400bc3d3-65d8-4d4e-ac26-1cb857e462ef · Kauno apygardos teismas

Teisėja Asta Jakučiūnienė                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-530/2015;Pranešėja Danutė Giačaitė                                           Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00792-2006-5;                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:                                                              2.4.7; 1.2.14.1.2.4; (S) 1.2.14.3.2.2; 2.4.6.4.2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro PreikÅ¡o, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, JÅ«ratei VaÅ¡kevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nuteistajam D. P. ir jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, nukentėjusiajam A. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės ir nuteistojo D.

P. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuoD. P. iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laikÄ D. P. įskaičiuotas laikas, jo atbÅ«tas sulaikyme ir suėmime nuo 2014-08-12 iki 2014-012-11.Nukentėjusiojo A. Å . civilinis ieÅ¡kinys tenkintas dalinai 448 Lt (129,75 Eur) sumai, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ D. P., ieÅ¡kinio dalis dėl 2 Lt (0,58 Eur) atmesta.Alytaus apskrities VPK finansų poskyryje saugomi D. P. pinigai –Didžiosios Britanijos 55 svarai sterlingai po nuosprendžio įsiteisėjimo konfiskuotini ir į juos nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tenkinant A.

Å . civilinį ieÅ¡kinį.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:D. P. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. birželio 17 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie lopÅ¡elio-darželio “Ž” įėjimo vartų, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, laikydamas rankoje peilį prieÅ¡ nukentėjusįjį A. Å . ir taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , pagrobė A.

Å . priklausantį 548 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€œNokia 3220”, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Å . 548 Lt turtinę žalÄ .D. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas dėl to, kad jis 2006 m. spalio 17 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡ nesaugomos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V.

J. priklausantį 2500 litų vertės automobilį „Peugeot J-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo V. J.. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti V.

J. priklausantį automobilį Peugeot J5) ir Å¡ioje dalyje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. Å¡iÄ bausmę ir bausmę paskirtÄ skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 2 m., bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendžio praÅ¡o nekeisti.Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad nuosprendis skundžiamas D. P. atžvilgiu dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. , kadangi teismas D. P. iÅ¡teisino, padaręs iÅ¡vadÄ , kad D. P. Å¡ios veikos nepadarė. Nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas, iÅ¡teisindamas D.

P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., rėmėsi kaltinamojo D. P. parodymais, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad D. P. veikoje tyčios pavogti automobilį nebuvo, kadangi kaltinamasis D. P. sekančiÄ dienÄ turėjo iÅ¡vykti į užsienį, todėl vogto daikto realizacija, jam iÅ¡vykus, taptų neįmanoma. Be to, pats nukentėjusysis nurodė, kad jo automobilis nebuvo naujas, jis buvo su užvedimo defektais, taigi tokio daikto pasisavinimas yra betikslis. Taip pat kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo, o tai užtvirtina kaltinamojo nurodytÄ faktÄ , kad automobilio pavogti jis neturėjo tikslo.

Teismas vertino, kad D. P. veikoje galima įžvelgti vieÅ¡osios tvarkos, kaip administracinio teisės pažeidimo požymių, nes kaltinamasis be jokios logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos dingsties, bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nustÅ«mė savo kaimyno automobilį iÅ¡ automobilio pastatymo vietos. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi teismas neįvertino tai, kad kaltinamojo D. P. parodymai nėra nuoseklÅ«s, taip pat nevertino nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumos dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nagrinėjant bylÄ teisme, taip pat ir įtariamojo apklausos metu 2014-08-12 D.

P. parodė, kad 2006-10-17 jis Å¡ventė iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį. Išėjus pirkti rÅ«kalų, jam užkliuvo stovintis kaimyno mikroautobusas, kadangi buvo girdėjęs, jog kiti kaimynai skundžiasi, kadangi jis statomas ne vietoje ir trukdo kitiems automobiliams. Todėl jis nusprendė automobilio savininkÄ pamokyti, kad jis nerastų automobilio ten kur palikęs. Jis stÅ«mė automobilį, tačiau automobilis, iÅ¡važiavęs į pagrindinę gatvę, užsiskersavo. Jis pateko į automobilį, kadangi buvo neuždarytas durų langas, paprašė pro Å¡alį einančio pažįstamo asmens ir kito jam nepažįstamo asmens padėti pastumti automobilį į kelkraÅ¡tį.

Sėdint už automobilio vairo, jį sulaikė automobilio savininkas. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, savo veiksmų motyvÄ nurodo skirtingÄ : pirmoje apklausoje 2006-10-19 nurodė, kad norėjo pakvailioti, nes buvo girtas, ir apie tai, kad automobilis kažkam trukdė, tokios aplinkybės tuo metu jis nenurodė. BylÄ nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiant 2014-08-12 nurodė, kad nusprendė kaimynÄ pamokyti, kadangi jo automobilis trukdė kitiems ir jis girdėjo, kaip kaimynai dėl to skųsdavosi.

Be to, apklausiant D. P. 2006-10-19, jis nenurodė tos aplinkybės, kad ketina iÅ¡vykti į užsienį, kad bÅ«tent įvykio dienÄ jis Å¡ventė savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad 2006-10-17 D. P. turėjo ketinimų vykti dirbti į užsienį, o teismas, kaip tik bÅ«tent tÄ aplinkybę nurodo kaip pagrindÄ manyti, kad vogto daikto realizacija, iÅ¡vykus D. P. į užsienį, taptų neįmanoma. Be to, teismas neįvertino ir nukentėjusiojo V. J. nurodytos aplinkybės, kad toje vietoje, kur automobilis stovėjo, jis tikrai niekam netrukdė, niekada jam niekas pretenzijų nereiÅ¡kė.

Automobiliai toje vietoje, iÅ¡ kurios buvo nuvarytas jam priklausantis automobilis, stovėjo ir 2006 metais, ir Å¡iuo metu yra toje vietoje statomi, kadangi niekam netrukdo pravažiuoti. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Taip pat teismas neįvertino liudytojo G. G. parodymų. Liudytojas parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), kitoje (duomenys neskelbtini) turgavietės pusėje, prie įvažiavimo link (duomenys neskelbtini)namo, jis pamatė pažįstamo V. J. automobilį, prie kurio buvo trys jaunuoliai.

Vienas jaunuolis buvo automobilyje ir kažkÄ krapÅ¡tė, o kÄ veikė kiti du, neprisimena. Taip pat teismas neįvertino 2006-10-19 nukentėjusiojo V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, iÅ¡ kurio matyti, kad nuo tos vietos, kur stovėjo nukentėjusiojo paliktas automobilis Peugeot J5, iki tos vietos, kurioje buvo rastas automobilis Peugeot J5 ir sulaikytas D. P., yra 200 metrų. Kaltinamojo parodymai, kad jis ketino automobilį nustumti į kitÄ vietÄ , kadangi jis trukdė kitiems ar pakvailioti, kad nukentėjusysis savo automobilio nerastų, vertintini kaip jo gynybos pozicija, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi nustÅ«mus automobilį 200 metrų nuo jo stovėjimo vietos, akivaizdu, kad D.

P. tikėjosi, kad automobilis užves ir juo galės naudotis, tačiau buvo sulaikytas nukentėjusiojo V. J..Nuteistojo D. P. gynėjas advokatas J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nuosprendį, kuriuo D. P. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas J. J. nurodė, kad D. P. nepadarė jam inkriminuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas nuteisė D. P. iÅ¡ esmės remdamasis vien nukentėjusiojo A. Å . parodymais, kad jo mobilųjį telefonÄ pagrobęs nenustatytas asmuo ir D. P. buvo draugai ir veikė susitarę, o taip pat kad D. P. grasino peiliu, sukliudydamas jam vytis pagrobėjÄ . Pažymėtina, kad A. Å . įvykio metu, taip pat kaip ir D. P., buvo neblaivus, esminių įvykio aplinkybių jis neprisiminė, proceso metu davė nenuoseklius parodymus, jo aiÅ¡kinimo apie tai, kad D. P. jam grasino, nepatvirtina kiti bylos duomenys, tokį aiÅ¡kinimÄ neigia ir D.

P.. Teismo iÅ¡vada apie D. P. ir nenustatyto asmens bendrininkavimÄ paremta tik subjektyviu nukentėjusiojo aiÅ¡kinimu, kad D. P. ir kitas vyras buvo draugai, nes abu, gerdami alų darželio teritorijoje, tarpusavyje elgėsi draugiÅ¡kai. Tokia iÅ¡vada stokoja logikos ir nėra paremta jokiais faktais, nes D. P. ir nenustatytas asmuo draugiÅ¡kai kalbėjosi ir elgėsi ne tik tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiuoju, pakviesdami kartu jį iÅ¡gerti alaus, o po to gerdami nukentėjusiojo atsineÅ¡tÄ sidrÄ . Ä®vykio aplinkybės – du nepažįstami asmenys geria alų vieÅ¡oje, bet tam neskirtoje vietoje, t.y. vaikų darželio teritorijoje, nukentėjusysis neįsimena geriančių asmenų vardų ir teisiamÄ jį D. apklausose kažkodėl vadina A., nukentėjusysis pirmÄ kartÄ matomam asmeniui duoda skambinti savo mobilųjį telefonÄ â€“ liudija, kad minėtÄ dienÄ Ä¯vyko trijų nepažįstamų asmenų, mėgstančių be jokios progos iÅ¡gerti, atsitiktinis susitikimas, kurio metu A.

Å . elgėsi ne kaip rÅ«pestingas ir atsakingas asmuo. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad D. P. ir nenustatytas asmuo iki minėtos dienos bÅ«tų buvę pažįstami bei tuo labiau susitarę pagrobti iÅ¡ nukentėjusiojo telefonÄ bendrais veiksmais ar kada nors vėliau susitikę. PrieÅ¡ingai – iÅ¡ D. P. ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad A. Å . nepažįstamojo praÅ¡ymu leido pastarajam naudotis telefonu, D. P. stovėjo nuoÅ¡aliau, dėl praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė jokios nuomonės ir neįkalbėjo duoti telefonÄ , o vėliau, nepažįstamajam negrÄ Å¾inant pasiskolinto telefono ir nueinant iÅ¡ darželio teritorijos, nesiėmė jokių veiksmų, neva sukliudydamas nukentėjusiajam vytis nepažįstamÄ jį, bet taip pat neprisiėmė jokios atsakomybės dėl telefono, sakydamas: kam padavei, tÄ ir vykis.

D. P. proceso metu niekada neneigė, kad iÅ¡ tikrųjų kalbėdamas su A. Å . rankose turėjo lenktinį peiliukÄ D. P. jam negrasino, buvo labai ramus, todėl jis neiÅ¡sigando. Pažymėtina ir tai, kad savo pirminiame 2006-06-17 protokole – pareiÅ¡kime policijai (paprastai pirminiuose dokumentuose fiksuojamos esminės ir labiausiai tikėtinos aplinkybė) A. Å . nurodė, kad nepažįstamas vaikinas A. pavogė iÅ¡ jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau net neužsiminė, kad vagystėje dalyvavo, suvaidino kokį nors vaidmenį, grasino ar kliudė atsiimti telefonÄ dar ir kitas asmuo, t.y. galimai D.

P.. IÅ¡ esmės nepaneigta teisiamojo iÅ¡sakyta teismo posėdžio metu versija, kad A. Å . nepavijus nepažįstamojo, Å¡is, nežinodamas ko griebtis, grįžo prie D. P. ir pareikalavo atlyginti už telefonÄ , o Å¡iam nesutikus, vėliau apkaltino sulaikytÄ D. P. dėl telefono vagystės, tikėdamasis iÅ¡ jo prisiteisti žalos atlyginimÄ , tačiau nėra įsitikinęs dėl jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir telefono pagrobime. Pažymėtina, kad D. P. ne tik neigia grasinęs peiliu nukentėjusiajam, bet apskritai neigia gÄ sdinęs A.

Å . ir liepęs jam nesikreipti į policijÄ dėl telefono vagystės ar kokiu nors bÅ«du kliudęs vytis telefonÄ pagrobusį asmenį. Teisiamojo kaltę turi įrodyti prokuroras, tačiau ikiteisminio tyrimo metu dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo nustatyta ir apklausta moteris neva mačiusi, kaip D. P. grasino peiliu, taip pat įvykio vietoje nerastas ir pats peiliukas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, ir pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pirmiausia, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas tais atvejais, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtasis ir teisingai įvertintais įrodymais. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neiÅ¡vengiamai susijusi su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka, o vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ .

Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Remiantis 2003-06-20 LAT senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, 3.1.7 p. nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumÄ , turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmestinumo aspektu) motyvai. Taigi, nuosprendį priėmusio teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turėjo remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimo, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Iš ko seka, kad byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys.

Tik toks vertinimas galėjo sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Visi nurodyti prieÅ¡taravimai, bylos nagrinėjimo trÅ«kumai ir abejonės nebuvo paÅ¡alinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. NepaÅ¡alintos abejonės vertintinos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Siekiant paÅ¡alinti visas abejones bei iÅ¡spręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, gynėjo praÅ¡ymu apklaustas papildomai nukentėjusysis A.

Å . (BPK 324 str. 6 d.).Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. Å . parodė, kad ėjo į Å¡ventę (duomenys neskelbtini). Prie darželio vyrai paprašė jo duoti parÅ«kyti. Buvo D. P. ir kitas vyriÅ¡kis, kurių jis nepažinojo, nežinojo jų vardų. Jis davė cigaretę, o jie pasiÅ«lė iÅ¡gerti alaus. Jis prisėdo prie jų ir visi iÅ¡gėrė gal po butelį alaus. Tas kitas vyriÅ¡kis paprašė telefono pasiskambinti, nes kai jis ėjo, matė, kad jis turi telefonÄ .

VyriÅ¡kis paėmė telefonÄ ir pradėjo skambinėti. Jis pasakė, kad baigtų skambinėti, nes baigsis sÄ skaita, kurioje buvo mažai pinigų. Paskui vyriÅ¡kis „muistėsi“, bet telefono vis negražino, ėmė trauktis arčiau vartų, jie buvo netoli darželio vartų. Jis pradėjo bėgti su tuo telefonu. Jis ėmė vytis ir moteris iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to balkono Å¡Å«ktelėjo, kad žiÅ«rėk, kas darosi. Moters palieptas atsisuko ir pamatė D. P., kuris turėjo pusiau atlenktÄ peilį rankoje.

D. P. pasakė, ar skųsiesi „mentams“, jei skųsiesi, bus blogai. Ta kalba baigėsi, jį paliko ramybėje. Tos akimirkos užteko ir jis vyriÅ¡kio nubėgusio su telefonu nebesurado. IÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo policija. Ta moteris dar pasakė, kad jis (t.y. D. P.) čia kažkur yra. Jie apėjo su policininkais ir rado D. P., sėdintį su kitais vyrais ir geriantį. Policija pas jį peilio nerado. Paskui viskas vyko policijoje, buvo apklausa. D. P. jo nuomone, gal tuo momentu reikėjo sutrukdyti ir viskas.

O smulkiau, tai jau praėjo 8 m., ne viskÄ prisimena. Kas suraÅ¡yta policijoje, tai tuo momentu, valandų bėgyje. TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs nedaug. PrieÅ¡ tÄ Å¡ventę buvo trise, butelis degtinės ant trijų, tai po 150 g. AkistatÄ su D. P. atsimena. Akistatos metu buvo blaivus. Jis savo parodymus tvirtina duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.D. P. ir jo gynėjas advokatas J. J. prašė skundÄ tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Rasa Urbienė prašė jos skundÄ tenkinti, o D.

P. gynėjo skundÄ atmesti.Nuteistojo D. P. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio skundas atmestinas, o Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl D. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. Apeliaciniame D. P. gynėjo skunde yra ginčijama D. P. kaltė dėl pastarajam inkriminuojamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių nurodant, kad nukentėjusiajam A.

Å . D. P. peiliuko nedemonstravo ir negrasino. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuosprendis dėl minėto kaltinimo grindžiamas vien nukentėjusiojo A. Å . parodymais, kuris įvykio metu, taip pat kaip ir D. P., buvo neblaivus. Gynėjas bendrininkavimo faktÄ neigia aiÅ¡kindamas, kad D. P. ir nenustatytas asmuo draugiÅ¡kai kalbėjosi ir elgėsi ne tik tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiuoju, pakviesdami jį iÅ¡gerti alaus. Nors nuteistojo D. P. gynėjas ginčija jo nuteisimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad sprendžiant D.

P. kaltės klausimÄ , Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo. D. P. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

IÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3, 5 dalys. Plėšimui bÅ«dinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. Turto pagrobimÄ apima: atviras svetimo turto atėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Apgaulė vagystės ir plėšimo atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis turėjo telefonÄ ir, kad įvykio metu jo neteko. Ginčas yra dėl to, visgi kokius veiksmus atliko D. P., kuriuos bÅ«tų galima vertinti kaip plėšimÄ su kvalifikuojančiu požymiu, peilio panaudojimu. Nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentai, jog plėšimo metu peiliu negrasino, paneigiami byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma bei byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, nuteistojo versija paneigiama nukentėjusiojo A. Å . parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos nukentėjusysis patvirtino teisiamajame posėdyje (T.3, b.l. 22,31).

A. Å . iÅ¡ karto po įvykio nurodė, kad susigrÅ«mė su telefonÄ atėmusiu asmeniu, tačiau D. P. pastÅ«mė A. Å .. Tuo metu jaunuolis, pavogęs telefonÄ , pasileido bėgti. A. Å . pradėjo vytis. Prabėgant pro Jazminų g. 18, iÅ¡girdo, kaip nepažįstama moteris pasakė „atsisuk“. A. Å . sustojo ir atsisukęs pamatė, kad tas vyriÅ¡kis, kuris bėjo iÅ¡ paskos, rankoje laikė peilį. Peilis lenktinis, juodomis rankenomis. Ant rankenos kažkoks gyvÅ«no pieÅ¡inys. AÅ¡menys apie 10 cm ilgio, apie 2-4 cm pločio.

D. P., nukentėjusiajam sustojus ir atsisukus, pasiÅ¡vaistė peiliu, vėlesnės apklausos metu patikslino, jog pora kartų prieÅ¡ jį peiliu pravedė iÅ¡ vienos pusės į kitÄ ir pasakė „skųsiesi mentams, bus blogai“. A. Å . iÅ¡sigando (T.1, b.l. 25-27). 2014-08-26 apklausos metu A. Å . paaiÅ¡kino, kad priėjęs bandė telefonÄ pasiimti, tas vyriÅ¡kis (t.y. telefonÄ pavogęs nenustatytas asmuo) sakė, kad ko jis nori, leisk baigti kalbėti, ir atsitraukė nuo A. Å ., o D. P. patraukė nukentėjusį už rankos sakydamas, ko jis čia nori.

A. Å . pasakė, kad jo telefonÄ vagia. Tuo metu vyriÅ¡kis su telefonu pradėjo bėgti tolyn. D. P. rankose buvo atlenkiamas peilis, kiek atsimena tai matė, kad ant rankenos buvo toks voverės siluetas. Geležtė galėjo bÅ«ti kokia 10 cm ilgio. Kiek atsimena, tai jis lyg tÄ peilį vis taip gniaužė rankoje, suspausdavo ir atleisdavo pirÅ¡tus. Nukentėjusysis 2014-08-26 apklausos metu neatsiminė, ar tas vyriÅ¡kis (t.y. D. P.) A. Å . kÄ nors sakė. Parodė, kad to peilio neiÅ¡sigando. Mano, kad tas vyriÅ¡kis (t.y.

D. P.) buvo iÅ¡sitraukęs peilį dėl to, kad A. Å . nesivytų to asmens (T.1, b.l.29). Teisiamajame posėdyje A. Å . parodė, kad įvykis buvo prieÅ¡ aÅ¡tuonis metus, todėl jau nelabai pamena. A. Å . pasakė, kad D. P. jį sustabdė. Grasinimų tikrai nebuvo, nebuvo ir peilio (T.3, b.l. 21). Tačiau to paties posėdžio metu, A. Å ., atsakinėdamas į klausimus, patikslino, kad moteris iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to pasakė „peiliukas“, o jis (t.y. D. P.) tÄ peilį turėjo tik vaizduodamas, jis tikrai nesikėsino.

D. P. A. Å . pasakė, „jei pasiskųsi mentams, tai gausi į galvÄ â€œ. Rankoje pas jį (t.y. D. P.) buvo peilis, vadinamas vovere, buvo normalus peilis (T.3, b.l. 22). Akistatos su D. P. metu A. Å . taip pat parodė, kad, besivejant asmenį, pagrobusį telefonÄ , ir jam sustojus, D. P. iÅ¡sitraukė atlenkiamÄ peiliukÄ ir jį atlenkė. A. Å . mano, kad D. P. norėjo sustabdyti, kad nesivytų to vaikino, kuris pavogė telefonÄ (T.1, b.l. 44). Netikėti nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu 2006-06-17, papildomai apklausus 2006-06-22 ( t.1.b.l.27) nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus jo parodymus jis patvirtino, jog iÅ¡kart po įvykių jis geriau prisiminė aplinkybes ir jas tiksliau nurodė.

A. Å . ir teisiamajame posėdyje parodė, jog D. P. rankose buvo peilis ir kaltinamasis pasakė grasinančius žodžius. A. Å . vejantis telefonÄ pagrobusį jaunuolį ir iÅ¡girdus moters Å¡Å«ksnį bei sustojus, D. P. rankose buvo peilis ir A. Å . buvo pagrasinta, sakant „skųsiesi mentams, bus blogai“. Teisėjų nuomone, vėlesniuose A. Å . parodymuose atsiradę netikslumai ir kiek kitoks įvykio aplinkybių vertinimas yra įtakoti praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio (praėjo daugiau nei aÅ¡tuoneri metai), todėl patirtieji emociniai iÅ¡gyvenimai per kelerius metus nusilpo, ilgas laiko tarpas įtakojo ir kitokį paties įvykio aplinkybių vertinimÄ .

Nukentėjusiojo parodymų akivaizdumÄ Â patvirtina ir kiti bylos duomenys. D. P., nors ir kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę, tačiau akistatos protokole užfiksuoti jo tokie parodymai, kad pamatęs policijÄ , iÅ¡sigando ir numetė peilį į krÅ«mus, net nepamena tiksliai kur. Peilį iÅ¡metė todėl, kad iÅ¡gėręs galvojo, kad jei policininkai peilį ras, tai prisikabins ar dėl ko nors įtars (T.1, b.l. 45). D. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. padarymo, kadangi, neesant tam jokio faktinio pagrindo (t.y. neatlikus nusikalstamų veikos – negrasinus peiliu nukentėjusiajam), negali atsirasti nepagrįsta baimė policijos pareigÅ«nams ir noras atsikratyti peilio jį iÅ¡metant.

Tokie kaltinamojo veiksmai po įvykio pamačius pareigÅ«nus, kolegijos vertinimu, tik patvirtina, nukentėjusio asmens parodymus dėl demonstruoto peilio ir iÅ¡sakytų grasinimų.Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Nukentėjusysis A. Å . dėl jo užpuolimo nuoseklius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu atsakinėdamas į klausimus patvirtino esmines įvykio aplinkybes, atpažino užpuolikÄ , iÅ¡samiai apibÅ«dino peilio skiriamuosius požymius, kuriuo jam grasino D.

P.. Akivaizdu, jog nuteistasis D. P., pastumdamas A. Å ., o vėliau prisivijęs A. Å . ir rankoje laikydamas peilį ir iÅ¡sakydamas grasinančius žodžius, grasino panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ . Paprastai teismų praktikoje tokie atvejai kai vagystės bÅ«du grobiant turtÄ , tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant iÅ¡laikyti paimtÄ turtÄ , tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas.Teismas sutinka su gynėjo argumentu, jog byloje nesurinkta jokių duomenų, kad D.

P. ir nenustatytas asmuo iki minėtos dienos bÅ«tų buvę pažįstami bei tuo labiau susitarę pagrobti iÅ¡ nukentėjusiojo telefonÄ bendrais veiksmais. Tačiau susitarti daryti nusikalstamÄ veikÄ ar prisidėti prie nusikaltimo darymo galima įvairiais bÅ«dais ir formomis, ir nepriklausomai nuo susiklosčiusių iÅ¡ankstinių ryÅ¡ių. Noras daryti nusikaltimÄ ar prisidėti prie jo darymo gali kilti ir spontaniÅ¡kai, jis gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ne tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir konkliudentiniais veiksmais.

Jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis, bet galima susitarti ir prieÅ¡ pat nusikaltimo pradžiÄ ar net darant nusikaltimÄ , prisidedant prie jo, kai vienas kaltininkas jį jau pradėjo daryti. Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog D. P. įvykio metu buvo Å¡alia telefonÄ pagrobusio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, o A. Å . pareikalavus grÄ Å¾inti telefonÄ , D. P. stumtelėjo į Å¡alį nukentėjusįjį, tuo pasinaudodamas nenustatytas asmuo su telefonu nubėgo, tokiu bÅ«du D. P. sutrukdė nukentėjusiajam atsiimti telefonÄ .

Pastarajam pradėjus vytis užpuolikÄ , D. P. bėgo paskui, o A. Å . iÅ¡girdus moters perspėjimÄ ir sustojus, grasino peiliu. Byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, jog D. P. peilį prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo kaip psichinio smurto priemonę tam, kad palaužtų nukentėjusiojo valiÄ , neutralizuotų jį kaip kliÅ«tį, trukdančiÄ pagrobti turtÄ . Tokie bylos duomenys liudija ir tai, jog D. P. puikiai suprato, kad nenustatytas asmuo pagrobė iÅ¡ A. Å . telefonÄ ir vietoj to, kad bÅ«tų ėmęsis padėti A.

Å . jį atgauti, prieÅ¡ingai - atliko veiksmus, kuriais A. Å . sutrukdė pavyti kaltininkÄ ir atsiimti telefonÄ . D. P. pritarė nenustatytam asmeniui svetimo turto užvaldymo bÅ«dui ir betarpiÅ¡kai pats bÅ«damas nusikaltimo vietoje, aktyviais veiksmais padėjo nenustatytam asmeniui padaryti plėšimÄ : tai yra jis, A. Å . bandant atsiimti telefonÄ , jį fiziÅ¡kai pastÅ«mė, o tuo metu jo bendras (nenustatytas asmuo) ėmė bėgti. Nukentėjusiajam bandant pavyti ir atgauti telefonÄ , D. P. vijosi A. Å . grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , demonstravo peilį ir grasino susidorojimu jeigu skųsis policijai.

Tokie D. P. veiksmai rodo buvus susitarimÄ su nenustatytu asmeniu, bendro tikslo siekimÄ , bendrų veiksmų atlikimÄ , todėl pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir D. P. veikÄ kvalifikavo kaip vykdytojo, plėšimo padaryme. Tai, kad dar prieÅ¡ įvykį D. P. peilį naudojo buitiniais tikslais (laÅ¡iniams pjaustyti) teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, nes vertinant baudžiamosios bylos aplinkybes nėra reikÅ¡minga kaip yra naudojami daiktai pagal įprastinę jų paskirtį, tačiau yra aktualu tai, ar buvo ir kaip buvo tas daiktas naudojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.Nepagrįsti apelianto gynėjo argumentai, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, jog A.

Å . nepavijus nepažįstamojo, Å¡is nežinodamas ko griebtis, grįžo prie D. P. ir pareikalavo atlyginti už telefonÄ , o Å¡iam nesutikus, vėliau apkaltino sulaikytÄ D. P. dėl telefono vagystės, tikėdamasis iÅ¡ jo prisiteisti žalos atlyginimÄ , tačiau neįsitikinęs dėl jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir telefono pagrobime. Kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusysis tiek pirminiuose paaiÅ¡kinimuose, duotose ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu atsakinėdamas į klausimus aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė, jog pareikalavus grÄ Å¾inti telefonÄ , D.

P. stumtelėjo į Å¡alį nukentėjusįjį, tuo pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo su telefonu nubėgo. A. Å . pradėjus vytis užpuolikÄ , D. P. bėgo paskui, o A. Å . sustojus, grasino, todėl tokie apelianto argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme ir pats nukentėjusysis ir kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad prieÅ¡ įvykį abu asmenys iÅ¡gėrinėjo, todėl netikėti A. Å . parodymais vien tuo pagrindu, jog yra duoti A.

Å . esant neblaiviam, teismas neturi pagrindo, A. Å . parodymai, yra įvertinti tiek atskirai, tiek kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to A. Å . buvo papildomai apklaustas praėjus kelioms dienoms po įvykio ir jis savo pirminius parodymus vėlgi patvirtino ir nurodė kokius konkrečius veiksmus atliko D. P.( t.1.b.l.27), todėl teigti jog A. Å . parodymų davimo metu buvo neblaivus ir jo parodymais tikėti negalima, yra tik gynybos siekis sumenkti nukentėjusiojo parodymų teisingumÄ , siekiant palankaus sprendimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkta tiek įrodymų, kurių pagrindu galima daryti iÅ¡vadas dėl kaltės buvimo apelianto veikoje. Ä®vertinęs iÅ¡nagrinėtas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neabejotinai yra įrodyta D. P. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. nustatytÄ nusikaltimÄ . Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog D. P. peilį naudojo tikslu įbauginti, sustabdyti nukentėjusįjį, kad Å¡is prarastų norÄ susigrÄ Å¾inti neteisėtai užvaldytÄ turtÄ - telefonÄ . Todėl, nors nuteistojo gynėjas ir praÅ¡o iÅ¡teisinti D.

P. nepadarius jam inkriminuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. nusikalstamos veikos, jo kaltė yra įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti D. P. gynėjo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų, todėl D.

P. gynėjo skundas atmestinas. Dėl D. P. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 2 d., 178 str.2 d. Apylinkės teismas teisiamojo posėdžio metu atlikęs įrodymų tyrimÄ ir įvertinęs surinktus įrodymus skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad D. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 2 d., 178 str.2 d., turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apylinkės teismas iÅ¡teisindamas D.

P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., rėmėsi iÅ¡imtinai kaltinamojo D. P. parodymais duotais teisme, nevertino jų visumos kitų įrodymų kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai pastarÄ jį iÅ¡teisino, todėl priimamas apkaltinamasis nuosprendis.Kolegija nustatė, kad D. P. 2006 m. spalio 17 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini)namo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡ nesaugomos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V.

J. priklausantį 2500 litų vertės automobilį „Peugeot J-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo V. J.. Å ias faktines bylos aplinkybes patvirtina Å¡ie įrodymai: nukentėjusysis V. J. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad vienÄ vakarÄ , jam paskambino pažįstamas ir pranešė jog gatvėje kažkas varo jo automobilį. Išėjęs į kiemÄ , automobilio “Peugeot J5“ , kurio vertė buvo 2500 litų, nerado.

Automobilį buvo palikęs įjungta pavara ir užtrauktu rankiniu stabdžiu, automobilis stovėjo priekiu į pagrindinę gatvę. Nubėgęs prie gatvės, pamatė, kad jo automobilį stÅ«mė du asmenys, trečias asmuo buvo prie vairo. Pastebėję jį vaikinai ėmė bėgti, o jis vytis, vienÄ pagavo ir iÅ¡kvietė policijÄ . Pagavo kaltinamÄ jį, kuris buvo neblaivus. Jo nuomone, stÅ«mė automobilį tam, kad pavogti. Nurodo, kad asmenys į automobilį pateko arba prasukę durų spynelę, arba per pravirÄ automobilio durų langÄ .

Durų spynelė buvo išsidėvėjusi, todėl galėjo atrakinti bet kokiu raktu. Automobilis buvo nustumtas iš kiemo į pagrindinę gatvę apie 300 metrų. Dėl automobilio statymo, niekas iš kaimynų jam pretenzijų nėra reiškęs( t.2.b.l. 131). Liudytojas G. G. teisme parodė, kad nukentėjusysis J.-jo pažįstamas. Jam dirbant taksi firmoje ir važiuojant Jazminų gatve pamatė, kad kažkas Jazminų gatvėje stovinčiame J.autobusiuke, kurio durelės buvo atidarytos ir šviesos nebuvo įjungtos, sėdi už vairo.

Paskambino J. ir apie tai pranešė. Vėliau jam J.padėkojo ir pasakė, kad vaikinai bandė nuvaryti jo automobilį ( t.2.b.l. 132). V. J. protokolu-pareiÅ¡kimu nustatyta, jog jis tÄ patį vakarÄ kreipėsi į policijÄ nurodydamas, kad 2014-10-17 apie 22 val. paskambino draugas ir pranešė, kad trys jaunuoliai (duomenys neskelbtini) gatve stumia jo automobilį, jis vienÄ tų jaunuolių sulaikė bei perdavė policijos pareigÅ«nams (t. 1, b. l. 104).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir jo priedais (fotolentelės, schema) nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)namo bei mikroautobusas Peugeot J5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Laužimo pėdsakų durelių spynelėje bei užvedimo spynelėje nėra, įvykio vietoje paimtas peiliukas, kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ( t. 1, b. l. 105-111, 116-120).        Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjęs V. J. atpažino D. P. kaip asmenį, kurį sulaikė 2006-10-17 stumiant jo automobilį „Peugeot J5“( t. 1, b. l. 130-133), parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede (fotolentelėje) fiksuota, kad nukentėjusysis V.

J. parodė vietÄ , kurioje buvo pasistatęs savo automobilį „Peugeot J5“ ir vietÄ , kur jaunuoliai stÅ«mė jo automobilį ( t.1, b. l. 134-139). Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta, kad 2006-10-17 22.40 val. D. P. nustatytas neblaivumas – 2,75 promilės ( t.1.b.l. 163).         Kaltinamasis D. P. teisme kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, jog tikslo pagrobti automobilį neturėjo, tiesiog bÅ«damas neblaivus norėjo pajuokauti, paslėpti kaimyno automobilį, nes yra girdėjęs iÅ¡ kaimynų, jog nukentėjusiojo automobilis trukdo pravažiuoti.

Kadangi vienas pastumti nepajėgė, pasikvietė iÅ¡ matymo pažįstamus vaikinus, su kuriais stÅ«mė automobilį (duomenys neskelbtini) gatve, ir buvo sulaikytas. D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kad D. P. parodė vietÄ , kur stovėjo automobilis „Peugeot“, kryptį, kuria stÅ«mė automobilį ir vietÄ , kurioje buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 25-32). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.Teismų praktikoje laikoma, kad pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sudėtis - materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realiÄ galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiÅ«rÄ .Neginčijamai nustatyta, kad automobilis kurį pasikėsino pagrobti kaltinamasis priklausė nukentėjusiajam V. J. ( liudytojo G. G. parodymai, nukentėjusiojo V.

J. parodymai ir paties kaltinamojo teiginys, kad automobilis buvo kaimyno, o ne jo). Kaltinamasis pripažino, jog jis atsidarė automobilio dureles, pateko vidun, paskui kartu su pasitelktais vaikinais stūmė link pagrindinės gatvės, įstūmė į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę ir ja stūmė iki pamatė atbėgantį nukentėjusįjį. Palikęs automobilį bandė bėgti, bet nukentėjusysis pagavo. Liudytojas G. G., teisme patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t.1.b.l. 145), kur nurodyta, kad pamatęs, jog vienas iš jaunuolių atsidaręs panašaus automobilio į V.

J. dureles, krapÅ¡to kažkÄ prie vairalazdės ir drasko automobilį, todėl paskambino kaimynui ir liepė pasižiÅ«rėti ar tai ne pastarojo automobilis. V. J. perskambinęs pasakė, kad sulaikė vagį ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , kÄ jis ir padarė. V. J. teisme patvirtino, kad jam pribėgus prie automobilio, visi trys vaikinai pabėgo, tačiau jam pavyko sugauti ir sulaikė vienÄ iÅ¡ jų, kuris buvo pristatytas į policijÄ . Taigi kaltinamasis objektyviai atliko veiksmus, kurie įeina į svetimo turto grobimo sÄ vokÄ , tai yra pateko į jam svetimÄ Â automobilį, pastarÄ jį stÅ«mė nuo jo buvimo vietos iki pagrindinės gatvės, apie 200 metrų ( t.1.b.l.136).

Nustatyta ir tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta tik dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, kadangi pastebėjus atbėgantį Å¡eimininkÄ , kaltinamasis palikęs automobilį pabėgo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atsako už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ tik tada, jei, pirmiausia, tokiÄ veikÄ jis jau buvo pradėjęs daryti ir, be to, veikÄ baigti sutrukdė visiÅ¡kai kaltininko nekontroliuojamos aplinkybės, kurių nesant, nusikalstama veika bÅ«tų buvusi besÄ lygiÅ¡kai baigta. Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju D. P. veikdamas su kitais, nenustatytais asmenimis veikÄ buvo pradėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ , be savininko žinios neteisėtai įsibrovė į automobilį, jį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kiemo, stÅ«mė automobilį pagrindine gatve, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, pasekmės sukeltos nebuvo, ne dėl kaltinamojo valios, o dėl to, kad nusikaltimÄ užbaigti sutrukdė pats nukentėjusysis.

Dėl subjektyviųjų požymių. Å io nusikaltimo subjektyvusis požymis ypatingas tuo, kad pagrobimas yra tiktai tyčinis nusikaltimas – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, suprasdamas, kad savininkui ar kitam teisėtam valdytojui bus padaryta turtinė žala. D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis, veiksnus asmuo. Tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Pirmos instancijos teismas vertindamas subjektyviuosius požymius, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

P. veikoje tyčios pavogti automobilį nebuvo. Å ias savo iÅ¡vadas grindė tuo, kad: kaltinamasis D. P. sekančiÄ dienÄ turėjo iÅ¡vykti į užsienį, todėl vogto daikto realizacija, jam iÅ¡vykus, taptų neįmanoma; be to automobilis nebuvo naujas, jis buvo su užvedimo defektais, taigi tokio daikto pasisavinimas yra betikslis; be to kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo, o tai pirmos instancijos teismo nuomone patvirtina kaltinamojo nurodytÄ faktÄ , kad automobilio pavogti jis neturėjo tikslo. Teismas vertino, kad D.

P. veikoje galima įžvelgti vieÅ¡osios tvarkos, kaip administracinio teisės pažeidimo požymių, nes kaltinamasis be jokios logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos dingsties, bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nustÅ«mė savo kaimyno automobilį iÅ¡ automobilio pastatymo vietos. Su tokiomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir mano jog Å¡ios kaltinamojo nurodytos ir niekieno nepatvirtintos aplinkybės iÅ¡eina už nusikalstamos veikos kvalifikavimo ribų. Kaltinamojo subjektyviųjų požymių – tyčios buvimÄ patvirtina nukentėjusiojo V.

J. parodymai, liudytojo G. G. parodymai, kurie visiÅ¡kai paneigia kaltinamojo versijÄ , jog jis neturėjo tikslo pagrobti automobilį. Pirmiausia, jis veikdamas kartu su kitais asmenimis ne tik stÅ«mė automobilį, bet nustÅ«mę į pagrindinę gatvę, kažkÄ G. G. teigimu krapÅ¡tė prie vairalazdės, kas parodo, jog siekė automobilį užvesti ir juo nuvažiuoti. Be to niekas nepaneigė nukentėjusiojo tvirtinimo, kad jis jokių priekaiÅ¡tų apie trukdantį pravažiavimui automobilį, niekada nėra gavęs, o pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nėra.

Kaltinamasis pamatęs nukentėjusįjį, kartu su kitais asmenimis iÅ¡karto bandė pabėgti, tai taip pat pavirtina kaltinamojo tyčios buvimÄ , siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ . Tai, kad automobilis buvo naudojamas ir žinomas kaip V. J. automobilis, patvirtino G. G., kuris nedvejodamas pamatęs automobilį gatvėje, suprato jog tai gali bÅ«ti V. J. automobilis. V. J. taip pat tvirtino, jog jis automobilį naudojo, kuris buvo tinkamas naudojimui. Vien ta aplinkybė, kad sunkiai suko starteris, niekaip neįrodo, automobilio netinkamumo naudoti.

Duomenų apie tai, kad D. P. ryte rengėsi iÅ¡vykti į AnglijÄ , taip pat nėra, tokių aplinkybių nebuvo nurodęs ir D. P. savo pirminėje apklausoje ( t.1.b.l.170). Kolegija pritaria prokuroro nurodytiems skundo argumentams, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi teismas neįvertino tai, kad kaltinamojo D. P. parodymai nėra nuoseklÅ«s, jis tokia aplinkybes, kad Å¡ventė iÅ¡vykimÄ Ä¯ AnglijÄ nurodė tik 2014-08-12 įtariamojo papildomos apklausos metu ir teisme.

Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios nusikalstamos veikos darymo metu, jam buvo paskirta kardomoji priemonė, kuri draudė pasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos be teismo ar prokuroro leidimo( t.1.b.l. 162). Tokių duomenų, jog jam buvo leista iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos byloje nėra. Taigi aukščiau įvertintų objektyviųjų požymių visuma patvirtina buvus kaltinamojo tyčiÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , jis suvokė kad, elgiasi neteisėtai svetimo turto atžvilgiu ir jo elgesys, siekis pabėgti nuo nukentėjusiojo, kuris pastarÄ jį vis tik sulaikė, rodo buvus ne chuliganiÅ¡kus tikslus, o savanaudiÅ¡kus.

Tolimesni kaltininko veiksmai su pasisavintu turtu veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, todėl teigti, kad automobilio nebÅ«tų buvę galima panaudoti ar jį parduoti ir tai, kad D. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir iÅ¡einantys už kvalifikavimo ribų. Kaltinamojo parodymai, kad jis ketino automobilį nustumti į kitÄ vietÄ , kadangi jis trukdė kitiems ar bandė pakvailioti, kad nukentėjusysis savo automobilio nerastų, vertintini kaip jo gynybos pozicija, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi nustÅ«mus automobilį 200 metrų nuo jo stovėjimo vietos, akivaizdu, kad D.

P. tikėjosi, kad automobilis užves ir juo galės naudotis, tačiau buvo sulaikytas nukentėjusiojo V. J.. Objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad D. P. pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ - V. J. automobilį ir už tai jis privalo atsakyti. Bausmės skyrimo motyvai.Teisėjų kolegija, skirdama D. P. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , atsižvelgia į visas aukščiau iÅ¡dėstytas veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryta veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, tačiau nebaigta, turtinė žala nepadaryta.

Padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nenustatyta D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamos veikos darymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ta aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui( BK 60 str.1d. 9p.). Atsižvelgia ir į byloje esančius kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenimis D. P. praeityje buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs už turtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ ( t.2.b.l. 76).

Po nusikalstamos veikos padarymo, D. P. pasislėpė, už neteisėtų veikų darymÄ jis 2014 metais buvo deportuotas iÅ¡ Didžiosios Britanijos ( b.l. 78-81, t.2). Taigi, kolegija įvertinusi aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmę paskirtÄ skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. subendrinti iÅ¡ dalies sudedant su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu ir 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:nuteistojo D.

P. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundÄ tenkinti.             Panaikinti Alytaus rajono apylinkės 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.             D.

P. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , prie griežčiausios pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir paskirti D. P. galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .                     Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Danutė GiačaitėTeisėjai                                                                                                                Kęstutis Dargužis                                                                                                                             Viktoras Preikšas