2023-08-02 Nr. AB-14035-3-61-3-06569-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-390-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06569-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2023 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. V4-47 „Dėl poveikio priemonės ir nurodymo nemokumo administratoriui A. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki tol, kol teismas išnagrinės administracinę bylą. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad dėl Įsakymu pritaikytos poveikio priemonės jis 1 metus negalės vykdyti tiesioginės savo veiklos – būti paskirtas nemokumo administratoriumi. Nemokumo administratoriaus veikla yra vienintelė pareiškėjo veikla, iš kurios jis gauna pajamas. Pareiškėjas iš darbo santykių 2023 metais gavo tik 268,40 Eur pajamų. Šiuo metu likutis jo banko sąskaitoje – 17,74 Eur. Pareiškėjas turi vykdytinų finansinių įsipareigojimų, kurių dydis – 65 000 Eur. Pareiškėjas nemokumo administratoriaus veikla užsiima daugiau nei 13 metų, jis yra netekęs 50 proc. darbingumo, todėl jam būtų sudėtinga nedelsiant pradėti kitą veiklą arba įsidarbinti. Pareiškėjas turi mažamečių vaikų, jis išlaiko priežiūros ir gydymo reikalaujantį artimą šeimos narį (tėvą). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sudėtinga. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negalėtų užtikrinti savo nepilnamečio vaiko ir sergančio tėvo poreikių, o žala, kuri kiltų dėl neužtikrinto išlaikymo, negalėtų būti atitaisyta. Pareiškėjo nuomone, Įsakymo galiojimo laikinas sustabdymas yra vienintelė objektyvi priemonė, galinti užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga, jos taikymas būtų suderinamas su viešuoju interesu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. K. skundą, taip pat tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo vykdymą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Įsakymą, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su Įsakymu ir prašo jį panaikinti. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad Įsakymu nuspręsta skirti pareiškėjui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams; pareiškėjui, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, pažeidusiam skirtos poveikio priemonės apribojimus, bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turto valdymas“ vadovui ir darbuotojui, atsakingam už UAB „Reklamanija“ bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, taip pat skirtas JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas nurodymas – ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus per nurodytą terminą.

Teismas nurodė, kad, nesustabdžius Įsakymo vykdymo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjas prarastų galimybę 1 metus administruoti naujus bankroto procesus, kas neabejotinai sukeltų jam žalą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, nusprendė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pagrįstas.

III. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tik bendro pobūdžio argumentais ir prielaidomis. Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, jog jis dėl sumažėjusio savo darbingumo, amžiaus ir profesinių galimybių negalėtų gauti pajamų iš kitų veiklų, taip pat kad pareiškėjo tėvui negalėtų būti nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir skirtas išlaikymas. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog jis nepilnametį vaiką augina ne vienas, o su sutuoktine. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino teismų praktiką (administracinės bylos, kurioje priimtu sprendimu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vadovavosi teismas, faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių) ir pareiškėjo argumentus.

Pareiškėjas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas iš esmės pakartoja savo argumentus, kuriais grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas mano, jog jis pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius jo finansinę padėtį ir jo tėvo sveikatos būklę, o atsakovas nepagrįstai kvestionuoja jo nurodytas aplinkybes. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis negalėtų gauti pajamų iš kitų veiklų dėl sumažėjusio darbingumo, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi aplinkybė dėl pareiškėjo darbingumo lygio savaime įrodo, jog jo galimybės pradėti kitą individualią veiklą ar įsidarbinti yra daug labiau apribotos. Pareiškėjas tvirtina, kad ta aplinkybė, jog teismas skundžiamoje nutartyje paminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą byloje, kurios aplinkybės nežymiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nepaneigia teismo priimto sprendimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo vykdymą.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-124-261/2020).

Nagrinėjamu atveju Įsakymu pareiškėjui buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metams; jam taip pat nurodyta ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus per nurodytą terminą: per 20 darbo dienų nuo Įsakymo išsiuntimo pareiškėjui dienos, vadovaujantis JANĮ 12 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, inicijuoti UAB „Turto valdymas“ atstatydinimą iš UAB „Reklamanija“ nemokumo administratoriaus pareigų UAB „Reklamanija“ kreditorių susirinkime, kreditorių susirinkimą informuojant apie pareigą pasirinkti ir paskirti naują UAB „Reklamanija“ bankroto proceso nemokumo administratorių.

Poveikio priemonė buvo skirta pareiškėjui atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V4-130 pareiškėjui buvo skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 6 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. kovo 22 d., tačiau, nepaisant to, 2022 m. spalio 31 d. buvo priimtas UAB „Reklamanija“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta šios bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Turto valdymas“, o darbuotoju, atsakingu už UAB „Reklamanija“ bankroto administravimo procesą, paskirtas pareiškėjas. Taigi, pareiškėjas, kaip nemokumo administratoriaus UAB „Turto valdymas“ vadovas ir vienintelis darbuotojas-nemokumo administratorius, sutiko administruoti juridinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka, nors jis neturėjo tokios teisės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-3579-931/2023 nagrinėja pareiškėjų UAB „Finera“ ir A. K. skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21R-679 (AG-607/06-2022); 2) bylą išnagrinėti iš esmės ir panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V4-130 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Finera“ ir A. K.“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo administracinio sprendimo galiojimą iki teismas išnagrinės administracinę bylą; nėra duomenų apie šios teismo nutarties apskundimą.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinai sustabdė viso Įsakymo galiojimą, tačiau nei minėtoje teismo nutartyje, nei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nėra aptartos priežastys, dėl kurių turėtų būti laikinai sustabdytas Įsakymo dalies, kurioje pareiškėjui skirtas nurodymas ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus per nurodytą terminą (Įsakymo rezoliucinės dalies 1.1.2 p. (tokia numeracija nurodyta Įsakyme)), galiojimas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinai sustabdė šios Įsakymo dalies galiojimą.

