400adfca-4603-46c9-a9da-e09d2076e2d0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1970-1058/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28620-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Eglei Smailienei, Olgai Macijauskienei, dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui, Ritai Sabaitei, kaltinamajam O. Š. (O. Š.), jo gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui ir Jonui Butkui, nukentėjusiajai K.

S., jos atstovui advokatui Zbignevui Jankovskiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : O. Å . nežymiai sutrikdė žmogui sveikatÄ . Jis 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, konflikto su K. S. metu, tyčia sugriebė viena ranka jai už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir bandė užlaužti, o kita ranka – už žasto ir suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis O. Å . teisiamajame posėdyje apklaustas savo kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog K.

S. pagrobė vaikÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). K. S. su vaiku iÅ¡važiavo 2019 m. gegužės 8 d., jam teko važiuoti iÅ¡ paskos. Kreipėsi į teismÄ , buvo priimtas sprendimas neiÅ¡leisti vaiko, tačiau per vėlai, nes K. S. spėjo iÅ¡važiuoti. Nuo tos dienos ji darė viskÄ , kad jis nematytų vaiko, apsigyveno pas gimines. DeÅ¡imt dienų iki vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) organizavo bylÄ prieÅ¡ jį, apkaltino grasinus ginklu. Paskui buvo pradėta baudžiamoji byla, buvo daug pokalbių, advokatas patarė įraÅ¡inėti.

Jis taip ir darė. Ji pareiÅ¡kė ultimatumÄ , arba leidi iÅ¡važiuoti su vaiku, arba pradės bylÄ . Jam atvykus į LietuvÄ neduodavo vaiko, slėpdavo, per teismÄ jis iÅ¡reikalavo bendravimo tvarkos. Tuose ginčuose jis vaizduojamas kaip pavojingas asmuo, naudojantis Å¡ia byla. Jo bendravimas su vaiku vyksta prie kitų žmonių, kurie nuolatos keičiasi. Teismo sprendime yra sakinys kad motina gali dalyvauti tuose susitikimuose, bet jai neprivaloma. K. S. visuomet bandė kažkÄ pasakyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, bet kai ateidavo žmonės vyresni, manipuliuoti negalėjo.

Tikėjosi iÅ¡ K. S. kažkokios provokacijos, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) teisme buvo sprendžiamas svarbus klausikas, kuris galėjo turėti įtakos Lietuvoje priimamiems sprendimams. Dėl to jis labai saugojosi provokacijos. Ta diena niekuo nesiskyrė nuo kitų, tačiau susitikime dalyvavo (duomenys neskelbtini) M. P. – jauna mergina. Nors susitikimas buvo skirtas tik jo bendravimui su vaiku, jam pravirkus K. S. pasiėmė jį nuraminti, o M. P. liepė vaikÄ duoti motinai ir ji nuėjo su vaiku į vonios kambarį.

Vaikas vis tiek verkė, nenusiramino, po 10 min. jis nuėjo paklausti, kas vyksta. Vaikas tiesė rankas pas jį, o K. S. uždarinėjo duris. Jis pasakė, kad nerakintų, (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė palikti duris atdaras. Nenustojus vaikui verkti jis nuėjo į vonios kambarį, norėjo paimti vaikÄ , o K. S. griebė vaikÄ , stipriai suspaudė, pradėjo rėkti. Vaikas iÅ¡sigando, pradėjo verkti dar stipriau. (duomenys neskelbtini) atstovė atbėgo, pasakė, kad kvies policijÄ , dar abejodama paklausė ar reikia K.

S.. Jis visiÅ¡kai nesitikėjo, kad prieÅ¡ jį pradės baudžiamÄ jÄ bylÄ . Galvojo, kad K. S. tiesiog susinervinusi buvo, kad jis tėvui pasakė, jog ji pagrobė vaikÄ , kad renka medžiagÄ sukompromituoti. Jai tas nepatiko, išėjo į kitÄ kambarį. Atvykus policijai, jis valandÄ vaikščiojo su vaiku, kol ji rašė pareiÅ¡kimÄ policijai. BÅ«nant vonios kambaryje K. S. jam spyrė, dėl to nebuvo malonu, bet jis labiau iÅ¡sigando dėl vaiko rėkimo. K. S. spyrė kaip boksininkas - padarė žingsnį atgal ir spyrė, stengdamasi pataikyti į tarpukojį.

Jis norėjo paimti vaikÄ , ji vaikÄ Ä¯ save traukė ir tuo momentu spyrė, pradėjo rėkti prisispaudusi prie sienos. (duomenys neskelbtini) darbuotojai jis pasakė, kad tai provokacija, bet apie skausmÄ nesakė. Apie tai pasakė areÅ¡tinėje. Jam pasiÅ«lė paraÅ¡yti prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ , kÄ ir padarė. Mano, kad K. S. surėkė specialiai, kad atbėgtų mergina. Jis tuo metu stovėjo ir žiÅ«rėjo. (duomenys neskelbtini) darbuotoja atbėgo per pora sekundžių. Butas mažas, atstumai maži.

Mano, kad kraujosruvas ant rankos K. S. pasidarė pati, nes jis jos net neprilietė ir neįžeidinėjo. KitÄ dienÄ po įvykio su ja nebuvo susitikęs, susitiko tik liepos 10 d., kartu dalyvavo teismo procese (duomenys neskelbtini). Nematė ant jos sužalojimu, atėjo su Å¡ypsena, normaliai atrodė. Ar 2019 m. liepos 7 d. pas jÄ buvo kokie nors sužalojimai – neatkreipė dėmesio. Nematė jų. ŽiÅ«rėjo į vaikÄ , jai buvo neįdomu, kaip ji atrodė į jÄ nežiÅ«rėjo. Neatsimena, kaip buvo apsirengusi, logiÅ¡ka, kad su atvirais drabužiais, nes vasara.

Su K. S. niekuomet nebuvo susituokę, bendro Å«kio nevedė nuo 2019 m. gegužės 8-9 d., nuo to laiko kartu negyvena. Ji turi problemų su psichika. Problemos prasidėjo, kai pagimdė, jai kildavo klausimų kaip maitinti, kaip kas. Ji sakydavo, kad paliks jį su vaiku ir nusižudys, bandė žudytis, bet jis spėjo sulaikyti. Tai nebuvo juokai, jÄ iÅ¡vežė į klinikÄ . Dabar jos elgesys neadekvatus, nori atimti vaikÄ visais įmanomais bÅ«dais, užvedamos vis naujos bylos. Dabar yra vedama viskas prie to, kad jam apriboti tėvo valdžiÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jo buvusi sugyventinė K. S. iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) jų bendrÄ sÅ«nų, nuo 2019 m. gegužės mėnesio jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). ButÄ , kuriame gyvena, jis nuomoja. K. S. yra jo buvusi sugyventinė, kartu vedė bendrÄ Å«kį apie 5 metus. Kartu visÄ tÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini) iki to momento, kol ji iÅ¡važiavo kartu su jų bendru vaiku be jo žinios ir leidimo (pagrobė).

Tarp jų vyksta vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesas teisme (Lietuvos bei (duomenys neskelbtini) teisme dėl vaiko globos teisės ir gyvenamosios vietos nustatymo su juo). 2019 m. liepos 7 d., apie 10 val. į jo nuomojamÄ butÄ atvyko K. S. su jų bendru sÅ«numi. Pagal teismo sprendimÄ jam buvo paskirta diena bendrauti su vaiku, nes jie negali susitarti dėl vaiko bendravimo. Jų tarpusavio bendravimÄ visÄ laikÄ prižiÅ«ri (duomenys neskelbtini). MinėtÄ dienÄ taip pat visÄ laikÄ dalyvavo (duomenys neskelbtini).

Pastebėjo, kad kai jų bendravimÄ prižiÅ«ri vyras specialistas, jo buvusi sugyventinė elgiasi santÅ«riau. Kada jų bendravimÄ prižiÅ«ri jauna (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jo buvusi sugyventinė elgiasi agresyviau, leidžia sau pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo rankų. Jie visi kartu t. y. jų bendras sÅ«nus, K. S. ir (duomenys neskelbtini) buvo lauke, laikÄ leido visi kartu. PeriodiÅ¡kai K. S. bandė paimti vaikÄ jam iÅ¡ rankų ir perimti bendravimÄ , nors pagal teismo sprendimÄ , tai yra jo laikas su vaiku.

Kai jis pasiÅ«lė eiti visiems namo, nes vaikas buvo iÅ¡vargęs, jo buvusi sugyventinė labai blogai reagavo į jo norÄ eiti namo. IÅ¡ lauko jiems atėjus į butÄ , jų sÅ«nus iÅ¡vargo ir pradėjo verkÅ¡lenti, jo buvusi sugyventinė bandė jį apraminti, tačiau nesėkmingai. Jis jai bandė patarti, žino, kad jo vaikas mėgsta čiulptukÄ , jis apraminÄ vaikÄ . Sakė K. S., kad ji jam duotų čiulptukÄ , tačiau ji jį ignoravo ir jam pasirodė, kad ji specialiai nedarė to, kÄ jis jai sakė.

Ji jam atsakė „Čiulpk pats“. K. S. kartu su vaiku nuėjo į vonios kambarį, jis atėjo pas juos, ji vis bandė su vaiku likti vienu du vonios kambaryje, tačiau jis pasakė, kad ji neuždarinėtų durų. (duomenys neskelbtini) pritarė jo žodžiams, kad K. S. neuždarinėtų durų į vonios kambarį. Vaikas visÄ laikÄ verkÅ¡leno. (duomenys neskelbtini) sėdėjo kambaryje. Ji nematė jų, jie buvo vonios kambaryje, tačiau durys buvo neuždarytos. Jo buvusi sugyventinė laikė ant rankų sÅ«nų.

Vaikas niekaip nesiliovė verkÅ¡lenti, jis moka apraminti savo vaikÄ , dėl to galvojo pasiimti vaikÄ ir nueiti su juo į koridorių pasivaikščioti. SÅ«nus iÅ¡tiesė rankas į jo pusę, norėdamas eiti jam ant rankų. Jis taip pat iÅ¡tiesė rankas, kad ji pasiimti, tačiau jo buvusi sugyventinė jėga pritraukė vaikÄ prie savęs. Staiga jo sugyventinė iÅ¡ deÅ¡inės kojos, vienÄ kartÄ spyrė jam į tarpukojį. Vaikas taip ir liko pas jÄ , jis daugiau nebandė pasiimti vaiko. Po jos suduoto smÅ«gio jis pajuto stiprų fizinį skausmÄ .

Po suduoto jam smÅ«gio jo buvusi sugyventinė pradėjo garsiai Å¡aukti. (duomenys neskelbtini) tai iÅ¡girdo ir atbėgo pas juos į vonios kambarį. (duomenys neskelbtini) jiems pasakė, kadangi tarp jų įvyko konfliktas vaiko akivaizdoje ji iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus. Vaikas dar labiau pradėjo verkti, jo buvusi sugyventinė bandė vaikÄ apraminti. Tačiau labai greitai atvyko policijos pareigÅ«nai. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , o vėliau į areÅ¡tinę (t. 1, b. l. 22). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis O.

Å . atsisakė atsakyti į klausimÄ dėl kaltės ir parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad su gynėju parengė praÅ¡ymÄ prokurorei sujungti šį ikiteisminį tyrimÄ su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-28623-19, kuriame yra jis nukentėjusysis, nes įvykio aplinkybės, vieta, laikas, data yra tos pačios ir mano, kad turi bÅ«ti tiriami viename ikiteisminiame tyrime bei nustatomos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Tuo pačiu sujungus ikiteisminius tyrimus, bÅ«tų reali galimybė jį pabaigti susitaikius, kadangi vyksta civiliniai santykiai dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos (t. 2, b. l. 33).

Nukentėjusioji K. S. teisiamajame posėdyje apklausta parodė, kad su kaltinamuoju O. Å . niekada nebuvo susituokę, tiesiog turėjo bendrÄ vaikÄ ir kartu gyveno (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 8 d. Vykdydama teismo nutartį 2019 m. liepos 7 d., apie 10 val. pristatė savo vaikÄ , adresu (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nepamena, bendravimui su tėvu. Pagal teismo nutartį susitikime turėjo dalyvauti vaikų teisių atstovas, vaiko motina ir vaiko tėvas. Vaikui tuo metu nebuvo suėję (duomenys neskelbtini) metai.

IÅ¡ pradžių viskas vyko sklandžiai, leido laikÄ bute, apie 14 val. nusprendė iÅ¡eiti pasivaikščioti, nuėjo į žaidimų aikÅ¡telę. Lauke buvo ji, O. Å ., vaikas ir (duomenys neskelbtini). BÅ«nant lauke tėvas pasikeitė, pasidarė agresyvus, pasakė, kad jie turi eiti į butÄ . Niekas neprieÅ¡taravo ir nuėjo į butÄ . Ten vaikas pradėjo žaisti, o tėvas labai energingai pradėjo vaikščioti po kambarį. Paskui pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, klausinėti, koks ten advokatas buvo teisme, kad jį laikė tÄ advokatÄ už kojos ir už rankos, ir kokie tarp jų santykiai.

Ji O. Å . nieko neatsakė. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad vaiko tėvas yra įpykęs ir jos užklausė, kÄ tėvas sako. Kaip suprato, (duomenys neskelbtini) nelabai suprato kas vyksta, jai greitai paaiÅ¡kino. Vaikas tuo metu pradėjo nerimauti, nes matė, kad kažkas vyksta. (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl sekančio bendravimo su vaiku. Pradėjus raÅ¡yti susitarimÄ vaikas, pradėjo atiminėti tuÅ¡inukÄ . Paprašė O. Å . užpildyti, o pati pasiraÅ¡ys, nes vaikas neramus.

Jis į tai atsakė, kad jai to reikia, tai ji ir turi raÅ¡yti. Pasirašė tÄ susitarimÄ ir su vaiku ant ranku ėjo link virtuvės raminti. Virtuvėje darė pieno miÅ¡inį, o tėvas tuo momentu toliau jÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Ji paėmė vaikÄ ir nuėjo į voniÄ , norėdama jį ten nuraminti. Matė, kad (duomenys neskelbtini) atstovė į tai niekaip nereaguoja, kaltinamojo neramina. Kai ji buvo vonioje, kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) buvo koridoriuje ir svetainėje, vaikščiojo po butÄ , girdėjo, kad jie Å¡nekasi.

Kiek laiko praleido vonioje, negali pasakyti. Ä®bėgo kaltinamasis, tuo metu vaikas verkė ir O. Å . liepė duoti čiulptukÄ . Pasakė, kad vaikas jau atpratintas nuo čiulptuko, tada jis pareikalavo atiduoti jam vaikÄ . Paprašė O. Å . duoti jai laiko vaikui nuraminti ir tada duos jam. Uždarinėjo duris, bet jis atidarinėjo. Paskui išėjo, sugrįžo su specialiste, vėl bandė atimti vaikÄ , o ji toliau prašė leisti nuraminti vaikÄ . O. Å . įbėgdavo ir iÅ¡bėgdavo iÅ¡ vonios, ji ramino vaikÄ , o jis trukdė.

Galimai jis supranta, kad tuo metu, kai jam nustatytas laikas bendrauti su vaiku, ji neturi turėti su vaiku jokio ryÅ¡io. Tačiau ji su tuo nesutinka. Vaikas yra labai mažas, prašėsi pas jÄ ant rankų, jai buvo leista nuraminti vaikÄ . Jokio susitarimo su (duomenys neskelbtini) atstove nebuvo, tokia bendravimo tvarka buvo nustatyta teismo. (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė O. Å . palikti jÄ (K. S.) ramybėje ir iÅ¡eiti iÅ¡ vonios. Jie pasiÅ¡alino, durų neuždarė, jos buvo praviros. Įėjus į voniÄ , po kairę yra duÅ¡as, tiesiai kriauklė, toliau tualetas.

Ji stovėjo arčiau duÅ¡o, nugara į duÅ¡o sienÄ . Jai pavyko nuraminti vaikÄ ir tuo momentu įbėgo kaltinamasis, jis buvo įpykęs, agresyvus, griebė jai už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o, ir iÅ¡sukinėjo rankÄ , o kita ranka paėmė už žasto (virÅ¡uje), spaudė ir stÅ«mė link sienos. Kuria ranka O. Å . buvo įsikabinęs jai į rankÄ , kuria į žastÄ , neatsimena. Kaltinamasis jÄ suėmęs už rankos buvo trumpai. Dėl kaltinamojo veiksmų pajuto dideli skausmÄ , bandė iÅ¡traukti rankÄ , bet jis labai stipriai jÄ laikė, todėl rankos iÅ¡traukti nepavyko.

Kai O. Å . įėjo į voniÄ , stovėjo maždaug metro atstumu iki sienos. Kai jis jÄ stÅ«mė, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir paslinko arčiau sienos. Su kojomis jokių veiksmų ji neatliko, kaltinamajam nespyrė, dėl Å¡ito įtarimo ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas. Vaikas tuo metu buvo pas jÄ ant kairės rankos, jis buvo į jÄ Ä¯sikibęs ir pradėjo garsiai klykti, buvo labai iÅ¡sigandęs. Jeigu vaikas nebÅ«tų įsikabinęs, bÅ«tų nukritęs kai kaltinamasis jai laužė rankÄ ir stÅ«mė.

Negali atsakyti, kodėl O. Å . taip darė. Tuo metu kaltinamasis nieko nesakė, pamena tik jo agresyvų žvilgsnį. Jo veiksmai buvo nukreipti ne į vaiko paėmimÄ , o į jÄ (K. S.), jeigu bÅ«tų norėjęs paimti vaikÄ , bÅ«tų leidęs jai jį nuraminti. (duomenys neskelbtini) iÅ¡girdusi jos ir vaiko Å¡auksmÄ iÅ¡karto atbėgo į voniÄ , ji matė, kad kaltinamasis stovėjo vonios viduryje, o ji (K. S.) arčiau duÅ¡o sienos. (duomenys neskelbtini) paprašė O. Å . nusiraminti, tačiau jis toliau reikalavo vaiko. (duomenys neskelbtini) paklausė jos, ar kviesti policijÄ .

Paprašė, kad kviestų, nes jai labai skaudėjo. Išėjusi iÅ¡ vonios jautė, kad jai skaudÄ rieÅ¡Ä ir buvo raudona, pareigÅ«nams tÄ parodė, bet nenusirenginėjo ir savęs neapžiÅ«rinėjo. (duomenys neskelbtini), kai ji įėjo, rodė rieÅ¡Ä ir sakė, kad jai skaudėjo. Veiksmų, kaip viskas vyko nerodė, nes ant rankų laikė vaikÄ , jis buvo neramus. Pasakė tik, kad jos atžvilgiu O. Å . panaudojo fizinį smurtÄ . Kai jie išėjo iÅ¡ vonios, girdėjo, kaip O. Å . prieÅ¡taravo tam, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta policija.

Ji greitai surinko vaiko daiktus ir išėjo į koridorių, norėdama vaikÄ nuraminti, nes jis buvo iÅ¡sigandęs. Kai atvyko pareigÅ«nai, girdėjo, kad vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir vaikų teisių specialistės. Ji tuo metu su vaiku buvo koridoriuje, atvykusiems pareigÅ«nams koridoriuje rodė rieÅ¡Ä ir paaiÅ¡kino, kas atsitiko. PareigÅ«nas tiesiog pažiÅ«rėjo ir išėjo, jos nenurenginėjo. RieÅ¡as buvo raudonas, jautėsi skausmas. Atvykę pareigÅ«nai pasiÅ«lė jai iÅ¡eiti į laukÄ ir maÅ¡inoje paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Ä® laukÄ išėjo visi kartu. Kol ji pildė dokumentus, vaikas buvo tai su ja, tai su vaikų teisių specialiste ir su O. Å .. Tada atvažiavo kitas ekipažas ir pradėjo vietoje esantiems pareigÅ«nams aiÅ¡kinti, kÄ reikia daryti. Klausė kolegų, ar jie nufilmavo, nufotografavo įvykio vietÄ . Jie atsakė, kad ne, jiems buvo liepta nueiti ir tai padaryti. Paskui pareigÅ«nė parodė į kaltinamÄ jį, pasakė, kad tai yra įtariamasis ir jis turi bÅ«ti sulaikytas. Tada pareigÅ«nai ėmėsi veiksmų, sulaikė kaltinamÄ jį, atidavė jai vaikÄ , o (duomenys neskelbtini) paprašė duoti parodymus.

Ji pasakė, kad dabar negali, turi iÅ¡vykti. Liko su vaiku pareigÅ«nų maÅ¡inoje, davė parodymus ir užpildė visus reikiamus dokumentus. Kai grįžo namo, sulaukė skambučio iÅ¡ policijos, jos paprašė atvykti į policijos komisariatÄ Å evčenkos g. 26 ir duoti papildomus parodymus. PasirÅ«pino, kad su vaiku liktų jos motina, o pati nuvyko į komisariatÄ . TÄ dienÄ Ä¯vykio metu buvo apsirengusi rožiniu megztiniu su iÅ¡kirpte ir pilkomis kelnėmis, kaip buvo apsirengusi vakare, kai vyko į policija, nepamena, nežino, ar tuo metu spėjo persirengti.

