Legislator Case Law & Legislation
400cb854-da87-459b-8e20-4cad2dfd9c36 AI generated

400cb854-da87-459b-8e20-4cad2dfd9c36 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 400cb854-da87-459b-8e20-4cad2dfd9c36
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-2322-996/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32641-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui, atsakovui K. J., jo atstovei advokato padėjėjai Aurelijai Adomaitytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

Legislator headnote

AI generated

400cb854-da87-459b-8e20-4cad2dfd9c36 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: teisme parodė, kad tiesiogiai jis bendravo su atsakovu per „Viber“, jie pažįstami jau kelis metus, susitinka, taip pat paaiÅ¡kėjo, kad buto savininkas buvo juridinis asmuo, kuris po 3 savaičių jau tÄ butÄ atsakovui pardavė, ir visa tai rodo, kad ne tik svarbios neatvykimo į darbÄ priežasties nėra, bet rodo ir atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , atsakovas trukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ , darbdavei nebeliko pasitikėjimo tokiu darbuotoju. Pabrėžė, kad paskambinimas operatorei ir praneÅ¡imas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nėra pakankama priežastis neatvykti į darbÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-2322-996/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32641-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui, atsakovui K. J., jo atstovei advokato padėjėjai Aurelijai Adomaitytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

J. dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, Bendrovė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–14) K. J. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. DGKS-6099 darbo byloje Nr. APS-131-15277 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, ir praÅ¡ydama darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintus, atmesti, pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, Bendrovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo 2019 m. liepos 9 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€œ (toliau – Ä®sakymas) palikti galioti, darbuotojo reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus, taip pat prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2018 m. lapkričio 9 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pradėjo Bendrovėje eiti jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus pareigas.

Nurodė, kad pagal Bendrovėje sudarytÄ darbuotojų darbo laiko grafikÄ , 2019 m. birželio 15 d. atsakovas privalėjo atvykti į savo darbo vietÄ nustatytu laiku ir atlikti savo darbo funkcijas, tačiau atsakovas neatvyko į visÄ pamainÄ , t. y. nuo 7.21 val. iki 19.58 val. Teigė, kad atsakovas neatvykęs darbo grafike nustatytu laiku nepranešė apie tai darbdavei, nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis negali pasirodyti darbe, o Bendrovės darbuotojai E. S. susisiekus su atsakovu telefonu, atsakovas nurodė, kad esÄ bute sugedo durų spyna, todėl jis negali palikti namų ir atvykti į savo pamainÄ bei paaiÅ¡kino, kad planuoja atvykti į kitÄ pamainos marÅ¡ruto dalį, tačiau vėliau bandant su juo susisiekti, jis neatsakė ir visÄ dienÄ neatvyko į pamainÄ .

Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 20 d. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 4 dalimi pareikalavo atsakovo raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių jis 2019 m. birželio 15 d. neatvyko į darbÄ praleisdamas 2019 m. birželio mėnesio darbo grafike nurodytÄ pamainÄ (30 marÅ¡rutas, nuo 7.21 val. iki 19.58 val.), tačiau atsakovui nepateikus iÅ¡samaus atsakymo ir jokių aplinkybes pagrindžiančių įrodymų 2019 m. birželio 20 d. pakartotinai raÅ¡tu pareikalavo atsakovo paaiÅ¡kinti, dėl kokios priežasties jis neatvyko į darbÄ ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Teigė, jog 2019 m. birželio 22 d. atsakovas pateikė raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame paaiÅ¡kino, kad meistro darbai tvarkant durų spynÄ buvo pabaigti 12 val. dienos laiku, tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl jis neatvyko į likusiÄ pamainos dalį. Nurodė, jog 2019 m. birželio 27 d. elektroniniame laiÅ¡ke, skirtame atsakovui, buvo praÅ¡oma pateikti meistro prekių pirkimo-pardavimo paslaugų kvitÄ , nurodyti avarinės tarnybos pavadinimÄ (į kuriÄ atsakovas kreipėsi). Pasak ieÅ¡kovės, atsakovui nebendradarbiaujant, 2019 m. liepos 4 d. ji pateikė jam dar vienÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, įvardijo konkrečius duomenis ir dokumentus, kuriuos atsakovas turėjo pateikti, be to prašė nurodyti aplinkybes, dėl kurių 2019 m. balandžio 14 d. atsakovas taip pat neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), atkreipė dėmesį į tai, jog Å¡io įvykio ji nefiksavo kaip darbo pareigų pažeidimo ir tikėjosi, kad pakaks dalykinio pokalbio su darbuotoju, tačiau pasikartojantys atsakovo veiksmai pradėjo kelti didelį nepasitikėjimÄ ; 2019 m. liepos 7 d. raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime atsakovas nurodė, kad meistras buvo kviečiamas iÅ¡ kito mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui, o pastarasis atsisako pateikti bet kokiÄ informacijÄ , taip pat, kad meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta ir bendravo tik porÄ kartų, tačiau iÅ¡ socialinio tinklo „Facebook“ vieÅ¡ai prieinamo meistro profilio iÅ¡siaiÅ¡kino, jog atsakovas ir meistras dar iki 2019 m. birželio 15 d., kai neva sugedo atsakovo namų spyna, apie vienerius metus palaikė labai draugiÅ¡kus ir familiarius santykius, tai įrodo atsakovo raÅ¡yti komentarai po meistro nuotraukomis, atsakovas taip pat nepateikė skambučių iÅ¡klotinių, pagrindžiančių, kad jis skambino meistrui, o pagal atsakovo pateiktÄ meistro kontaktinį numerį Bendrovė nerado jokių sÄ sajų su spynų tvarkymo paslaugų tiekimu, tačiau aptiko informacijÄ apie meistro teikiamas animatoriaus paslaugas, be to, atsakovas paprašė meistro sÄ skaitos už suteiktas paslaugas tik tuomet, kai Bendrovė pati pareikalavo Å¡io dokumento.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovo teiginiai apie negalėjimÄ atvykti į darbÄ dėl sugedusios buto durų spynos neatitinka tikrovės, yra neįtikinantys, nepagrįsti patikimais įrodymais. IeÅ¡kovė nurodė, jog įvertinusi atsakovo veiksmus, aplinkybę, kad atsakovo pareigybė yra itin atsakinga, jam taikomi aukÅ¡tesni kokybės ir atsakingumo standartai vykdant pareigas, geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifikÄ 2019 m. liepos 9 d. buvo priimtas Ä®sakymas, kuriuo atsakovas buvo atleistas iÅ¡ jo einamų pareigų ir kuriame konstatuota, kad atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kaip tai yra nurodyta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir kuris yra įtvirtintas Bendrovės generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovas buvo pasiraÅ¡ytinai susipažinęs, t. y. dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti pavestus ir duotus nurodymus, ateiti į darbÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ jo laiku, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas neatvykimas į darbÄ ar pamainÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties. PaaiÅ¡kino, kad atsakovo neatvykimas į darbÄ sukėlė daug streso operatorėms, kurios per trumpÄ laikÄ turėjo surasti pavaduojančius darbuotojus, ir dėl to kiti konduktoriai dirbo virÅ¡valandžius, kurių poilsio laikas sutrumpėjo ir tai sukėlė papildomas iÅ¡laidas Bendrovei, todėl atsakovui nepasirodžius darbe nebuvo užtikrinti ne tik Bendrovės ekonominiai interesai, bet ir keleivių bei geležinkelių eismo saugumas, dėl ko traukinys galėjo neiÅ¡vykti į reisÄ , todėl norėdama iÅ¡vengti didesnių nuostolių Bendrovė buvo priversta nedelsiant ieÅ¡koti pamainos, atÅ¡aukti darbuotojus iÅ¡ poilsio dienos ir pan., atsakovas, turėdamas galimybę atvykti į darbÄ nuo 12 val. bei tokiu bÅ«du sumažinti Bendrovei kilsiančių padarinių apimtį, elgėsi neatsakingai, Bendrovė nebegali pasitikėti atsakovu kaip sÄ Å¾iningu darbuotoju.

Pastebėjo ir tai, kad atsakovas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos jam priteisimo, nepateikė jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų ir argumentų. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. t. II, b. l. 162–165, 191–192) nurodė, kad atsakovas apie tariamÄ buto spynos gedimÄ 2019 m. birželio 15 d. neinformavo buto savininko uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (toliau – UAB „NOTO“), nors apie analogiÅ¡kÄ buto durų rankenos gedimÄ 2019 m. liepos 2 d. atsakovas buto savininkÄ UAB „NOTO“ buvo informavęs, kuris vykdė garantinius įsipareigojimus ir organizavo Å¡io gedimo Å¡alinimÄ , kas, ieÅ¡kovės teigimu, paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, esÄ 2019 m. birželio 15 d. jis negalėjo atvykti į darbÄ dėl sugedusios buto durų spynos, nes atsakovas neinformavo buto savininko apie tokį gedimÄ ir neprašė paÅ¡alinti gedimo, kuris bÅ«tų Å¡alinamas nemokamai vykdant garantinius įsipareigojimus.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jos į bylÄ pateiktas įrodymas – uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (toliau – UAB „Bitė Lietuva“) 2019 m. gruodžio 11 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) su informacija apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, trumpÄ sias žinutes 2019 m. birželio 15 d., kartu nurodant celių informacijÄ Å¡ių telekomunikacinių įvykių metu – patvirtina, kad atsakovas 2019 m. birželio 15 d. 6–7 val. ryte buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), jis 6.49 val. skambino Bendrovės operatorei, bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), (mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus stotelės adresas), 7.04 val. parašė trumpÄ jÄ Å¾inutę Bendrovės operatorei, bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), (mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus stotelės adresas), nurodyti mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus stotelės adresai yra pakankamai nutolę nuo atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kas, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina, jog atsakovo teiginiai, esÄ jis negalėjo atvykti į darbÄ , nes sugedo buto durų spyna ir todėl jis esÄ negali palikti namų, neatitinka tikrovės; 6.49 val. atsakovas buvo susisiekęs su Bendrovės operatore ir informavo, kad neatvyks į darbÄ , tačiau 8.53 val.

Bendrovės operatorei bandant susisiekti su atsakovu, pastarasis neatsakė į skambutį, kas, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina, jog atsakovas nepagrįstai vengė atvykti į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ); atsakovas 2019 m. birželio 15 d. nuo 0.00 val. iki 4.10 val. su kažkuo bendravo ir susiraÅ¡inėjo trumposiomis žinutėmis, kas, ieÅ¡kovės teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neskyrė laiko poilsiui ir todėl galimai nusprendė neatvykti į darbÄ nustatytu laiku. IeÅ¡kovės įsitikinimu, neegzistavo atsakovo nurodytų neatvykimo į darbÄ priežasčių, atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas papildomai paaiÅ¡kino, kad sutinka, jog atsakovas paskambino operatorei ir pranešė apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , tačiau pabrėžė, kad durų spynos gedimÄ atsakovas iÅ¡galvojo, atsakovas keitė savo paaiÅ¡kinimus, jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi, Darbo ginčų komisijoje atsakovas teigė, jog meistras atvyko per 1 val., darbų atlikimas užtruko dar 1 val., nes (duomenys neskelbtini) I. G. buvo iÅ¡vykęs į namus pasiimti įrankių, nors liudytoju apklaustas I.

G. nenurodė apie iÅ¡vykimÄ pasiimti įrankių, atsakovas Darbo ginčų komisijai teigė, kad buto savininkas atsisakė teikti informacijÄ , nes jis butÄ nuomoja jam nelegaliai, tačiau į bylÄ yra pateiktas tuo metu buto savininko UAB „NOTO“ paaiÅ¡kinimas, kad atsakovas nesikreipė į jį dėl 2019 m. birželio 15 d. buto durų spynos gedimo, bet kreipėsi 2019 m. liepos 2 d. dėl buto durų rankenos gedimo, taip pat UAB „NOTO“ nurodė, kad butas naujas, visoms dalims taikomas garantinis įsipareigojimas, kuriÄ vykdo konkreti įmonė, į kuriÄ buvo kreiptasi dėl vėlesnio durų rankenos gedimo atsakovo bute, taigi butas naujas ir atsakovas buvo jį iÅ¡sinuomojęs su teise jį įsigyti, buto savininku atsakovas tapo jau 2019 m. liepos 11 d., todėl nelogiÅ¡ka, kad buto, kurio visoms dalims taikomi garantiniai įsipareigojimai, durų spynos gedimui taisyti atsakovas kviestų kitÄ meistrÄ , taip pat atsakovas Darbo ginčų komisijoje nurodė, kad buto savininkas gyvena ne tame pačiame, o kitame name (duomenys neskelbtini), teigė, kad buto savininkas nurodė jam laukti meistro, nurodė, kad buto spynos yra dvi, o raktÄ jis tik turi nuo vienos, taip pat nurodė, kad bendravo su buto savininku, su meistru tiesiogiai nebendravo, tačiau liudytojas I.