Teisėjų kolegija dėl Įsakymo dalies, kurioje nuspręsta 1 metams apriboti pareiškėjo teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus (Įsakymo rezoliucinės dalies 1.1 p. (tokia numeracija nurodyta Įsakyme)), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, kad, pirma, pareiškėjo skundas yra preliminariai pagrįstas ir kad, antra, galimybės administruoti naujus bankroto procesus praradimas 1 metams neabejotinai sukeltų pareiškėjui žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio išsamesnio pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimo antruoju aspektu.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 pateikta pozicija, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo (toje byloje) skundą, gali būti iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, nes šių administracinių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje atsisakyta tenkinti pareiškėjo (juridinio asmens) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo, galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eAS-598-502/2020 faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes šiuose teisminiuose procesuose yra nagrinėjami ginčai dėl skirtingų poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytos išvados dėl administracinio sprendimo, kuriuo skirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo, teisinių padarinių nėra savaime taikytinos nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl Įsakymo, kuriuo skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metams, teisinių padarinių ir, tuo labiau, jos (išvados) nagrinėjamoje byloje neatleidžia pirmosios instancijos teismo nuo pareigos patikrinti individualias bylos aplinkybes. Taigi, atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytos teismų praktikos yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Įsakymu paskirtai poveikio priemonei analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenumato, kad skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr. 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-306-624/2023).

Šiame kontekste akcentuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Be to, atsakant į pareiškėjo argumentus dėl netektų pajamų, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

Nagrinėjamu atveju išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. gavo iš viso 268,40 Eur draudžiamųjų pajamų, draudėjai: UAB „Finera“, UAB „Turto valdymas“ ir UAB „iClaim“ (iš kiekvienos bendrovės gaudavo nuo 15,60 Eur iki 30 Eur per mėnesį). Šioje byloje pateikti ir viešai internete prieinami duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas yra visų anksčiau išvardytų bendrovių vadovas. Pareiškėjas pateikė išrašą iš savo banko sąskaitos, iš kurio matyti, jog 2023 m. gegužės 23 d. jo lėšų likutis buvo 17,74 Eur. Pagal duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (išrašo data nenurodyta), pareiškėjas turi sutuoktinę ir mažametę dukterį. Pareiškėjas pateikė duomenis apie savo tėvo sveikatos būklę: 2023 m. balandžio 3 d. konsultacijos išraše, be kita ko, nurodyta, jog pacientui rekomenduojamas reguliarus fizinis krūvis, jam skirtas medikamentinis gydymas. Teismui yra pateiktas vienas lapas iš metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (galbūt pareiškėjo) už 2022 metų laikotarpį, iš kurio matyti, jog pareiškėjo motina ir tėvas suteikė, atitinkamai, 35 000 Eur ir 30 000 Eur paskolas, taigi, manytina, kad 65 000 Eur dydžio finansiniai įsipareigojimai, kuriuos akcentavo pareiškėjas, yra iš jo tėvų gautos paskolos. Byloje nėra išsamesnių duomenų apie pareiškėjo finansinius įsipareigojimus (gautų paskolų paskirtį, sąlygas, mokėjimo terminus ir pan.), be to, išraše iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (išrašo data nenurodyta) apie pareiškėjo tėvą yra pažymėta, jog jo šeiminė padėtis – „Našlys 2021-12-09“, todėl anksčiau minėtų tikėtinų pareiškėjo finansinių įsipareigojimų savo motinai (gautos paskolos) teisinis statusas nėra aiškus. Pareiškėjas taip pat pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog asmens darbingumas – 50 proc., išdavimo data – 2009 m. rugpjūčio 10 d., galioja iki – neterminuotai; pareiškėjo nedarbingumo pobūdis nėra atskleistas.

Kaip minėta, Įsakymu, priimtu 2023 m. gegužės 19 d., pareiškėjui buvo skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metams. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie pajamas, kurias gaudavo konkrečiai iš nemokumo administratoriaus veiklos, bei pajamas, kurias jis pagrįstai tikėjosi gauti iš šios veiklos per 1 metų laikotarpį nuo Įsakymo priėmimo. Byloje nėra išsamesnių duomenų apie bendrą pareiškėjo finansinę padėtį (pvz., nekilnojamojo turto turėjimą, akcijų turėjimą, 65 000 Eur dydžio paskolos gavimą ir panaudojimą). Pareiškėjo teiginiai apie sunkią jo tėvo sveikatos būklę, dėl kurios jam (tėvui) reikalinga priežiūra ir išlaikymas, nėra patvirtinti objektyviais duomenimis, be to, pareiškėjo tėvas turėjo pakankamai lėšų suteikti (galbūt) pareiškėjui 30 000 Eur dydžio paskolą. Nors pareiškėjas pabrėžė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, byloje nėra nei duomenų apie išlaidas, kurios yra skiriamos pareiškėjo mažametei dukteriai išlaikyti, nei duomenų apie pareiškėjo sutuoktinės finansinę padėtį. Pareiškėjas nurodė, jog dėl riboto darbingumo jam būtų sudėtinga pradėti kitą veiklą arba įsidarbinti, tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs, pavyzdžiui, nenurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjo vadovaujama UAB „Turto valdymas“ negalėtų priimti dirbti kitų nemokumo administratorių ir teikti nemokumo administravimo paslaugas, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjui pelno gavimą iš šios bendrovės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai ir dokumentai nepatvirtina pagrindo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi, atsakovas atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nes neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus ir todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki tol, kol teismas išnagrinės administracinę bylą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V4-47 vykdymą, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo A. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius