4014b6b2-2d6d-4a74-be64-2dbfc9b874ac · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja A. Romanovienė                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-540-163/2014Teisėja V. Olcvikienė                                                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-11193-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 34.1; 34.2; 121.21              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. balandžio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo S. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. A. ieÅ¡kinį atsakovams D.

B., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. dėl ½ dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalį palikimo iÅ¡davimo, atsakovės 2012-09-05 įsipareigojimo, notarinio registro Nr. K1AK-7120, įvykdymo, tretieji asmenys M. Å ., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti jam įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti; pripažinti Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2012-09-05 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. K1AK-7121, kuriuo pripažinta atsakovės D.

B. asmeninės nuosavybės teisė į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ dalies negaliojančiu, nurodant paveldėto turto ½ dalies įpėdiniu S. A.; įpareigoti atsakovę D. B. įvykdyti 2012-09-05 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure patvirtintÄ Ä¯sipareigojimÄ , notarinio registro Nr. K1AK-7120, atlyginti už S. A. tenkančiÄ paveldimo turto dalį pagal paveldėto turto vertę, t. y. sumokėti ieÅ¡kovui pusę parduoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), kainos, kuri yra 58 500 Lt; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-29 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovas žinojo apie tėvų mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, savo teisių į atsiradusį palikimÄ laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti laikoma objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia ieÅ¡kovui atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Ä®statymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ .

Pareigos ieÅ¡koti galimų įpėdinių ir praneÅ¡ti jiems apie jų turimÄ paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylÄ vedantis notaras. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad notarė, iÅ¡duodama ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pažeidė įstatymų nuostatas. IeÅ¡kovo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl Notarų garbės kodekso 6, 10, 21 straipsnių, Notariato įstatymo l, 2 straipsnių pažeidimo, nepateikiant konkrečių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra iÅ¡duotas neteisėtai, ir jo dalį pripažinti negaliojančia.

Atsakovei D. B. per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ ir neatsiradus kitų įpėdinių, pareiÅ¡kusių valiÄ priimti mirusių A. ir A. A. palikimÄ , notarė A. K., vadovaujantis minėta CK 5.50 straipsnio l dalies nuostata, pagrįstai iÅ¡davė atsakovei D. B. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ paveldimÄ turtÄ . Pirmos eilės įpėdinei pagal įstatymÄ atsakovei D. B. priėmus mirusių tėvų palikimÄ , kitų eilių įpėdinių, taip pat valstybės paveldėjimo teisė neatsirado.

Teismas konstatavo, kad atmetus reikalavimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir pripažinus, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei D. B. iÅ¡duotas teisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti atsakovę D. B. įvykdyti 2012-09-05 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure patvirtintÄ Ä¯sipareigojimÄ , notarinio registro Nr. KlAK-7120.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-29 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad notarė turėjo informuoti jį apie palikimÄ , ji žinojo apie (duomenys neskelbtini) gyvenančio pirmos eilės įpėdinio – ieÅ¡kovo buvimÄ , tačiau neįpareigojo atsakovės aptarti su ieÅ¡kovu palikimo priėmimo klausimo, todėl notarė netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino valstybės interesų apsaugos ir, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, pažeidė Notariato įstatymo 1 ir 2 str., Notarų garbės kodekso 6, 10, 21 straipsnius.

Atsakovės 2012-09-05 įsipareigojimas atlyginti ieÅ¡kovui tenkančiÄ paveldėto turto dalį, jei ieÅ¡kovui bÅ«tų atstatytas terminas palikimui priimti, yra palikimo priėmimo sÄ lyga pažeidžiant CK 5.50 str. 1 d. reikalavimus. Nurodo, kad visÄ gyvenimÄ palaikė glaudžius santykius su tėvais ir seserimi, iÅ¡vykęs gyventi į užsienį finansiÅ¡kai rėmė tiek tėvus, tiek atsakovės Å¡eimÄ . Pasitikėjo atsakove ir manė, kad po tėvų mirties likęs palikimas bus pasidalytas tarp teisėtų paveldėtojų.

Ä®statymo nustatytu terminu negalėjo atvykti į LietuvÄ priimti palikimo, tačiau tikėjosi priimti palikimÄ seseriai sutinkant ir pasibaigus terminui ir be jokio kreipimosi į teismÄ , kaip numatyta CK 5.57 str. 1 d. Ä® LietuvÄ negalėjo atvykti bet kada, nes dirbo, negalėjo pasiimti atostogų, nes galėjo netekti darbo. Mano, kad ėmėsi visų pastangų grįžti į LietuvÄ ir priimti palikimÄ , ir, kai tik galėjo, iÅ¡kart atvyko į LietuvÄ tvarkytis palikimo priėmimo klausimÄ . Atsakovė Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A.

K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad po A. A. mirties į notarÄ kreipėsi tik atsakovė, kiti asmenys paveldėjimo byloje į notarų biurÄ , siekdami paveldėti atsiradusį palikimÄ , nesikreipė. Mirusiojo turtas buvo paveldėtas pagal įstatymo nustatytÄ teisinį režimÄ . Notaras vesdamas paveldėjimo bylÄ neprivalo ieÅ¡koti įpėdinių. Atsakovė D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai apie notarės neva atliktus neteisėtus veiksmus nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja protingumo kriterijui. IeÅ¡kovas nenurodė, kokių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas priimti palikimÄ , o darbas užsienyje negali bÅ«ti pripažįstama objektyvia priežastimi atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Teismas nepažeidė vieÅ¡ojo intereso, nes ginčas Å¡ioje byloje kilęs iÅ¡ paveldėjimo santykių tarp fizinių asmenų. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl notaro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ teisėtumo ir termino palikimui priimti pratęsimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad notarė turėjo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie palikimo atsiradimÄ , be to, žinodama, kad be atsakovės yra dar pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , turėjo įpareigoti atsakovę aptarti su ieÅ¡kovu palikimo priėmimo klausimÄ , o to neatlikusi pažeidė Notariato įstatymo 1 ir 2 str., Notarų garbės kodekso 6, 10, 21 straipsnius.Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Taigi, Notariato įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras privalo atlikti tai, kÄ nustato įstatymas ir kaip nustato įstatymas, o tinkamas nustatytų funkcijų atlikimas ir užtikrina sudaromų sandorių ir dokumentų teisėtumÄ . Notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Taigi, notaras tvirtinta tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareigos ieÅ¡koti galimų įpėdinių ir praneÅ¡ti jiems apie jų turimÄ paveldėjimo teisę neturi paveldėjimo bylÄ vedantis notaras. Pažymėtina, kad nei Notariato įstatymas, nei CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigoja palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius, informuoti visus įpėdinius pagal įstatymÄ apie jų teisę priimti palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du ir terminais.

Notaras neturi pareigos rÅ«pintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimÄ . Pažymėtina, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų pagrindu. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rÅ«pintis savo privačių interesų apsauga. Å i principinė nuostata galioja ir paveldėjimo santykiams. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus.

Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ . Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ . Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas (CK 5.3 str.). Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ (CK 5.50 str.).

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 str. 3 d.), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti arba pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka (CK 5.50 str. 2 d.).

Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ , teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iÅ¡ jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrÅ«ko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas žinojo apie tėvų mirtį ir po mirties likusį turtÄ â€“ butÄ , apie tai, kad jis su atsakove yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ ir turi paveldėjimo teisę į palikėjų turtÄ , taigi ieÅ¡kovas turėjo visÄ informacijÄ , reikÅ¡mingÄ apsispręsti: priimti palikimÄ ar jo atsisakyti.

Tačiau ieÅ¡kovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimÄ Ä¯gyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nei notarui, nei užsienyje esančios Lietuvos valstybės konsulinėms institucijoms neiÅ¡reiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ . Taigi priimti palikimÄ kiekvienas įpėdinis turi asmeniÅ¡kai pats arba per atstovÄ .

Todėl ta aplinkybė, kad atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovas yra įpėdinis pagal įstatymÄ , neturi jokios reikÅ¡mės, nes, kaip jau minėta, paveldėjimo teisė yra asmeninė teisė, nepriklausoma nuo kitų įpėdinių valios ir atsakovė negalėjo už ieÅ¡kovÄ iÅ¡reikÅ¡ti jo valios priimti palikimÄ . Aplinkybė, kad atsakovė nepranešė ieÅ¡kovui apie jo teisę paveldėti, kai ieÅ¡kovas žinojo, kad jis yra įpėdinis pagal įstatymÄ ir yra po tėvų mirties likęs paveldimas turtas – butas, neturi lemiamos reikÅ¡mės, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis su kitais įpėdiniais.

IeÅ¡kovas tam, kad įgytų palikimÄ , turėjo pats jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl notarė, vedusi paveldėjimo bylÄ ir per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių laikotarpį negavusi ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tos valios priimti palikimÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas paveldėjimo teisės atsisakė. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra vienas iÅ¡ notarų atliekamų notarinių veiksmų.

Kadangi ieÅ¡kovas neatlikto palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti iÅ¡duoti atsakovei, kuri iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ pagal įstatymÄ , paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjų turtÄ . Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo notarės veiksmus, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovei, pripažinti neteisėtais nėra.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepratęsė termino palikimui priimti, nes, jo manymu, įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, dėl tuo metu dirbamo pamaininio darbo Jungtinėje Karalystėje, dėl griežtų darbo sÄ lygų negalėjimo bet kada pasiimti atostogų, be to, pasitikėjo seserimi ir tikėjosi palikimÄ priimti jai sutinkant ir pasibaigus terminui be jokio kreipimosi į teismÄ , kaip numatyta CK 5.57 str. 1 d.Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtÄ turtÄ iÅ¡ esmės sumažėja.

Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimÄ , tačiau jeigu palikimÄ priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimÄ gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, konstatuotina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ .

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Taigi kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nurodytos termino praleidimo priežastis – darbas užsienyje ir negalėjimas pasiimti atostogų nepripažintinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios.

Nors apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad nuo 2005-11-29 dirba užsienyje ir norėdamas gauti atostogas turi praneÅ¡ti darbdaviui apie tai prieÅ¡ dvi savaites, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis sužinojęs apie tėvų mirtį bei palikimo atsiradimÄ , kreipėsi į darbdavį dėl atostogų suteikimo ir darbdavys atsisakė jas suteikti, nėra. Pažymėtina, kad viena ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas dirba ir gyvena užsienyje negali bÅ«ti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Nors apeliantas teigia, kad ėmėsi pastangų priimti po tėvų mirties likusį palikimÄ , tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ priimti palikimÄ , bandė susisiekti su notaru, kuris vedė paveldėjimo bylÄ Lietuvoje, kreipėsi į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigoje užsienio valstybėje, nepateikė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesidomėjo savo paveldėjimo teisėmis, nesiėmė jokių pastangų siekdamas įgyvendinti savo paveldėjimo teises, todėl galima darytina iÅ¡vadÄ , kad jis nebuvo suinteresuotas priimti palikimÄ .

Be to, pažymėtina ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties buvo atvykęs į LietuvÄ ir tuo metu jau galėjo kreiptis į notarÄ ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo, taip pat galėjo iÅ¡duoti įgaliojimÄ , kad jo vardu priimtų palikimÄ jo paskirtas atstovas, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatliko. Apelianto nurodyta termino praleidimo priežastis, kad jis pasitikėjo atsakove, nepateisina ieÅ¡kovo neveikimo ir visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo savo teisėmis ir negali bÅ«ti laikoma pakankama priežastimi, pateisinančia termino praleidimÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų, ieÅ¡kovas neįrodė, kokių jis ėmėsi veiksmų palikimui priimti ir dėl kokių nuo jo valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių jis negalėjo laiku priimti palikimo (CPK 178 str.). Apibendrindama tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ , ir pagrįstai jų nepripažino svarbioms ir pateisinamomis termino praleidimo priežastimis, sutrukdžiusiomis ieÅ¡kovui priimti palikimÄ , ir pagrįstai atsisakė pratęsti terminÄ palikimui priimti. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Alona Romanovienė Kolegijos teisėjos                                                                                           ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                      Albina Pupeikienė