G. teisme parodė, kad tiesiogiai jis bendravo su atsakovu per „Viber“, jie pažįstami jau kelis metus, susitinka, taip pat paaiÅ¡kėjo, kad buto savininkas buvo juridinis asmuo, kuris po 3 savaičių jau tÄ butÄ atsakovui pardavė, ir visa tai rodo, kad ne tik svarbios neatvykimo į darbÄ priežasties nėra, bet rodo ir atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , atsakovas trukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ , darbdavei nebeliko pasitikėjimo tokiu darbuotoju. Pabrėžė, kad paskambinimas operatorei ir praneÅ¡imas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nėra pakankama priežastis neatvykti į darbÄ .

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t. II, b. l. 135–142). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad 2018 m. lapkričio 9 d. su ieÅ¡kove sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ Bendrovėje pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, 2019 m. birželio 1 d. įstojo į Bendrovės profesinę sÄ jungÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. susidÅ«rė su nenumatytomis aplinkybėmis, kurios jam objektyviai sutrukdė nuvykti į darbÄ ir dirbti pagal tos dienos grafikÄ , nes jam gyvenant vienam sugedo jo buto durų spyna, todėl saugodamas savo turtÄ jis iÅ¡kvietė durų spynų (duomenys neskelbtini) I.

G. ir nedelsdamas apie situacijÄ informavo darbdavę. Teigė, jog jo darbo pamaina 2019 m. birželio 15 d. turėjo prasidėti 7.21 val. ir trukti iki 19.58 val., todėl vos įvykus nenumatytam incidentui su durų spyna jau 6.49 val. jis skambino Bendrovės atsakingoms operatorėms ir pranešė apie situacijÄ , taip pat parašė trumpÄ jÄ Å¾inutę, Bendrovės operatorių buvo patikintas, kad bus rastas kitas jį pavaduojantis darbuotojas. PaaiÅ¡kino, kad nuo jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), iki darbo (duomenys neskelbtini) yra apie 30 min. kelio pėsčiomis, todėl pagal aukščiau nurodytÄ skambinimo Bendrovės operatorėms laikÄ akivaizdu, jog durų spynos gedimas įvyko jam iÅ¡eidinėjant iÅ¡ namų.

Teigė, kad po 2019 m. birželio 15 d. įvykio jis ir toliau dirbo pas ieÅ¡kovę ir nebuvo net mažiausio įtarimo, jog jis galėtų bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, tačiau 2019 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovės atstovas pasikvietęs jį pareiÅ¡kė, kad dėl 2019 m. birželio 15 d. neatvykimo į darbÄ jis turi iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Pažymėjo, jog nors ir veikiamas intensyvaus įkalbinėjimo ir psichologinio spaudimo, pateikti praÅ¡ymÄ dėl išėjimo iÅ¡ darbo savo noru atsisakė, be to, praÅ¡ymas dėl išėjimo iÅ¡ darbo jau buvo ieÅ¡kovės atstovo paruoÅ¡tas.

Nurodė, jog reaguodamas į situacijÄ ieÅ¡kovės atstovas iÅ¡ karto pateikė net 2 praÅ¡ymus pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl 2019 m. birželio 15 d. pravaikÅ¡tos, iÅ¡ kurių vienas turėjo registracijos numerį, o kitas buvo nenumeruotas. Pažymėjo, jog 2019 m. birželio 22 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame iÅ¡samiai nurodė įvykio aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad skambino ir įspėjo darbdavę apie susidariusiÄ situacijÄ , tačiau 2019 m. liepos 4 d. gavo papildomÄ praÅ¡ymÄ dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo dėl to paties 2019 m. birželio 15 d.

įvykio ir neatvykimo į darbÄ 2019 m. balandžio 14 d., nors dėl Å¡iÄ dienÄ nebuvimo darbe niekada ankščiau nėra gavęs reikalavimo pasiaiÅ¡kinti ir jokia tarnybinė nuobauda ar įspėjimas jam nebuvo skirti, todėl 2019 m. liepos 7 d. pateikė papildomÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl 2019 m. birželio 15 d. ir 2019 m. balandžio 14 d. neatvykimo į darbÄ . Nurodė, jog 2019 m. liepos 9 d. buvo priimtas Ä®sakymas, kuriuo jis buvo atleistas iÅ¡ jo einamų pareigų ir kuriame buvo konstatuota, kad jis padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , su kuo jis nesutinka.

Atsakovo teigimu, jis laiku ir tinkamai įvykdė pareigÄ apie neatvykimo priežastis informuoti darbdavę – jis ne tik skambino įspėdamas, kad negalės atvykti, bet ir parašė trumpÄ jÄ Å¾inutę operatorei, tokiu bÅ«du informuodamas apie neatvykimÄ ir jo priežastis, todėl ieÅ¡kovė galėjo perorganizuoti darbÄ ir vietoj jo pasitelkti kitus darbuotojus, kas ir buvo padaryta, o deklaruojama tariama žala yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės noras atleisti jį iÅ¡ pareigų pasireiÅ¡kė tada, kai jis įstojo į profesinę sÄ jungÄ ir pradėjo iÅ¡sakyti savo pozicijÄ dėl darbo sÄ lygų nepriimtinumo, bÅ«tent Å¡i priežastis, atsakovo nuomone, kėlė ieÅ¡kovės nepasitenkinimÄ ir skatino ieÅ¡koti priežasčių nutraukti su juo darbo santykius.

Mano, kad tik Å¡ia priežastimi galima paaiÅ¡kinti faktÄ , kad 2019 m. balandžio 14 d. jam dėl ligos neatvykus į darbÄ ir apie tai analogiÅ¡kai informavus darbdavę, jokių neigiamų pasekmių nekilo, jo netgi nebuvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti ir jokia nuobauda ar įspėjimas nebuvo skiriama; įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kad apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ buvo priimtina informuoti telefonu. Teigė, jog jis informavo apie 2019 m. birželio 15 d. neatvykimÄ Ä¯ visÄ pamainÄ , o atvykti į dalį pamainos nežadėjo, tik informavo, jog tai padarys, jei bus galimybė, tačiau ieÅ¡kovė jo kaltės klausimÄ sieja su žodiniu pasižadėjimu, vadinasi, tokiu savo argumentu pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad žodiniai susitarimai ir žodinis informavimas ieÅ¡kovės darbo praktikoje yra galimi ir taikomi, prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovė pati turėjo apie privalomÄ atvykimÄ Ä¯ likusiÄ pamainos dalį pateikti raÅ¡ytinį ar objektyviai patikrinamÄ praneÅ¡imÄ .

Pabrėžė, kad jis darbdavę įspėjo apie neatvykimÄ visÄ pamainÄ , jis į darbÄ neatvyko dėl svarbių priežasčių, jis negavo darbdavės nurodymo privalomai atvykti į likusiÄ pamainos dalį. Pažymėjo, jog jis turėjo pagrįstÄ rizikÄ netekti savo turto (palikdamas neužrakintÄ butÄ ir atvykdamas į darbÄ ), todėl, jo vertinimu, jo neatvykimas į darbÄ turi bÅ«ti vertinamas kaip neatvykimas dėl svarbių priežasčių. Kartu pastebėjo tai, kad ieÅ¡kovės pateikti socialinių tinklų įšraÅ¡ai neįrodo, jog jis tariamai melavo apie tai, kad nepažįsta I.

G., tai tik įrodo, kad tiek jis, tiek I. G. naudojasi tuo pačiu socialiniu tinklu ir jie socialinio tinklo platformoje yra pasirinkę vienas kito atžvilgiu statusÄ â€ždraugas“, kuris leidžia stebėti ir komentuoti vienas kito įraÅ¡us, bendravimas socialiniame tinkle be kelių komentarų tarp jų nevyko, be to, jeigu bÅ«tų turėjęs intencijÄ slėpti faktÄ , kad jis socialiniame tinkle yra pažįstamas su I. G., tai visus įraÅ¡us ir komentarus jis bÅ«tų iÅ¡trynęs, nes priedas parengtas 2019 m. spalio 24 d., t. y. praėjus ilgam laikotarpiui po darbo pareigų pažeidimo, tačiau to sÄ moningai nepadarė, nes „draugystė“ socialiniame tinkle niekaip neįrodo tikrųjų asmenų santykių, jų intensyvumo arba Å¡iuo nagrinėjamu atveju – kaltės. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog jis neneigia, kad kvitas už paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytas tik to pareikalavus ieÅ¡kovei, tačiau ar už paslaugas papraÅ¡yti paslaugos atlikimo kvito, ar to nedaryti yra kelių asmenų susitarimo klausimas.

Nurodė, kad jis ir jo pasamdytas meistras galėjo kvito neiÅ¡raÅ¡yti ir tokia situacija reikÅ¡tų, kad bÅ«tų padaromas administracinis nusižengimas valstybės mokesčių sistemai, tačiau kvito neiÅ¡raÅ¡ymas niekaip nereiÅ¡kia ir nepatvirtina, kad nebuvo suteikta paslauga. Pažymėjo, jog patyręs ieÅ¡kovės darbuotojų spaudimÄ pačiam palikti darbÄ , ėmė ieÅ¡koti įrodymų, kuriais pagrįstų savo nebuvimo darbe priežastis, todėl ieÅ¡kovei papraÅ¡ius kvito, jis analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė meistrui ir reikiamÄ kvitÄ gavo, kvitas galioja, o tai reiÅ¡kia, kad jis įrodo, jog I.

G. suteikė paslaugas. Teigė, jog jis kaip darbuotojas pranešęs operatorei apie neatvykimo į darbÄ priežastis elgėsi pagal ieÅ¡kovės nustatytas darbo tvarkos taisykles, kurios galiojo ieÅ¡kovės darbo kolektyve, prieÅ¡ingu atveju, iÅ¡ kur žinoti, kad apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ jis turi praneÅ¡ti operatorei ir tai padaryti ne tik telefonu, bet ir paraÅ¡yti trumpÄ jÄ Å¾inutę. Jo manymu, darbdavės teiginys apie pažeidimo pakartotinumÄ yra nesÄ Å¾iningas ir negali bÅ«ti taikomas. Kartu nurodė tai, kad darbdavei panaudojus psichologinį spaudimÄ ir atleidus jį iÅ¡ darbo dėl tariamos pravaikÅ¡tos jis patyrė moralinius iÅ¡gyvenimus, jautė netikrumÄ dėl savo veiksmų, manė, kad elgiasi pagal taisykles, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių jo veiksmai buvo interpretuojami prieÅ¡ingu bÅ«du, todėl mano, kad 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 14 d. buvo susirgęs, telefonu pranešė operatorei, jam buvo patikinta, jog jis informavo darbdavę tinkamai, už tÄ dienÄ jis atidirbo kitÄ dienÄ ; vasarÄ Ä—mė keistis darbo sÄ lygos, keitėsi vadovybė, jis kartu su kitais darbuotojais ėmė skųstis darbdavei dėl darbo grafikų, dėl priimamų teistų naujų darbuotojų ir dėl to padažnėjusių vagysčių, dėl neveikiančios kondicionavimo sistemos senesnės klasės traukiniuose, 2019 m. birželio 1 d.

įstojo į profesinę sÄ jungÄ ; 2019 m. birželio 15 d. operatorei patvirtino, kad neatvyks į darbÄ visÄ dienÄ , nes trečias reisas turėjo prasidėti 10.30 val., o spyna buvo sutaisyta tik apie 12 val., prasmės vykti į darbÄ nebebuvo, jis vienÄ kartÄ operatorei skambinant neatsiliepė, tačiau jau buvo užfiksavęs, kad į darbÄ tÄ dienÄ neatvyks; po įvykio susitikime su tiesiogine vadove ir D. R. jam iÅ¡ karto buvo pateiktas pasiraÅ¡yti praÅ¡ymas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, su kuo jis nesutiko, jam buvo nurodyta, kad pasitikėjimas juo prarastas, tuomet jam buvo pateiktas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, jis apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pranešė pagal nustatytÄ tvarkÄ ; dėl jo paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumo paaiÅ¡kino, kad galimai buvo susimaišęs ir ne taip papasakojo; su UAB „NOTO“ 2018 m. buvo pasirašęs sutartį dėl iÅ¡perkamosios nuomos, į buto savininkÄ UAB „NOTO“ nesikreipė dėl spynos remonto, nes bijojo, kad jam gali bÅ«ti taikomos baudos, o jau 2019 m. birželio 19 d. pasiraÅ¡ius sutartį dėl buto įsigijimo dėl vėlesnių gedimų jau kreipėsi į UAB „NOTO“;

I. G. nėra jam geriausias draugas, tačiau su juo susitinka kartu su kitais draugais, po įvykio daugiau su juo ėmė bendrauti; tuo metu turėjo kelis telefonus; bute dvi spynos, sugedusi buvo apatinė spyna, virÅ¡utinės spynos raktas buvo pas tėvus Kaune. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad Bendrovėje dirba nuo 2018 m., nuo 2019 m. kovo mėn. dirba Bendrovės (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 15 d. darbÄ pradėjo nuo 7 val., prieÅ¡ jÄ dirbo (duomenys neskelbtini) N. I., kuri jai pasakė, kad likus 30 min. iki marÅ¡ruto pradžios jai skambino atsakovas ir pranešė, kad negali atvykti į darbÄ , nurodė, jog atsakovas informavo, kad į kitÄ marÅ¡rutÄ atvyks, ji atsakovui skambino du kartus, tačiau jis neatsiliepė ir neperskambino, tai buvo savaitgalio diena, atsakovÄ pakeisti paprašė iÅ¡ po naktinės pamainos grįžusių darbuotojų, atsakovas neatvyko į darbÄ visÄ dienÄ , anksčiau yra buvęs atvejis kai atsakovas į darbÄ neatvyko, tuo metu tai nebuvo fiksuota raÅ¡tu, atsakovas buvo pažadėjęs, kad daugiau tai nepasikartos.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. M. parodė, kad buvo tiesioginė (duomenys neskelbtini), pirmadienį (duomenys neskelbtini) jÄ informavo, kad Å¡eÅ¡tadienį atsakovas neatvyko į darbÄ , susitiko su atsakovu, kartu dalyvaujant Bendrovės (duomenys neskelbtini) D. R., pokalbiui, kadangi tai jau buvo antras atvejis, kai atsakovas neatvyksta į darbÄ be aiÅ¡kių priežasčių, pirmuoju atveju ji su atsakovu kalbėjo telefonu apie svarbÄ laiku atvykti į darbÄ , 2019 m. birželio 15 d. atsakovo marÅ¡rutas susidėjo iÅ¡ trijų etapų (Trakai, Palemonas, Marcinkonys), (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsakovas nurodė, kad į vienÄ etapÄ atvyks arba paskambins, tačiau jam skambinant jis neatsiliepė, pokalbio metu atsakovo paaiÅ¡kinimai sukėlė dar daugiau klausimų.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. C. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji ėjo (duomenys neskelbtini), pirmadienį gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ Å¡eÅ¡tadienį, atsakovas dirbdavo tik savaitgaliais, darbuotojų rezervas kartais bÅ«na sudaromas, tačiau ne kiekvienÄ mėnesį, pirmojo atsakovo neatvykimo į darbÄ nefiksavo, buvo pravestas tik pokalbis su juo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad dirba Bendrovėje (duomenys neskelbtini), atsakovo (duomenys neskelbtini) L.

M. į jį kreipėsi su informacija, jog atsakovas neatvyko į darbÄ , jie kartu atliko tyrimÄ , susitiko pokalbiui su atsakovu, pokalbio metu atsakovas teigė, kad jis iÅ¡ viso turi du telefonus, tuo metu su savimi turėjo tik vienÄ , o meistrui skambino iÅ¡ to kito telefono, kuris yra namuose, pažadėjo padaryti telefono ekrano nuotraukÄ , kad matyti, jog jis skambino meistrui, tačiau vėliau atsakovas pakeitė savo pozicijÄ ir jau teigė, kad tas antrasis jo telefonas yra mygtukinis, neiÅ¡manus ir ekrano nuotraukos padaryti jis negali, tuomet jo buvo papraÅ¡yta pateikti telefono skambučių iÅ¡klotinę, to papraÅ¡ius atsakovas dar kartÄ pakeitė pozicijÄ , jau ėmė teigti, kad iÅ¡ viso tas telefonas priklauso ne jam, o buto savininkui, o savininkas jam butÄ nuomoja nelegaliai, todėl nesutinka duoti savo telefono numerio skambučių iÅ¡klotinės, atsakovÄ tyrimo metu pamatė pirmÄ kartÄ , jokios informacijos apie atsakovÄ iki tol neturėjo, dažniausiai tiesioginiai vadovai net nežino, kurie darbuotojai priklauso profesinei sÄ jungai, darbuotojų labai daug, profesinių sÄ jungų Bendrovėje yra 44.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Z. (V. Z.) parodė, kad Bendrovėje dirbo apie 8 mėn. iki 2019 m. spalio mėn., profesinei sÄ jungai nepriklausė, iÅ¡ darbo išėjo savo noru, nes prarado bilietus, dėl to turėjo duoti paaiÅ¡kinimus, taip pat ir dar vienÄ kartÄ jam yra tekę duoti paaiÅ¡kinimus dėl neatvykimo į darbÄ dėl ligos, iÅ¡ viso apie 15 kartų buvo neatvykęs į darbÄ , kai neatvykdavo paskambindavo operatorei, 2019 m. birželio 15 d. jis nebuvo rezerve, po naktinės pamainos (duomenys neskelbtini) paprašė jo pakeisti į darbÄ neatvykusį atsakovÄ .

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. F. parodė, kad yra profesinės sÄ jungos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Bendrovėje dirba apie 100 (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių apie 30 yra jo (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos nariais, dar yra kelios profesinės sÄ jungos atstovaujančios (duomenys neskelbtini), su Bendrovės vadovybe profesinės sÄ jungos santykiai yra įtempti, problemų yra daug – dėl darbo grafikų, dėl neveikiančių kondicionierių, tie darbuotojai, kurie iÅ¡sako savo nuomonę, tampa Bendrovėje nebereikalingi.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. G. parodė, kad verčiasi individualia veikla, gyventi į (duomenys neskelbtini) atvyko prieÅ¡ keturis metus ir po kurio laiko per bendrus draugus susipažino su atsakovu, su atsakovu bendrauja per bendrus draugų susitikimus, atsakovo bute yra taisęs spynÄ , padėjęs iÅ¡neÅ¡ti duris ir keitęs lemputę, vandentiekio gedimų taisęs nėra, atsakovas per „WhatsApp“ arba per „Viber“ jam parašė praÅ¡ydamas sutaisyti spynÄ , jis jo žinutę perskaitęs ryte parašė, kad atvyks sutaisyti spynos, nuvyko apie pietus į atsakovo butÄ (duomenys neskelbtini) ir sutaisė spynÄ â€“ išėmė jÄ , prapÅ«tė, nes buvo pjuvenų ir spyna jau veikė, spynÄ taisė dėl draugystės, kad tai buvo 2019 m. birželio 15 d. sužinojo pasidomėjęs pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ kvitÄ , kvitas buvo iÅ¡raÅ¡ytas vėliau, tik buvo įraÅ¡yta 2019 m. birželio 15 d. data, UAB „NOTO“ jam nėra žinoma.

IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pradėjo dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 15–17), Bendrovės (duomenys neskelbtini) E. S. 2019 m. birželio 15 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t.

I, b. l. 23), Bendrovės (duomenys neskelbtini) L. M. 2019 m. birželio 17 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 57), 2019 m. birželio 20 d. Bendrovė pareikalavo atsakovo paaiÅ¡kinimo dėl neatvykimo į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 25, 26), atsakovas 2019 m. birželio 22 d. surašė paaiÅ¡kinimÄ (el. b. t. I, b. l. 27), Bendrovė 2019 m. birželio 27 d. paprašė atsakovo informacijos patikslinimo (el. b. t.

I, b. l. 28), 2019 m. liepos 4 d. Bendrovė pareikalavo atsakovo informacijos patikslinimo bei paaiÅ¡kinimo dėl jo neatvykimo į darbÄ 2019 m. balandžio 14 d. (el. b. t. I, b. l. 29), atsakovas 2019 m. liepos 7 d. surašė paaiÅ¡kinimÄ (el. b. t. I, b. l. 30), Bendrovės (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 9 d. priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo 2019 m. liepos 9 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 31), atsakovas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri sprendimu jo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – pripažino darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ Bendrovės neteisėtu, negrÄ Å¾ino jo į darbÄ , panaikino Ä®sakymÄ , konstatavo, jog darbuotojo darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ darbdavės 1 041,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 28,92 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal darbuotojo savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. liepos 9 d.), nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ darbdavės 100 Eur neturtinę žalÄ (el. b. t.

I, b. l. 48–54). DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių nekilo, kad atsakovas 2019 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., tačiau į darbÄ neatvyko. Darbuotojo aiÅ¡kinimu, jis prieÅ¡ darbo pradžiÄ 6.49 val. paskambino Bendrovės (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie negalėjimÄ atvykti į darbÄ Ä¯ visÄ pamainÄ dėl sugedusios jo buto durų spynos bei iÅ¡siuntė darbdavei trumpÄ jÄ Å¾inutę, taip pat informavo, kad jei bus galimybė, jis į dalį pamainos atvyks, Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo patikintas, jog bus rastas jį pavaduojantis darbuotojas, jis į darbÄ neatvyko dėl svarbių priežasčių – sugedusios jo buto durų spynos, darbdavė jam nedavė nurodymo atvykti į likusiÄ pamainos dalį.

Tuo tarpu darbdavės teigimu, darbuotojas neįvykdė savo pareigos pirmasis praneÅ¡ti darbdavei dėl kokių priežasčių jis negali atvykti į darbÄ , neatvyko į likusios pamainos dalį, nors pats nurodė, kad durų spyna buvo sutaisyta 12 val., o atvykti į likusiÄ pamainos dalį pats buvo pažadėjęs, o jo nurodytos aplinkybės apie sugedusiÄ buto durų spynÄ neatitinka tikrovės, yra visiÅ¡kai neįtikinančios, nepagrįstos patikimais įrodymais, todėl darbuotojas į darbÄ neatvyko be pateisinamos priežasties.

Pirmiausia pastebėtina tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas teiginys, jog darbuotojas neįvykdė savo pareigos pirmasis praneÅ¡ti darbdavei dėl kokių priežasčių jis negali atvykti į darbÄ , yra nepagrįstas, kadangi Bendrovės (duomenys neskelbtini) L. M. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. I, b. l.

57) nurodyta, kad bÅ«tent pats atsakovas iki darbo pradžios likus apie 30–35 min. telefonu pranešė Bendrovės (duomenys neskelbtini) N. I., kad laiku į darbÄ atvykti negalės, nes neužsirakina namų durų spyna, vėliau 7.04 val. jis parašė (duomenys neskelbtini) trumpÄ jÄ Å¾inutę, kad jis dar namie ir laukia meistro, kuris atvyks taisyti spynÄ . Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos Bendrovės (duomenys neskelbtini) E. S. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) L. M. patvirtino, kad joms Bendrovės (duomenys neskelbtini) N. I. pranešė, jog bÅ«tent pats atsakovas pirmasis paskambino jai, praneÅ¡damas, kad į darbÄ laiku atvykti negalės. Be to, pati ieÅ¡kovė savo 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. t.

II, b. l. 191–192) jau teigė, kad atsakovas 6.49 val. skambino Bendrovės (duomenys neskelbtini), 7.04 val. parašė Bendrovės (duomenys neskelbtini) trumpÄ jÄ Å¾inutę, tai patvirtina ir į bylÄ pateikta UAB „Bitė Lietuva“ informacija apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, trumpÄ sias žinutes 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. III, b. l. 29–30), tai ieÅ¡kovės atstovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, pripažindamas, kad iÅ¡analizavęs visÄ bylos medžiagÄ sutinka, jog atsakovas pirmasis paskambino Bendrovės (duomenys neskelbtini) informuodamas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ laiku 2019 m. birželio 15 d.

Taigi, darbuotojas 2019 m. birželio 15 d. likus 32 min. iki darbo pradžios pranešė darbdavei apie negalėjimÄ atvykti į darbÄ (darbo pradžia buvo numatyta nuo 7.21 val., praneÅ¡imas – 6.49 val.) ir į darbÄ tÄ dienÄ neatvyko. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal DK 58 straipsnio nuostatas, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kas gali bÅ«ti priežastimi nutraukti darbo sutartį, gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties, todėl toliau teismas vertins, ar darbuotojas į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. neatvyko turėdamas pateisinamÄ priežastį ar be pateisinamos priežasties.

Atsakovas nurodė, kad į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. neatvyko dėl sugedusios buto durų spynos, tuo tarpu ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas melagingai teigia apie sugedusiÄ buto durų spynÄ , todėl neegzistavo jokia pateisinama priežastis atsakovui nevykti į darbÄ . IÅ¡ į bylÄ pateikto Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdyje darbuotojas teigė, jog meistras tvarkyti jo buto durų spynos atvyko apie 12 val., užtruko apie 1 val., nes dar važiavo namo pasiimti įrankių, atvykęs meistras iÅ¡ardė spynÄ , tuomet pritrÅ«ko įrankių ir iÅ¡važiavo į namus, kÄ keitė meistras spynoje nežino, tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo minimas (duomenys neskelbtini) I.

