2019-12-18 Nr. AB-24012-3-64-3-01804-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3219-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01804-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 1300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameroje Nr. 32 buvo laikoma po keturis–šešis asmenis, todėl ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač išskaičiavus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Kameroje sąlygos buvo netinkamos, sienos byrėjo, buvo šalta.

3. Pareiškėjas vertino, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinama suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, judėjimo laisvė, negalėjo tinkamai sportuoti lauke, lankyti renginių, neturėjo nuolatinės dienotvarkės, reglamentuojamos judėjimo laisvės. Gyvenamosiose kamerose, dušuose, teniso kambariuose nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, drėgna ir tamsu, dėl to puvo čiužiniai, rūdijo lovos, užsiveisė parazitai, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per stipri, lempos be gaubtų. Kamerose neužtikrinama tinkama temperatūra, kameros neremontuojamos, ant sienų ir lubų pelėsis, drėgna, atsilupę dažai.

4. Pareiškėjas teigė, kad privatumas gyvenamosiose kamerose, naudojantis tualetu taip pat nebuvo užtikrinamas, nors teisės aktai reikalauja uždengti įėjimą į sanitarinį mazgą, įrengiant duris ar kokiu kitu būdu, sienelė per žema, iš tualeto sklisdavo nemalonūs kvapai, atskiros oro šalinimo sistemos iš tualeto nebuvo. Laikino sulaikymo patalpose tualetai tik atitverti, kabinos nėra. Dėl to jis pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, jis patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 32, kurioje būdavo 3–5 asmenys. Kadangi kameroje esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,74 kv. m iki 6,23 kv. m gyvenamojo ploto. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Kartą per dieną organizuojamas suimtųjų pasivaikščiojimas. Užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, vykdomos. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 32 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, patalpą vėdinti per langą galima. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Kameroje buvo atlikti remontai. Atsakovo atstovas neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo D. Č. skundą tenkino iš dalies, pripažindami, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos bei laikymo kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

10. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas kameroje Nr. 32 buvo kalinamas 57 dienas, po 3–5 asmenis kameroje, pareiškėjui teko nuo 3,74 kv. m iki 6,23 kv. m kameros ploto. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iš viso 57 dienas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI administracija nepažeidė (išskyrus vieną dieną) pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Teismas, vertindamas baldų užimamą plotą kameroje Nr. 32, nurodė, jog iš pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ baldų perteklius kameroje Nr. 32 nenustatytas.

12. Teismas nustatė, kad kamerose sanitarinio mazgo sienelė yra mūrinė, 2 m 16 cm aukščio, įėjimas atskirtas užuolaida, todėl sprendė, jog privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nėra, tačiau, atsižvelgiant tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo argumentą, kad iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą. Teismas, vertindamas sanitarinius mazgus laikino sulaikymo kamerose, nustatė, jog pertvaros ten yra įrengtos, duomenų apie duris nėra, tačiau pažymėjo, kad šioms kameroms netaikomos higienos normos, kurios taikomos gyvenamosioms kameroms, be to, pareiškėjas šiose kamerose buvo tik vieną kartą, todėl nėra aišku, ar jam apskritai reikėjo naudotis sanitariniu mazgu.

13. Teismas taip pat iš pateiktų duomenų nustatė, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso; pareiškėjas nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose; socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais organizuojami; remonto darbai buvo vykdomi; Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planai vykdomi; pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 nustatytą tvarką suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, duomenų, jog šie pasivaikščiojimai vykdomi nebuvo, pateikta nėra; Šiaulių TI vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“, iš teismui pateiktų laisvalaikio užimtumo grafikų matyti, jog pareiškėjas dalyvavo užimtumo programose; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 32 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, patalpą vėdinti per langą galima, kameroje esančius inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius galima naudoti pagal paskirtį, o veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra; nuolatinį nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė.

14. Teismas pareiškėjo teiginius, kad žiemą kameros netinkamai šildomos, t. y. temperatūra kamerose yra nuo 14 iki 16 laipsnių, o vasarą pakyla net iki 32 laipsnių, vertino kritiškai, nurodydamas, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo tik birželio – liepos mėnesiais. Teismas taip pat nustatė, kad nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl aliarminio iškvietimo sistemos Šiaulių TI nebuvimo, konstatuodamas, jog teisės aktų reikalavimai nepažeisti, be to, pareiškėjas apie tokio mygtuko būtinumą nurodo tik abstrakčiai, nekonkretizuoja, kada ir kaip jam buvo kilęs pavojus.

15. Teismas, susipažinęs su asmens sveikatos istorija nustatė, kad 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl dešinės plaštakos susižalojimo. Taigi esant dešinės plaštakos skausmui, pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė kreiptis pas gydytojus, o netinkamas medicininių paslaugų suteikimas nėra šios bylos dalykas.

16. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės dėl laikymo Šiaulių TI netinkamomis kalinimo sąlygomis (t. y. prastos higienos sąlygos kamerose, susijusios su blogu kvapu (blogas kvapas iš sanitarinio mazgo), galimas trumpalaikis privatumo pažeidimas laikino sulaikymo kameroje), tačiau tai iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, be to, pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Teismas pažymėjo, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas D. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimas atmestas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti priteisiant jam 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjui padaryti kalinimo sąlygų pažeidimai buvo nežymus ir dėl jų nepatyrė didelės žalos, kuri galėtų būti atlyginama pinigais. Pažymi, kad teismas nustatė ir patį žalos faktą, tačiau netinkamai sprendė, jog ši žala neesminė ir neatlygintina. Pareiškėjas teigia, kad jo prašoma priteisti 1 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra protingo dydžio. Pareiškėjas taip pat cituoja teisės aktų normas, grįsdamas savo argumentus.

19. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Nustatyta, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas, nes sanitarinį mazgą nuo išėjimo iš kameros dengė aukštesnė nei numatyta teisės aktuose sienelė bei užuolaidėlė, taip pat nenustatyta, kad kamera neatitiko higienos normų reikalavimų. Priešingai, pareiškėjas kameroje buvo laikomas po jos remonto, nefiksuota jokių pažeidimų dėl dirbtinės apšvietos, santykinės oro drėgmės ar oro temperatūros neatitikimo higienos normų reikalavimams.

21. Atsakovo atstovas teigia, kad konstatuotas vienintelis nežymus ir neintensyvus pažeidimas – ventiliacijos nebuvimas sanitariniame mazge, kas galėjo pareiškėjui sukelti papildomus nepatogumus – nemalonų kvapą kameroje. Atsakovo atstovas pažymi, kad ventiliacijos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcija, tačiau Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso negalimi, ir nepakankama ventiliacija užtikrinama per langą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl visų skunde minimų pažeidimų (antisanitarinių sąlygų kamerose, pagalbos mygtuko nebuvimo, užimtumo neužtikrinimo, privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge ir kita) nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, todėl pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, jog pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pasisako tik abstrakčiai, iš esmės nepateikia ne tik jokių naujų argumentų ar motyvų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu ar padarytas išvadas paneigiančių duomenų, bet net nenurodo jokių skundžiamo sprendimo aplinkybių neteisėtumo ar nepagrįstumo motyvų, o nesutinka tik su nepriteista neturtine žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, t. y. pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos (t. y. blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galimas trumpalaikis privatumo pažeidimas laikino sulaikymo kameroje).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti priteisiant žalos atlyginimą pinigais, teigdamas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad jam padaryta žala neesminė ir neatlygintina bei neteisingai jo reikalavimą atlyginti žalą pinigais atmetė.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28. Bylos duomenimis ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje (Nr. 32), kurioje buvo laikomas pareiškėjas, esančio sanitarinio mazgo sienelė yra mūrinė, 2 m 16 cm aukščio, įėjimas atskirtas užuolaida, ir atsižvelgiant į tai, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodytas nusiskundimas dėl iš tualeto sklidusio blogo kvapo pripažintas pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sanitarinius mazgus laikino sulaikymo kamerose, nustatė, jog pertvaros ten yra įrengtos, duomenų apie duris nėra, tačiau pažymėjo, kad šioms kameroms netaikomos higienos normos, kurios taikomos gyvenamosioms kameroms, be to, pareiškėjas šiose kamerose buvo tik vieną kartą, taigi trumpą laiką, todėl nėra aišku, ar jam apskritai reikėjo naudotis sanitariniu mazgu.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad minėti higienos normos pažeidimai buvo nežymūs ir truko neilgą laikotarpį (t. y. 57 dienas), taip pat nėra aišku, ar pareiškėjas, vieną dieną būdamas laikino sulaikymo kameroje, naudojosi san. mazgu, kuriame įrengtos tik pertvaros (dėl ko galėjo būti tik trumpalaikis privatumo pažeidimas), taip pat nėra duomenų apie pablogėjusią pareiškėjo sveikatos būklę dėl nurodytų pažeidimų ir apie tai, kad atsakovo atstovas dirbtinai blogino pareiškėjo kalinimo sąlygas, taip pat nenustatyti jokie kiti pareiškėjo teisių pažeidimai, sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).

31. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti jos nuostatų taikymą savo teritorijoje. Nors prisijungimas prie Konvencijos neatima valstybės teisės nacionalinėje teisėje pačiai apibrėžti tam tikrus žmogaus teisių ir laisvių standartus (nagrinėjamu atveju reikalavimus, susijusius su kalinimo sąlygomis, įskaitant sanitarinių mazgų įrengimą), tačiau nacionalinėje teisėje įtvirtintas standartas negali būti žemesnis nei nustatytas Konvencijoje, t. y. Lietuva privalo vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, pagal kurias niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Savo valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, taip pat pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principui, yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Be to, valstybiniai organai, vykdantys teisinę gynybą, turi tiesiogiai taikyti Konvencijos nuostatas, kurios turi tapti valstybės vidaus teisės sudedamąja dalimi, ir neturi būti jokių kliūčių joms taikyti teismuose ir kituose teisinę gynybą vykdančiuose organuose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadą). Taigi EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimus).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą EŽTT praktiką ir šios bylos faktinius bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sanitarinio mazgo ir gyvenamosios patalpos (kameroje Nr. 32) įėjimas, atskirtas tik užuolaida, įvertintas tik kaip pažeidimas dėl iš tualeto sklidusio blogo kvapo. Kaip minėta, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo, todėl teismas nepagrįstai nevertino šios nustatytos aplinkybės kaip pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to, į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog įėjimas atskirtas tik užuolaida kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Šiaulių TI kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 57 dienas ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Šiaulių TI, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

34. Vertinant kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerose neužtikrinto gyvenamojo ploto vienam asmeniui ir netinkamų higienos sąlygų, akcentuotina, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų laikomas sąlygomis, kai vienam kalinamam asmeniui tenka mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų, konkrečių aplinkybių pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai nenustatyti jokie kiti pareiškėjo nurodyti teisių pažeidimai, o apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pateikia tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius, išreikšdamas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis ar pateiktais teisės aiškinimais, todėl tokiu atveju, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija gali tiesiog joms pritarti plačiau jų nenagrinėdama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1165-492/2019).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti teisingą kompensaciją už pareiškėjo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, atsižvelgia į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir konkrečiai vertina nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (t. y. 57 dienas neužtikrintas privatumas naudojantis san. mazgais kameroje Nr. 32, šis pažeidimas nebuvo mažareikšmis; blogas kvapas gyvenamojoje patalpoje dėl sanitarinio mazgo atskyrimo tik užuolaida, galimas trumpalaikis privatumo pažeidimas laikino sulaikymo kameroje), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais už privatumo pažeidimą ginčo laikotarpiu jam kalint kameroje Nr. 32.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas atitinkamai keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. Č. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė