40162cfb-c361-4e1f-aa23-dddbc0bec53c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1750-603/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03730-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2.;

3.3.1.14.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir JÅ«ros Marijos Strumskienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Z. (Z.) Č., atstovaujamo globėjos ir turto administratorės T. F., apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. S. ieÅ¡kinį atsakovui Z. Č. dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Å ., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieÅ¡kovė O. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Z. Č., praÅ¡ydama teismo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Sklypas) bei Å¡iame Sklype esantys gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Namas), Å«kio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Ūkio pastatas Nr. 9112), Å«kio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkio pastatas Nr. 9156), kiemo rÅ«sys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - RÅ«sys), lauko tualetas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Lauko tualetas) (toliau kartu – Statiniai) yra atsakovo ir ieÅ¡kovės motinos D. Č. (mirusios (duomenys neskelbtini)) bendroji jungtinė nuosavybė bei nustatyti, kad D. Č. priklauso 1/2 dalis Sklypo ir 1/2 dalis Statinių. IeÅ¡kovė nurodė, kad:

1.1. jos motina D. Č. (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu. Atsakovas po savo motinos I. Č. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu paveldėjo 1/2 dalis Statinių ir tapo Å¡ių Statinių vieninteliu savininku (iki motinos mirties atsakovui priklausė 1/2 dalis Statinių). Sklypas įgytas 2007 m. birželio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5032 pagrindu;

1.2. tam, kad ieÅ¡kovei po jos motinos mirties bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, turi bÅ«ti gautas pergyvenusio sutuoktinio (atsakovo) sutikimas arba teismo nutartis dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Tuo tarpu atsakovo sutikimas negali bÅ«ti gautas, kadangi atsakovas teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, todėl ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ ;

1.3. ieÅ¡kovės motina su atsakovu minėtame Name pradėjo kartu gyventi dar (duomenys neskelbtini) metais, įrengė šį NamÄ , pagal poreikį atliko jo vidaus apdailos ir remonto darbus, įrengė tualetÄ , nuotekų sistemÄ , prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi Sklypu bei Statiniais. IeÅ¡kovės motina dirbo, mokėjo komunalinius mokesčius, ieÅ¡kovės motina ir atsakovas gerai sutarė, turėjo bendrÄ biudžetÄ , buvo vedamas bendras Å«kis, todėl Statiniai turi bÅ«ti pripažinti D. Č. ir atsakovo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, vadovaujantis prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

2. Atsakovas, atstovaujamas globėjos ir turto administratorės, atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:

2.1. Namas pastatytas 1978 metais, Ūkio pastatas Nr. 9112 pastatytas 1987 metais, Ūkio pastatas Nr. 9156 pastatytas 1976 metais, RÅ«sys – 1984 metais, Lauko tualetas – 1977 metais. Už SklypÄ atsakovas (duomenys neskelbtini)sumokėjo (duomenys neskelbtini)valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovas sumokėjo 354 rublius Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai už paslaugas bei 300 rublių valstybės mokestį, t. y. visiÅ¡kai atsiskaitė už nupirktÄ SklypÄ ir Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įforminimÄ ;

2.2. nors Sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2007 m. birželio 14 d., Sklypas yra atsakovo asmeninė nuosavybė;

2.3. bendras ieškovės motinos D. Č. ir atsakovo gyvenimas prasidėjo po atsakovo motinos I. Č. mirties. Todėl priešingai nei teigia ieškovė, Name tualetas, vandentiekis ir kanalizacija buvo įrengti dar iki atsakovo santuokos su D. Č.. Turtas santuokos metu iš esmės pagerintas nebuvo.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. atsiliepime prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad patikrinusi dokumentus nustatė, jog tiek Sklypas, tiek ir Statiniai buvo įgyti atsakovui ir D. Č. būnant santuokoje, todėl turtas pripažįstamas jungtine sutuoktinių nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 1) pripažino, (duomenys neskelbtini) esantis Sklypas, bei 1/2 Namo, 1/2 Ūkinio pastato Nr. 9112, 1/2 Ūkio pastato Nr./ 9156, 1/2 RÅ«sio ir 1/2 Lauko tualeto priklausė atsakovui ir D. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 2) nustatė D. Č. priklausančiÄ 1/2 Sklypo dalį, 1/4 Namo, 1/4 Ūkinio pastato Nr. 9112, 1/4 Ūkio pastato Nr./ 9156, 1/4 RÅ«sio ir 1/4 Lauko tualeto dalis; 3) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 974,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; 4) priteisė valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 13,28 Eur, iÅ¡ atsakovo 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

5. Spręsdamas dėl reikalavimo dalies, susijusios su Sklypu, teismas nustatė, kad nuosavybės teisę į SklypÄ Ä¯gijo bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kovės motina D. Č.. Pažymėjo, kad atsakovo su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. birželio 14 d. sudarytoje Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė pardavė atsakovui SklypÄ už (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas įmokėjo valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis pagal 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , o Sutarties 4 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Sklype yra Statiniai, nuosavybės teise priklausantys atsakovui. Sutarties 11 punkte, ir Sklypas perduodamas atsakovui nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo momento, kartu perduodami ir su Sklypo disponavimo teise susiję dokumentai; nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo momento, t. y. nuo Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymo momento.

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės motina D. Č. pagal VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)nuoraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) mirė, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygos nuostatomis, praÅ¡o pripažinti, jog mirusiajai jos motinai priklauso 1/2 Sklypo.

7. Teismas atmetė paskirtos neveiksnaus atsakovo globėjos ir turto administratorės (atsakovo sesers) T. F. argumentus, jog Sklypas įgytas atsakovo asmeninėmis lėšomis argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsiliepime atsikertant į ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje nurodytas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, be kita ko numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn; Å¡ios aplinkybės paprastai gali bÅ«ti įrodytos tik raÅ¡ytiniais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Laikė, kad net ir esant byloje raÅ¡ytiniams įrodymams, jog atsakovas už SklypÄ sumokėjo asmeninėmis lėšomis (duomenys neskelbtini) valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis pagal 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , tam, kad SklypÄ galima bÅ«tų pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, atsakovas (per atstovę) pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ ir to paties straipsnio 2 dalį, turėjo raÅ¡ytiniais įrodymais įrodyti, kad turto įgijimo metu (pagal Sutarties 11 punktÄ â€“ 2007 m. birželio 14 d.) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia įgyti SklypÄ savo asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad Å¡i aplinkybė nebuvo įrodinėjama, taip pat ji nebuvo įrodyta, todėl nebuvo paneigta tai, kad Sklypas, įgytas po santuokos sudarymo (iki D. Č. mirties) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovo ir D. Č.) nuosavybė, o joje abiejų sutuoktinių bendro turto dalys buvo lygios.

8. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo dalies, susijusios su Statiniais, teismas, remdamasis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡raÅ¡u su istorija, nustatė, kad nuosavybės teisė į NamÄ atsakovui ir I. Č. lygiomis dalimis buvo įregistruotos tik nuo (duomenys neskelbtini) pagal 2003 m. spalio 27 d. Apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimÄ Nr. 451. Todėl laikė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o pripažinti, jog D. Č., mirusiai (duomenys neskelbtini)., priklauso dalis Namo, t. y. – 1/4 dalis.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu ½ dalį Namo paveldėjo po savo motinos I. Č. mirties, todėl nors paveldėjo ir santuokos metu, Å¡i dalis atsakovui priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir dėl Ūkio pastato Nr. 9112, Ūkio pastato Nr. 9156, RÅ«sio ir Lauko tualeto.

10. Teismas nepritarė ieÅ¡kovės argumentams, kad jos motinai D. Č. priklausė ne 1/4, o 1/2 Statinių pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad pagal minėtÄ teisės normÄ ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad Statiniai santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini)) iki D. Č. mirties ((duomenys neskelbtini).) buvo iÅ¡ esmės pagerinti sutuoktinių bendromis lėšomis arba D. Č. lėšomis ar darbu. Laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo (ir neįrodė), kad santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas RÅ«sys ir Lauko tualetas, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o pripažinti, kad D. Č. priklauso 1/2 dalis Å¡ių statinių. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir ieÅ¡kovės argumentus, jog D. Č. kartu su atsakovu pirko medžiagas pirties ir garažo pastatymui, kadangi Å¡ie statiniai baigti statyti iki santuokos su atsakovu (pagal IÅ¡raÅ¡o duomenis Ūkio pastato Nr. 9112 statybos pabaigos metai yra 1987 (statybos baigtumas 100 proc.), o Ūkio pastato Nr. 9156 statybos pabaigos metai yra 1977 (statybos baigtumas 100 proc.).

11. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl baldų, buitinės technikos, virtuvės reikmenų pirkimo, atsakovo tarpusavio santykius su ieÅ¡kovės motina laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais sprendžiant dėl Namas santuokos metu pagerinimo iÅ¡ esmės. Pažymėjo, kad statinio esminiu pagerinimu galima bÅ«tų pripažinti Namo kapitalinį remontÄ , rekonstrukcijÄ ar pan. Taip pat teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis laikė ir aplinkybes dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, dėl atsakovo ir ieÅ¡kovės motinos turėto bendro biudžeto, vesto bendro Å«kio, dėl D. Č. Å«kininkavimo. Vertindamas ieÅ¡kovės argumentus, jog Name buvo įrengtas tualetas, nuotekų sistema, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad tualetas buvo suremontuotas, be to, iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro IÅ¡raÅ¡o matyti, jog Name įrengtas nuotekų Å¡alinimas ir vandentiekis (duomenų nustatymo data 1998 m. kovo 18 d.).

12. Todėl nurodytų argumentų pagrindu teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl D. Č. dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pripažindamas, kad ieÅ¡kovės motinai D. Č. priklausė 1/4 dalis Statinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas, atstovaujamas globėjos ir turto administratorės T. F., pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o priimti naujus įrodymus į bylÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:

13.1. teismas nepagrįstai sutapatino nuosavybės į 1976 m. pastatytÄ namÄ Ä¯sigijimo momentÄ su nuosavybės teisių į namÄ Ä¯registravimu vieÅ¡ame registre. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuosavybės teisė į namÄ atsirado Å¡iÄ nuosavybę teisiÅ¡kai įregistravus Nekilnojamojo turto registre, o toks vertinimas prieÅ¡tarauja CK 4.47 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, tarp kurių teisinė registracija nėra įtvirtinta;

13.2. pagal tuo metu (1976-1977 m.) galiojusį teisinį reguliavimÄ kaimo vietovėje pastatytas namas turėjo bÅ«ti įregistruotas Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vedamose Å«kinėse knygose kaip namų valda. Namų valdos sÄ voka apėmė gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus (Å«kiniai pastatai, garažas ir t.t.), kaip gyvenamojo namo priklausinius. Ginčo namas su statiniais ir buvo teisėtai įregistruotas (duomenys neskelbtini)Å«kinėje knygoje kaip namų valda. Vėliau pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d., tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre registro tvarkytojui pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises į jį ir savivaldybės ar archyvo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose. Todėl 2004 m. kovo 19 d. pateikiant 2003 m. spalio 27 d. iÅ¡duotus (duomenys neskelbtini) pažymėjimus Nr. 450 ir Nr. 451 atsakovui ir jo motinai I. Č. lygiomis dalimis buvo įregistruotos nuosavybės teisės į namÄ su statiniais. Tuo tarpu pažymėjimai tik patvirtina, kad pažymėjimo iÅ¡davimo metu namas su statiniais lygiomis dalimis priklausė nuosavybės teise atsakovui ir jo motinai I. Č., bet nenurodo, nuo kada Å«kinėje knygoje vedami įraÅ¡ai dėl nuosavybės teise įregistruoto gyvenamojo namo ir kitų pastatų;

13.3. tai, jog namas su statiniais atsakovui ir jo motinai priklausė iki santuokos su ieškovės motina, pagrindžia ir tai, jog 1988 m. vasario 13 d. buvo sudarytas namo Asmens nuosavybės fondo techninis pasas, 1998 m. kovo 18 d. atlikta namo ir kitų statinių inventorizacija ir duomenys buvo įrašyti į Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Vilniaus filiale. Asmens nuosavybės fondo techniniame pase buvo nurodyti 2 namų valdos savininkai- I. Č. bei atsakovas Z. Č.;

13.4. ieÅ¡kovei buvo gerai žinomos visos aplinkybės dėl iki santuokos su ieÅ¡kovės motina sudarymo atsakovui priklausiusios ½ namo su statiniais dalies, tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovo globėja T. F. savo parodymuose teisme patvirtino Å¡ias aplinkybes ir ginčo Å¡iuo klausimu tarp Å¡alių nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje dalyje, peržengė ieÅ¡kinio ribas;

13.5. teismas nepagrįstai vertino ir Sklypo įsigijimo aplinkybes. Pagal 1992 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį Nr. 1026 p. „Dėl žemės sklypų privačios namų valdos pardavimo“, Z. Č. (duomenys neskelbtini) parduotas 0,1600 ha ploto žemės sklypas sumokant 1301 rublių valstybės vienkartinėmis įmokomis. Namų valdos žemės sklypas skirtas esantiems sklype statiniams eksploatuoti. Atsakovui buvo suteikta teisė įsigyti nuosavybėn faktiÅ¡kai naudojamÄ privačios namų valdos žemės sklypÄ tokio dydžio, kokį faktiÅ¡kai užimdavo nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais. Minėtu laikotarpiu atsakovas buvo vieniÅ¡as, o valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams asmeniÅ¡kai kiekvienam žmogui atsižvelgiant į jo amžių, todėl jis sumokėjo už žemės sklypÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų. VieniÅ¡as žmogus, mokėdamas už nuosavybę iÅ¡ savo asmeninių lėšų, siekia įsigyti jÄ savo naudai ir jokios kitos valios, kaip tik nukreiptos į asmeninės nuosavybės įsigijimÄ , negalėjo bÅ«ti. Atsakovas daugelį metų šį namų valdos žemės sklypÄ valdė iÅ¡skirtinai kaip savÄ , juolab kad privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta dar 1992 m. ir buvo baigta tik 2007 metais dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių. Taigi pasiraÅ¡ydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas siekė įsigyti šį turtÄ asmenine nuosavybe;

13.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius savo 2022 m. lapkričio mėn. rašte išsamiai išdėstė žemės sklypo įsigijimo aplinkybes ir nors kai kurie rašte nurodyti duomenys nesutampa su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties punktais, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, teismo posėdyje nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teismas rėmėsi ne įrodymų visuma, o tik 2007 m. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovei priklauso 1/2 žemės sklypo dalis.

14. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės 2023 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:

14.1. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ turėjo paneigti atsakovas, įrodydamas, jog atsakovui ir ieÅ¡kovės motinai D. Č. esant santuokoje ((duomenys neskelbtini)) įregistruotas namas su statiniais priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovas tik apeliacinės instancijos teisme pateikė 2003 m. spalio 27 d. apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimus Nr. 450 ir 451. Nors atsakovas turėjo visas galimybes pirmosios instancijos teisme įrodyti asmeninę nuosavybę į namÄ bei jo priklausinius, tačiau to nepadarė, papildomus įrodymus pateikdamas tik apeliacinės instancijos teismui;

14.2. prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, skundžiamame sprendime teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo su atsiliepimu į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad atsakovas už sklypÄ sumokėjo (duomenys neskelbtini) rublius valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis yra nepakankami pripažįstant SklypÄ atsakovo asmenine nuosavybe. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta esant ieÅ¡kovės motinos ir atsakovo santuokai, todėl atsakovas raÅ¡ytiniais įrodymais turėjo įrodyti, kad turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia įgyti sklypÄ savo asmeninėn nuosavybėn. Kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nepakako raÅ¡ytinių įrodymų tam, jog bÅ«tų pripažinta atsakovo valia įgyti sklypÄ savo asmeninėn nuosavybėn.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo dalis turto pripažinta bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atitinkamai nustatytos mirusio sutuoktinio turto dalys, ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Apeliantas (atsakovas) su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – namų ūkio knygos išrašų kopijas, kurias apeliacinės instancijos teismo prašo priimti kaip reikšmingas sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi bÅ«ti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktÄ ).

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, vertina, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali bÅ«ti aktuali sprendžiant sutuoktinių turto pripažinimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise klausimÄ . Pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, kadangi namų Å«kio knygos iÅ¡rašų kopijos pateiktos kartu su apeliaciniu skundu, ieÅ¡kovė teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ su jais susipažino, ir kaip matyti, iÅ¡ atsiliepimo turinio, iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl pateiktų naujų įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai priimami ir vertinami bendrame visų įrodymų kontekste.

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Byloje pateiktas 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡raÅ¡as Nr. 75, iÅ¡ kurio nustatyta, kad ieÅ¡kovės motina su atsakovu sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinio priedas). Byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 19 d. VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti pastatai: Namas (pastatytas 1978 m.), Ūkio pastatas Nr. 9112 (pastatytas 1987 m.), Ūkio pastatas Nr. 9156 (pastatytas 1976 m.), RÅ«sys (pastatytas 1984 m.), Lauko tualetas (pastatytas 1977 m.). Taip pat nustatyta, kad atsakovas ir jo mirusi motina I. Č. nuosavybės teises lygiomis dalimis į minėtus pastatus įregistravo nuo (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto 2003 m. spalio 27 d. Apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimo Nr. 451 pagrindu. Nustatyta, kad mirus atsakovo motinai I. Č. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į visÄ NamÄ su statiniais (ieÅ¡kinio priedas). Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė vieÅ¡ajame registre į minėtus statinius buvo įregistruota ieÅ¡kovei ir atsakovui esant santuokoje.

22. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas atsakovo paveldėtÄ po jo motinos I. Č. mirties ½ dalį Namo su kitais statiniais vertino kaip asmeninę atsakovo nuosavybę ir, nenustatęs CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, kurioms esant asmeninės nuosavybės teise esantis turtas gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, t. y. , kad Namas su statiniais santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, ar D. Č. lėšomis ar jos darbu, laikė, kad ieÅ¡kovės motinai D. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis Namo su statiniais. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jo argumentai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

23. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ¼ dalį namo su kitais statiniais, iÅ¡ esmės įvertindamas tai, kad ½ dalies statinių nuosavybės teisė atsakovo vardu įregistruota po atsakovo santuokos su ieÅ¡kovės motina D. Č. sudarymo, pripažindamas Å¡iÄ dalį sutuoktinių bendrÄ ja nuosavybe. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, neigdamas teismo iÅ¡vadÄ byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei tuo metu galiojusiu nuosavybę patvirtinančiu teisiniu reglamentavimu.

24. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ daiktÄ , kitais Å¡iame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamÄ jį daiktÄ registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

25. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

26. Kaip jau buvo minėta aptariant faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Namas su kitais statiniais buvo pastatyti 1977-1987 metais. Byloje pateiktos namų Å«kio knygų kopijos, iÅ¡ kurių matyti, kad Namas su statiniais ir buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos Å«kinėje knygoje kaip namų valda, į namų Å«kio sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti atsakovas ir jo motina. Byloje pateiktos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2003 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 450, iÅ¡ kurios turinio matyti, jog pagal namų knygÄ atsakovo motinai I. Č. iki mirties nuosavybės priklausė ½ dalis Namo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2003 m. spalio 27 d. pažymos Nr. 451 turinio matyti, jog ir atsakovui priklausė nuosavybės teise ½ dalis Namo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), o Å¡ių pažymų pagrindu nuosavybė įregistruota VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Byloje pateiktas ir Asmens nuosavybės fondo techninis pasas, iÅ¡ kurio turinio matyti, jog namų valdos savininkai yra du –atsakovo motina I. Č. bei atsakovas Z. Č..

27. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu, pastatyti seni statiniai Registre registruojami Registro tvarkytojui pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei savivaldybės ar archyvo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Taigi, kaip matyti, įraÅ¡ai Å«kinėse knygose sudarė pagrindÄ registruoti nuosavybės teises į pastatus kaimo vietovėje. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įraÅ¡ai namų Å«kio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki Å¡ios instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniÅ«no ar mero pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad vietinio vykdomojo komiteto Å«kinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iÅ¡ tam tikrų pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007).

28. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklostė analogiÅ¡ka situacija, kuomet iÅ¡duotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2003 m. spalio 27 d. pažymos Nr. 450 ir Nr. 451patvirtina, jog Namas su statiniais lygiomis dalimis pažymų iÅ¡davimo metu priklausė nuosavybės teise atsakovui ir jo motinai. Taigi pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos, spręsdamas dėl Namo su statiniais teisinio režimo nepagrįstai vertino tik teisinę registracijÄ vieÅ¡ajame registre, neatsižvelgdamas į tai, kokiu pagrindu buvo įregistruota atsakovo nuosavybė vieÅ¡ajame registre bei nevertindamas aplinkybės, jog Namas su statiniais nuosavybės teise priklausė lygiomis dalimis atsakovui ir jo mirusiai motinai dar iki santuokos su ieÅ¡kovės motina sudarymo. Kaip jau buvo minėta, teismas nenustatė CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, kurioms esant asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo laikyti, jog ½ dalis Namo su statiniais atsakovui ir ieÅ¡kovės motinai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. PrieÅ¡ingai, kaip jau buvo aptarta, atsakovui Namo su statiniais ½ dalis nuosavybės teise priklausė dar iki santuokos su ieÅ¡kovės motina, todėl ir Å¡i dalis laikytina atsakovo asmenine nuosavybe.

29. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog (duomenys neskelbtini) esantys 1/2 Namo, 1/2 Ūkinio pastato Nr. 9112, 1/2 Ūkio pastato Nr./ 9156, 1/2 RÅ«sio ir 1/2 Lauko tualeto priklausė atsakovui ir D. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir dėl to nustatė D. Č. priklausančiÄ 1/4 Namo, 1/4 Ūkinio pastato Nr. 9112, 1/4 Ūkio pastato Nr./ 9156, 1/4 RÅ«sio ir 1/4 Lauko tualeto dalis, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, netenkinant ieÅ¡kovės reikalavimų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypÄ . Teismas laikė, kad atsakovas nuosavybės teisę į SklypÄ Ä¯gijo bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kovės motina D. Č., rėmėsi atsakovo su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. birželio 14 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, įrodinėdamas, jog Sklypas bendrÄ ja jungtine nuosavybe pripažintas neįvertinus visų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, tarp jų ir to, kad apeliantas už sklypÄ sumokėjo valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

31. Po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovo ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, sudaryta 2007 m. birželio 14 d., t. y. ieÅ¡kovės motinai ir atsakovui jau sudarius santuokÄ . Pagal minėtos sutarties 3 punktÄ Å¾emės sklypas atsakovui parduotas už 1 301 litÄ , kuriuos atsakovas įmokėjo valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis pagal 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ . Tuo tarpu Sutarties 4 punkte be kita ko, nurodyta, kad Sklype yra Statiniai, nuosavybės teise priklausantys atsakovui. Sutarties 11 punkte numatyta, jog Sklypas perduodamas atsakovui nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento, kartu perduodami ir su Sklypo disponavimo teise susiję dokumentai; nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo momento, t. y. nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog apeliantui pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ ir to paties straipsnio 2 dalį, teko pareiga pagrįsti, jog turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia įgyti SklypÄ savo asmeninėn nuosavybėn. Byloje esančiais duomenimis taip pat nenustatyta, jog tarp Å¡alių bÅ«tų buvęs susitarimas, jo SklypÄ atsakovas įgyja asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu apeliantas Å¡ių aplinkybių nepagrindė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas sprendimÄ ginčija remdamasis Sklypo įsigijimo procedÅ«ros pradžia ir užsitęsimu, įmokų sumokėjimu, nurodo, kad kitos valios nei įgyti SklypÄ asmenine nuosavybe apeliantas neturėjo, tačiau vertintina, jog minėtos aplinkybės nekeičia santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, juolab kad bylos aplinkybės nepagrindžia aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos atsakovo valios įgyti SklypÄ savo asmeninėn nuosavybėn.

34. Taigi laikytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Sklypas pripažintas atsakovo ir ieškovės motinos D. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nustatyta, kad D. Č. priklauso ½ dalis žemės sklypo, pagrįsta, todėl jos nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 316 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, viso pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1866 Eur. Tuo tarpu atsakovo globėja ir turto administratorė T. F. pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

37. Visų pirma pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodo, kad jos sumokėtÄ 316 Eur žyminį mokestį sudaro 211,00 Eur žyminio mokesčio dalis už turtinį reikalavimÄ ir 105,00 Eur žyminio mokesčio dalis už neturtinį reikalavimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, kadangi ieÅ¡kovės esminis tikslas buvo pripažinimas, jog Namas su statiniais ir Sklypas yra ieÅ¡kovės motinos ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas iÅ¡ tiesų yra turtinis reikalavimas. Tuo tarpu antrasis reikalavimas – nustatyti, kad Namo su statiniais ir Sklypo atitinkamos dalys priklauso ieÅ¡kovės motinai, iÅ¡vestinis reikalavimas, kuris nėra apmokestinamas papildomu žyminiu mokesčiu. Taigi ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio reikalavimus turėjo sumokėti 211,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieÅ¡kovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama 105,00 Eur žyminis mokesčio, sumokėto už neturtinį reikalavimÄ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, teisinis rezultatas nesikeičia (ieÅ¡kinys vis tiek tenkintas iÅ¡ dalies), tačiau ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti mažesne apimtimi nei kad iÅ¡sprendus ginÄÄ pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija laiko, jog Å¡iuo atveju patenkinta 30 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl perskaičiuotinos pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atitinkamai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 30 proc. ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 528 Eur, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 70 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 1190 Eur. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovÄ atstovaujančiai T. F. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 662 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1190 Eur – 528 Eur).

39. Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 53,12 Eur. Taigi 70 proc. šių išlaidų, kurios sudaro 37,18 Eur, priteistina valstybės naudai iš ieškovės O. S., tuo tarpu 30 proc. šių išlaidų, kurios sudaro 15,94 Eur, priteistina valstybės naudai iš atsakovo globėjos ir turto administratorės T. F. (CPK 92 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies keistinas, panaikinant skundžiamo sprendimo dalį, kuria Namas su statiniais pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir nustatyta, kad ieÅ¡kovės motinai priklausė Namo su statiniais ¼ dalis, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio netenkinant; kita skundžiamo sprendimo materialinio reikalavimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamai sprendžiamas ir procesinio pobÅ«džio klausimas - perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

41. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Nustatyta, kad atsakovo globėja ir turto administratorė T. F. apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ . IeÅ¡kovė O. S. apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

43. Apeliantas už apeliacinį skundÄ Å¾yminio mokesčio nesumokėjo, pirmosios instancijos teismo prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindais. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu atskirai nepasisakė, apeliacinį skundÄ priėmė 2023 m. birželio 8 d. rezoliucija.

44. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , tarp jų ir reikiamÄ mokėti žyminį mokestį bei jo dydį, iÅ¡sprendžia ex officio. Teisėjų kolegija laiko, jog Å¡iuo atveju atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ klausimas iÅ¡spręstas neteisingai, kadangi apeliantas nesinaudoja antrine teisine pagalba, t. y. nėra priimto atskiro sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, toks sprendimas nepateiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog asmuo asmuo naudojasi antrine teisine pagalba, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje aiÅ¡kiai įtvirtinta antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarka, kuria, kaip matyti, apeliantas nepasinaudojo. Dar daugiau, sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo be kita ko numatyta ir valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo, o pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti apeliantui terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti.

45. CPK 80 straipsnio 4 dalyje be kita ko įtvirtinta, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinto ieÅ¡kinio dalimi, pagal kurį pripažinta, jog Namas su statiniais ir Sklypas ieÅ¡kovės motinai priklauso su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nustatyta ¼ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi žyminis mokestis Å¡iuo atveju už apeliacinį skundÄ skaičiuotinas nuo ginčijamos turtinio reikalavimo dalies (4951 Eur, t. y. Namo su pastatais vidutinės rinkos vertės ¼ dalis ir Sklypo ½ dalis) ir laikytina, jog apeliantas (jo globėja ir turto administratorė) turėjo sumokėti už apeliacinį skundÄ 112,00 Eur žyminio mokesčio.

46. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, paliekant tik tÄ dalį sprendimo, kuriuo nustatytas Sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas ir spręsta, jog ieÅ¡kovės motinai priklauso ½ dalis Sklypo. Teisėjų kolegija laiko, jog Å¡iuo atveju vertine iÅ¡raiÅ¡ka esminę dalį sudaro Namo su statiniais vidutinė rinkos vertė, lyginant jÄ su Sklypo vidutine rinkos verte. Taigi pagal patenkintÄ apeliacinio skundo dalį laikytina, jog apeliacinis skundas patenkintas 70 proc., tuo tarpu atmesta reikalavimo dalis sudaro 30 proc. Remiantis procentine iÅ¡raiÅ¡ka paskirstytinos ir Å¡alims atlygintinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, nustatant, kad atsakovÄ globėjai ir turto administratorei atlygintina 70 proc. teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kas sudaro 560 Eur, tuo tarpu ieÅ¡kovei atlygintina teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis yra 30 proc., kas sudaro 120 Eur. Atlikus tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inius įskaitymus atsakovÄ atstovaujančiai T. F. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 440 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (560 Eur – 120 Eur) teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

47. Tuo tarpu kadangi žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ nėra sumokėtas, pagal nustatytÄ procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ paskirstytinas mokėtinas žyminis mokestis valstybės naudai: atsakovÄ atstovaujančiai T. F. tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis valstybės naudai sudaro 33,60 Eur (112,00 Eur x 30 proc.), ieÅ¡kovei – 78,40 Eur (112,00 Eur x 70 proc.). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„ Ieškovės O. S.ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė atsakovui Z. (Z.) Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

Nustatyti, kad D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Z. Č., veikiančiam per globėjÄ ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 662 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 37,18 Eur (trisdeÅ¡imt septynis Eur 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iÅ¡ atsakovo Z. Č., veikiančio per globėjÄ ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,94 Eur (penkiolika Eur 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis Eur) žyminio mokesčio, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.“

Priteisti atsakovui Z. Č., veikiančiam per globėjÄ ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės O. S. 440 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,40 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 40 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, o iÅ¡ atsakovo Z. Č., veikiančio per globėjÄ ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,60 Eur (trisdeÅ¡imt tris Eur 60 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminis mokestis  mokamas  Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Loreta Bujokaitė

Andrius Ignotas

Jūra Marija Strumskienė