G. parodė, kad jis atvyko į atsakovo namus tvarkyti jo durų spynos, jÄ iÅ¡ardė ir tik prapÅ«tė pjuvenas ir vėl įstatė spynÄ , taigi, nenustatyta atsakovo Darbo ginčų komisijoje teigta aplinkybė, jog spynos taisymo metu meistras buvo iÅ¡vykęs į namus. IÅ¡ į bylÄ pateikto Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdyje darbuotojas teigė, jog skambučių meistrui iÅ¡klotinės negalėjo pateikti darbdavei, nes buto savininkas atsisakė dalyvauti Å¡ioje situacijoje, kadangi jis jam butÄ nuomoja nelegaliai, buto savininkas iÅ¡kvietė meistrÄ , pasakė jam laukti meistro, buto savininkas gyvena kitur, (duomenys neskelbtini), gal pats buto savininkas ėjo į darbÄ , koks jo darbo grafikas nežino, todėl jo saugoti buto neprašė, savo paaiÅ¡kinime darbdavei (el. b. t.

I, b. l.

30) atsakovas nurodė, kad meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta, yra bendravęs porÄ kartų, kai bute buvo gedimai: čiaupo ir elektros, tÄ kartÄ meistrÄ iÅ¡vietė buto savininkas, todėl ir sugedus spynai kreipėsi į buto savininkÄ , kuris suorganizavo meistro iÅ¡kvietimÄ , meistras buvo kviestas iÅ¡ mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui, buto savininkas atsisakė dalyvauti ir teikti informacijÄ nagrinėjant šį įvykį, tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo minimas (duomenys neskelbtini) I.

G. parodė, kad gyventi į (duomenys neskelbtini) atvyko prieÅ¡ keturis metus ir po kurio laiko per bendrus draugus susipažino su atsakovu, su atsakovu bendrauja per bendrus draugų susitikimus, atsakovo bute yra taisęs spynÄ , padėjęs iÅ¡neÅ¡ti duris ir keitęs lemputę, vandentiekio gedimų taisęs nėra, pats atsakovas jam per „WhatsApp“ arba per „Viber“ parašė praÅ¡ydamas sutaisyti spynÄ , jis jo žinutę perskaitęs ryte parašė, kad atvyks sutaisyti spynos, nuvyko apie pietus į atsakovo butÄ (duomenys neskelbtini) ir sutaisė spynÄ â€“ išėmė jÄ , prapÅ«tė, nes buvo pjuvenų ir spyna jau veikė, spynÄ taisė dėl draugystės, be to, byloje nustatyta, kad buto savininkas buvo ne fizinis asmuo, o juridinis asmuo UAB „NOTO“, su kuriuo atsakovas buvo sudaręs buto iÅ¡perkamosios nuomos sutartį (el. b. t.

II, b. l. 168–173), I. G. patvirtino, kad tokia įmonė jam nėra žinoma ir Å¡i įmonė į jį nesikreipė dėl spynos taisymo atsakovo bute, taipogi liudytojas D. R. parodė, kad pokalbio metu atsakovas teigė, kad jis iÅ¡ viso turi du telefonus, tuo metu su savimi turėjo tik vienÄ telefonÄ , o meistrui skambino iÅ¡ kito telefono, kuris yra namuose, pažadėjo padaryti telefono ekrano nuotraukÄ , kad bÅ«tų matyti, jog jis skambino meistrui, vėliau atsakovas pakeitė savo pozicijÄ ir jau teigė, kad tas antrasis jo telefonas yra mygtukinis, neiÅ¡manus ir ekrano nuotraukos padaryti negali, tuomet jo buvo papraÅ¡yta pateikti telefono skambučių iÅ¡klotinę, to papraÅ¡ius atsakovas dar kartÄ pakeitė pozicijÄ , jau ėmė teigti, kad telefonas priklauso ne jam, o buto savininkui, o savininkas jam butÄ nuomoja nelegaliai, todėl nesutinka duoti savo telefono numerio skambučių iÅ¡klotinės, Å¡ių liudytojo teiginių atsakovas nepaneigė.

IÅ¡ viso to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, matyti, jog atsakovas melagingai teigė, kad buto savininkas jam iÅ¡kvietė meistrÄ , kad buto savininkas gyvena (duomenys neskelbtini), kad buto savininkas jam butÄ nuomoja nelegaliai, kad jis nežino buto savininko darbo grafiko, todėl neprašė jo pasaugoti butÄ , kad meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta. Visos aukščiau teismo įvertintos aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neabejotinai patvirtina, kad tiek darbdavei, tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui teismo posėdžio metu atsakovas melagingai teigė, jog 2019 m. birželio 15 d. nevyko į darbÄ dėl sugedusios jo buto durų spynos, kadangi visa aukščiau teismo įvertinta bylos medžiaga, liudytojų parodymai, paties atsakovo paaiÅ¡kinimai rodo, jog 2019 m. birželio 15 d. joks atsakovo buto durų spynos gedimas neegzistavo, todėl pateisinamos priežasties nevykti į darbÄ nebuvo, vadinasi, 2019 m. birželio 15 d. atsakovas į darbÄ nenuvyko be pateisinamos priežasties, o darbdavei ėmus reikalauti pagrįsti neatvykimo į darbÄ priežastį, jis sugalvojo meluoti darbdavei, kad buvo sugedusi jo buto durų spyna ir sutaręs su (duomenys neskelbtini) I.

G. tvirtinti, jog pastarasis bÅ«tent 2019 m. birželio 15 d. tvarkė jo buto durų spynos gedimÄ , taip siekdamas nebÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Byloje nenustatytas joks atsakovo teigtas darbdavės noras jį atleisti iÅ¡ darbo dėl jo narystės profesinėje sÄ jungoje, prieÅ¡ingai, byloje konstatuotas konkretus atsakovo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas – neatvykimas į darbÄ visÄ dienÄ be pateisinamos priežasties – ir melagingos informacijos darbdavei teikimas, siekiant pateisinti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbios priežasties.

Vien tai, kad 2019 m. balandžio 14 d., kai atsakovas dar nebuvo profesinės sÄ jungos narys, už jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , kurį pats pripažino (el. b. t. I, b. l. 30), jo atžvilgiu nebuvo pradėta pažeidimo tyrimo procedÅ«ra, o apsiribota pokalbiu su juo, kÄ patvirtino atsakovo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M., nereiÅ¡kia, kad darbuotojui neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties ir nustačius darbuotojo melagingų paaiÅ¡kinimų darbdavei teikimÄ , siekiant pateisinti savo nepagrįstÄ neatvykimÄ , darbdavė, jei darbuotojas nebus profesinės sÄ jungos narys, toleruos tokį darbuotojo nesiskaitymÄ su darbdave ir pasitikėjimo tokiu darbuotoju tokiu atveju jau nepraras.

BÅ«tent neatvykimas į darbÄ be pateisinamos priežasties ir darbuotojo sugalvotas melas darbdavei lėmė darbdavės pasitikėjimo tokiu darbuotoju praradimÄ . Svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovas ėjo Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, kurio pareigybės apraÅ¡yme (el. b. t. I, b. l. 55–56) įtvirtinta, jog darbuotojas į darbÄ privalo atvykti laiku (1.1 punktas), griežtai laikytis nustatyto darbo grafiko (5.5 punktas), jam privalu patikrinti traukinio techninę ir sanitarinę bÅ«klę (1.2 punktas), parduoti traukinio bilietus, maisto produktus, papildomas paslaugas (2.3, 2.4 punktai), atsakyti į keleivių klausimus, suteikti jiems pagalbÄ (2.5, 2.6 punktai), užtikrinti ir palaikyti Å¡varÄ traukinyje (2.7 punktas), iÅ¡lipus keleiviams tikrinti vagonus (3.1 punktas), kritinių ir nestandartinių situacijų metu užtikrinti savo ir keleivių saugumÄ (4.1 punktas), Bendrovės klientų aptarnavimo standarte (el. b. t.

I, b. l. 58–67) nurodyta, kad kilus ekstremaliai situacijai (duomenys neskelbtini) parodo keleiviams evakuacijos keliÄ (19 dalis), ir visa tai rodo, kad darbuotojo eita pareigybė priskiriama prie itin atsakingų pareigų, yra susijusi su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, be tokio darbuotojo traukinys iÅ¡vykti negali, vadinasi, tokio darbuotojo sÄ Å¾iningumas ir darbdavės pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra esminis geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo organizavimui, klientų saugumui užtikrinti, todėl tokiam darbuotojui yra pagrįstai taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai.

Visa tai lemia, kad darbdavės dispozicijos teisė savo nuožiÅ«ra už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei reglamentuoja įstatymas tokias pareigas einančiam darbuotojui, yra ribota ir ja galima naudotis tik iÅ¡imtinais atvejais. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo pareigų pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sÄ lygoti neatsakingÄ požiÅ«rį į darbÄ ir aplaidų darbo pareigų atlikimÄ , galintį sukelti sunkias pasekmes.

Pastebėtina tai, kad darbdavei iÅ¡tyrus įvykį ir nustačius, jog darbuotojas jai melagingai teigia apie buto durų spynos gedimÄ , taip siekdamas pateisinti savo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , ir jai pasiÅ«lius darbuotojui iÅ¡ darbo iÅ¡eiti savo noru ar Å¡alių susitarimu, pasiraÅ¡ant ant jau parengto dokumento blanko, paaiÅ¡kinant, kad prieÅ¡ingu atveju bus sprendžiamas jo atleidimo iÅ¡ darbo klausimas kaip padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nes darbuotojas yra praradęs darbdavės pasitikėjimÄ , rodo vien tik darbdavės geranoriÅ¡kumÄ , nes palankesnio atleidimo pagrindo (savo noru ar Å¡alių susitarimu) nurodymas yra palankus bÅ«tent darbuotojui, todėl tai jokiu bÅ«du nėra joks psichologinis spaudimas, kaip tai nepagrįstai įvardija atsakovas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tam, kad nusižengimÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarkÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbuotoju, kaip nagrinėjamu atveju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas pakartotinai atkreipia ypatingÄ dėmesį į tai, kad atsakovas ėjo atsakingas pareigas Bendrovėje, susijusias su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, Bendrovės pasitikėjimas tokias pareigas einančiu darbuotoju yra itin svarbus, todėl, įvertinęs nustatyto darbo pareigų pažeidimo pobÅ«dį – neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ be svarbių priežasčių, aplinkybes, kad atsakovas melavo darbdavei, taip trukdydamas tyrimui, kritiÅ¡kai savo veiksmų nevertino, dėl jų nesigailėjo, melagingus paaiÅ¡kinimus teikė netgi teisme, sprendžia, kad Bendrovė pagrįstai dėl atsakovo padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo prarado pasitikėjimÄ tokiu darbuotoju, kuris demonstruoja savo nerÅ«pestingumÄ , abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų, nesiskaitymÄ su darbdavės interesais ir neatsakingÄ požiÅ«rį į darbÄ , pagrįstai ieÅ¡kovė įvertino ir tokio darbuotojo poelgio bei jo požiÅ«rio į savo veiksmus įtakÄ tolimesniam darbo drausmės užtikrinimui Bendrovėje bei pagrįstai aukščiau teismo nustatytÄ darbo pareigų pažeidimÄ vertino Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl ko teisėtai ir pagrįstai nusprendė tokį darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindu, tokia darbuotojui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui, elgesiui padarius pažeidimÄ , nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje ir tokiose pareigose negali dirbti, atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rinių pažeidimų nenustatyta.

Atsakovas taip pat siekė neturtinės žalos jam priteisimo iÅ¡ darbdavės, tačiau pripažinus, kad atsakovas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti. Atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

Ä®vertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti darbuotojo reikalavimų, teiktų Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintų, nėra, darbuotojo reikalavimai teikti Darbo ginčų komisijai atmetami, teismas pripažįsta atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, Ä®sakymÄ palieka galioti. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiÅ¡kai, teismas pripažįsta, kad darbuotojo reikalavimai, teikti Darbo ginčų komisijai ir jos patenkinti sprendimu, yra nepagrįsti, todėl atmetami, teismas pripažįsta atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, Ä®sakymÄ palieka galioti; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurioje buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis (kuria darbuotojo reikalavimai buvo atmesti) yra įsiteisėjusi.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nėra. IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo jÄ atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 1 904,85 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 79–91, t. III, b. l. 5–6, 31–36). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ atsakovo 1 904,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad K.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimai, teikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai ir jos patenkinti 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. DGKS-6099 darbo byloje Nr. APS-131-15277, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pripažinti K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) teisėtu. Palikti galioti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo 2019 m. liepos 9 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€œ. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. DGKS-6099 darbo byloje Nr. APS-131-15277 dalį, kuria buvo tenkinti K. J. reikalavimai, laikyti netekusiu galios. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) iÅ¡ atsakovo K.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 904,85 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų keturių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė