2025-09-17 Nr. AB-14474-3-61-3-02759-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-786-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02759-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. T. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 2S-793 „Dėl informacijos pateikimo” (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2025 m. balandžio 17 d. prašymo suteikti informaciją. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis 2025 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pranešti, ar Lietuvos Respublikos prokuratūra pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, pasireiškusios nesumokėtais mokesčiais dėl kontrabandos, taip pat prašė išduoti ieškinio ir su juo susijusių dokumentų kopijas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos prokuratūra nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos, pasireiškusios nesumokėtais mokesčiais dėl kontrabandos, prašė pranešti, kada ir kokiu priimtu prokuroro sprendimu atsisakyta reikalauti minėtos žalos. Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, kad prašoma informacija ir dokumentai reikalingi kreipiantis su regresiniu reikalavimu į teismą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Vilniaus apylinkės teismą. Teismas, įsiteisėjus teismo nutarčiai, be kita ko, grąžino A. P. už pareiškėją sumokėtą 30 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nutartyje akcentavo, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teismas nustatęs, jog nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Vilniaus apygardos prokuratūros Raštas priimtas dėl pareiškėjo prašymo suteikti informaciją apie teismui perduotą ir išnagrinėtą baudžiamąją bylą bei joje prokuroro priimtus sprendimus dėl civilinių ieškinių, konstatavo, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl Rašto panaikinimo yra susijęs ne su viešuoju administravimu. Teismas pažymėjo, jog Rašte nurodomi argumentai, kodėl prokuroras negali suteikti pareiškėjo prašomos informacijos, susiję su konkrečia išnagrinėta baudžiamąja byla, paaiškinama, kad su prašymu dėl susipažinimo su teisme išnagrinėtos bylos medžiaga ar dėl susipažinimo su įsiteisėjusiais sprendimais pareiškėjas turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą.

Teismas vertino, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, o jo keliami klausimai yra susiję su konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimu bei joje priimtais sprendimais. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo suformuluotas reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu, teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, mano, kad priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio buvo tenkinta iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria atmestas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, jis tenkintas iš dalies, o iš nuteistųjų A. T., V. V. ir D. B. solidariai priteista Vilniaus teritorinei muitinei 421 165,15 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti. Kita Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio dalis atmesta. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra perdavė vykdyti baudžiamąjį persekiojimą Lenkijos Respublikai. Pareiškėjas įvykdė dalį prievolės atlyginti valstybei patirtą žalą, todėl turi teisę reikalauti iš bendraskolių jiems tenkančios žalos dalies.

Pareiškėjas teigia, kad su baudžiamuoju persekiojimu susijusius sprendimus priėmė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o ne Vilniaus apygardos teismas, taip pat baudžiamojo persekiojimo perdavimas nėra veiksmų, atliktų Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, dalis. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad informaciją apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vykdytą baudžiamojo persekiojimo perdavimą Lenkijos Respublikai gali suteikti Vilniaus apygardos teismas, nes šis teismas nevykdė baudžiamojo persekiojimo perdavimo.

Pareiškėjas teigia, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo baudžiamosios bylos, bei neperdavė baudžiamojo persekiojimo vykdymo Lenkijos Respublikai, todėl Vilniaus apygardos teismas negali suteikti pareiškėjo prašomos informacijos. Pareiškėjas nėra proceso dalyvis baudžiamojo persekiojimo perdavimo procedūrose, jis pagrindė prašomų pateikti duomenų panaudojimo tikslą, kuris susijęs su kreipimosi į teismą užsienio valstybėje tikslu apginti pareiškėjo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad jis nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad informaciją apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vykdytą baudžiamojo persekiojimo perdavimą Lenkijos Respublikai gali suteikti Vilniaus apygardos teismas, nes šis teismas nevykdė baudžiamojo persekiojimo perdavimo procedūros.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-246-492/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą (toliau – ir Prokuratūra), prašydamas suteikti jam informaciją apie teismui perduotą ir išnagrinėtą baudžiamąją bylą bei joje prokuroro priimtus sprendimus dėl civilinių ieškinių. Prokuratūra, atsakydama į pareiškėjo 2025 m. balandžio 17 d. prašymą, ginčijamame Rašte nurodė, jog perdavus bylą į teismą, pareiškimai ir prašymai dėl bylos, paduodami ir nagrinėjami teismo, o ne proceso dalyvių, kokiu šiuo atveju yra valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Prokuratūra nurodė negalinti atsakyti į pareiškėjo prašymą dėl civilinių ieškinių, nes prašyme nurodyta informacija, susijusi su civiliniais ieškiniais, yra teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pareiškėjas, ir kuri yra saugoma Vilniaus apygardos teismo archyve. Dėl to Prokuratūra pasiūlė pareiškėjui kreiptis dėl informacijos pateikimo į bylą išnagrinėjusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo ginčijamo Rašto turinį, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, jog jo siekiamas inicijuoti ginčas, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją ir negalint suteikti tokios informacijos, pasiūlyta kreiptis į teismą, disponuojantį pareiškėjo prašoma pateikti informacija, pateikimo, yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir tai, kad pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde minima baudžiamojo persekiojimo vykdymo perdavimo Lenkijos Respublikai procedūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis (pvz., BPK 68 str. 1-3 d.), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė