2020-09-16 Nr. AB-16706-3-61-3-02200-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-965-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02200-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja ūkininkė V. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir atsakovas) 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1S-4174; 2) įpareigoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą įtraukti ūkininkę V. R., ūkio kodas (duomenys neskelbtini), į papildomus sąrašus Pereinamojo laikotarpio papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už karves žindenes bei telyčias už 2017 metus gauti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad yra ūkininkė, jos ūkyje auginami galvijai. Pareiškėja iš kito ūkininko, R. M., pagal 2016 m. gruodžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo Lietuvos juodmargių veislės telyčią, individualus atpažinties Nr. LT000007169640, ir Lietuvos juodmargių veislės telyčią, individualus atpažinties Nr. LT000007244613. Už 2016 m., kaip ir už ankstesnius metus, pareiškėja gavo 16 983 Eur pereinamojo laikotarpio papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už karves žindenes bei telyčias pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro gyvulių registro centrinėje duomenų bazėje (toliau – ir CDB) įregistruotą, turėtą 2007 m. kovo 31 d. žindenių ir telyčių skaičių. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė įtraukti pareiškėją į papildomus sąrašus išmokoms gauti, motyvuojant, kad pagal Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3D-383, 6.2 punktą, išmoka už telyčias gali būti skiriama laikytojui, kuris nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą Ūkinių gyvūnų registro (toliau – ir ŪGR) centrinėje duomenų bazėje pagal Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (toliau – ir Aprašas), reikalavimus. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad duomenys apie galvijus Nr. LT000007169640 ir Nr. LT000007244613 ŪGR užregistruoti tik 2018 m. gegužės 16 d.

3. Pareiškėjos teigimu, atsakovas ginčijamą sprendimą grindė ne tomis teisės normomis, kurios galiojo aktualiu laikotarpiu. Pareiškėja siekė gauti išmokas už 2017 m., todėl turėjo būti taikoma Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Tuo metu galiojo Taisyklių redakcija, kurios 4 punkte buvo nustatyta, kad išmokos mokamos už nustatyta tvarka CDB įregistruotą, turėtą 2007 m. kovo 31 d. žindenių ir telyčių skaičių, o 6 punkte buvo nustatyta, kad išmoka mokama fiziniams ir juridiniams asmenims, įsiregistravusiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio ir kaimo valdos valdytoju arba valdoje vykdomos jungtinės veiklos partneriu ir deklaravusiems pasėlius (išskyrus kooperatyvus). O atsakovas ginčijamame sprendime mini Taisyklių redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. lapkričio 4 d.

4. Pagal Aprašo reikalavimus pareiškėja taip pat nepadarė pažeidimų, dėl kurių jai neturėtų būti skiriamos išmokos už 2017 m., nes 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėja buvo įsigijusi telyčią Nr. LT000007169640 ir telyčią Nr. LT000007244613, t. y. laikė savo valdoje vidutiniškai bent vieną galviją. Pareiškėja akcentavo, kad išmokos už 2017 metus, kiek tai susiję su telyčia Nr. LT000007169640 ir telyčia Nr. LT000007244613, niekam nebuvo išmokėtos. Buvęs galvijų laikytojas R. M. per Apraše nustatytą terminą ir vėliau nepranešė apie telyčių perleidimą pareiškėjai, todėl pareiškėja negalėjo pranešti (registruoti) apie šių telyčių įsigijimą. Buvęs laikytojas R. M. to objektyviai negalėjo padaryti, nes jis buvo sulaikytas, nuteistas ir atlieka bausmę.

5. Atsakovas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, kad atsakovas dalyvauja pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokų už žindenes ir telyčias administravimo procedūrose elektroninėmis priemonėmis teikdamas Taisyklėse nurodytus duomenis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA). Atsakovas NMA perdavė duomenis nustatytais terminais – 2017 m. lapkričio 9 d., t. y. per penkias darbo dienas nuo išmokų dydžių patvirtinimo dienos. Atsakovo NMA teikiami duomenys yra aktualūs jų teikimo momentu, t. y. Taisyklių 6 punkte keliamų reikalavimų atitikimas atsakovo turimiems duomenims tikrinamas prieš pateikiant juos NMA. Atsakovas, teikdamas duomenis NMA, vadovaujasi aktualiomis galiojančių teisės aktų normomis. Teikiant duomenis NMA 2017 m. lapkričio 9 d. galiojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 3D-701, kurio nuostatomis vadovaujantis ir buvo vertinamas laikytojos ūkininkės V. R. atsakovo turimų duomenų Taisyklių keliamiems reikalavimams atitikimas. Vadovaujantis taisyklių nuostatomis, išmoka mokama laikytojui, kuris nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė savo valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą ŪGR pagal Aprašo nuostatas. Šis reikalavimas Taisyklėse įsigaliojo nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ir buvo pradėtas taikyti skaičiuojant išmokas už 2017 m. Pareiškėja 2017 m. lapkričio mėn. savo vardu neturėjo registruotų galvijų ŪGR, todėl neatitiko šio reikalavimo ir jai nebuvo skiriama išmoka.

7. Pažymėjo, kad ūkinio gyvūno laikytojas yra tiesiogiai įpareigotas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas registruoti ŪGR ar pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniams skyriams visus pasikeitusius duomenis pagal Aprašo reikalavimus. Pareiškėja 2018 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą atsakovui įtraukti ją į papildomai rengiamas suvestines išmokoms gauti. Ji informavo žodžiu, kad 2016 metų pabaigoje buvo įvykęs gyvulių pirkimo–pardavimo sandoris, kurio metu pareiškėja įsigijo galvijų iš kito laikytojo. Patikrinus ŪGR duomenis, minimų galvijų pareiškėjos vardu ŪGR nebuvo registruota. Todėl į prašymą buvo išsiųstas atsakymas, kurį pareiškėja ir skundžia teismui. Pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodomi dviejų galvijų individualūs numeriai, kuriems nėra skaičiuojamos išmokos pagal Taisykles, nes 2016 m. gegužės 25 d. sudaryta Galvijų pirkimo–pardavimo sutartis ŪGR įregistruota tik 2018 m. gegužės 16 d. Nors pareiškėja teigia negalėjusi registruoti šių dviejų galvijų atvežimo įvykio duomenų ŪGR, atsakovo manymu, pareiškėja privalėjo kreiptis su jai visais žinomais faktais ir aplinkybėmis dėl laikytojo duomenų į ŪGR registravimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių, kuris būtų įregistravęs išvežimą pagal pareiškėjos pateiktą Galvijų pirkimo–pardavimo sutartį.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Analizuodamas pareiškėjos argumentus, jog atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis ne ta Taisyklių redakcija, teismas pažymėjo, kad tiek iki 2017 m. lapkričio 3 d., tiek nuo 2017 m. lapkričio 4 d. galiojusi Taisyklių redakcija įtvirtino, jog VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras per 5 darbo dienas nuo atskiro žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo nustatytas tikslus išmokos dydis, įsigaliojimo, elektroninėmis priemonėmis NMA perduoda šių Taisyklių priede nurodytus duomenis (Taisyklių 9.1 papunktis), t. y. laikytojų, pretenduojančių į pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas už visas valdoje laikomas savo ir (ar) partnerio karves žindenes ir telyčias, sąrašą. Taigi matyti, kad atsakovas teikia duomenis NMA per 5 darbo dienas po to, kai įsigalioja žemės ūkio ministro įsakymas dėl tais metais nustatytų išmokos dydžių.

10. Žemės ūkio ministras 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-698 nustatė 2017 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir gyvulius išmokų dydžius. Todėl atsakovas 2017 m. lapkričio 9 d. NMA duomenų perdavimo metu turėjo vadovautis tuo metu galiojančia Taisyklių redakcija, t. y. ta Taisyklių redakcija, kuri taikytina nuo 2017 m. lapkričio 4 d., ir atitinkamai pagal tai įvertinti, ar laikytojai gali pretenduoti į pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas. Šiuo atveju yra aktualus ne konkretus žemės ministro įsakymu nustatytas išmokų dydis, o įsakymo įsigaliojimo ir duomenų teikimo NMA data, nes, teikiant duomenis, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vadovaujasi tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

11. Teismas vadovavosi Taisyklių 4, 6.2 punktais, Aprašo 15, 16, 37, 38 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėja atsakovui 2018 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą skirti išmokas už karves žindenes ir bulius už 2017 m., nes 2016 m. pareiškėja turėjo dvi telyčias, kurios nebuvo užregistruotos jos vardu. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ginčijamu 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1S-4174 atsakė pareiškėjai, kad duomenys apie 2016 m. įsigytus galvijus buvo užregistruoti tik 2018 m. gegužės 16 d. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 25 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su R. M., kurios pagrindu pareiškėja įsigijo dvi telyčaites Nr. LT000007169640 ir Nr. LT000007244613.

12. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes teismas nustatė, kad pareiškėja po 2016 m. gruodžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir gyvulių įsigijimo per 7 kalendorines dienas, pagal Aprašo 38 punktą, turėjo pareigą užregistruoti įsigytus gyvulius centrinėje duomenų bazėje, nesant galimybės, pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui, pateikdama atitinkamos formos pranešimą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja pranešimą apie ūkinių gyvulių perkėlimą ir kaitą užpildė tik 2018 m. gegužės 16 d. Šiuo aspektu teismas sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija, kad esant trukdžiams, dėl kurių pareiškėja negalėjo užpildyti informacijos apie įsigytus gyvulius Ūkinių gyvūnų registre, ji turėjo galimybę įgyvendinti savo pareigą pranešdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl galvijų laikytojo R. M. šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos. Kiekvienas galvijų laikytojas, tiek išvežantis, tiek atsivežantis į laikymo vietą galvijus, prisiima pagal Aprašo nuostatas pareigą juos registruoti. Todėl pareiškėjos pareiga į laikymo vietą atsivežtus galvijus užregistruoti nepriklausė nuo R. M. pareigos užregistruoti išvežamus gyvulius įgyvendinimo. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu ji negalėjo pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui apie įsigytus gyvulius.

13. Kadangi pareiškėja užregistravo duomenis apie įsigytų gyvulių perkėlimą tik 2018 m. gegužės 16 d., atsakovui 2017 m. lapkričio 9 d. perduodant duomenis NMA, duomenys centrinėje sistemoje apie pareiškėjos turimus ūkinius gyvūnus objektyviai negalėjo būti matomi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo prisiimti savo pareigos užregistruoti įsigytus gyvulius nevykdymo pasekmes. Todėl pareiškėja pagrįstai neįtraukta į laikytojų, pretenduojančių į pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas už visas valdoje laikomas savo ir (ar) partnerio karves žindenes ir telyčias, sąrašą, nes laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. nebuvo užregistruotas nei vienas pareiškėjos laikomas galvijas. Pareiškėjos argumentai, kad ji neatliko pažeidimų, nes laikė savo valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, atmesti kaip nepagrįsti, nes pagal nurodytą teisinį reglamentavimą esminė sąlyga yra ne galvijo laikymas savo valdoje, bet tokio galvijo registracija pagal Aprašo nuostatas.

14. Pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą įtraukti ją į papildomus sąrašus Pereinamojo laikotarpio papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už karves žindenes bei telyčias už 2017 metus gauti tenkinti nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, į papildomus sąrašus išmokoms gauti, ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 1 d., gali būti įtraukti laikytojai, kurie pagrįstai kreipėsi į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą su prašymais, kad ne dėl jų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių einamaisiais metais nebuvo skirtos išmokos, tokiu atveju, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kartą per mėnesį perduoda elektroniniu būdu duomenis į NMA informacinę sistemą (Taisyklių 9.2 papunktis). Teismas nenustatė aplinkybių, kad išmokos būtų neskirtos pareiškėjai dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklaususių aplinkybių. Priešingai, nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 25 d. sudarė galvojų pirkimo–pardavimo sutartį, įsigijo galvijus, tačiau užregistravo juos centrinėje duomenų bazėje tik 2018 m. gegužės 16 d. Teismas padarė išvadą, kad išmoka už laikomus galvijus neskirta dėl pačios pareiškėjos veiksmų ir pareigos registruoti galvijus pagal Aprašo 38 punktą.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 1S-4174 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti teismas neturėjo pagrindo. Ginčijame rašte pareiškėjai nurodytas teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu pareiškėjai neskirtos išmokos už 2017 m., rašte padarytos išvados pareiškėjos atžvilgiu yra teisingos. Kadangi pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas dėl jos įtraukimo į papildomus sąrašus išmokoms gauti taip pat netenkintinas, pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėja V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas taikė ne tą Taisyklių redakciją, kuri galiojo aktualiu laikotarpiu. Pareiškėja siekė išmokas gauti už 2017 m., todėl turėjo būti taikoma Taisyklių redakcija, galiojusi einamųjų metų, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu. O pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas rėmėsi 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-701 patvirtinta Taisyklių redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. lapkričio 4 d. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. 3D-701 nėra nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtinta Taisyklių redakcija galiotų atgal.

18. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 3D-698 nėra susijęs su skirtingų Taisyklių redakcijų į(si)galiojimu ir taikymu. Šiuo įsakymu, kaip ir analogiškais įsakymais ankstesniais metais, buvo patvirtinti išmokų už pasėlius ir gyvulius dydžiai, tačiau jokie klausimai, susiję su tuo, kuri Taisyklių redakcija turi būti taikoma ir kurie subjektai turi teisę į išmokas už karves žindenes ir telyčias, šiuo įsakymu nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami. Subjektai, turintys teisę į išmokas už karves žindenes ir telyčias, nurodyti Taisyklėse, todėl ginčo išsprendimui aktualu tai, kokia Taisyklių redakcija galiojo, o ne tai, kokia yra skaitmeninė išmokų dydžio išraiška ir / ar kada ši skaitmeninė išraiška nustatyta. Pareiškėja pažymi ir tai, kad 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 3D-698, nors ir buvo priimtas tą pačią dieną, buvo priimtas anksčiau, nei 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 3D-701, ką patvirtina įsakymų numeracija, atitinkamai „Nr. 3D-698“ ir „Nr. 3D-701“.

19. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo ir atsakovo aiškinimas, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. taikytina nuo 2017 m. lapkričio 4 d. galiojanti 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-701 patvirtintų Taisyklių redakcija, neatitinka principo lex retro non agit (teisės aktų negaliojimo į praeitį) bei pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius į valstybės paramą, kuriuos jai laiduoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normos.

20. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. 3D-701 nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta, kad šiuo įsakymu patvirtintų Taisyklių redakcija galiotų retrospektyviai. Todėl pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti taikoma Taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3D-383, redakcija (su aktualiu laikotarpiu galiojusiais pakeitimais ir papildymais, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d.), pagal kurią teisę į išmokas turėjo asmenys pagal nustatyta tvarka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro gyvulių registro centrinėje duomenų bazėje įregistruotą, turėtą 2007 m. kovo 31 d. žindenių ir telyčių skaičių. Pareiškėja 2007 m. kovo 31 d. turėjo tam tikrą įregistruotų karvių žindenių ir / ar telyčių skaičių, suteikiantį teisę gauti išmokas. Be to, ir pagal Aprašo reikalavimus pareiškėja nepadarė pažeidimų, dėl kurių jai neturėjo būti skiriamos išmokos už 2017 m.

21. Pareiškėjos teigimu, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo prasmę paramai gauti pakaktų gyvulį registruoti ŪGR, nes būtent tai yra esminė paramos gavimo sąlyga, o ar gyvulys yra faktiškai, nėra reikšminga, nes esminė sąlyga yra ne galvijo laikymas savo valdoje. Pareiškėjos manymu, toks aiškinimas neatitiktų valstybės paramos gyvulių laikytojams tikslų ir išmokų prasmės, kadangi tikslas yra valstybės parama gyvulių augintojams, siekiant iš dalies kompensuoti išlaidas, t. y. parama teikiama už faktinį gyvulių laikymą, o ne už gyvulių registravimą ŪGR.

22. Pareiškėjos teigimu, turi būti pranešama (registruojama) nuosekliai – pirma buvęs laikytojas praneša (registruoja) ūkinio gyvūno išvežimą, o po to naujasis laikytojas praneša apie ūkinio gyvūno įsigijimą. Tokia tvarka nustatyta tam, kad ūkiniai gyvūnai nesidubliuotų. Buvęs laikytojas R. M. per įgaliotą asmenį apie telyčių perleidimą pareiškėjai pranešė 2018 m. gegužės 16 d., atitinkamai pareiškėja apie telyčių įsigijimą pranešė 2018 m. gegužės 25 d.

23. Pareiškėja teigia, jog pripažinus tenkintinu jos reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. 1S-4174, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėją į papildomą sąrašą išmokoms už 2017 metus gauti.

24. Atsakovas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartojo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos, ūkininkės, teisės 2017 m. gauti Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas už karves žindenes bei telyčias.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl atsakovo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1S-4174, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą ir skirti išmokas, atmetė, padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo įvykdžiusi pareigos registruoti Ūkinių gyvūnų registre duomenis apie laikomus galvijus 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d.

28. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas jos prašymą nagrinėjo remdamasis ne ta Taisyklių redakcija, kuri galiojo aktualiu laikotarpiu, todėl buvo pažeistas principas lex retro non agit (teisės aktų negaliojimo į praeitį), be to, reikalavimą registruoti įsigytus galvijus taikė formaliai, mano, kad pirma senasis savininkas turėjo juos išregistruoti, nes priešingu atveju duomenys dubliuotųsi, todėl pakanka nustatyti, kad pareiškėjos ūkyje galvijai buvo faktiškai laikomi.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ūkininkė 2018 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama skirti atsietas išmokas už karves žindenes ir bulius, nes jų negavo. Nurodė, kad 2016 m. laikė dvi telyčias, kurios neužregistruotos jos vardu dėl objektyvių priežasčių, nes buvęs savininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėja pateikė 2016 m. gruodžio 25 d. sudarytą gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko dvi telyčaites, kurių numeriai LT000007169640 ir LT000007244613. Duomenys apie galvijus ŪGR buvo užregistruoti 2018 m. gegužės 16 d. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

30. Atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1S-4174 „Dėl pereinamojo laikotarpio išmokų skyrimo“ atsisakė pareiškėją įtraukti į papildomus sąrašus pereinamojo laikotarpio išmokoms gauti, nurodydamas, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmoka už karves žindenes ir telyčias gali būti skiriama laikytojui, kuris nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą Ūkinių gyvulių registro centrinėje duomenų bazėje. Atsakovas vadovavosi Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos specialiųjų išmokų už bulius nuo 2014 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-771 „Dėl pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos specialiųjų išmokų už bulius nuo 2014 m. skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 3D-702 redakcija), 6.5 papunkčiu, Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias mokėjimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3D-383 „Dėl pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 3D-701 redakcija) 6.2 papunkčiu, nustatančiu, kad išmoka gali būti skiriama laikytojui, kuris nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė savo valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą ŪGR pagal Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašą, taip pat Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234, 38 punktu, nustatančiu, kad ūkinio gyvūno atvežimo iš kitos bandos ar laikymo vietos duomenis laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinio gyvūno atvežimo užregistruoja ŪGR arba apie tai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui, pateikdamas GŽ-2 ar GŽ-2a formos pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau.

31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus dėl netinkamos Taisyklių redakcijos taikymo, akcentavo, kad tiek Taisyklių redakcijos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-702, tiek prieš tai galiojusios Taisyklių redakcijos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-114, 9.1 punktas nustatė, kad per 5 darbo dienas nuo 8 punkte minėto įsakymo, kuriuo nustatomas tikslus išmokos dydis įsigaliojimo, elektroninėmis priemonėmis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos atsakovas perduoda šių taisyklių priede nurodytus duomenis. Minėti priede nustatyti duomenys išliko nepakitę – t. y. priede numatyta abiem atvejais teikti tą pačią informaciją, taip pat ir apie turimus galvijus, taigi šiuo aspektu pareiškėjos teisėtiems interesams Taisyklių redakcijos taikymas neturėjo jokios reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo sprendimo procedūroms taikytinos tos Taisyklės, kurios galiojo jų atlikimo, t. y. sprendimo priėmimo metu, tačiau tos Taisyklių nuostatos, kuriomis nustatomos materialiosios sąlygos pareiškėjos teisei į Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias išmokai įgyti už tam tikrą laikotarpį (2017 m.), turi būti taikomos, kurios galiojo aktualaus laikotarpio pradžioje – t. y. 2017 m. sausio 1 d., priešingu atveju suinteresuotas asmuo, pretenduojantis gauti konkrečias išmokas, atsiduria neapibrėžtoje padėtyje, t. y. negali žinoti, kokius teisės aktų reikalavimus turi atitikti laikotarpio pradžioje, kad įgytų tam tikrą materialiąją teisę (išmoką) laikotarpio pabaigoje, už kurį skiriama išmoka. Paramos mokėjimo kriterijų apibrėžimas laikotarpio pabaigoje neatitinka teisinio apibrėžtumo principo, todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisės į išmokas už karves žindenes ir telyčias 2017 m., negalėjo savo sprendimo grįsti tomis išmokos mokėjimo materialiosiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos Taisyklių redakcijos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-702, 6.2 punkte, ir buvo skirtingai nurodytos, negu prieš tai galiojusioje Taisyklių redakcijoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-114 (punkto su tokiomis nuostatomis apskritai nebuvo).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčijamam atsakovo sprendimui, kuris yra individualus administracinis aktas, keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai būti pagrįstam objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Aptariamu atveju atsakovo sprendimas yra grindžiamas teisės norma, kuri negalėjo būti taikoma sprendžiant dėl pareiškėjos teisės į paramos išmoką už 2017 metus, ir dėl šios priežasties negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 2 punkte įtvirtinta jų paskirtis ir tikslas – reglamentuoti nacionalinės paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus, kuriais remiantis būtų palaikomos mėsinių veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytojų pajamos. Taigi nacionalinė parama yra skiriama mėsinių veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytojų pajamoms palaikyti, todėl be formaliųjų kriterijų, priimant sprendimą dėl paramos skyrimo / ar atsisakymo ją skirti turi būti įvertintos objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios / ar paneigiančios faktą, kad subjektas, kuris kreipėsi paramos, aktualiuoju laikotarpiu buvo mėsinių veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytoju. Atsakovas pastarąją aplinkybę vertino išimtinai pagal formalųjį kriterijų – galvijų įrašymo į ŪRG momentą, tačiau nevertino kitų reikšmingų faktų – 2016 m. gruodžio 25 d. sudarytos gyvulių pirkimo–pardavimo sutarties, objektyvių jos sudarymo aplinkybių, pareiškėjos nurodomų priežasčių, susijusių su pavėluotu informacijos pateikimu ŪGR.

34. Teisėjų kolegija vertina, kad Taisyklių 9.2. punkto nuostatos, numatančios galimybę laikytojus, kurie pagrįstai kreipėsi į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą su prašymais, kad ne dėl jų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (kompiuterinio ryšio gedimo, klaidų deklaruojant pasėlius), einamaisiais metais nebuvo skirtos išmokos, ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 1 d. įtraukti į papildomus sąrašus, nenustato baigtinio objektyvių priežasčių sąrašo sprendžiant dėl laikytojų įtraukimo į papildomus sąrašus. Skliausteliuose nurodytos priežastys, atsižvelgiant į jų nurodymo būdą, laikytinos tik kaip galimi objektyvių priežasčių pavyzdžiai. Atsakovui kiekvienu atveju tenka pareiga pareiškėjo nurodomas priežastis įvertinti individualiai, be kita ko, atsižvelgiant į paramos skyrimo tikslus, nes priešingu atveju pritaikyta priemonė – paramos neskyrimas laikytojui, kuris faktiškai paramos skyrimo laikotarpiu laikė ūkinius gyvūnus, nors dėl kokių nors aplinkybių nebuvo jų laiku įregistravęs ŪGR, būtų neteisinga ir neproporcinga įtvirtintiems paramos skyrimo tikslams.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 14 d. prašymą, dėl jo priimto individualaus administracinio akto tinkamai nepagrindė taikytinomis materialiosios teisės normomis, o atsisakydamas jį tenkinti – taikomos priemonės nemotyvavo jos proporcingumo bei atitikties teisės akte nustatytiems tikslams aspektu. Pastarųjų aplinkybių neįvertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl priimtas sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d., 56 str.), apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir dėl nutartyje nurodytų priežasčių, tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies, priimamas naujas sprendimas, kuriuo naikinamas atsakovo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 1S-4174 „Dėl pereinamojo laikotarpio išmokų skyrimo“ (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

36. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdo, pažymi, kad pereinamojo laikotarpio išmokų skyrimas yra atsakovo kompetencija, teismas neturi jos perimti ir spręsti dėl taikytinų kriterijų paramai skirti ar vertinti objektyvių priežasčių, dėl kurių laikytojas kreipiasi dėl įtraukimo į papildomus sąrašus ir kurių nėra įvertinęs viešojo administravimo subjektas; teismo funkcija sprendžiant ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje yra tik patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, kuri neturi būti išplečiama į duomenų, kuriuos privalėjo įvertinti viešojo administravimo subjektas, pirminį tyrimą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovas nėra vertinęs minėtų aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjos 2018 m. gegužės 14 d. prašymo pagrįstumo, nutaria perduoti klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 4 p.).

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas ir skundas buvo tenkinti iš dalies apginant jos teises kitu įstatyme nustatytu būdu, laikytina, kad ji įgijo teisę į proporcingą dalį (3/4) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d. ). Pareiškėja nepateikė advokato pagalbos išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl teisėjų kolegija iš atsakovo priteisia jai tik žyminio mokesčio išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (b. l. 11, 67) proporcingą tenkintiems reikalavimams dalį: (22,50 Eur + 11,25 Eur) x 3/4, tai sudaro 25,31 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos V. R. skundą patenkinti iš dalies:

Panaikinti atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1S-4174 „Dėl pereinamojo laikotarpio išmokų skyrimo“;

Perduoti atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pareiškėjos V. R. 2018 m. gegužės 14 d. prašymą spręsti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai V. R. iš atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 25,31 Eur (dvidešimt penkis Eur 31 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė