios priežasties sprendimas yra naikintinas.

15.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog Bendrovė apribodama trečiojo asmens statomas sumas vadovavosi Reglamentu, kuris yra patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu.

15.2.1. ALĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba. Bendrovės Reglamento priedas Nr. 1 buvo patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. DI-585, nauja Reglamento priedo Nr. 1 redakcija patvirtinta Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. DIE-95. Ir pirmojoje, ir antrojoje redakcijoje yra tie patys šiam ginčui aktualūs punktai, t. y. 9 ir 50.2 (pirmojoje redakcijoje – 44.2 punktas). Bendrovė priimdama sprendimą riboti trečiojo asmens statomas sumas vadovavosi galiojančiomis Reglamento priedo Nr. 1 nuostatomis, įtvirtintomis 9 ir 50.2 punktuose. Nei vienas iš įsakymų, kuriais buvo patvirtintos skirtingos Reglamento priedo Nr. 1 redakcijos, niekada nebuvo panaikintas. Tai Bendrovei pagrįstai leido manyti, kad Reglamento priede Nr. 1 įtvirtintos nuostatos yra teisėtos, be kita ko, ir pakankamos, kad galėtų būti taikomos. Bendrovės lūkestį, kad Reglamento priedo Nr. 1 nuostatos, įskaitant ir 9 bei 50.2 punktus, yra teisėtos bei gali būti taikomos, patvirtino ir faktas, kad paskesnioji Reglamento priedo Nr. 1 redakcija buvo patvirtinta su tomis pačiomis nuostatomis, įtvirtintomis 9 ir 50.2 punktuose. Kitaip tariant, Priežiūros tarnyba Reglamento priedo 9 ir 50.2 punktuose esančias nuostatas patvirtino mažiausiai du kartus, nors tvirtindama paskesniąją Reglamento priedo Nr. 1 redakciją Bendrovei galėjo nurodyti, kad Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktuose įtvirtintos nuostatos yra neteisėtos ir tokio dokumento netvirtinti.

15.2.2. Joks teisės aktas, įskaitant ir ALĮ, detaliai nereglamentuoja, kaip turi būti organizuojamos lažybos. Vienintelis tai reglamentuojantis dokumentas – lošimų bendrovių lošimų reglamentai, kurie yra tvirtinami Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu. Nesant aiškaus įstatyminiu ar poįstatyminiu lygmeniu įtvirtinto reglamentavimo, kaip turėtų būti organizuojami azartiniai lošimai, šiuo konkrečiu atveju – lažybos, Priežiūros tarnybos įsakymais tvirtinami lošimų reglamentai įgyja ypatingą reikšmę. Tai, kad reglamentai tvirtinami Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu, prieš tai atlikus reglamento projekto derinimo procedūrą, sukuria pagrįstą lošimus organizuojančios bendrovės lūkestį, jog reglamente įtvirtintos nuostatos yra teisėtos ir jomis vadovaudavosi bendrovės nepažeis teisės aktų reikalavimų bei atitinkamai nesusilauks neigiamų pasekmių.

15.2.3. Nors savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingoje byloje, tačiau teismas jau yra pasisakęs dėl Priežiūros tarnybos sprendimų reikšmės lošimų organizatorių teisėtiems lūkesčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Digrytė K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Taip pat, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 nurodė, jog lošimų reglamentuose turėtų būti konkrečiai apibrėžti atvejai, kada įmonės gali taikyti tam tikras sankcijas lošėjams, rizikos faktoriai ir pan. Tokio pobūdžio problemas turėtų išspręsti Priežiūros tarnyba, prieš tvirtindama lošimų reglamentus. Remiantis nurodyta teismų praktika Priežiūros tarnyba tvirtindama lošimų reglamentus turi elgtis atsakingai, be kita ko, užtikrinti, kad reglamentuose įtvirtintas reguliavimas bus aiškus, suprantamas, formuluotės tikslios, o be kita ko ir pakankamos, kad galėtų būti taikomos. Šiuo atveju, Bendrovės baudimas už tai, kad ji vadovavosi reglamentu, kurį net du kartus patvirtino Priežiūros tarnyba, reikštų, jog už Priežiūros tarnybos padarytą klaidą – nepakankamai išsamią reglamento nuostatą – baudžiama Bendrovė. Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktuose įtvirtintos nuostatos yra teisėtos, be to, aiškios, tikslios, išsamios ir gali būti taikomos, nesibaiminant, kad jų taikymas gali būti laikomas prieštaraujančiu ALĮ ar kitiems teisės aktams. Bendrovė negali būti baudžiama už tai, kad laikėsi taisyklių, kurias patvirtino viešojo administravimo subjektas.

15.2.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, nors teismo posėdžio metu, o be kita ko ir skunde, ne kartą buvo akcentuota, kad lošimų reglamentą tvirtina Priežiūros tarnyba ir, kad vadovaujamasi būtent jos patvirtintu reglamentu. Šiame kontekste, visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog „Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, būtent lošimų organizatoriui yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą“. Pareigą užtikrinti lošimų organizavimo teisėtumą turi ir Priežiūros tarnyba. Viena iš teisėtumo užtikrinimo priemonių – Priežiūros tarnybos tvirtinamas reglamentas. Bendrovė negali būti laikoma atsakinga už Priežiūros tarnybos patvirtintų taisyklių taikymą, jei paaiškėja, kad jos yra nepakankamai išsamios, netikslios ir todėl negali būti taikomos. Šiuo atveju būtent taip ir yra – Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktuose įtvirtintos taisyklės, leidžiančios taikyti statymo sumos ribojimus, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės teigia, kad šios taisyklės negali būti taikomos, nes yra nepakankamai išsamios. Taigi, teismas formuoja praktiką, kai už viešojo administravimo subjektų padarytas klaidas pripažįstami atsakingais ūkio subjektai.

16. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Taip pat atsakovas prašo atmesti prašymą pareiškėjui iš Priežiūros tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Priežiūros tarnyba laiko visiškai nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Priežiūros tarnyba Įsakymu baudą Bendrovei skyrė, nenustačiusi pagrindo taikyti poveikio priemonę, t. y. nenustačiusi, kad egzistavo sąlygos, leidžiančios anuliuoti lažybas dėl suklydimo iš esmės. Priežiūros tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, kilusiam ginčui spręsti aktualias Bendrovės Reglamento 1 priedo nuostatas, susipažinęs su Bendrovės ir Priežiūros tarnybos argumentais, pagrįstai sutiko su Priežiūros tarnybos Įsakyme konstatuotu Bendrovės pažeidimu ir Priežiūros tarnybos pozicija, kad lošimų organizatorius negali riboti klientų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir / ar teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus turi būti aiškiai aprašytos nuotolinio lošimo reglamente ir / ar kituose teisės aktuose. <...>.

17.2. Priežiūros tarnyba laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog Priežiūros tarnyba turėjo nustatyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte nurodytas sąlygas, kad Bendrovė turėtų taikyti šį Reglamento priedo punktą. Pati Bendrovė pripažino, jog Bendrovės internetinėje svetainėje buvo klaidingai nurodyti koeficientai, o lošėjas, atlikdamas statymus Optibet.lt svetainėje, ne kartą pasinaudojo klaidingai Bendrovės internetinėje svetainėje nurodytais koeficientais, todėl Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą apriboti lošėjo statymus. Taigi pati Bendrovė pripažino, jog jos internetinėje svetainėje buvo klaidingai nurodyti koeficientai, todėl ji turėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą – anuliuoti lažybas ir sustabdyti laimėjimų išmokėjimą, tačiau Bendrovė, pati patvirtinusi, jog jos internetinėje svetainėje buvo klaidingai nurodyti koeficientai ir lošėjas jais pasinaudojo, vietoje to, kad imtųsi veiksmų tai klaidai ištaisyti – anuliuoti lažybas ir sustabdyti laimėjimų išmokėjimą, nenustačiusi lošėjo neteisėtų veiksmų, apribojo jo statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 punktu („Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šitam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei“), nesant konkrečiai Reglamente aprašytiems ekonomiškai nenaudingiems kriterijams. Vien ta aplinkybė, kad lošėjas pasinaudojo Bendrovės klaidingai nurodytais koeficientais, pati savaime nerodo lošėjo nesąžiningumo ar jo neteisėto elgesio.

17.3. Bendrovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog Bendrovė, apribodama trečiojo asmens statomas sumas, vadovavosi Reglamentu, kuris yra patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu. Pažymi, kad Bendrovė, priimdama sprendimą riboti trečiojo asmens statomas sumas, vadovavosi galiojančiomis Reglamento priedo Nr. 1 nuostatomis, įtvirtintomis 9 ir 50.2 punktuose. Priežiūros tarnybos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai taip pat visiškai nepagrįsti.

Akcentuoja, jog Priežiūros tarnyba neginčija, kad Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktai suteikia Bendrovei galimybę taikyti statomų sumų ribojimą lošėjams. Tačiau, vadovaujantis minėtais punktais, Bendrovė nurodė pritaikiusi ribojimus lošėjui, tačiau Bendrovė, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, turi turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis ir suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Sprendimą apriboti lošėjo statymus Bendrovė grindžia tuo, kad nesąžiningi lošėjo veiksmai (siekimas nesąžiningai pasinaudoti lažybų įvykių pasiūloje paliktomis klaidomis) buvo ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, todėl nesuderinami su Bendrovės veiklos politika bei interesais (dėl šių priežasčių, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 bei 50.2 punktais, Bendrovė priėmė sprendimą apriboti lošėjo statymus).

Tačiau, atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė jokiais vidaus dokumentais neturi nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei. Bendrovė kiekvienu atveju tai sprendžia individualiai. Nagrinėjamu atveju, Bendrovė, suklydusi iš esmės, privalėjo veikti pagal Reglamentą ir, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 56 punktu, anuliuoti lažybas bei grąžinti statymus lošėjams, tačiau vietoje to, Bendrovė, motyvuodama ekonominio nenaudingumo kriterijumi (kuris Bendrovėje net nėra niekur apibrėžtas), apribojo statymo sumas pareiškėjui ir šį kriterijų pareiškėjo atžvilgiu pritaikė pasirinktinai (savo nuožiūra).

Priežiūros tarnybos vertinimu, statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtinta Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje.

17.4. Bendrovės šioje byloje išdėstyta nuostata, kad pradėjus anuliuoti visas lažybas, situacija taptų nevaldoma, Bendrovei nesuteikia teisės pažeidinėti Reglamento, be to, būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo prisiimti atsakomybę už lažybų pasiūloje esančias klaidas.

17.5. Apeliacinio skundo argumentas, kad Bendrovė vadovavosi Priežiūros tarnybos patvirtinto Reglamento nuostatomis, kurias ne kartą patvirtino Priežiūros tarnyba, laikytinas teisiškai nereikšmingu, kadangi nagrinėjamu atveju nekeliamas Reglamento teisėtumo klausimas, o sprendžiamas ginčas tarp Bendrovės ir lošėjo dėl Reglamento taikymo, t. y. tai, kad Bendrovė, suklydusi iš esmės, neanuliavo lažybų, o pritaikė statymų sumų ribojimą lošėjui.

17.6. Priežiūros tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Priežiūros tarnybos direktoriaus Įsakymo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad Priežiūros tarnyba pagrįstai konstatavo, jog buvo suklysta iš esmės, tačiau Bendrovė neanuliavo lažybų, o vietoje to pritaikė apribojimus B. A. statymams. Teismas pagrįstai pritarė Priežiūros tarnybos teiginiui, kad lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir / ar teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Priežiūros tarnybos Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra jokio pagrindo, dėl ko Bendrovės skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. DIE-622 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 10 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-8“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Skundžiamame Įsakyme konstatuota, jog Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti B. A. statymus netinkamai pritaikė Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą ir pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“; nutarta pritarti Komisijos išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 12 450 Eur baudą; Bendrovė įspėta apie galimą licencijos organizuojant lošimus Nr. 0115, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. N-244 (licencija patikslinta Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. DIE-72) galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad atsakovas Įsakyme pagrįstai konstatavo, jog buvo suklysta iš esmės, tačiau Bendrovė neanuliavo lažybų, o vietoje to pritaikė apribojimus B. A. statymams. Teismas pritarė atsakovo teiginiui, jog lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir / ar teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Teismas nenustatė, kad priimant Įsakymą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą. Be to, Įsakymą priėmė tam įgaliotas subjektas (Priežiūros tarnybos direktorius), veikdamas pagal savo kompetenciją.

21. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas neįvertino, jog Priežiūros tarnyba Įsakymu baudą Bendrovei skyrė, nenustačiusi pagrindo taikyti poveikio priemonę bei visiškai nevertino aplinkybės, jog Bendrovė apribodama trečiojo asmens statomas sumas vadovavosi Reglamentu, kuris yra patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Bylai aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas ALĮ ir Bendrovės Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento Priedo Nr. 1 Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklėse, patvirtintose Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. DIE-95.

24. ALĮ 18 straipsnis numato, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba.

25. Reglamento priedo Nr. 1 (Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklių) 9 punktas nustato, kad Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei. Maksimali laimėjimo suma atskiriems lažybų įvykiams yra ribota. Maksimali statymo suma gali būti nustatoma lažybų pasiūloje atskirai kiekvienai sporto šakai, čempionatui ar kitam lažybų įvykiui, arba atskirai kiekvienam statymui. Bendrovės vadovo ar jo įgalioto Bendrovės darbuotojo rašytiniu sprendimu Bendrovė gali sumažinti maksimalias atskiro lošėjo statomas sumas (32 punktas). Lažybų organizatorius turi teisę atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose tik Reglamente numatytais atvejais: 50.1. Sustabdyti statymų priėmimą bet kokiems lažybų įvykiams ir bet kokioms lažybų įvykio baigtims; 50.2. Šiame Reglamente ar galiojančiuose norminiuose aktuose nustatytais atvejais arba esant kitoms svarbioms aplinkybėms, galinčiomis įtakoti lošėjo arba lažybų organizatoriaus teisėtus interesus, apriboti statymo sumos dydį lažybų įvykiams ar lažybų įvykių baigčių kombinacijoms; 50.3. Apriboti lažybų įvykių skaičių kombinuotame statyme (50 punktas).

26. Jeigu lažybų organizatorius, sudarydamas lažybas su lošėju, suklydo iš esmės (akivaizdžiai klaidingas lažybų koeficientas, praleistas kablelis, pranašume teigiamas ženklas sukeistas su neigiamu, papildoma lažybų įvykio pasiūla neatitinka pagrindinių to paties įvykio baigčių pasiūlos (nugalėtojas, suminis, pranašumas ir pan.), baigties koeficientas iš esmės skiriasi nuo tos pačios baigties koeficientų kitų lažybų bendrovių pasiūloje, įskaitant tuos, kuriuos siūlo statymo priėmimo metu) ir šią klaidą lažybų organizatorius nustatė po lažybų įvykio pradžios, tai lažybų organizatorius, vadovaudamasis raštišku vadovo sprendimu, anuliuoja lažybas ir sustabdo laimėjimų išmokėjimą. Apie tokį lažybų anuliavimą ir laimėjimų išmokėjimo sustabdymą bei jo priežastis lažybų organizatorius paskelbia viešai savo lažybų punktuose (Reglamento Priedo Nr. 1 56 punktas).

27. Norint pripažinti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalis. Kartu pažymėtina ir tai, kad lošimų reglamentą tvirtina būtent Lošimų priežiūros taryba, taigi ji, tvirtindama reglamentą turėtų atsižvelgti, ar reglamento nuostatos, išsamios, tikslios, aiškios, logiškos ir suderintos viena su kita, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Azartinių lošimų įstatymą ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reguliuojančius lošimų organizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje eA-826-552/2022).

28. Nagrinėjamu atveju atlikusi neplaninį patikrinimą Priežiūros tarnyba Įsakyme nustatė, jog Bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostata, priimdama sprendimą neanuliuoti lažybų, nustačiusi, kad įvykių baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos (lažybų organizatorius suklydo iš esmės), o priėmė sprendimą apriboti lošėjui B. A. statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais. Minėtą sprendimą Bendrovė priėmė įtarusi B. A. siekiant nesąžiningai pasinaudoti Bendrovės internetinėje svetainėje lažybų pasiūlose paliktomis klaidomis, t. y. klaidingai nurodytais įvykių, vykusių 2019 m. rugpjūčio 27 d. draugiškų krepšinio rungtynių Venesuela – Graikija ir Lietuva – Čekija, kurių baigtis spėjo B. A., koeficientais. Visas koeficientų tiekėjo klaidas Bendrovė nustatė pagal Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto atvejį – baigties koeficientai reikšmingai nukrypę nuo kitų lažybų bendrovių pasiūlos. Taigi, Priežiūros tarnyba pripažino Bendrovę pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, kadangi Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. galimai suklydusi iš esmės (Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas) priėmė sprendimą apriboti lošėjo statymus vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, netinkamai pritaikė Reglamentą.

29. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad lošėjo veiksmai, t. y. nuolatinis statymų atlikimas, pasinaudojant Bendrovės klaidomis ir netikslumais, yra pagrindas nustatyti, jog lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, Bendrovei sukeliantis nuostolius.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad faktinėmis aplinkybėmis panašiose administracinėse bylose, kuriose ginčas buvo kilęs dėl Priežiūros tarnybos Įsakymų, kuriais pareiškėjui UAB „Baltic Bet“ skirta bauda už tai, kad Bendrovė galimai suklydusi iš esmės (Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas) priėmė sprendimus apriboti lošėjų statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, netinkamai pritaikė Reglamentą ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla, ypač įvertinus tai, jog Reglamentas (Taisyklės) aiškiai nenustato kriterijų, kada lošėjo elgesys laikytinas ekonomiškai nenaudingu Bendrovei, o Reglamento Priedo Nr. 1 56 punktas apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-830-821/2023 ir 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

31. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, suformuota teismų praktika ir vadovaudamasi aktualiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovas Įsakymu pagrįstai pripažino Bendrovę pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, todėl Įsakymas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

32. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

34. Akcentuotina, kad pareiškėjui už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą Įsakymu skirta 12 450 Eur bauda. Atsižvelgusi į tai, jog byloje ginčo dėl baudos dydžio nėra, teisėjų kolegija detaliau baudos dydžio nevertina ir dėl jo nepasisako.

35. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

36. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypdamas nuo jau suformuotos teismų praktikos. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

37. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis