4016cdcb-b5c7-4cd4-8fee-e526adf810a8 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-238/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45915-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Danguolės Å iugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistojo E. N. gynėjui advokatui Pranui Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir E. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , taip pat paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė 130,20 eurų turtinės žalos padarytos nukentėjusiam atlyginimas, žalÄ atlyginant per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai iš E. N. ir M. K. priteista 130,20 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų dvidešimt centų) turtinei žalai ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. Z.. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, solidariai iš E. N. ir M. K. priteista 92,16 Eur (devyniasdešimt du eurai šešiolika centų) turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M.

K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. N. nuteistas už tai, kad jis ir M. K. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų: 2019 m. birželio 24 d. apie 21.50 val. nuteistieji, veikdami bendrai, vieÅ¡oje vietoje – ant liepto prie ežero, esančio sodų bendrijoje „Š“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė muÅ¡tynes, kurių metu sužalojo E. Z., t. y.

M. K. tyčia smÅ«giuodamas tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bandė suduoti E. Z. į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam pavykus apsiginti, tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ E. Z. į veido sritį ir pastÅ«mė, po ko abiem susigrÅ«mus, E. Z. užgriuvo ant tiltelio stovėjusio suolo, kėdės ir pastatomo skėčio, krentant į vandenį, E. Z. atsitrenkė į tiltelio metalinį kraÅ¡tÄ , po ko E. N. tyčia metė ant tiltelio stovintį medinį stalÄ Ä¯ vandenyje esantį E. Z., pataikydamas jam į deÅ¡inį Å¡onÄ bei į deÅ¡inę rankÄ , taip bendrais savo veiksmais M.

K. su E. N. padarė E. Z. dviejų Å¡onkaulių lūžimÄ , o taip pat kraujosruvas deÅ¡inio žasto, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inės blauzdos srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o deÅ¡inės pusės VIII-IX Å¡onkaulių lūžimas ir kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo padarydami E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sužalojo E. Z..

2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis E. N. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, kadangi teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik prielaidomis, todėl nuosprendis yra naikintinas.

Teigiama, kad nuosprendyje apylinkės teismas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė įžūlaus elgesio padariniai vieÅ¡osios tvarkos apsektu, nepasisakė ir kaip pasireiÅ¡kė įžūlus nepagarbos demonstravimas jo (E. N.) veiksmuose ir chuliganiÅ¡kos paskatos. Apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. 2.2. Teigiama, kad nukentėjusysis E. Z., duodamas parodymus, nurodė, kad M. K. pradėjo rėkauti, gÄ sdinti, o E. N. nesikiÅ¡o ir jį matė pasilenkusį, kuomet stalas plaukė.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas jo (E. N.) atsakomybės klausimÄ nagrinėjo analizuodami bendro pobÅ«džio veiksmus, visiÅ¡kai nesigilino į jo (E. N.) veiksmus. Nurodo, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas tik už savo paties veiksmus ar neveikimÄ , asmeniui negali bÅ«ti perkeliami kito asmens veiksmai, jo kaltė negali bÅ«ti analizuojama pagal kito asmens atsakomybės ribas, kaip Å¡iuo nagrinėjamu atveju padarė apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo (E. N.) atžvilgiu.

Teigia, kad kaltinimo dalį apie tiesioginę E. N. tyčiÄ paneigia net ir paties nukentėjusiojo E. Z. parodymai, o jis (E. N.) viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad kilus konfliktui tarp E. Z. ir M. K., jis tik turėjo tikslÄ juos iÅ¡skirti. Taip pat skunde nurodo, jog yra pagrįstų abejonių dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties buvimo požymis turi bÅ«ti konstatuojamas įrodymais, kurių visuma turėtų neginčijamai patvirtinti kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. N. gynėjas advokatas Pranas Vytautas Gineika prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

6. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog E. N. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Tačiau nepagrįstai jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. N. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ naikinama BPK 326 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, BPK 328 straipsnio 1, 3 punkte, BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. Å i iÅ¡vada daroma dėl Å¡ių aplinkybių.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sÄ lygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugÄ , iÅ¡vengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės.

8. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos suponuoja įstatymų leidėjÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ baudžiamosiomis ar kitokiomis priemonėmis, kuris leistų efektyviai įgyvendinti asmens ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ . BK nustatytų veikų uždraudimas reiÅ¡kia tai, kad įstatymų leidėjas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už tokias neteisėtas veikas, kurios savo prigimtimi yra keliančios didesnį pavojų. Viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, numatytų BK 2 straipsnyje, – asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jei jo padaryta veika atitinka tokio įstatymo (BK) numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

9. BK 2 straipsnio 4 dalis nustato taisyklę, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai taip pat yra pakankami, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kiekviena pavojinga veika gali turėti daug įvairių požymių, kurių formalizuoti įstatyme neįmanoma. Ä®statymų leidėjas turi iÅ¡skirti tik pagrindinius, esminius požymius, pagal kuriuos pavojinga veika pripažįstama nusikalstama ir jÄ galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų arba teisės pažeidimų. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sÄ voka, kuri nurodo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.

Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia ne tik atskirti nusikalstamÄ veikÄ nuo nenusikalstamos, nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies nusikalstama veika padaryta, bet ir atriboti vienÄ nuo kitos nusikalstamas veikas, turinčias panaÅ¡ius požymius. Baudžiamosios teisės doktrina įvardija objektyviuosius (objektÄ ir objektyviÄ jÄ pusę) bei subjektyviuosius (subjektÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę) nusikalstamos veikos sudėties elementus. KiekvienÄ iÅ¡ paminėtų elementų apibÅ«dina tam tikri požymiai, pavyzdžiui, objektyviÄ jÄ pusę - veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių, veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das, įrankiai, priemonės ir kitos aplinkybės, subjektÄ - amžius ir pakaltinamumas bei pan.

Būtina pažymėti, kad visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai įtvirtinti įstatyme. Visų nusikalstamos veikos sudėties požymių apibūdinimui panaudojamos tiek BK Specialiosios, tiek Bendrosios dalies normos.

10. Taigi, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamajame įstatyme numatytos aplinkybės, todėl teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimÄ , privalo įvertinti, ar asmuo padarė tokiÄ veikÄ , kuri, kaip nusikalstama veika, uždrausta Baudžiamajame kodekse. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma.

11. Å iame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

12. Kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

13. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

14. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas E. N. veiksmus ir spręsdamas klausimÄ dėl kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, teismas padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, o dėl to ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

15. Kaip minėta, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis apibrėžiama BK specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, motyvuotos teismo iÅ¡vados dėl byloje įrodytomis pripažintų aplinkybių bÅ«tinos tam, kad asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai.

16. Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis. Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė apibrėžiama kaip asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Esant materialioms nusikalstamų veikų sudėtims, kaltės formos iÅ¡reiÅ¡kia asmens psichinį santykį ne tik su pačia padaryta pavojinga veika, bet ir su įstatyme numatytais padariniais. Pati kaltė, kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, dar turi du vadinamuosius momentus. Asmens psichinis santykis su pačia pavojinga veika bei priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių formavimusi vadinamas kaltės intelektualiuoju momentu, o psichinis santykis su padariniais – kaltės valiniu momentu.

17. Kolegijos nuomone, kaltinimas ir teismo iÅ¡vada dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, nepagrįsta. Daroma iÅ¡vada, kad E. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , apylinkės teismas privalėjo iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

18. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19. BPK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiÅ¡kėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylÄ ir priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

20. E. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį.

21. Pažymėtina, kad dėl kiekvienos nusikalstamos veikos kaltininko kaltė turi būti nustatoma atskirai ir bylos įrodymai turi būti įvertinti ne tik pareikšto kaltinimo, bet ir konkretaus BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas asmuo, sudėties kontekste.

22. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė nustatęs tokias Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: kaltinamieji E. N. ir M. K. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų: 2019 m. birželio 24 d. apie 21.50 val. nuteistieji veikdami bendrai, vieÅ¡oje vietoje – ant liepto prie ežero, esančio sodų bendrijoje „Š“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sukėlė muÅ¡tynes, kurių metu sužalojo E. Z., t. y.

M. K. tyčia smÅ«giuodamas tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bandė suduoti E. Z. į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam pavykus apsiginti, tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ E. Z. į veido sritį ir pastÅ«mė, po ko abiem susigrÅ«mus, E. Z. užgriuvo ant tiltelio stovėjusio suolo, kėdės ir pastatomo skėčio, krentant į vandenį, E. Z. atsitrenkė į tiltelio metalinį kraÅ¡tÄ , po ko E. N. tyčia metė ant tiltelio stovintį medinį stalÄ Ä¯ vandenyje esantį E. Z., pataikydamas jam į deÅ¡inį Å¡onÄ bei į deÅ¡inę rankÄ , taip bendrais savo veiksmais M.

K. su E. N. padarė E. Z. dviejų Å¡onkaulių lūžimÄ , o taip pat kraujosruvas deÅ¡inio žasto, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inės blauzdos srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o deÅ¡inės pusės VIII-IX Å¡onkaulių lūžimas ir kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo padarydami E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sužalojo E. Z..

23. Taip teismas konstatavo, kad E. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

24. Kolegija pažymi, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų.

25. Pažymėtina, jog tik Å¡io nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) sudaro bÅ«tinÄ pagrindÄ asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl tam, kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bÅ«tina nustatyti minėtų požymių visumÄ .

26. Byloje nustatyta ir nukentėjusiojo E. Z. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad įvykio metu jis buvo ant tiltelio, priplaukė valtis, iš jos iššoko M. K., priėjo prie jo ir jie grūmėsi, abu krito į vandenį ir krisdamas nukentėjusysis susižalojo. Iš nukentėjusiojo E. Z. parodymų nustatyta, kad muštynes sukėlė M. K., tuo momentu kai grūmėsi E. Z. ir M. K., kai nukentėjusysis E. Z. krito į vandenį bei susižalojo, ant tiltelio ir šalia konfliktuojančių asmenų (E. Z. ir M.

K.) nebuvo E. N., jis tuo metu buvo valtyje ir atitinkamu atstumu nuo nukentėjusiojo E. Z. ir M. K.. Tik tuomet kai E. Z. įkrito į vandenį ir jau buvo vandenyje, ant tiltelio atėjo E. N. ir metė stalÄ . Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. Z. nurodė, kad stalas pataikė į petį. Taip pat nukentėjusysis nurodė tai, kad Å¡onkauliai lūžo krentant į vandenį, atsitrenkus į ant liepto buvusius kampuočius (apvadus), o kaip atsirado kraujosruvos – paaiÅ¡kinti negalėjo.

27. Šiuos nukentėjusiojo E. Z. parodymus patvirtino liudytojų L. V., J. Z., L. D., G. B. parodymai.

28. Liudytoja L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dienÄ bÅ«dama namie, apie 21 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pamatė atplaukiančiÄ valtį link kranto ir žvejojantį nuketėjusįjį. Nurodė, jog matė, kad valtyje sėdėjo keturi asmenys ir priplaukę prie liepto kraÅ¡to, vienas asmuo (t. y. M. K.) iÅ¡lipo iÅ¡ valties ir sėdinčiam nukentėjusiajam (E. Z.) sudavė smÅ«gį, o Å¡is pradėjo gintis, jiedu susikibo, bÅ«dami apsikabinę, krito ant kėdės, nulaužė skėtį ir abu virto į vandenį. Tuo momentu, kai jie susikibę krito į vandenį, iÅ¡ valties iÅ¡lipo kitas vyras (nustatyta, kad tai buvo E. N.), ir nukentėjusiajam bandant iÅ¡lipti iÅ¡ vandens, jis (E. N.) paėmęs stalÄ kirto juo nukentėjusiajam.

29. Liudytoja J. Z. patvirtino, kad po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiuoju E. Z., ir jis jai (liudytojai J. Z.) nurodė, kad šonkauliai galėjo lūžti, kuomet grūmėsi su M. K. ir abu krito į vandenį.

30. Liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad krentant į vandenį susikibusiems asmenis, E. N. nuo nukentėjusiojo buvo maždaug 2 metrų atstumu. Analogiškai nurodė ir liudytojas L. D..

31. IÅ¡ 2019 m. birželio 24 d. protokolo – pareiÅ¡kimo nustatyta, kad nukentėjusysis E. Z. kreipėsi į policijÄ ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, kad 2019 m. birželio 24 d. apie 21.50 val., jam bÅ«nant sodų bendrijoje „Š“, prie (duomenys neskelbtini) ežero, ant tiltelio M. K. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, įstÅ«mė į vandenį. BÅ«nant vandenyje, pribėgęs M. K. draugas E. N., paėmęs medinį staliukÄ , metė jį į jį (E. Z.).

32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 370/2019 (09) patvirtino, kad E. Z. klinikiniais duomenimis konstatuota dviejų Å¡onkaulių lūžimas, o taip pat kraujosruvos deÅ¡inio žasto, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės srityje, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inės blauzdos srityje. E. Z. konstatuota muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inės blauzdos srityje ir kraujosruva deÅ¡iniame žaste, tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o deÅ¡inės pusės VIII-IX Å¡onkaulių lūžimas ir kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui.

E. Z. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. E. Z. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-06-24. E. Z. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais. Taip specialisto išvada patvirtino, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimo ir kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje.

33. Kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybes apie tai, kad E. Z. nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas M. K. veiksmų pasekmėje, bet nebuvo E. N. veiksmų pasekmė. Ä®vertinama ta aplinkybė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas (deÅ¡inės pusės VIII-IX Å¡onkaulių lūžimas ir kraujosruva krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje) nukentėjusiajam buvo padarytas grumiantis su M. K., griÅ«nant ir atsitrenkiant į daiktus ir po to įkritus į vandenį E. Z., tai yra iki to momento kai E. N. atėjo ant liepto, metė stalÄ ir pataikė juo nukentėjusiajam į petį.

Byloje nustatyta, kad E. N. nebuvo ant tiltelio tuo momentu kai E. Z. ir M. K. grÅ«mėsi, nukentėjusysis krito ir atsitrenkė į daiktus, krito į vandenį. Byloje nustatyta, kad stalÄ E. N. metė tuomet kai E. Z. jau buvo vandenyje ir juo pataikė jam į petį. Byloje nenustatyta, kad stalu nukentėjusiajam buvo sulaužyti Å¡onkauliai ir buvo padaryta kraujosruva krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje. Todėl E. N. negali bÅ«ti siejamas su nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu E. Z.. Nenustatyta ir E. N. bendrininkavimo požymių su M.

K., padarant E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl E. N. negali bÅ«ti atsakingas už nesunkaus sveikatos sutrikdymÄ padarytÄ E. Z., nes jis neatliko veiksmų, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sužalojimÄ , o jo atlikti veiksmai (stalo metimas ir pataikymas petį) minėto sužalojimo nepadarė, taip tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io. Byloje nėra įrodymų, kad M. K. ir E. N. susitarė sužaloti E. Z., ar kad E. N. prisidėjo, palengvino padaryti nusikaltimÄ (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam) bei pritarė M.

K. veiksmams.

34. Kolegija konstatuoja, kad nepagrįsta apylinkės teismo iÅ¡vada, kad abu kaltinamieji atliko smurtinio pobÅ«džio veiksmus, dėl kurių atsirado padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir Å¡iuos veiksmus atliko bendrais veiksmais, kad jiedu veikė kaip bendrininkai. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nėra įrodyta, kad bÅ«tent E. N. atliko veiksmus, kurie sukėlė pasekmes - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir kad smurtinio pobÅ«džio veiksmus jie (M. K., E. N.) bÅ«tų atlikę kaip bendrininkai. Nei nuteistasis M. K., nei nuteistasis E. N. nepatvirtino to, kad tarp jų buvo iÅ¡ankstinis susitarimas sužaloti nukentėjusįjį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jų veiksmų bendrumÄ , siekiant nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį.

35. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismas nepagrįstai E. N. veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir jį nuteisė. Kolegija, įvertinusi visus baudžiamosios bylos duomenis bei įrodymus, konstatuoja, kad E. N. veikoje nenustatytas bÅ«tinas subjektyvusis BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis (tyčia) ir nusikaltimo objektyvioji pusė (veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių). Nuteistasis E. N. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosprendis keičiamas BPK 326 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, BPK 328 straipsnio 1, 3 punkto, BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje (dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ) apeliacinio skundo argumentai pagrįsti ir Å¡i apeliacinio skundo dalis tenkinama.

36. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad E. N. nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis atmestina.

37. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, įžūlÅ«s veiksmai su gyvÅ«nais ar prieÅ¡ juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, tai gali bÅ«ti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimÄ fizinio smurto panaudojimÄ . Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

38. Kaip iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo vieta – ežero pakrantė, prieinama visiems žmonėms, jos atviras ir vieÅ¡as pobÅ«dis neabejotinas, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas. Ä®vykio metu E. N. vieÅ¡oje vietoje, be jokio pagrindo smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį (metė stalÄ ir juo pateikė į petį), tai darė matant kitiems asmenims, dėl nuteistųjų veiksmų buvo kviečiama policija, reagavo nukentėjusio kaimynai. VieÅ¡oje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais nuteistasis E. N. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl to buvo sutrikdytas kitų sodų bendrijos narių įprastas elgesys, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

39. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , tai, kad kiekvieno veiksmai reikÅ¡mingi nusikalstamam rezultatui, įžūliais veiksmais, vartodami smurtÄ , chuliganiÅ¡kais motyvais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog dėl E. N. ir M. K. įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka, yra teisinga ir pagrįsta.

40. Darytina išvada, kad E. N. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, jis pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Todėl šioje dalyje (dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnį) apelianto apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

41. Konstatavus, jog E. N. yra nekaltas dėl nukentėjusiojo E. Z. sužalojimo, todėl žalos atlyginimas, tiek nukentėjusiajam E. Z., tiek Valstybinei ligonių kasai, priteistinas tik iš M. K.. Nenustačius, kad E. N. savo veiksmais padarė sužalojimus E. Z., naikintina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, taip pat naikintina civilinių ieškinių priteisimas solidariai iš E. N., paliekant, kad civiliniai ieškiniai priteistini tik iš M. K..

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam E. N. (3 t., b. l. 18). Pagal Å¡iÄ pažymÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 77,94 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas Å¡ioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dalinai iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 1 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo E. N. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Å ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: E. N. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir E. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , taip pat paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė 130,20 eurų turtinės žalos padarytos nukentėjusiam atlyginimas, žalÄ atlyginant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje solidariai iš E. N. priteista 130,20 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų dvidešimt centų) turtinei žalai ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. Z.. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje solidariai iš E. N. priteista 92,16 Eur (devyniasdešimt du eurai šešiolika centų) turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje paliktas galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Miknonių k.

Gudelių sen. Marijampolės sav., uždraudžiant disponuoti automobiliu VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN numeris, 1680 Eur vertės. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ E. N. 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkis) – antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai Kęstutis Dargužis Evaldas Gražys Danguolė Å iugždinytė