2023-08-21 Nr. DBT-77-3-64-3-01910-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-41/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01910-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti administracinės bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų matmenys“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų matmenys“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 31SD-3638-(14.31.137 E.), taip pat pripažinti pasibaigusiais Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 7-4817 ir 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 7-4819 nustatytą 295 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bei Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 7-4820 ir 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 7-4818 nustatytą 251 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 25 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu panaikinti žemės sklypuose nustatytus kelio servitutus (servitutų tikslas – teisė asmenims naudotis pėsčiųjų taku), tačiau ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymas atmestas, iš esmės argumentuojant tuo, kad nėra pateiktas viešpataujančio daikto savininko sutikimas dėl servitutų panaikinimo. Prašymas pripažinti pasibaigusiais kelio servitutus skunde grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130, 4.131 bei 4.135 straipsniais, nurodant, jog servitutų būtinumas yra išnykęs.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą. Savo abejones dėl skundo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai teismas aiškina tuo, kad keliamo ginčo esmę sudaro Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto pagrindo servitutui pasibaigti (servitutas pasibaigia išnykus jo būtinumui) nustatinėjamas ir kitų Civilinio kodekso normų, susijusių su servituto reglamentavimu, vertinimas. Nors šiuo atveju servitutai yra nustatyti administraciniais aktais, tačiau ginčas byloje kyla dėl civilinio teisinio pobūdžio pagrindo; be to, Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas reiškia skirtingo pobūdžio teisinius reikalavimus. Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo NŽT Šiaulių skyriaus administracinį aktą, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti panaikinti administraciniais aktais nustatytus kelio servitutus. Toks skundo reikalavimas pats savaime yra administracinio teisinio pobūdžio. Ginčai dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu priskirtini administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021). Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo skunde dėstomus teisinius ir faktinius pagrindus, matyti, kad reikalavimas panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus sprendimą atsisakyti priimti administracinį aktą dėl kelio servituto pabaigos yra formalus, jis nėra grindžiamas jokiomis netinkamai taikytomis servituto panaikinimą administraciniu aktu reglamentuojančiomis teisės normomis, patys kelio servitutus nustatantys administraciniai aktai pareiškėjo taip pat neginčijami.

Pareiškėjo skundo esmę sudaro jo siekis panaikinti administraciniu aktu nustatytus kelio servitutus teismo sprendimu. Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje „Servituto pabaiga išnykus servituto būtinumui“ įtvirtinta, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (1 d.). Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (2 d.). Pareiškėjas skunde teigia kreipęsis į Šiaulių miesto savivaldybės, kaip viešpataujančiųjų daiktų (vietinės reikšmės kelių) savininkės, administraciją, kuri nurodė nesutinkanti su kelio servitutų pareiškėjo žemės sklypuose panaikinimu, skunde Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodoma kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Taigi kompleksiškai vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų pobūdį ir pagrindus, spręstina, kad šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai dėl kelio servituto pabaigos teismo sprendimu, kurie lemia šio ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018). Pareiškėjo skundas yra priėmimo stadijoje; jis perduotinas Šiaulių apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų matmenys“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų perduoti Šiaulių apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys