2019-08-28 Nr. AB-16211-3-61-3-00788-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4977-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00788-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. N. (S. F. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. F. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/5-11)50U-247/(15/4-1)7U-00003 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. N. F.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) dėl darbo užmokesčio dydžio, nes Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nurodyta, kad užsienietis, pradėdamas dirbti po studijų, privalo gauti didesnį nei minimalų atlyginimą. Tai, kad atlyginimas buvo sumažintas, nerodo užsieniečio nelegalios migracijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvoje gyvena nuo 2011 m. ir niekada nekėlė nelegalios migracijos grėsmės.

1.2. Kortelę dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas gavo 2017 m. birželio 30 d., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) sistemoje duomenys apie darbą atsirado 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas tai laiko esminiu pažeidimu, nors darbo sutartyje nurodyta, kad užsienietis pradeda dirbti po leidimo gyventi Lietuvoje gavimo. Pareiškėjas teigė, jog nenurodant tikslios datos, 30 dienų terminas nėra ta riba, dėl kurios būtų galima daryti išvadą apie nelegalią migraciją.

1.3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo teiginiu, kad užsienietis įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Flexmart Ltd.“ ir tai laikoma nelegaliu darbu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatyme nenustatyta, jog, baigus studijas ir pradėjus dirbti Lietuvoje, asmuo privalo dirbti tik vienoje įmonėje.

1.4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, kad užsienietis įsidarbino direktoriumi, o ne vadybininku–administratoriumi UAB „Merkato Impex“. Atkreipė dėmesį, kad jokioje Lietuvos mokymo įstaigoje nėra studijų programos „direktorius“. Direktorius – tai funkcija, kurią gali vykdyti tam sugebėjimų turintis asmuo. Pareiškėjas, būdamas savo įmonės UAB „Merkato Impex“ akcininkas ir vienintelis darbuotojas, turėdamas verslo administravimo bakalauro išsilavinimą, pradėjo eiti direktoriaus pareigas, t. y. dirbti po studijų. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad baigus studijas ir atitinkant Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, negalima dirbti įmonėje direktoriumi, o tik toje pozicijoje, kas parašyta studijų baigimo diplome. Pareiškėjas paaiškino, kad nors atsakovas teigė, kad UAB „Merkato Impex“ nevykdo jokios veiklos, neva yra fiktyvi įmonė, tačiau banko išrašai rodo didelę įmonės apyvartą bei patvirtina realią įmonės veiklą, nors įmonės veikla dėl pareiškėjo nepatyrimo ne visada atsispindėjo finansinės atskaitomybės dokumentuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad įmonė prekiauja automobiliais, pareiškėjas veiklą vykdo iš savo gyvenamosios vietos, kurios pareigūnai netikrino, o veiklą tikrino tik įmonės registracijos adresu.

1.5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Sprendimo priėmimo metu nebegaliojančiu Įstatymu, kuriame nebėra atsakovo nurodomų neva pareiškėjo pažeistų Įstatymo punktų: 35 straipsnio 12 ir 14 punktų, o 2 punktas yra pakeistas; 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nėra nei Įstatymo, galiojusio iki 2017 m. balandžio 30 d., redakcijoje, nei dabar galiojančio Įstatymo redakcijoje.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė tokiomis aplinkybėmis:

2.1. Atsakovo Imigracijos skyrius 2017 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams darbo UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu, pagal darbo sutartį jam turėjo būti mokamas 700 Eur / mėn. darbo užmokestis. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Migracijos skyrius 2017 m. birželio 30 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7412455, galiojantį iki 2019 m. birželio 30 d.

2.2. Turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu nuo įdarbinimo UAB „Merkato Impex“ dienos iki šiol, pareiškėjas niekada nebuvo gavęs 700 Eur / mėn. darbo užmokesčio, kuris turėjo būti mokamas pagal Migracijos departamentui pateiktą pareiškėjo darbo sutartį su 2017 m. birželio 8 d. pakeitimu. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Merkato Impex“ sąlygų.

2.3. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktame 2017 m. balandžio 10 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Merkato Impex“, įsigalios nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos, t. y. tuometinis įmonės direktorius D. R. įsipareigojo pareiškėją įdarbinti iš karto, kai tik bus gautas leidimas laikinai gyventi. Be to, tokie patys duomenys buvo nurodyti ir pareiškėjo darbo sutartyje. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2017 m. birželio 30 d., todėl, atsižvelgiant į tarpininkavimo rašte nurodytą įsipareigojimą ir darbo sutartyje pateiktą informaciją, pareiškėjas turėjo būti įdarbintas bendrovėje 2017 m. birželio 30 d., o ne 2017 m. rugpjūčio 1 d. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinti kaip tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančių duomenų pateikimas.

2.4. Atsakovas, Sodros informacinėje sistemoje patikrinęs duomenis apie pareiškėją, nustatė, kad 2018 m. birželio 19 d.–2018 m. spalio 1 d. jis buvo įdarbintas UAB „Flexmart Ltd.“, pareiškėjas nėra ir nebuvo UAB „Flexmart Ltd.“ akcininkas, nėra ėjęs UAB „Flexmart Ltd.“ direktoriaus pareigų, taip pat nėra kreipęsis į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo, kad jo kaip užsieniečio darbas UAB „Flexmart Ltd.“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išdavimo ar leidimo dirbti. Atsakovas pažymėjo, kad užsieniečiams išduodami leidimai laikinai gyventi yra susiejami su konkrečiu kvietėju, t. y. užsieniečiui pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi atvykti dirbti vadybininku–administratoriumi būtent į UAB „Merkato Impex“, o ne į UAB „Flexmart Ltd.“.

2.5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, remiantis jo pateikta darbo sutartimi, kad jis atvyksta dirbti į UAB „Merkato Impex“ kaip šios bendrovės vadybininkas–administratorius bei pateikus tinkamumą eiti būtent šias pareigas atitinkantį dokumentą – Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos išduotą profesinio bakalauro diplomą, kad jam suteiktas verslo administratoriaus bakalauro laipsnis. Atsakovas paaiškino, jog jeigu pareiškėjas būtų norėjęs gauti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Merkato Impex“ direktorius, jam būtų reikėję pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ne atvykimo dirbti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atvykimo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuomet pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsieniečiui ir jo įmonei būtų keliami specialūs reikalavimai.

2.6. Dėl pareiškėjo argumento, kad pateiktas banko išrašas patvirtina UAB „Merkato Impex“ veiklą, atsakovas atkreipė dėmesį, kad yra pateikta tik dalis UAB „Merkato Impex“ banko išrašo, jame nesimato iš kur 2017 m. liepos 18 d.–2019 m. vasario 18 d. gautos pajamos – 71 000 Eur, kam jos buvo panaudotos. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta jokių UAB „Merkato Impex“ veiklos požymių, bendrovė už 2017 m. finansinius metus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovas vertino, jog tai rodo ne tik užsieniečio neatsakingumą, bet ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Atsakovas teigė, kad UAB „Merkato Impex“ nevykdo jokios ekonominės veiklos, šios bendrovės įregistravimu pareiškėjas tik naudojasi tam, kad galėtų sau susikurti galimybę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.

2.7. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Merkato Impex“ registruota adresu Lydos g. 58A-1, Šiauliai, o šis adresas Migracijos departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo yra nuolat steigiamos įmonės užsieniečiams, kurių pagrindu šie vėliau siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamento duomenimis, šiuo adresu buvo / yra registruotos 36 įmonės. Jokio kito adreso, kuriuo būtų galima rasti faktinį UAB „Merkato Impex“ biurą, pareiškėjas kompetentingoms institucijoms nėra nurodęs. Atsakovas nurodė, kad UAB „Flexmart Ltd.“ nuo pat įmonės įsteigimo iki šiol yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, t. y. gaunant vizą ar leidimą gyventi steigiant įmones.

2.8. Atsakovas nurodė, jog tikrieji pareiškėjo tikslai, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, buvo kiti nei oficialiai deklaruoti (pareiškėjo tikslas buvo ne atvykti dirbti vadybininku–administratoriumi į UAB „Merkato Impex“ Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje tam, kad galėtų čia gyventi bei nevaržomai keliauti po Europos Sąjungą), todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

2.9. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y., kad pareiškėjas turėjo dirbti pagal įgytą kvalifikaciją vadybininko–administratoriaus pareigose, kaip buvo oficialiai deklaruota, o ne direktoriaus, todėl jam pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jo leidimas laikinai gyventi panaikintas, tai atsakovas įvertino pareiškėjo pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 36 ir 37.10 punktus, sprendė, kad pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visu šiuo laikotarpiu turėti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas vertino, kad pareiškėjui negali būti išduotas leidimas nuolat gyventi.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo S. F. N. skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui 2017 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Merkato Impex“ (1 t., b. l. 30–37). Kartu su prašymu pateikė UAB „Merkato Impex“ 2017 m. balandžio 10 d. tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas viešuoju administratoriumi, darbo sutartis įsigalios nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (1 t., b. l. 41). Taip pat pateikė 2017 m. balandžio 10 d. darbo sutartį Nr. 2 tarp UAB „Merkato Impex“ ir pareiškėjo (1 t., b. l. 44–47), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (1 t., b. l. 39), Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos diplomą, patvirtinantį, kad pareiškėjas 2014 m. baigė verslo studijų krypties verslo vadybos koleginių studijų programą ir jam suteiktas verslo administravimo profesinio bakalauro laipsnis (1 t., b. l. 42), Šiaulių universiteto diplomą, patvirtinantį, kad pareiškėjas 2016 m. baigė regionų plėtros ir valdymo jungtinę studijų programą ir jam suteiktas jungtinis viešojo administravimo magistro laipsnis (1 t., b. l. 43) ir kitus dokumentus.

5. Teismas pažymėjo, kad pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad UAB „Merkato Impex“ įsipareigojo pareiškėją įdarbinti viešojo administratoriaus pareigose 8 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę bei mokėti jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (1 t., b. l. 44–47). Ši darbo sutartis 2017 m. birželio 8 d. buvo pakeista, t. y. pakeistos pareigos (UAB „Merkato Impex“ įsipareigojo pareiškėją įdarbinti vadybininko–administratoriaus pareigose), taip pat įmonė įsipareigojo mokėti pareiškėjui 700 Eur per mėnesį darbo užmokestį (1 t., b. l. 58–61).

6. Teismas nurodė, jog atsakovo Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-583 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2017 m. liepos 1 d. Tuo pačiu sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 metus, atvykimo dirbti UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu (1 t., b. l. 62–63). Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7412456, galiojantis iki 2019 m. birželio 30 d. (toliau – Leidimas laikinai gyventi).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui 2018 m. spalio 30 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje tuo pagrindu, kad pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad dirba UAB „Merkato Impex“ direktoriumi (1 t., b. l. 67–73). Kartu su prašymu pateikė leidimo laikinai gyventi kopiją (1 t., b. l. 76), valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo kopiją (1 t., b. l. 77), 2017 m. balandžio 10 d. darbo sutarties Nr. 2 kopiją (1 t., b. l. 79–81), 2018 m. spalio 29 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 82), 2018 m. spalio 29 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (1 t., b. l. 83) ir kitus dokumentus.

8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktais, 55 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindus bei į tai, kad pareiškėjas neatitinka nė vieno iš leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, ginčijamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, informuoti apie priimtą Sprendimą, išsiunčiant jam šio Sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teismas nurodė, kad Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose. Teismas analizavo minėtas Įstatymo nuostatas ir nurodė, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėjimo metu formaliai atitiko Įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškėjas, turėdamas Leidimą laikinai gyventi, išduotą šiuo pagrindu, įsipareigojo laikytis visų sąlygų, kurioms esant jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, visą Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį.

10. Teismas nurodė, jog atsakovas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė prieštaringus, tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Merkato Impex“ sąlygų, būsimo darbo užmokesčio dydžio, darbo pradžios dienos, taip pat nustatė, kad pareiškėjas sąmoningai siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktais, panaikino pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi išduotas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose. Teismas, remdamasis pateiktos darbo sutarties (su pakeitimu) ir tarpininkavimo rašto duomenimis, nustatė, jog darbo sutartis turėjo įsigalioti nuo Leidimo laikinai gyventi gavimo dienos (Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas 2017 m. birželio 30 d.), pareiškėjas turėjo gauti 700 Eur / mėn. darbo užmokestį. Teismas, remdamasis Sodros duomenimis, nurodė, kad pareiškėjas UAB „Merkato Impex“ pradėjo dirbti 2017 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 93), nuo įsidarbinimo dienos iki ginčijamo sprendimo priėmimo jis niekada nebuvo gavęs 700 Eur / mėn. darbo užmokesčio (1 t., b. l. 135–136), kuris turėjo būti mokamas pagal pateiktą darbo sutartį (su pakeitimu). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Merkato Impex“ sąlygų.

12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išplėstiniu išrašu (1 t., b. l. 179–182) ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. yra vienintelis UAB „Merkato Impex“ akcininkas. Direktoriaus pareigas šioje įmonėje ėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d.–2017 m. balandžio 13 d. (iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo), 2017 m. liepos 25 d.–2017 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2018 m. liepos 5 d. Kitais laikotarpiais (2017 m. balandžio 13 d.–2017 m. liepos 25 d. (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu), 2017 m. gruodžio 28 d.–2018 m. liepos 5 d.) direktoriaus pareigos buvo perleistos D. R.. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Leidimo laikinai gyventi galiojimo metu būtų sudaryta darbo sutartis, kuria jis būtų įdarbintas eiti UAB „Merkato Impex“ direktoriaus pareigas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl naujo leidimo laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

13. Teismas iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų apie UAB „Merkato Impex“ sprendė, kad įmonės pardavimo pajamos 2012–2016 m. sudarė 0 Eur (1 t., b. l. 146–151), ir darė išvadą, kad įmonė tuo laikotarpiu jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Už 2017 m. UAB „Merkato Impex“ VĮ Registrų centrui išvis nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų (1 t., b. l. 158–159). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti UAB „Merkato Impex“ veiklą, 2019 m. birželio 4 d. teismui pateikė 2017–2019 m. gegužės mėnesio banko sąskaitos išrašą, veiklos sutartis ir sąskaitas už paslaugas / prekes (2 t., b. l. 1–56). Teismas pažymėjo, kad pateiktos transporto pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos 2019 m. gegužės 14, 15, 16 d., t. y. po ginčijamo Sprendimo priėmimo, o sąskaitos ir banko sąskaitos išrašas savaime nepatvirtina UAB „Merkato Impex“ vykdomos veiklos – sąskaitos be parašo rekvizito, nei iš sąskaitų, nei iš banko sąskaitos išrašo nematyti, kokios prekės ar paslaugos buvo parduotos.

14. Teismas darė išvadą, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atsakovui pateiktais dokumentais, kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Merkato Impex“ realios teisėtos ekonominės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, o tai leidžia manyti, kad pareiškėjas šios įmonės įregistravimu tik naudojasi tam, kad galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir taip įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių ir konstatavo, kad Migracijos departamentas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pareiškėjui panaikinti Leidimą laikinai gyventi.

15. Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo teismas nurodė, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi siekė gauti, turėdamas Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus, įtvirtintus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktuose, aukščiau nurodytais motyvais priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl negaliojančios Įstatymo normos taikymo atmestini, kadangi priimant sprendimą buvo vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojusia Įstatymo redakcija. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad atsakovo sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi yra teisėtas ir pagrįstas, laikytina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte vienos iš sąlygų, t. y. turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamento sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, o atsižvelgęs į tai, kad netenkino pirmojo reikalavimu, antrojo išvestinio reikalavimo taip pat netenkino.

III. 17. Pareiškėjas S. F. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Nesuprantama teismo išvada, kad baigus studijas ir atitinkant Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, negalima dirbti įmonėje direktoriumi, o tik toje pozicijoje, kas parašyta studijų baigimo diplome. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimas atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą taikomas tik tuo atveju, jei asmuo dirba direktoriumi nebaigęs studijų, o Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nedraudžia asmeniui dirbti direktoriumi, o tik nurodo, kad asmuo apskritai gali dirbti Lietuvoje po studijų baigimo.

17.2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Įstatymas neįpareigoja užsieniečio informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusį atlyginimo dydį. Pareiškėjo nuomone, atlyginimo dydžio pasikeitimas nelaikomas grėsme dėl nelegalios migracijos.

17.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo faktų apie UAB „Merkato Impex“ interpretacijomis ir nurodo, kad Lietuvoje nedraudžiama registruoti įmones vienu adresu, o 36 įmonių įregistravimas tuo pačiu adresu nėra pažeidimas. Pareiškėjo vertinimu, teismas atsainiai, deklaratyviai, neargumentuotai nurodė, kad banko išrašas neinformatyvus. Pareiškėjas nurodo, kad byloje pateiktas banko išrašas aiškiai įrodo didelę įmonės apyvartą – veiklą. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad įmonės fiktyvumą įrodo 2019 m. gegužės mėn. automobilių pirkimo-pardavimo sutartys. Pareiškėjas teigia, kad sutartys už gegužės mėn. buvo pateiktos kaip pavyzdinės, o banko sąskaitos išrašas nuo 2017 m. yra išsamus, įrodantis įmonės veiklą, nes būtent nuo 2017 m. pareiškėjas deklaravo įmonės veiklą kaip aktyvią, o prieš tai pareiškėjas buvo studentas ir turėjo leidimą gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, todėl neprivalėjo jo turima įmonė vykdyti veiklos. Pareiškėjo vertinimu, teismas sprendime koreliuoja faktus, jog 2012–2016 m. pareiškėjo įmonė veiklos nevykdė, todėl neva ji buvo ir yra fiktyvi įmonė. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2011 m. iki 2017 m. iki ginčijimo leidimo gyventi laikinai Lietuvoje išdavimo, turėjo Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, ir tik nuo 2017 m. UAB „Merkato Impex“ pradėjo aktyvią veiklą, nes tai buvo viena iš sąlygų gauti leidimą gyventi Lietuvoje – darbas įmonėje. Pareiškėjas teigia, kad teismo išvada, jog 2012–2016 m. įmonė buvo neaktyvi, todėl ir dabar ji laikoma fiktyvia, t. y. po 2017 m. yra nepagrįsta.

17.4. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas pripažinti pareiškėją keliančiu nelegalios migracijos grėsmę, teismo sprendime nurodytais motyvais, yra neproporcingas esamiems faktams, juos kategoriškai pripažįstant kaip iš esmės pažeidžiančius Įstatymą. Pareiškėjo nuomone, teismas neįvertino, kad pats Įstatymas yra painus ir dėl to gali būti interpretuotas kitaip nei mano Migracijos departamentas, todėl teismas turėjo vertinti, ar tai toks pažeidimas, kuris akivaizdžiai įrodo nelegalią migraciją asmeniui, kuris nuo 2011 m. gyvena Lietuvoje.

17.5. Pareiškėjas tai pat nurodo, kad aukščiau minėti argumentai taikomi ir skundžiamo teismo sprendimo daliai dėl leidimo nuolatos gyventi Lietuvoje neišdavimo.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais kaip atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikia šiuos argumentus:

18.1. Pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir legalizuoti savo būvimą Lietuvos Respublikoje lengviausiu bei mažiausiai investavimo reikalaujančiu būdu, ne pagal faktinę situaciją. Atsakovas nurodo, kad pagal JAR duomenų apie UAB „Merkato Impex“ dalyvius išrašą su istorija žinoma, kad pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 23 d. yra vienintelis UAB „Merkato Impex“ akcininkas, pareiškėjas UAB „Merkato Impex“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. t. y. iki kreipimosi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi atvykimo dirbti į UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu.

Atsakovas teigia, kad kol Migracijos departamentas nagrinėjo minėtą pareiškėjo prašymą, tam, kad atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjas kaip vienintelis UAB „Merkato Impex“ akcininkas savo sprendimu laikinai UAB „Merkato Impex“ direktoriaus pareigas perleido D. R., kuris UAB „Merkato Impex“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2017 m. balandžio 13 iki 2017 m. liepos 25 d., t. y. šiek tiek ilgėliau nei po to, kai pareiškėjui buvo įteiktas Leidimas laikinai gyventi, o nuo 2017 m. liepos 25 d. UAB „Merkato Impex“ direktoriaus pareigos vėl buvo perleistos pareiškėjui.

Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir pabrėžia, kadangi pareiškėjas yra vienintelis UAB „Merkato Impex“ akcininkas, jis sprendimą dėl D. R. skyrimo į direktoriaus pareigas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu priėmė vienasmeniškai (tai, pasak atsakovo, patvirtina ir VĮ Registrų centro gautų dokumentų istorija), atitinkamai kurdamas sau palankesnes situacijas migracijos procedūrų kontekste. Atsakovas pabrėžia, kad 2019 m. vasario 6 d. duomenimis, pareiškėjas UAB „Merkato Impex“ eina ne vadybininko–administratoriaus, o direktoriaus pareigas.

Jeigu pareiškėjas būtų norėjęs gauti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Merkato Impex“ direktorius, jam būtų reikėję pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ne atvykimo dirbti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atvykimo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju atveju pareiškėjui ir jo įmonei būtų keliama eilė specialių reikalavimų, kurių pareiškėjas, remiantis JAR kaupiamais duomenimis, nebūtų atitikęs ir jam leidimas laikinai gyventi nebūtų išduotas.

18.2. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento apie Įstatymo painumą nurodo, kad aukščiau minėti sąmoningi pareiškėjo veiksmai tik patvirtina, kad pareiškėjui yra aiškiai žinomi Įstatymo keliami reikalavimai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jis bando savo buvimą Lietuvos Respublikoje įteisinti mažiausiai sąnaudų reikalaujančiu būdu.

18.3. Dėl pareiškėjo argumentų apie UAB „Merkato Impex“ fiktyvumą, atsakovas teigia, kad jos veiklos patikrinimas nuvykus registracijos adresu nebuvo atliktas, buvo vertinti oficialiuose registruose pareiškėjo pateikti duomenys. Atsakovas nurodo, kad VĮ Registrų centre patikrinus turimus duomenis apie UAB „Merkato Impex“ nustatyta, kad UAB „Merkato Impex“ laikoma juridiniu asmeniu, ilgiau nei 24 mėnesius registro tvarkytojui nepateikusiu metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovas teigia, kad VĮ Registrų centrui yra pateikti UAB „Merkato Impex“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012–2016 metus, tačiau iš jų visų matyti, kad 2012–2016 m. pardavimo pajamos sudarė 0 Eur, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Merkato Impex“ yra tik registruota JAR, tačiau jokios ūkinės veiklos nevykdė. Atsakovas daro išvadą, kad VĮ Registrų centrui yra teikiami bei tikslinami tik formalūs duomenys (dėl vadovo paskyrimo, buveinės adreso pasikeitimo), tačiau pareiškėjas kaip vienintelis UAB „Merkato Impex“ akcininkas ir direktorius neužtikrina, kad jo valdoma UAB „Merkato Impex“ vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas mokestines prievoles. Atsakovo vertinimu, to pakanka išvadai, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos Lietuvoje vykdymu ir šios įmonės įregistravimu tik naudojasi tam, kad galėtų sau susikurti galimybę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2019 m. vasario 8 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir neišduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi ir neišdavė jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismo pateikti motyvai nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, netinkamai interpretuotos faktinės su UAB „Merkato Impex“ susijusios aplinkybės.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose. Ši bendrovė tarpininkavo išduodant Leidimą, įsipareigojo priimti darbuotoją į nurodytas pareigas bei mokėti jam 700 Eurų atlyginimą.

24. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo sutarties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis.

25. Bylos duomenimis, pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėjimo metu formaliai atitiko Įstatyme nustatytas sąlygas. Vėliau Migracijos departamentas vykdė pareiškėjo kontrolę ir nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė prieštaringus, tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Merkato Impex“ sąlygų, būsimo darbo užmokesčio dydžio, darbo pradžios dienos ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktais, panaikino pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi.

26. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Šio straipsnio 14 punktas numato tas pačias pasekmes, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

27. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto d papunktį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas pareiškėjas turi atitikti ne formaliai, bet dirbti realiai darbo sutartyje sutartomis sąlygomis, t. y. tokiomis, kokios egzistavo išduodant pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas atvykimo dirbti į UAB „Merkato Impex“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu, už ką jam pagal darbo sutartį turėjo būti mokamas 700 Eur / mėn. darbo užmokestis, taigi tokiomis sąlygomis pareiškėjas ir turėjo dirbti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl jo pareigų bei pranešimo apie pasikeitusį atlyginimą laikytini nepagrįstais ir atmestini.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (informaciją iš Sodros, JAR, VĮ Registrų centro duomenis), padarė išvadą, kad jie kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Merkato Impex“ realios teisėtos ekonominės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą nurodydamas, kad be jokio teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė laikoma fiktyvia.

30. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo motyvus dėl pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

31. Teisėjų kolegija, taikydama šias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, laiko, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Byloje ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo darbą UAB „Merkato Impex“ ir apie šios įmonės realią veiklą, t. y. pateikti duomenys neįrodo, kad pareiškėjas realiai vykdė darbo sutartimi sutartas funkcijas, o UAB „Merkato Impex“ tikslas yra realios teisėtos ekonominės veiklos vykdymas, užsiimant automobilių prekyba. Pareiškėjo pateikti dokumentai, jo teigimu, įrodantys įmonės veiklą, yra susiję su vėlesniu 2018 – 2019 metų laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti nelegalios migracijos grėsmę, nes buvo nustatytos pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, piktnaudžiavimo leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

32. Teisėjų kolegija dėl likusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes kitų aplinkybių vertinimas bet kuriuo atveju nepaneigtų ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. N. (S. F. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė