4013e4e3-e7bc-4ee3-b37c-b2756c54e344 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                             Administracinė byla Nr.I-300-342/2011                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00099-2011-7                                                                                   Administracinės bylos kategorija 1.19                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 3 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡relės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.B.

įstatyminės atstovės T.Ž. skundÄ atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos, palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, regreso teisės taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                              pareiÅ¡kėja D.B.

įstatyminė atstovė T.Ž. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 11, 12,18) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-07 sprendimÄ Nr. (1.31)-TPB-34-11, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ D.B. civilinėje byloje dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos atlyginimo priteisimo;

2) priteisti iš atsakovų solidariai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo patirta vaikui nesuteikus antrinės teisinės pagalbos;

3) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo minėtos sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, regreso teisę nukreipiant į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnę K.G.;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas su 5 procentų metinėmis palÅ«kanomis nuo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos.Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) D.B., atstovaujama įstatyminės atstovės T.Ž. Klaipėdos miesto apylinkės teismui yra pateikusi ieÅ¡kinį atsakovui UAB „VST“ Klaipėdos skyriui bei Lietuvos Respublikos valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl neteisėto elektros energijos atjungimo nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojimo atlyginti sugadintų įrenginių bei namo remonto darbus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja patyrė neteisėtais UAB „VST“ Klaipėdos skyriaus darbuotojų veiksmais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė 2011 m. vasario 21 d. nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti bei atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti UAB „VST“ Klaipėdos skyrių nedelsiant atnaujinti neteisėtai atjungtÄ elektros tiekimÄ . Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėja D.B. savarankiÅ¡kai teismo nutartimi nustatytų trÅ«kumų negalėjo paÅ¡alinti, todėl skubiai 2011 m. kovo 2 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Pabrėžia, jog atsakovė pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminÄ , nes sprendimÄ turėjusi priimti 2011 m. kovo 5 d., tačiau priėmė 2011 m. kovo 7 d.

Be to, atsakovė laiku neiÅ¡siuntė sprendimo pareiÅ¡kėjai, taip užvilkino sprendimo įteikimo datÄ bei dėl atsakovės veiksmų buvo praleistas terminas teismo nutarties trÅ«kumų paÅ¡alinimui. Mano, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ kitos Å¡alies pilietei Lietuvos Respublikos nacionaliniame teisme, todėl pažeidė ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius įsipareigojimus antrinės teisinės pagalbos suteikimo srityje. Nesutinka su 2011 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-34-11 ir praÅ¡o jį panaikinti.

Nurodo, jog sprendimas nepagrįstai grindžiamas aplinkybe, jog praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ turėjo pateikti ne pati ieÅ¡kovė D.B., o jos įstatymine atstovė motina T.Ž. Pabrėžia, jog procesiniai veiksmai prokuratÅ«roje bei teismuose vyksta D.B. pareiÅ¡kimo pagrindu, motina T.Ž. tik epizodiÅ¡kai atstovauja josi interesus. Akcentuoja, jog Civilinio kodekso 2.8 straipsnio 1 dalis nenustato, kad nepilnamečiams nuo 14 iki 18 metų vaikai laikomi neveiksniais. Pabrėžia, jog Tarnyba neįrodė, kad pareiÅ¡kėjai D.B. jos tėvai nėra davę sutikimo sudaryti sandorius pagal Civilinio kodekso 2.8 straipsnio 1 dalį.

Mano, jog atsakovė netinkamai pritaikė įstatymo normas, nes Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 metų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, jei ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ . Teigia, jog D.B. yra (duomenys neskelbtini) metų ir turi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ . Pabrėžia, jog ieÅ¡kinys teisme buvo paduotas D.B. vardu, teismas nereikalavo pakeisti ieÅ¡kovę, todėl Tarnyba antrinę teisinę pagalbÄ taip pat turėjo suteikti pareiÅ¡kėjai, o ne jos įstatyminei atstovei.

Be to, Tarnyba ankstesniais sprendimais buvo skyrusi advokatÄ pareiÅ¡kėjai bylose dėl vaiko teisės į atvaizdÄ , nors D.B. dar nebuvo (duomenys neskelbtini) metų. Mano, jog Tarnyba pažeidė Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas. PareiÅ¡kėjos įstatyminė atstovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (b.l. 89, 94-95).Atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bei Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į patikslintÄ skundÄ (b.l. 48-51) praÅ¡o kaip nepagrįstÄ atmesti pareiÅ¡kėjos ir jos įstatyminės atstovės skundÄ .

Nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-34-11 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nepilnametei D.B. vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalimi, 3.163 straipsnio 1 -2 dalimis, Civilinio proceso kodekso 38 straipsniu, nes pareiÅ¡kėja dėl savo amžiaus nebuvo įgijusi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartiniuose santykiuose, taip pat nebuvo įgijusi civilinio procesinio veiksnumo civilinėje byloje dėl ginčo, kylančio iÅ¡ sutartinių santykių, todėl nebuvo įgijusi ir teisės savarankiÅ¡kai kreiptis į TarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tokioje byloje.

Pažymi, jog Tarnyba priėmė sprendimÄ nepažeisdama įstatymo nustatyto termino. Nurodo, jog civilinis procesinis veiksnumas priklauso nuo santykių, dėl kurių yra kilęs ginčas. Jei ginčas kilęs dėl santykių, kuriuose nepilnamečiai neturi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo, jis negali savarankiÅ¡kai kreiptis į teismÄ pavesto atstovui vesti bylÄ , kreiptis į TarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) D.B. teisė savarankiÅ¡kai kreiptis į TarnybÄ su raÅ¡ymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl ginčo, kylančio energijos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priklauso nuo to, ar energijos prikimo – pardavimo sutartiniuose santykiuose ji yra įgijusi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ .

Energijos pirkimo – pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso VI knygos IV skyriaus 7 skirsnis, ir iÅ¡ įstatymo nuostatų matyti, kad Å¡iuose santykiuose nepilnamečiai neturi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo bei civilinio procesinio veiksnumo. Mano, jog praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nepilnamečio nuo 14 metų vardu pasiraÅ¡o ir pateikia Tarnybai jo įstatyminis atstovas, todėl ir D.B. neturėjo teisės savarankiÅ¡kai kreiptis į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl energijos pirkimo – pardavimo sutartinių santykių.

Pabrėžia, jog neturtinė žala negali bÅ«ti priteisiama, nes nėra nustatyta nei viena iÅ¡ deliktinės žalos atlyginimo sÄ lygų pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Minėtu pagrindu praÅ¡o atmesti ir pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo bei bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovių atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 73 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atidėjus bylos nagrinėjimÄ ir kartu paskiriant kitÄ teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , apie tai pasiraÅ¡ytinai paskelbiama atvykusiems asmenims.

Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimÄ nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali bÅ«ti praneÅ¡ama teismo praneÅ¡imais be grÄ Å¾intinos teismui praneÅ¡imo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasiraÅ¡o, kad praneÅ¡imas įteiktas. PraneÅ¡imo turinys turi atitikti Å¡aukimo rekvizitus. PraneÅ¡imo nuoraÅ¡as paliekamas byloje. PraneÅ¡imai pristatomi paÅ¡tu ar per kurjerius. Å iuo atveju praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas prilyginamas Å¡aukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ .

PareiÅ¡kėjos įstatyminei atstovei T.Ž. apie 2011 m. gegužės 11 d. 13 val. 30 min. buvo praneÅ¡ta asmeniÅ¡kai teismo Å¡aukimu (b.l. 89). T.Ž. 2011 05 11 praÅ¡ymu dėl ligos (b.l. 86-88, 92, 97) 2011 05 11 teismo posėdis atidėtas, paskiriant kitÄ teismo posėdžio datÄ Â 2011 m. gegužės 25 d. 15 val. (b.l. 94). PareiÅ¡kėjos įstatyminė atstovė T.Ž. apie teismo posėdį informuota praneÅ¡imais jos skunde nurodytu adresu a/dėžutė Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), remiantis Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡u (b.l. 5, 12, 33, 95, 103).

IÅ¡ VšĮ JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centro 2011 05 23 raÅ¡to Nr. S3-339 matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas nuo 2011 05 20 T.Ž. nepratęstas (b.l.98). PareiÅ¡kėjos įstatyminė atstovė T.Ž. teismui praÅ¡ymo dėl 2011 05 25 teismo posėdžio atidėjimo ir įrodymų apie negalėjimÄ atvykti į teismo posėdį nepateikė. ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjos įstatyminei atstovei, atsakovių atstovams nedalyvaujant. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ). D.B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59), pateikė 2011 03 01 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai praÅ¡ymÄ dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme (b.l. 36-40), nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 02 21 nutartimi nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (b.l. 22-23).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 07 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-34-11 atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ D.B. civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme su atsakovais AB „VST“ Klaipėdos skyriumi, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo, nes D.B. neturi civilinio procesinio veiksnumo bei teisės savarankiÅ¡kai kreiptis į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (b.l. 61-62).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi ieÅ¡kovės D.B., atstovaujamos įstatyminės atstovės-vaiko motinos T.Ž., ieÅ¡kinys dėl elektros atjungimo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-59), atsisakymo sudaryti naujÄ elektros tiekimo sutartį, laikinos elektros tiekimo sutarties pripažinimo neteisėta, įpareigojimo atlikti sugadintų įrenginių remontÄ ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei kartu su priedais (b.l. 99), pakartotinas praÅ¡ymas sustabdyti bylÄ atmestas (b.l.101).Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo.Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 07 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-34-11, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ D.B. civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme su atsakovais AB „VST“ Klaipėdos skyriumi, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo, nes D.B. neturi civilinio procesinio veiksnumo bei teisės savarankiÅ¡kai kreiptis į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .PareiÅ¡kėjai D.B. antrinė teisinė pagalba atsisakyta teikti vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsniu, CK 2.5 straipsniu, 3.163 straipsnio 1, 2 dalimis bei CPK 38 straipsniu bei atsiliepime nurodytu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktu, todėl analizuotini įvardintieji teisiniai pagrindai, kuriais buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ .Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d.

įstatymo Nr. X–78 redakcija, toliau - Ä®statymas). Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, Å¡i teisinė pagalba apima bylinėjimosi iÅ¡laidų bylose, iÅ¡nagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių iÅ¡laidų ir su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å io įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad D.B., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , kaip asmeniui, padavusiam praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl teisinių santykių, kylančių energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kuris dėl civilinio procesinio veiksnumo neturėjo teisės paduoti praÅ¡ymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose teikimo institutas yra civilinio proceso sudedamoji dalis. Lietuvos Respublikos CPK 38 straipsnyje yra aptartas civilinis procesinis veiksnumas. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylÄ (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aÅ¡tuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuokÄ , taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiÅ¡kai veiksniais (emancipuotais), 2 dalyje - nepilnamečių nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymÄ teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rÅ«pintojai.

Tokiose bylose teismas privalo įtraukti dalyvauti nepilnamečius ar fizinius asmenis, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atitinkamai viena iÅ¡ Å¡alių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis, 3 dalyje - nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiÅ¡kai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ , 4 dalyje - nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymÄ â€“ atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai.

Vadovaujantis CPK 38 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis dėl civilinio procesinio veiksnumo laikytina, kad D.B., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, įstatymo nustatyta tvarka nepripažinta emancipuota (CPK 38 straipsnio 1 dalis), norėdama kreiptis į teismÄ Â ieÅ¡kove savarankiÅ¡kai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo ginče, kuriame ji neturi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo (CPK 38 straipsnio 3 dalis), neturi teisės kreiptis savarankiÅ¡kai į teismÄ bei praÅ¡yti atsakovės suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ .

Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį jos interesus teisme gali ginti atstovas pagal įstatymÄ , todėl dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į atsakovę privalėjo kreiptis jos įstatyminė atstovė motina T.Ž.. Tai reglamentuota ir VGTPTÄ® 12 straipsnio 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiÅ¡kai kreipiasi į teismÄ dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, iÅ¡skyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuokÄ ar teismo pripažintus visiÅ¡kai veiksniais (emancipuotais).Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad fizinių asmenų civilinis veiksnumas tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiÅ¡kai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aÅ¡tuoniolika metų.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyta, kad D.B. neturi civilinio veiksnumo kreiptis į teismÄ ieÅ¡kove dėl ginčo energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, todėl jos teises gali ginti įstatyminė atstovė (motina T.Ž.), nes CK 3.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ užtikrina tėvai. Atsakovės priimtame 2011 03 07 sprendime Nr. (1.31)-TPB-34-11 nurodyta, kad praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi teisę pasiraÅ¡yti ir pateikti nepilnametės D.B.

įstatyminė atstovė, kuri turi teisę pavesti bylÄ vesti kitam jos pasirinktam atstovui /CPK 54 straipsnio 2 dalis, (b.l. 61-62)/. Teismas laiko, kad dėl aukščiau iÅ¡vardintų argumentų atsakovės priimtas 2011 03 07 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-34-11, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ D.B. pagal jos pateiktÄ 2011 03 01 praÅ¡ymÄ civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme su atsakovais AB „VST“ Klaipėdos skyriumi, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo, yra pagrįstas ir teisėtas, nes D.B. neturi civilinio procesinio veiksnumo bei teisės savarankiÅ¡kai kreiptis į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas dėl kurio atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai Klaipėdos miesto apylinkės teisme iÅ¡spręstas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 05 10 nutartimi ieÅ¡kovės D.B., atstovaujamos įstatyminės atstovės, vaiko motinos T.Ž., ieÅ¡kinys atsakovams AB „VST“ Klaipėdos skyriui, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei su priedais (b.l. 99-101).Dėl neturtinės žalos.PareiÅ¡kėja praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovo 100000 Lt neturtinės žalos.

LR ABTÄ® 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas. numato, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK nustatyta tvarka Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta Å¡io kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimo atlyginti žalÄ pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiÅ¡kėjos teisės, t. y. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Å ia nuostata vadovaujamasi ir kai praÅ¡oma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ ar atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais veiksmais vykdant teisingumÄ . Pabrėžtina, kad turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.  IÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra pagrindo pripažinti, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) veiksmų, nėra ir bÅ«tinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, o nesant Å¡ios sÄ lygos negali kilti ir atsakomybė už žalÄ (tiek turtinė, tiek ir neturtinė).

Dėl palÅ«kanų. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos. Atmestini Å¡ie pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl 5 procentų palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatytos palÅ«kanos pagal prievoles. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ioje byloje ginčas kilo ne iÅ¡ civilinių teisinių santykių, o iÅ¡ administracinių teisinių santykių (ABTÄ® 1 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas).              Dėl regreso.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o taikyti regresÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ VGTPT teisės skyriaus vedėjos K.G. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. PareiÅ¡kėja neturi reikalavimo teisės praÅ¡yti taikyti regresÄ Ä¯ trečiuosius asmenis.          Dėl reikalavimo kreiptis į prokuratÅ«ra.          Reikalavimas kreiptis į prokuratÅ«rÄ pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas kaip atskiras savarankiÅ¡kas skundo reikalavimas, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi bÅ«ti toks, kuriuo priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. paÅ¡alinti padarytÄ teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ , įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti konkrečius veiksmus ir pan.

Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų ABTĮ 108 ar 109 straipsnyje, todėl laiko, kad nėra pagrindų imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų, nes tokie pažeidimai byloje nenustatyti.Kiti skunde nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, nesusiję su ginčo dalyku, neturi teisinės reikšmės, todėl neanalizuotini.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos skundas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, nes įstatymas iÅ¡laidų atlyginimÄ numato proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos D.B. įstatyminės atstovės T.Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                         Aušrelė Mažrimienė                                                                                                                                                                                                                                                                                   Remigijus Arminas                                                                                                                                                                                                                                                                                        Irena Stulpinienė