Komisariate jai buvo pasakyta, kad ji yra sulaikyta, jai buvo Å¡okas, iÅ¡ areÅ¡tinės išėjo tik kitÄ dienÄ . Kas jÄ apžiÅ«rėjo komisariate, nežino. Darė tÄ , kÄ liepė, atidavė daiktus, buvo liepta nusimauti kelnes, ir eiti į kamerÄ , tÄ ir padarė, megztuko nebuvo liepta nusirengti. Parodžius nukentėjusiajai byloje esančias nuotraukas (t. 1, b. l. 98), ji nurodė, kad nežino, kaip atsirado mėlynės ant blauzdos, bÅ«na, kad dažnai kur nors užkliÅ«na. Nepamena, kad iki Å¡io įvykio prieÅ¡ jÄ bÅ«tų kažkas smurtavęs, taip pat nepamena, kad pati bÅ«tų galėjusi kur nors užsigauti.

Å ito įvykio pasekmes jaučia iki Å¡iol, patyrė didelį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl vaiko, kuris liko be mamos. Mama pasakojo, kad vaikas tÄ naktį labai blogai miegojo. Pajuto pažeminimÄ , buvo įpareigota kas deÅ¡imtÄ dienÄ Å¾ymėtis policijoje. Buvo iÅ¡sigandusi, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), nes situacija buvo nekontroliuojama, kadangi dalyvaujant vaikų teisių specialistui vaiko tėvas smurtavo prieÅ¡ jÄ , kai vaikas buvo jai ant rankų. Kreipėsi į psichologus, buvo iÅ¡sigandusi dėl ateities, nes tėvas vis tiek turi bendrauti su vaiku, bijojo eiti į sekantį vaiko pasimatymÄ su tėvu.

Kaltinamasis jos neatsipraÅ¡inėjo. Po įvykio vonioje iki kaltinamojo sulaikymo turėjo kontaktÄ su kaltinamuoju, bet tik dėl vaiko perdavimo jam. Po jos sulaikymo kaltinamÄ jį matė, kai buvo teisme (duomenys neskelbtini), kada tai buvo, tiksliai nepasakys. 2019 m. gegužės 8 d. buvo kreipusis į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kol negavo specialistų iÅ¡ Å¡alies (Vaikų teisių, Carito ir (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kojo pagalbos dar prieÅ¡ tai, kai priėmė sprendimÄ iÅ¡vykti su vaiku iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Iki 2019 m. liepos 7 d. įvykio susitikimai su vaiku vyko sklandžiai, nuo nutarimo dienos jie vyko apie mėnesį laiko, kas antrÄ dienÄ nuo 10 val. iki 17 val. VisÄ mėnesį viskas buvo gerai, bet vaikui buvo labai sunku, tokia bendravimo tvarka turėjo pasekmių vaikui, kadangi jis labai mažas, sutriko visas jo dienos režimas. Tokia tvarka buvo nustatyta apygardos teismo, ta tvarka vėliau buvo pakeista. Patikslino, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys susijęs su kaltinamojo veiksmais, su jos uždarymu į areÅ¡tinę ieÅ¡kinys nėra susijęs. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K.

S. buvo nurodžiusi, kad 2019 m. liepos 7 d. buvęs sugyventinis O. Å . konfliktavo, vaikas verkė, tam kad galėtų nuraminti vaikÄ , ji nuėjo į voniÄ , vonios durys nebuvo uždarytos. Vaikas buvo jai ant kairės rankos. IÅ¡ paskos atbėgo buvęs sutuoktinis O. Å ., jis Å¡aukė, kad duotų vaikui čiulptukÄ . Jis iÅ¡bėgo ir vėl sugrįžo su (duomenys neskelbtini). Ji paprašė kad jie iÅ¡eitų, jie abu išėjo, vaikas nusiramino. Tada vėl atbėgo O. Å ., jis buvo agresyviai nusiteikęs, vaikas tuo metu jai buvo ant kairės rankos.

O. Å . ranka griebė jai už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o, o kita ranka už deÅ¡inės rankos žasto ir suspaudė. Jis laikė jÄ už žasto ir stÅ«mė prie vonios sienos, o kita ranka tuo metu bandė rieÅ¡Ä užlaužti. Ji pajuto fizinį skausmÄ . Bandė iÅ¡traukti rankÄ , nes jai skaudėjo. Jis jÄ prispaudė prie sienos, ji negalėjo iÅ¡trÅ«kti, be to ant kitos rankos buvo vaikas. Vaikas iÅ¡sigando, vėl pradėjo verkti. Ji pradėjo Å¡aukti, įbėgo (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar reikia kviesti policijÄ .

Ji atsakė „taip“. (duomenys neskelbtini) išėjo į kambarį, O. Š. jai iš paskos. Tik tada ji su vaiku galėjo išeiti iš vonios. Po įvykio ant dešinės rankos riešo buvo odos paraudimas ir mėlynės ant žasto (t. 1, b. l. 26). Liudytoja M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš metus dalyvavo šios šeimos bendravimo su vaiku tvarkoje. 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo sekmadienis, nuo ryto, kaip (duomenys neskelbtini), dalyvavo tėvo bendravime su vaiku.

Buvo bute (duomenys neskelbtini), tarp vaiko tėvų kilo konfliktas, tiksliai aplinkybių nepamena. Prisimena, kad pasiraÅ¡inėjo tokias formas dėl kito susitikimo, kur tėvas su vaiku susitiks po dviejų dienų. Mama pasiraÅ¡inėjo ir vaikas norėjo iÅ¡ jos atimti tÄ tuÅ¡inukÄ , ar tai įsibrėžė su tuo tuÅ¡inuku ir pradėjo verkti. Atrodo, motinai pavyko nuraminti vaikÄ bÅ«nant vonioje, tada prasidėjo konfliktas ir vaikas vėl pradėjo verkti. Visas konfliktas kilo dėl to, kad reikėjo nuraminti vaikÄ ir tėvai nesutarė, kaip vaikas turi bÅ«ti raminamas.

Tėvas sakė duoti vaikui čiulptukÄ , kad vaikas neverktų, motina pasakė, kad viena nueis jį nuraminti vonioje. Kodėl mama nuėjo bÅ«tent į voniÄ , tiksliai nežino, turbÅ«t norėjosi privatumo, nes ten visur kitur buvo tokia bendra erdvė, vaikas verkė. PrieÅ¡ K. S. nuėjus į voniÄ su vaiku, atrodė, kad tarp jos (K. S.) ir O. Å . vyrauja įtampa, kažkoks apsižodžiavimas, replikos, kadangi rusiÅ¡kai nesupranta, negali tiksliai pasakyti, kÄ jie kalbėjo aukÅ¡tu tonu, jautėsi, kad jie replikuoja.

PrieÅ¡ einant į voniÄ K. S. atrodė susierzinusi, bet čia tik jos interpretacija. Dar prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį, vienu metu O. Å . ir K. S. stovėjo prie durų ir nesutarė, ar vonios durys turi bÅ«ti atidarytos, ar uždarytos, vyko durų stumdymas, jis nebuvo intensyvus, tiesiog tėvas nenorėjo, kad motina užsirakintų su vaiku. Tada buvo nuspręsta, kad durys bus paliktos atidarytos. O. Å . kažkiek palaukė, kol K. S. nuramins vaikÄ , bet po to greitu žingsniu nuėjo į voniÄ , buvo kelių žingsnių atstumas.

Jo niekas nekvietė, tiesiog nuėjo. Jie tuo metu kalbėjo tarpusavyje. Tada ji (M. P.) iÅ¡girdo mamos Å¡auksmÄ bei vaiko verksmÄ , ir atėjo. Mama jau buvo apsiverkusi, Å¡aukė, vaikas irgi verkė, matė, kad K. S. buvo emociÅ¡kai susijaudinusi, prašė kviesti policijÄ , sakė, kad jai bandė užlaužti rankÄ ar tai suėmė už rankos, vos nesmurtavo. Pati to, kas vyko vonioje, nematė. K. S. rodė jai rankas, bet ar matė kokias nors žymes ant jos rankų, nepamena. Iki kol iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , buvo sekundžių reikalas, bent taip jai pasirodė.

Kai nuėjo pas juos, matė, kad mama stovėjo su vaiku ant rankų (ar viena ar dviem rankomis laikė, negali atsakyti), buvo atsirėmusi į duÅ¡o sienÄ ir Å¡alia stovėjo O. Å .. Tarp jų atstumas buvo nedidelis, iki metro, neatsimena, kad O. Å . bÅ«tų paėmęs K. S. už rankos ar, kad jo rankos bÅ«tų ant K. S., to nematė. Išėjo į kitÄ kambarį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tėvas atėjo paskui jÄ (M. P.). Ar O. Å . minėjo, kad prieÅ¡ jį buvo smurtaujama, neatsimena. Atsimena, kad jis sakė, jog tai netiesa, tai provokacija.

Nepamena, kad O. Å . bÅ«tų susirietęs ar susiėmęs už kažkurios tai vietos. Jis buvo susierzinęs, kad buvo iÅ¡kviesta policija, sakė, kad smurto tikrai nebuvo. Atsakė, kad jau buvo įspėjusi, jog kvies policijÄ , jeigu bus konfliktai. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu ji įvykius geriau atsiminė ir sakė tiesÄ , galėjo sakyti, jog ant K. S. rankos matė raudonus dryžius, tuo metu buvo mažiau laiko praėję.

Å iuo metu Å¡ių aplinkybių neatsimena. Laikas bendravimui su vaiku buvo skirtas tėvo bendravimui su vaiku, kodėl nukentėjusioji kiÅ¡osi į tÄ bendravimÄ , nežino, vaikas verkė, prašėsi pas jÄ ant rankų, vaikas nėjo pas tėvÄ , matyt dėl to, nukentėjusioji pasiėmė vaikÄ ir bandė jį nuraminti. TÄ dienÄ buvo lauke, bet ar buvo įvykusi kita konfliktinė situacija, nepamena. Viskas prasidėjo bute nuo to vaiko verkimo ir nuo durų darinėjimo. Prisimena, kad kaltinamasis į voniÄ buvo nuėjęs du kartus, vienÄ kartÄ dėl durų stumdymo, antrÄ kartÄ , kai jis greitu žingsniu nuėjo į voniÄ , tada pasigirdo riksmas ir kvietė policijÄ .

Taip pat pamena, kad vieno bendravimo metu kaltinamasis bendravo su savo tėvu elektroniniu bÅ«du, ar tai telefonu, ar per planÅ¡etę, neatsimena. Ar tai buvo bÅ«tent 2019 m. liepos 7 d., nepamena. Ä® susitikimus dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos darbuotojus paskirdavo skyrius, kas atitinkamÄ dienÄ galėdavo, tas ir važiuodavo. Bendravimas su vaiku vyko kas antrÄ dienÄ . PrieÅ¡ tai tėvo bendravime su vaiku dalyvavo maždaug 4-5 kartus. Bendravimo metu, kai bÅ«davo bute, ji sėdėdavo ant sofos at ant kėdės, tėvas užsiimdavo su vaiku, o mama sėdėdavo kažkur netoli.

BÅ«davo tokių pasipykimų, tačiau jai labai sunku vertinti, kadangi rusų kalbos nesupranta, tik dalį žodžių. K. S. iÅ¡versdavo jai jų su O. Å . pokalbių turinį savo iniciatyva, kartais pati jos paklausdavo. Negali tvirtinti, ar taip, kaip buvo jai iÅ¡versta K. S. viskas ir buvo pasakyta, tarnybiniuose nurodė, kad iÅ¡versta buvo iÅ¡ motinos žodžių. Pati su O. Å . bendravo lietuvių kalba. Vonioje pokalbis vyko lietuviÅ¡kai. AsmeniÅ¡kai dalyvavo ir konflikto gydymo įstaigoje metu. Tuo metu nuvyko į gydymo įstaigÄ patikrinti vaiko sveikatos.

Vaiko motina sakė, kad vaikas serga, kartu dalyvavo ir tėvas. Gydytoja sakė, kad rekomenduoja vaikui bÅ«ti namuose ir gydytis, nes jis serga. Vaiko tėvas netikėjo gydytoja, bandė aiÅ¡kintis, kodėl vaikas turi bÅ«ti namuose, kodėl negali dalyvauti bendravimo tvarkoje ir bÅ«ti su juo. Su ja (M. P.) O. Å . bendravo lietuviÅ¡kai, su gydytoja – nepamena, atrodo irgi lietuvių kalba. Tada jie jau buvo įspėti, kad jeigu konfliktuos, kvies policijos pareigÅ«nus. Iki 2019 m. liepos 7 d. įvykio su nukentėjusiÄ ja bendravo tiek, kiek tai buvo susiję su bendravimo su vaiku tvarka.

Kaip įvykio dienÄ buvo apsirengusi K. S., nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 7 d. dalyvavo tėvo O. Å . ir vaiko K. Å . bendravime. Bendravimas vyko adresu (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. Bendravime dalyvavo ir vaiko motina K. S.. Bendravimo tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Apie 14 val. jie visi kartu išėjo į laukÄ . Iki tol viskas vyko gražiai, ramiai, jokių konfliktų nebuvo. Jie vaikščiojo žaidimų aikÅ¡telėje.

Vaikas buvo ramus, žaidė, lakstė. Vaikas nukrito ir pradėjo stipriai verkti, abu tėvai pradėjo raminti vaikÄ . Vaikas buvo ant motinos rankų. Tėvas staigiai sugalvojo eiti namo. Jie visi nuėjo į tėvo namus aukščiau nurodytu adresu. Namuose vaikas nusiramino, žaidė. Vaiko tėvas vaikščiojo po kambarį, kažkÄ kalbėjo rusiÅ¡kai, ji nesupranta rusų kalbos, iÅ¡ jo balso tembro, kalbėjimo manieros, veido iÅ¡raiÅ¡kos suprato, kad tėvas kažko nepatenkintas ir kalba neigiamus dalykus.

K. S. nieko nesakė, Å¡ypsojosi. Ji jos paklausė, kÄ vaiko tėvas sako. K. S. atsakė, kad buvęs sugyventinis jÄ kaltina, kad teismo metu jos advokatas laikė rankÄ ant jos kojos ar rankos, sugyventinis jai iÅ¡sakė susirÅ«pinimÄ dėl neaiÅ¡kių santykių tarp jos ir advokato. K. S. nelabai reagavo į jo žodžius, jam nieko neatsakė. Tėvas ragino motinÄ paraÅ¡yti susitarimÄ dėl sekančio susitikimo. K. S. rašė, priėjo vaikas ir bandė atimti tuÅ¡inukÄ , užsigavo pirÅ¡tÄ ir pradėjo verkti.

Motina paėmė vaikÄ ant rankų ir pradėjo raminti, nuėjo su vaikų į voniÄ . Tėvas nuėjo iÅ¡ paskos į voniÄ , matė, kad jis buvo piktai nusiteikęs, tada ji nuėjo iÅ¡ paskos. Tėvas ragino motinÄ , kad duotų vaikui čiulptukÄ , kad vaikas nusiramintų. Motina atsakė, kad vaikas didelis ir čiulptuko jam nereikia, ji bando vaikÄ atpratinti. Vonios durys buvo atidarytos, motina su vaiku ant rankų buvo vonioje, o tėvas koridoriuje. Vonios durys atsidaro į vidų. Motina pasakė, kad ji uždarys duris, nuramins vaikÄ ir ateis.

Tėvas stÅ«mė duris, kad jos bÅ«tų atidarytos, tai kartojosi kelis kartus. Ji paragino tėvÄ nueiti į svetainę, palikti atidarytas duris, kol motina nuramins vaikÄ . Tėvas grįžo į kambarį, ji taip pat. Jis ieÅ¡kojo čiulptuko, sakė, kad vaikas kitaip nenusiramins ir panaÅ¡iai. Tuo metu vaikas nurimo. Tėvas staigiai nubėgo į voniÄ ir ji staigiai iÅ¡girdo, kad klykia ir vaikas ir motina. Ji įbėgo į voniÄ . Motina buvo nugara įsirėmusi į sienÄ , ji atrodė iÅ¡sigandusi, verkė, vaikas buvo ant jos rankų, jis klykė.

Tėvas stovėjo prieÅ¡ais jÄ , jis atrodė įpykęs. Ji atsistojo tarp jų ir pasakė, kad kviečia policijÄ . Išėjo į kitÄ kambarį, tėvas ėjo iÅ¡ paskos. Ji iÅ¡kvietė policijÄ , jis piktinosi, kodėl ji kviečia policijÄ , jis nieko nedarė, tai buvo provokacija. Jos su tėvu pareigÅ«nų laukė kambaryje. Motina su vaiku susirinko daiktus ir išėjo į laiptinę. Ji verkė, buvo susijaudinusi, drebėjo. Pačio smurto vonios kambaryje ji nematė, girdėjo tik K. S. ir vaiko klyksmÄ .

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, ji ant K. S. rankos virÅ¡ rieÅ¡o, dabar jau negali pasakyti deÅ¡inės ar kairės, pamatė kelis raudonus dryžius, jie nebuvo labai ryÅ¡kÅ«s. Nepamena, kad O. Å . jai bÅ«tų sakęs, kad K. S. jam spyrė. Atvyko policijos pareigÅ«nai ir motina pasakė, kad nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl smurto (t. 1, b. l. 40). Liudytojas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį matė prieÅ¡ gerus metus, lyg vasarÄ . Pagal iÅ¡kvietimÄ nuvyko į (duomenys neskelbtini) daugiabutį dėl smurto prieÅ¡ buvusiÄ Å¾monÄ .

Atvykus pasitiko pranešėja. Pranešėja, atrodo, buvo nukentėjusioji. Neatsimena vardo, pavardės. Įėjus į patalpas paaiÅ¡kėjo, kad dar buvo (duomenys neskelbtini) atstovė, kuri sėdėjo svetainėje. Ji paaiÅ¡kino, kad buvo vaiko lankymo valandos, bendrauta prižiÅ«rint. Pranešėja (vaiko mama) paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant tualete, ar prie tualeto vyras bandė sugriebti už rankos ir sukėlė jai skausmÄ . Jis apžiÅ«rėjęs kažkokių žymių ar pėdsakų ant rankų nuospaudų, kraujosruvų, apdraskymų nematė.

Gerai apžiÅ«rėjo. Situacija tikrai neeilinė. (duomenys neskelbtini) atstovė teigė, kad tik girdėjo, jog Å¡aukė, vyras aiÅ¡kino, kad negriebė, norėjo tik vaikÄ paimti ar kažkas panaÅ¡aus. Nelabai pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes pranešėja vienÄ teigė, o vyras kitÄ â€“ kad nieko nebuvo, kad moteris specialiai vaikui įžnybė, ar kažkÄ padarė, kad vaikas verktų, iÅ¡sigÄ stų. (duomenys neskelbtini) atstovė nurodė, kad girdėjo tik garsÄ , paties įvykio nematė. Jie (pareigÅ«nai) tiesiog kÄ rado, tÄ ir užfiksavo.

RaÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ nukentėjusioji skambino savo advokatui ir ilgai kalbėjo. Matyt advokatas jai ir paaiÅ¡kino, jog turi paraÅ¡yti, kad sukėlė fizinį skausmÄ . Dažniausiai tokioje situacijoje bendraujant su smurtÄ patyrusiais, ar galimai patyrusiais asmenimis, niekas nepuola iÅ¡karto skambinti advokatui ir tÄ paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡yti diktuojant kÄ raÅ¡yti. Ilgai rašė paaiÅ¡kinimÄ , tai buvo nenatÅ«ralu ir gaila laiko. Nukentėjusioji skambino advokatui prieÅ¡ raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ tai žodžiu buvo nurodžiusi aplinkybes.

Bute paaiÅ¡kino, kad sugriebė už rankos, bandė atimti vaikÄ , viskas vyko vonioje ar tai tualete. Neatsimena tiksliai, ar nukentėjusioji sakė, kad patyrė fizinį skausmÄ , bet savo sveikata tikrai nesiskundė. Dokumentų pildymas užtruko gana ilgai, apie 3 val. Jie buvo labiau į vaikÄ susikoncentravę, nes moteris aiÅ¡kino, kad jai nuėjus į voniÄ , ar tai tualetÄ , vyras bandė iÅ¡ jos rankų paimti vaikÄ , kad jie dėl vaiko kovojo. Bet jie (pareigÅ«nai) nelabai suprato, nes bendravimÄ su vaiku prižiÅ«rėjusi specialistė neužsiminė apie iki tol buvusį konfliktÄ , t. y. nebuvo jokios pradžios.

Tiesiog nuėjus į voniÄ , ten kažkas įvyko. Buvo neaiÅ¡ki situacija, pranešėja vienÄ paaiÅ¡kino, vyras kitÄ , vaikas negali nieko paaiÅ¡kinti, nes mažametis, specialistė irgi nieko negali paaiÅ¡kinti, nurodė, kad prieÅ¡ tai nebuvo jokio konflikto. Kad nebÅ«tų streso, nes ir vaikas mažas tame bute, išėjo į laukÄ su vaiko motina ir vaiku, bandė jÄ apklausti. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patikslino, kad kai jie (pareigÅ«nai) paklausė, ar nukentėjusioji patyrė fizinį smurtÄ , ji pasakė, kad patyrė fizinį skausmÄ .

Vyras sakė, kad nieko nedarė, kad tai yra jo vaikas, nurodė, jog su moterimi sunkiai sekasi bendrauti, nes ji bando atimti iÅ¡ jo vaikÄ , neleidžia bendrauti ir dažnai kyla konfliktai prie vaikų teisių. Bet tas dažniausiai vyksta lauke, motina bando įžnybti, bandant parodyti, kad vaikas nenori tėčio ir bando manipuliuoti tuo. (duomenys neskelbtini) negalėjo tiksliai pasakyti, kas įvyko ir pagrįsti tai kažkokiais realiais faktais. Bendravimas vyko lietuvių kalba, visi lietuviÅ¡kai bendravo, bet sunkiai.

Antras jo apklausos protokolas susijęs su tuo, kad, atrodo, vyras pranešė, jog prieÅ¡ jį buvo smurtaujama, spiriant į sėklides. Ä®vykio vietoje jie labiau bendravo su moterimi, bet apklausė ir vyrÄ . Jis nepasakė, kad buvo spirta ar kažkas panaÅ¡aus. Tokiuose įvykiuose turi nedaug patirties, nes yra Kelių policijos patruliai. Tai buvo gal antras ar pirmas atvejis. Pamena, kad vyras tikrai buvo ramus, gal Å¡iek tiek iÅ¡sigandęs, pasimetęs. Moteris, kuri patyrė smurtÄ , iÅ¡ pradžių pasirodė nestabilios psichikos.

AiÅ¡kino, kad viskas yra blogai su tėčiu. Kai atvyko į butÄ , vaikas buvo su mama, ji pasitiko prie buto durų koridoriuje, porÄ metrų prie durų, po to buvo įėjusi į patalpas. Bendravimas su abiem pusėmis buvo mandagus, niekas nesikiÅ¡o, netrukdė. PaaiÅ¡kinimÄ nukentėjusioji rašė lauke, už gerų 100 metrų, nes tik ten rado stovėjimo aikÅ¡telę. Pranešėja buvo labai stipriai susinervinusi, iÅ¡ karto net negalėjo 100 proc. paaiÅ¡kinti, kas įvyko, nes jie (pareigÅ«nai) klausė, kaip taip gali bÅ«ti, kad prižiÅ«rint (duomenys neskelbtini) atstovei įvyksta kažkoks smurtas.

Nelabai suprato, dėl ko ėjo į tualetÄ , atrodė nenatÅ«ralus išėjimas į nuoÅ¡aliÄ vietÄ . Nepamena, kaip nukentėjusioji buvo apsirengusi, atrodo, su trumpomis rankovėmis, kelnėmis, batukais. Iki alkÅ«nių apžiÅ«rėjo rankas. PolicijÄ iÅ¡kvietė (duomenys neskelbtini) atstovė, kuriai tai padaryti nurodė nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d., jam atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko pranešėja iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad moters praÅ¡ymu iÅ¡kvietė policijÄ , nes bendraujant abiem tėvams įvyko konfliktas, kurio pradžia anot pranešėjos, įvyko abiem tėvams bÅ«nant su mažamečiu vaiku ir bendraujant lauke, vyras O.

Å ., nuolatos priekaiÅ¡tavo buvusiai sugyventinei, kuri pradėjo teisminį ginÄÄ dėl sÅ«naus globos ir jis patiria didelių nepatogumų ir diskomfortÄ . Anot (duomenys neskelbtini) darbuotojos, atėjus į (duomenys neskelbtini) butÄ , kuriame turėjo vykti bendravimas su vaiku, vyras O. Å . kėlė žodinį konfliktÄ , bandė engti, kurstyti neapykantÄ tarp sugyventinių. Toliau bendraujant su galimai smurtÄ patyrusia K. S., ji paaiÅ¡kino, kad kažkuriuo metu jai su mažamečiu vaiku nuėjus į voniÄ , atėjęs vaiko tėvas griebė jai už deÅ¡inės rankos siekdamas atimti vaikÄ .

Bendraujant su moterimi, jokių deÅ¡inės rankos sužalojimų nenustatyta, paraudimo, kraujosruvų nebuvo. Moteris tik nurodė kad ji patyrė fizinį skausmÄ ir didelį iÅ¡gÄ stį. Moteris nuolatos pyko ant vaiko tėvo, kad jis jÄ užgaulioja bendraujant per Å¡iuos susitikimus su vaiku (t. 1, b. l. 43). Liudytojas S. K. taip pat davė parodymus apie įvykį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28623-19, kuriame nukentėjusiuoju buvo pripažintas O. Å . (t. 2, b. l. 103). Liudytoja J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. liepos mėn. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini).

Matė tiek nukentėjusiÄ jÄ , tiek kaltinamÄ jį. Pamena, kad dalyvavo K. S. sulaikyme, tačiau nepamena, koks faktinis pagrindas tam buvo. Jei buvo sulaikyta, jos atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Pagal patvirtintus generalinio komisaro algoritmus, asmuo turi bÅ«ti sulaikytas, kai yra sukeliamas fizinis skausmas. Kuo baigėsi tyrimas nukentėjusiosios atžvilgiu, nesidomėjo. Nurodė, kad fizinę žmogaus apžiÅ«rÄ atlieka areÅ¡tinės pareigÅ«nai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje.

Dėl K. S. sulaikymo aplinkybių nieko paaiÅ¡kinti negali, neprisimena, kadangi smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai vykdoma nusikalstama veika, o aptariamas įvykis nieko ypatingai neiÅ¡siskiria iÅ¡ kitų. Pagal susiformavusiÄ praktikÄ Ä¯ įvykį, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje pirmi reaguoja patrulinių tarnybų pareigÅ«nai. Jie surenka pirminę medžiagÄ , įformina pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kitus pirminius dokumentus, filmuoja įvykio vietoje mobiliojo ryÅ¡io telefonu, bei sulaikant įtariamÄ jį, ji pristato į policijos įstaigÄ .

Pristačius į policijos įstaigÄ Ä¯tariamÄ jį, jie praneÅ¡a, kad reikalingas NVRS pareigÅ«nas ir OVS budėtojas nurodo, kuris iÅ¡ NVRS pareigÅ«nų turi dirbti su surinkta medžiaga. NVRS pareigÅ«nas, susipažinęs su surinkta medžiaga ir nustatęs nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimÄ ir atlieka bÅ«tinus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu ir įstatymu „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įtariamas asmuo yra sulaikomas kol jam bus pareikÅ¡ti įtarimai ir jis apklaustas ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 113).

Liudytojas A. S. (A. S.) teisiamajame posėdyje parodė, kad prieÅ¡ metus buvo su kolega iÅ¡kvietime (duomenys neskelbtini) prospekte dėl smurto artimoje aplinkoje, visko gerai nepamena. Lauke juos pasitiko pranešėja, bute buvo (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kurios akivaizdoje vyrui leidžiama susitikinėti su vaiku. Kažkokiu bÅ«du, vonioje pranešėjai buvęs vyras bandė užlaužti rankÄ ar bandė suduoti, ar kažkas panaÅ¡aus. Taip aiÅ¡kino pranešėja, bet kÄ tiksliai sakė – neprisimena.

Bute buvo ir kaltinamasis ir (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kuri sakė, kad nematė paties įvykio, negalėjo paaiÅ¡kinti kas vyko vonioje. KÄ kaltinamasis aiÅ¡kino, neprisimena, lygtai sakė, kad jie buvo vonioje, bet ar kažkas ten įvyko, neatsimena ar sakė. Sakė, kad pranešėja viskÄ provokuoja. Sunku pasakyti, ar ant nukentėjusiosios matėsi smurto žymių, lyg tai ne. Viskas turėjo bÅ«ti užfiksuota. Nukentėjusioji pareiÅ¡kimÄ rašė pareigÅ«nų maÅ¡inoje, skambino advokatei.

Tuo metu tėvas vaikščiojo lauke su vaiku, nes norėjo daugiau su juo pabendrauti. Ar iki pareiškimo rašymo pasakojo, kas atsitiko, neprisimena. Visa pradžia, kaip, kas, kur buvo aprašyta jų (pareigūnų) pildytoje „penkialapėje“. Aplinkybes nurodė nukentėjusioji. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. liepos 7 d., 15.48 val. pranešėja (duomenys neskelbtini) M. P. iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp tėvų O.

Å . ir K. S., tarp jų vyksta skyrybų procesas. Nurodė, kad tėvas norėjo atimti vaikÄ iÅ¡ motinos, vaikui (duomenys neskelbtini) metai, verkia. ParÅ¡o policijos pagalbos, visi vietoje, GMP atsisakė (t. 1, b. l. 5-7). Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas praneÅ¡imas dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iÅ¡ telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraÅ¡as.

Ä®raÅ¡o trukmė 2:41 min. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino M. P. prisistačiusi moteris ir nurodė, jog yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini), stebi bendravimo su vaiku tvarkÄ , tarp Å¡alių vyksta teisminiai procesai. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga policija, nes įvyko buitinis konfliktas, tėvas bandė iÅ¡ motinos rankų iÅ¡plėšti vaikÄ . Motina verkia, vaikas verkia. Greitosios, atrodo, nereikia. Pati tiksliai nematė, kas atsitiko, nes viskas vyko tualete (t. 1, b. l. 48).

PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiÅ¡kėja K. S. nurodė, jog 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), bendraujant su buvusiu sugyventiniu, jis užlaužė jai deÅ¡inę rankÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Dėl Å¡io įvykio praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad pagal teismo sprendimÄ 2019 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), įvyko tėvo ir sÅ«naus bendravimas. Apie 15.30 val. vaiko tėvas staigiai pasidarė agresyvus ir pasakė, kad eis iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telės į butÄ .

Bute vaiko tėvas pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, sakydamas, kad ji per anksčiau vykusį teismo procesÄ laikė savo advokatÄ už kojos, kad su juo miega, po to pradėjo klausinėti, kas ateis su ja į teismÄ (duomenys neskelbtini). Dar priminė psichologÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pas kurį ji lankėsi, pasakė, kad ji su pastaruoju taip pat turėjo santykių, kad jam viskas aiÅ¡ku, jog ji yra pasileidusi ir t. t. Vaikas pajuto įtemptÄ situacijÄ ir pradėjo verkti, praÅ¡ydamasis pas jÄ ant rankų.

Pasiėmė vaikÄ ir nuėjo padaryti jam pieno miÅ¡inį, kad jis nurimtų. Kadangi vaiko tėvas nenustojo jos įžeidinėti, o vaikas toliau verkė, nusprendė pasiÅ¡alinti su vaiku, nueidama į voniÄ . Jai bÅ«nant vonioje, su vaiku ant rankų, įbėgo tėvas ir užlaužė deÅ¡inę rankÄ , jai labai skaudėjo, pradėjo kviesti pagalbÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). M. P. įbėgusi į voniÄ liepė vaiko tėvui nusiraminti, bet jis ir toliau reikalavo vaiko, tada ji pasakė, kad kvies policijÄ .

Norėdama vaikÄ nuraminti, ji išėjo iÅ¡ buto į bendro naudojimo patalpas, į koridorių, bet ten ir vėl pasirodė vyras ir vaikas dar labiau pradėjo verkti, sÅ«nus buvo stipriai susijaudinęs. Konflikto metu jie abu buvo blaivÅ«s (t. 1, b. l. 19-20). Nukentėjusiosios K. S. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), nuo 10 val. pagal nutartį įvyko tėvo bendravimas su vaiku. Apie 15.30 val. tėvas staiga pasidarė agresyvus ir pasakė, kad jie eis iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telės į butÄ .

Bute vaiko tėvas pradėjo jÄ (K. S.) įžeidinėti, sakydamas, kad jį per teismo posėdį laikė savo advokatÄ už kojos, kad ji su juo miega, po to pradėjo klausinėti, kas ateis su ja į teismÄ (duomenys neskelbtini). Dar prisiminė psichologÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pas kurį ji lankėsi, pasakė, kad ji su pastaruoju taip pat turėjo santykių, kad jam viskas aiÅ¡ku, jog ji yra pasileidusi ir t. t. Vaikas pajuto įtemptÄ situacijÄ ir pradėjo verkti, praÅ¡ydamasis pas jÄ ant rankų.

Pasiėmė vaikÄ ir nuėjo padaryti jam pieno, norėdama nuraminti. Kadangi vaiko tėvas nenujustojo įžeidinėti jos, vaikas toliau verkė, nusprendė pasiÅ¡alinti su vaiku, nueidama į voniÄ . Jai bÅ«nant vonioje su vaiku ant rankų, įbėgo vaiko tėvas ir užlaužė jai rankas, jai labai skaudėjo, pradėjo kviesti pagalbÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). M. P. įbėgusi į voniÄ pasakė, kad vaiko tėvas nusiramintų, bet jis toliau reikalavo vaiko, tada ji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Norėdama vaikÄ nuraminti, išėjo į koridorių, bet ten vėl pasirodė O. Å . ir vaikas pradėjo dar labiau verkti. Grįžo į voniÄ , bet vaikas jai pirÅ¡tu parodė į vietÄ , kur įvyko fizinis smurtas ir kažkÄ bandė atkartoti. Suprato, kad vaikas to įvykio labai iÅ¡sigando, jo verksmas buvo kitoks, jis buvo labai susijaudinęs. Pati drebėjo po Å¡ito įvykio, nes toks vaiko tėvo elgesys pastaruoju metu buvo padažnėjęs. O. Å . ne kartÄ grasino jÄ nužudyti, ji jo bijo (t. 1, b. l. 9).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 15.49 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., iÅ¡ Vilniaus OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), buvo smurtauta prieÅ¡ buvusiÄ sugyventinę, kuri teismo nustatyta tvarka su vaiku ir (duomenys neskelbtini) dalyvavo susitikime su vaiko tėčiu. Atvykus į įvykio vietÄ juos (pareigÅ«nus) pasitiko (duomenys neskelbtini) M.

P., kuri nurodė, kad įvyko konfliktas tarp tėvų. Ji paaiÅ¡kino, kad ji yra stebėtoja ir stebi tėvų bendravimÄ su vaiku. Vykdoma teismo nutartis, pagal kuriÄ darbuotoja prižiÅ«ri vaiko K. Å . ir tėvo O. Å . bendravimÄ , dalyvaujant vaiko mamai K. S.. Bendraujant tarpusavyje tarp vyro ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio mažametis vaikas galimai pradėjo verkti, vyras aiÅ¡kino, kad mama specialiai įžnybė vaikui, kad jis verktų ir ji galėtų iÅ¡eiti iÅ¡ susitikimo.

Moteris aiÅ¡kina, kad vaikas jausdamas jos susijaudinimÄ pradėjo verkti. Moteriai nuėjus į sanitarinio mazgo patalpÄ su vaiku, vaikas jau verkė. Tėčiui įėjus į sanitarinį kambarį, mamos teigimu, jis bandė atimti iÅ¡ jos vaikÄ ir sugriebė jai už rankos. Moteris pradėjo Å¡aukti ir kviesti stebėtojÄ , paprašė, jos iÅ¡kvieti policijÄ . Moteris ir jos vaikas jaučia nerimÄ bendraujant su vyru. O. Å . apie 18.10 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS tolimesniam aplinkybių aiÅ¡kinimuisi (t. 1, b. l. 8). 2019 m. liepos 9 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2294/2019(01) nurodyta, kad remiantis K. S. apžiÅ«ros duomenimis, K. S. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje rankoje, kietais bukais daiktais, galimai jos nurodytomis aplinkybėmis (sugriebus rankÄ kitam asmeniui ir jÄ užsukant) ir laiku, t. y. 2019 m. liepos 7 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 45). 2020 m. balandžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1013/2020(01) nurodyta, kad K.

S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2294/2019 (01) nustatyti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti jai nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ , plokÅ¡tumÄ . Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis suspaudus sritis, kur rasti sužalojimai, pirÅ¡tais ir plaÅ¡taka. Nustatyti, kokia jėga buvo padaryti sužalojimai negalima, nes tam nėra metodikų. K. S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2294/2019(01) nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus iÅ¡vadoje nurodytas sritis (t. 2, b. l. 107-108).

UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0161/20 nurodyta, kad K. S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2294/2019(01) nustatyti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti jai nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ , plokÅ¡tumÄ . Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis suspaudus sritis, kur rasti sužalojimai pirÅ¡tais ir plaÅ¡taka. Nustatyti, kokia jėga buvo padaryti sužalojimai negalima, nes tam nėra metodikų.

K. S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2294/2019(01) nustatyti trys sužalojimai: trys poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir viena poodinė kraujosruva deÅ¡iniame rieÅ¡e, jos padarytos kietais bukais daiktais paveikus minėtas sritis. K. S. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne tik 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., bet jie galėjo bÅ«ti padaryti kurį laikÄ â€“ parÄ ar dvi – iki 15.40 val., nes kraujosruvos žalsvo atspalvio, kas nurodo, kad jos yra senesnės – 3-4 parų senumo (vertinant iki apžiÅ«ros) (t. 2, b. l. 171-174).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_201900707_175700“.  Įrašo trukmė 45 sek. Vaizdo įraše matosi vyras, kuris vaikšto kambaryje. Vaizdo kamera pasisuka kairiau, matosi miegamasis, kuriame yra spinta, nepaklota lova. Vaizdo kamera juda dešiniau. Matosi sanitarinis mazgas: dušas, praustuvas, klozetas. Vaizdo kamera pasisuka kairiau, matosi virtuvė su buitine technika, stalas. Virtuvė sujungta su svetaine. Kambaryje vaikšto vyras šviesiais džinsais ir tamsia striuke.

Jis kalba telefonu (pokalbio nesigirdi). Ant grindų iÅ¡mėtyti vaikiÅ¡ki žaislai, jis pasilenkia pakelti. Ä®raÅ¡as baigiasi (t. 1, b. l. 50). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) raÅ¡te nurodyta, kad skyriaus specialistai pastebėjo, jog tėvÄ O. Å . ir vaikÄ sieja glaudus emocinis ryÅ¡ys, vaikas pažįsta tėvÄ , mėgsta su juo žaisti, bendrauti.

NerimÄ keliÄ abiejų tėvų nesubėgėjimas vengti konfliktų vaiko akivaizdoje bei O. Å . impulsyvumas K. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 106). (duomenys neskelbtini) M. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. nuo 10 val. iki 17 val. dalyvavo mažamečio K. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravime su jo tėvu O. Å .. Susitikime taip pat dalyvavo vaiko motina K. S.. Bendravimas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo pradžioje vaiko tėvas namuose žaidė su sÅ«numi. Vėliau visi kartu išėjo į laukÄ , kur vaiko tėvas vežiojo vaikÄ vežimėlyje, kol sÅ«nus užmigo.

Grįžus namo tėvai paguldė vaikÄ Ä¯ lovÄ ir jis kelias valandas miegojo. Vaikui pabudus vaiko tėvas su vaiku valgė, žiÅ«rėjo filmukus ir žaidė. Vėliau buvo nuspręsta eiti į Å¡alia esančiÄ Å¾aidimų aikÅ¡telę. Nuėjus į aikÅ¡telę vaikas čiuožinėjo nuo čiuožyklos, suposi ant sÅ«pynių. Dar Å¡iek tiek pasivaikščiojus, tėvas staiga nusprendė, kad reikia grįžti į butÄ (duomenys neskelbtini). Grįžus į butÄ tėvas telefonu kalbėjo su savo tėvu, filmavo sÅ«nų, tėvui paklausus kas tie kiti žmonės (t. y. motina ir ji), jis nurodė, kad tai yra žmonės, kurie jį stebi ir renka „kompromatÄ â€œ.

Tėvas atrodė suirzęs, vaikščiojo po kambarį ir ragino pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl kito jo ir sÅ«naus bendravimo, iÅ¡sakė, kad jei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto nebus, jam motina vaiko neduos. Motina paraginta tėvo parašė susitarimÄ dėl susitikimo liepos 11 d. Tėvas rusiÅ¡kai kažkÄ aiÅ¡kino motinai, paklausus motinos kÄ tėvas pasakė, ji nurodė, kad tėvas kaltino jÄ , jog per posėdį advokatas tariamai buvo uždėjęs jai ant kojos rankÄ . Motina į tėvo kalbas nieko neatsakė.

Vėliau vaikas susierzinęs, kad motina neduoda raÅ¡iklio pradėjo verkti. Motina paėmė vaikÄ ant rankų ir nuėjo į voniÄ nuraminti. Tėvas nurodė, kad reikia vaikui duoti čiulptukÄ ir vaikas nurims, motina tam paprieÅ¡taravo ir paprašė leisti jai vienai vaikÄ nuraminti vonios kambaryje. Motina bandė uždaryti duris, tačiau tėvas jai sutrukdė ir liepė duris atidaryti. Tarpduryje jie susiginčijo ar durys turi bÅ«ti atidarytos ar uždarytos, darinėjo duris pirmyn atgal. PapraÅ¡ius tėvo iÅ¡eiti ir leisti motinai nuraminti vaikÄ , ji (M.

P.) ir vaiko tėvas nuėjo į svetainę. Po kelių sekundžių vaikas nurimo. Tėvas vėl greitai nuėjo į voniÄ ir pasigirdo garsus vaiko ir motinos klyksmas. Nubėgo į vonios kambarį, motina buvo atsirėmusi į sienÄ su vaiku ant rankų, verkė, tėvas stovėjo Å¡alia, atrodė įpykęs. Motina paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , įvardino, jog jis jai laužė rankÄ , bandė iÅ¡ rankų atimti vaikÄ . 15.48 val. paskambino ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tėvas pyko, kad buvo iÅ¡kviesta policija, aiÅ¡kino, kad motina jį provokuoja ir viskas yra iÅ¡galvota.

Motina buvo labai iÅ¡sigandusi, verkė ir susirinkus daiktus su vaiku išėjo į laiptinę laukti policijos. Atvykus pareigÅ«nams motina nurodė, kad nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl smurto. Kol motina policijos automobilyje rašė pareiÅ¡kimÄ , ji (M. P.) su vaiko tėvu ir vaiku vaikščiojo žaidimų aikÅ¡telėje iki 17.45 val. Atvykęs dar vienas ekipažas informavo, kad bus atliekama motinos apklausa, taip pat nurodė, kad atliks jos (M. P.) kaip liudytojos apklausÄ . Vienas policijos pareigÅ«nas su vaiko tėvu išėjo į butÄ filmuoti aplinkos, vaikas buvo perduotas motinai ir ji (M.

P.) iÅ¡vyko (t. 1, b. l. 109-110). Specializuotos pagalbos centro 2019 m. liepos 24 d. pažymoje apie žinomus smurto prieÅ¡ K. S. ir jos mažametį vaikÄ faktus Nr. V. SPC – 2019/27 nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centras gavo policijos praneÅ¡imÄ apie smurto epizodÄ prieÅ¡ K. S.. PrieÅ¡ moterį smurtavo jos buvęs partneris ir vaiko tėvas O. Å ., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-28620-19. 2019 m. liepos 12 d. moteris susisiekė su Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centru.

Moteriai teikiama specializuota kompleksinė pagalba - iÅ¡ viso 7 konsultacijos. Konsultacijų metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad su smurtavusiu partneriu moteris susipažino prieÅ¡ 5 metus, prieÅ¡ 3 metus jie kartu iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Moters žodžiais, iÅ¡ pradžių santykiai atrodė gražūs, tačiau ilgainiui situacija blogėjo, vyras ėmė kontroliuoti moterį, naudoti psichologinį ir fizinį smurtÄ . Moters žodžiais, ji nekartÄ sulaukė vyro grasinimų, jog jÄ sužalos ar nužudys, jei ji nutrauks su juo santykius.

Moteris yra padariusi bent keletÄ garso įrašų, kuriuose girdėti, kaip vyras grasina jÄ nužudyti, nurodydamas bÅ«dus, kaip tai bus padaryta. Å ie garso įraÅ¡ai yra transkribuoti, patvirtinti ir pateikti teismui. Dėl grasinimų nužudyti moteris kelis kartus kreipėsi į policijÄ (duomenys neskelbtini), kur Å¡iuo metu taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vyro smurto prieÅ¡ jÄ . 2019 m. gegužės 8 d. moteris, bijodama dėl savo ir mažamečio vaiko sveikatos ir gyvybės, kartu su sÅ«numi parvyko į (duomenys neskelbtini).

Smurtautojas, sužinojęs moters buvimo vietÄ , jÄ atsekė į (duomenys neskelbtini) ir ėmė jÄ Äia terorizuoti. Vyras, siekdamas įbauginti moterį, kreipėsi į teismÄ dėl vaiko pagrobimo, tačiau (duomenys neskelbtini) teismas pripažino, jog motinos veiksmai atitinka mažamečio vaiko interesus, kuriam geriau augti su motina jos gimtojoje Å¡alyje, kur ji turi artimųjų paramÄ ir visas sÄ lygas pasirÅ«pinti vaiku. Nepaisant to, bÅ«damas Lietuvoje, vyras dėl tos pačios priežasties vėl kreipėsi į teismÄ ir Å¡i civilinė byla yra Å¡iuo metu nagrinėjama.

Vyras taip pat reikalavo nustatyti laikinÄ ja bendravimo tvarkÄ su mažamečiu sÅ«numi, kol byla bus iÅ¡nagrinėta, reikalaudamas su vaiku matytis kas antrÄ dienÄ nuo 10 iki 17 val. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neįsigilinusi į tai, kad (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, palaikė teisme smurtautojo reikalavimus ir Å¡iuo metu tokia tvarka tebegalioja. Piktnaudžiaudamas savo tėvo teise matytis su vaiku, susitikimų metu vyras mažamečio sÅ«naus akivaizdoje toliau naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ vaiko motinÄ .

Vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimas neužtikrina moters ir vaiko saugumo susitikimų su vaiko tėvu metu, vyras toliau naudojo psichologinį, o specialistams į tai nereaguojant – fizinį smurtÄ prieÅ¡ moterį. 2019 m. liepos 7 d. vaiko tėvas, (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, plÅ«do moterį necenzÅ«riniais žodžiais, o vėliau jÄ ir sumušė - tuo metu, kai moteris laikė ant rankų mažametį sÅ«nų. Pažymėtina, jog incidentas įvyko vonioje, todėl (duomenys neskelbtini) tiesiogiai įvykio nematė.

Moteriai praÅ¡ant specialistė iÅ¡kvietė policijÄ ir dėl Å¡io epizodo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-28620-19. Moters ir jos artimųjų liudijimu, Å¡io smurtinio epizodo metu vaikas patyrė rimtÄ nervinį sukrėtimÄ ir visÄ naktį verkė, negalėjo miegoti, krÅ«pčiojo, kas akivaizdžiai parodo, jog O. Å . savo elgesiu kenkia savo mažamečio sÅ«naus gerovei ir sveikatai. Jų ekspertine nuomone, vaiko tėvas nesirÅ«pina mažamečio sÅ«naus gerove, o pasimatymus su vaiku naudoja kaip priedangÄ toliau smurtauti, terorizuoti ir gÄ sdinti vaiko motinÄ .

Tai, kad asmuo nesibodi smurtauti net dalyvaujant tretiesiems asmenims valstybės tarnybų atstovams, rodo, jog situacija yra sunkiai kontroliuojama ir dėl to labai pavojinga. Pasilieka reali grėsmė, kad bendraudamas su tėvu mažametis ir toliau patirs rimtÄ Å¾alÄ savo psichinei ir fizinei raidai (t. 1, b. l. 112-114). Krizių centro „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 26 d. raÅ¡te nurodyta, kad Specializuotos kompleksinės pagalbos centro pažymos yra rengiamos apibendrinus informacijÄ gautÄ konsultacijų metu.

Å iuo konkrečiu atveju pažyma Nr. V. SPC -2019/27 buvo parengta teikiant specializuotÄ kompleksinę, įskaitant specializuoto teisininko pagalbÄ K. S., pripažintai nukentėjusiÄ ja byloje Nr. 01-1-28620-19, įvertinus situacijos pavojingumÄ jai ir jos mažamečiui sÅ«nui. IÅ¡ viso buvo suteikto 8 konsultacijos. Pažymos rengiamos ir teikiamos ne asmenų, bet Specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip institucijos, vardu, ir jose iÅ¡dėstomi visi žinomi smurto prieÅ¡ nukentėjusį asmenį faktai, t. y. joje atsispindi visa turima informacija, gauta laike iÅ¡sitęsusių konsultacijų metu ir visuomet surinkta daugiau nei vieno asmens, Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultanto ar specialisto intervencijų metu.

Atsižvelgiant į tai, patvirtina, kad visa jiems žinoma su šia byla susijusi informacija yra išdėstyta pažymoje Nr. V. SPC – 2019/27 (t. 2, b. l. 111). Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 7 d., 18.16 val. kaltinamasis O. Š. buvo blaivas (t. 2, b. l. 2). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. S. 2019 m. spalio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28623-19 K. S. atžvilgiu nutrauktas, jai 2019 m. liepos 7 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (t. 2, b. l. 89-90).

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019, atmestas K. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir patikslinta vaiko tėvo O. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarka, iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje (t. 2, b. l. 5762). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d., 00.49 val., apžiūrėjus K.

S. buvo užfiksuotos kraujosruvos (mėlynės) ant deÅ¡inės blauzdos ir kairės Å¡launies (t. 2, b. l. 98). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės asmens medicinos kortelės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d., 06.12 val. apžiÅ«rėjus K. S. nustatyta, jog ji sveikata nesiskundžia, bendra jos bÅ«klė gera, sÄ monė aiÅ¡ki, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka, yra deÅ¡inės blauzdos ir kairės Å¡launies poodinės hematomos, kitų kÅ«no sužalojimų nerasta (t. 2, b. l. 99).

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. liepos 25 d. nutartimis nustatyta O. Å . bendravimo su K. Å . tvarka (t. 2, b. l. 49-53, 57-62). Antstolė V. MeÅ¡kauskienė 2019 m. liepos 24 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl baudos K. S. skyrimo už teismo nutarties, kuria nustatyta bandravimo su vaiku tvarka, nevykdymÄ (t. 2, b. l. 54-56). Dėl veiksmų kvalifikavimo. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis O. Å . savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, K. S. veiksmus – Å¡auksmÄ vonios kambaryje įvardino provokacija ir teigė, kad nukentėjusiajai ant deÅ¡inės rankos kraujosruvos galėjo atsirasti kitu metu. Vis tik iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus pasitvirtino K. Å . smurtavimo prieÅ¡ K. S. faktas. Nukentėjusioji K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis jai su vaiku bÅ«nant vonios kambaryje sugriebė jai už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir žasto dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ .

AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir jos raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime. Be nukentėjusiosios, kaltinamojo ir jų mažamečio vaiko vonios kambaryje daugiau nieko nebuvo, tad jie yra vieninteliai įvykių liudytojai. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę ilgalaikio pobÅ«džio konfliktiÅ¡ki santykiai dėl bendravimo su vaiku ir jo buvimo vietos, vyksta teisminiai ginčai ir nukentėjusioji ne visuomet laikosi Vilniaus apygardos teismo nustatytos jos sÅ«naus bendravimo su tėvu tvarkos, net ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme nukentėjusioji inicijavo eilę teisinių procesų prieÅ¡ kaltinamÄ jį, todėl iÅ¡lieka galimybė, kad K.

S. gali nepagrįstai apkaltinti kaltinamÄ jį. Dėl Å¡ios priežasties K. S. parodymų patikimumas vertintinas ypač atidžiai, gretinant juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisme apklausta liudytoja M. P. parodė, kad nors įvykio aplinkybių nematė, tačiau tiek savo paaiÅ¡kinime ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama tyrėjo bei teisme nuosekliai parodė, kad iÅ¡ pradžių tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu O. Å . buvo labai susierzinęs. Tarpusavyje jie pykosi ir dėl vaiko nuraminimo.

Siekdama nuraminti vaikÄ , K. S. nusinešė jį į vonios kambarį, kur netrukus nuėjo ir O. Å .. Po to ji iÅ¡girdo nukentėjusiosios Å¡auksmÄ . Per kelias sekundes atbėgusi į vonios kambarį jokių kaltinamojo veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nematė, tačiau pastaroji sakė, kad kaltinamasis jai bandė užlaužti rankÄ , rodė savo rankas. Nors teisme liudytoja neprisiminė, ar matė kokias nors fizinio poveikio žymes ant rankų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino, kad ant K.

S. rankos, virÅ¡ rieÅ¡o matė raudonus dryžius. Ä® įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas S. K. parodė, jog nukentėjusioji pasakojo, kad jai su vaiku bÅ«nant tualete O. Å . griebė už rankos, bandė atimti vaikÄ , kad jie kovojo dėl vaiko, kad atvykus pareigÅ«nams K. S. buvo labai susijaudinusi, net pasirodė nestabilios psichikos. Liudytojas A. S. nelabai prisiminė aplinkybes, bet parodė, kad pranešėjai buvęs vyras bandė užlaužti rankÄ ar suduoti. Taigi, nurodyti liudytojai patvirtino nukentėjusiosios parodymus dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų.

Byloje yra pateiktos trys specialisto iÅ¡vados, kuriose taip pat nėra prieÅ¡taravimų dėl kraujosruvų atsiradimo mechanizmo, t. y., kad jos galėjo bÅ«ti padarytos pirÅ¡tais, plaÅ¡taka sugriebus rankÄ kitam asmeniui ir jÄ užsukant. Tai atitinka K. S. parodymus, bei jos M. P. ir pareigÅ«nui S. K. perpasakotus kaltinamojo veiksmus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos iÅ¡vadose nurodoma, kad kraujosruvos padarytos galimai 2019 m. liepos 7 d. 15.40 val. ir tai taip pat atitinka K. S. ir M. P. parodymus, pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo į (duomenys neskelbtini) laikÄ .

Å ioms iÅ¡vadoms iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir kaltinamojo pateikta UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinė specialisto iÅ¡vada, kurioje patvirtinama, jog K. S. kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne tik 2019 m. liepos 7 d. apie 15.40 val., tačiau papildomai nurodoma, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir dvejomis paromis anksčiau, t. y. iki 2019 m. liepos 7 d. apie 15.40 val. Toje pačioje UAB „Unge“ iÅ¡vadoje remiamasi A. G., E. K., A. C. „Teismo medicina“ iÅ¡trauka, kur nurodoma, kad pirmosiomis valandomis kraujosruva bÅ«na raudonos arba raudonos ir violetinės spalvos, vėliau, parai įpusėjus, kraujosruvos įgauna mėlynai violetinę spalvÄ , 3-4 dienÄ kraujosruva pažaliuoja (t. 2, b. l. 174).

Vadinasi, jei kraujosruvos buvo padarytos iki 2019 m. liepos 7 d. parÄ ar dvi, jos įvykio dienÄ turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai matomos. Tuo tarpu, liudytojas S. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vietoje iki alkÅ«nių gerai apžiÅ«rėjo K. S. rankas ir jokių sužalojimų, kraujosruvų nepastebėjo. M. P. matė tik iÅ¡ karto po įvykio atsiradusį paraudimÄ , tačiau ne kraujosruvas. Kraujosruvos ant rieÅ¡o ir žasto taip pat nefiksuotos ir nukentėjusiosios asmens apžiÅ«ros ir kratos protokole 2019 m. liepos 8 d. 00.49 val. (t. 2, b. l. 98), vadinasi, praėjus devynioms valandoms po įvykio dar nebuvo iÅ¡ryÅ¡kėjusios, arba jos apskritai nebuvo fiksuojamos, kadangi K.

S. asmens apžiÅ«ra vyko dėl O. Å . pareiÅ¡kimo dėl nukentėjusiosios smÅ«giavimo koja. Aplinkybė, jog pareigÅ«nai neužfiksavo kraujosruvų ant K. S. rankų neprieÅ¡tarauja M. P. parodymams, jog ji matė paraudimÄ ant nukentėjusiosios rieÅ¡o. Kadangi iÅ¡ karto matytas paraudimas galėjo iÅ¡nykti iki atvykstant pareigÅ«nams, o kraujosruvos iÅ¡ryÅ¡kėti daug vėliau. 2019 m. liepos 9 d. 8.30 val. specialisto iÅ¡vadoje K. S. padaryti sužalojimai – kraujosruvos deÅ¡inėje rankoje, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuris sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

Tokia iÅ¡vada atitinka nuoseklius pačios nukentėjusiosios parodymus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir jos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, taip pat ir PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotÄ faktÄ , kad O. Å . sugriebus jos rankÄ , K. S. jautė fizinį skausmÄ . Teismo posėdyje į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai nelabai prisiminė visas aplinkybes, tačiau S. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog K. S. sakė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį.

Liudytoja M. P. parodė, jog įbėgusi į vonios kambarį pamatė pakitusiÄ nukentėjusiosios emocinę bÅ«senÄ , ji buvo ypač susijaudinusi ir verkė. Nors, pasak liudytojo S. K., K. S. raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ ilgai tarėsi su advokate kÄ raÅ¡yti ir tai jam pasirodė labai nenatÅ«ralu, tačiau liudytojas taip pat parodė, kad savo paaiÅ¡kinimus nukentėjusioji tiesiogiai pareigÅ«nams davė dar iki pareiÅ¡kimo raÅ¡ymo, vadinasi aplinkybę apie fizinį skausmÄ ji nurodė savarankiÅ¡kai, o ne patarta teisininkės. Atitinkamai teismas neturi pagrindo tuo netikėti.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad O. Å . 2019 m. liepos 7 d. apie 15.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, sugriebė K. S. už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir žasto bei spausdamas ir bandydamas užlaužti, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kad kaltinamojo veiksmai buvo pakankamai stiprÅ«s ir intensyvÅ«s rodo ant K. S. rankos iÅ¡ryÅ¡kėjusios kraujosruvos, todėl O. Å . negalėjo nesuprasti, jog stipriai sugriebdamas nukentėjusiajai už rankos mažiausiai gali sukelti jai fizinį skausmÄ .

Nežiūrint į tai, akivaizdžiai buvo abejingas galintiems atsirasti padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis ir nukentėjusioji niekuomet nebuvo susituokę, kaip matyti iš jų parodymų, nuo 2019 m. gegužės mėn. nebegyveno kartu. Tai patvirtina ir psichologės A. W. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuomonėje nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai nutrūko 2019 m. balandžio 21 d., o 2019 m. gegužės 8 d. K. S. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 35-45).

IÅ¡ čia seka, kad 2019 m. liepos 7 d. kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo, nei sutuoktiniai, nei sugyventiniai, todėl O. Å . veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir prokurorės pateiktame kaltinimo patikslinime kaltinamojo veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti teisingai. Kita vertus, pagal veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius O. Å . veiksmai pagal savo pavojingumÄ nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

IÅ¡ M. P. parodymų matyti, kad kaltinamojo veiksmai truko vos kelias sekundes. BÅ«tent tokį laiko tarpÄ nurodė liudytoja nuo to, kai iÅ¡girdo K. S. Å¡aukimÄ iki atsidÅ«rė vonios kambaryje, kur kaltinamasis prie nukentėjusiosios jau nesilietė. IÅ¡ „bodycam“ daryto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad butas yra nedidelis ir virtuvės sritis, kurioje teigė buvusi M. P., kai iÅ¡girdo K. S. Å¡aukiant, yra visai Å¡alia vonios kambario, todėl liudytoja iÅ¡ tiesų galėjo per kelias sekundes atbėgti pas nukentėjusiÄ jÄ .

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad M. P. nedelsiant sureagavo į nukentėjusiosios Å¡auksmus, kadangi prižiÅ«rėti bendravimÄ buvo jos užduotis. IÅ¡ čia seka, kad kaltinamojo veiksmai nors ir sukėlė K. S. skausmÄ , tačiau jie buvo itin trumpalaikio pobÅ«džio. Be to, jau iki įvykio K. S. su O. Å . konfliktavo dėl vaiko nuraminimo bÅ«do, kaltinamasis siÅ«lė duoti čiulptukÄ , O. S. tam prieÅ¡taravo, iÅ¡sinešė vaikÄ Ä¯ atskirÄ patalpÄ , kai tuo metu vaiko bendravimui buvo paskirtas iÅ¡imtinai tėčio laikas.

Taigi, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios veiksmai buvo neigiamai emocingi ir prieÅ¡iÅ¡ki vienas kito atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ K. S. paaiÅ¡kinimų, praneÅ¡imų Bendrajam pagalbos centrui ir S. K. tarnybinio praneÅ¡imo, pirminiuose duomenyse buvo akcentuojamas bÅ«tent siekis atimti vaikÄ iÅ¡ motinos, reikalavimas vaikÄ perduoti tėvui (O. Å .), tačiau akivaizdu, kad K. S. nesutiko to padaryti, kas ir iÅ¡provokavo O. Å . tolimesnius veiksmus – griebimÄ už rankos. Taigi, įvertinus O. Å . pavartoto smurto pobÅ«dį, stiprumÄ , aplinkybes ir priežastis, spręstina, kad kaltinamojo netiesiogine tyčia padaryti veiksmai, nors formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl yra pagrindas O.

Å . atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baidžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti (BK 37 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡ku atveju kaltininko veiksmus kaip mažesnio pavojingumo vertino ir kasacinis teismas (2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020). Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 37 straipsnio pagrindu teismas taip pat gali iÅ¡spręsti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020). Nukentėjusioji K. S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 1 000 EUR neturtinę žalÄ . Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmÄ . Po visų įvykių dar buvo neteisingai apkaltinta smurtavusi prieÅ¡ O.

Å ., todėl patyrė nemažus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes buvo sulaikyta ir uždaryta į areÅ¡tinę. Tuo metu jos vaikas liko be motinos. Nerimauja ir dabar dėl jai padarytų sužalojimų pasekmių, tai sukėlė depresijÄ , nepatogumus, bÅ«tinumÄ vasaros metu laikinai neÅ¡ioti rÅ«bus ilgomis rankovėmis, kad nesimatytų kraujosruvos, nenorėjo, kad darbe kiltų nereikalingos kalbos, kad sugyventinis prieÅ¡ jÄ smurtavo (t. 2, b. l. 166-167). Ä®vertinus nukentėjusiosios nurodytus iÅ¡gyvenimus ir jų kilmę, matyti, kad ne visi jie tiesiogiai susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Tai, kad K. S. buvo sulaikyta ir dėl to nukentėjusiosios vaikas kurį lakiÄ buvo be mamos, nėra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su jai padarytu sužalojimu, todėl Å¡iuo pagrindu neturtinė žala negali bÅ«ti priteisiama. Neabejotina, kad K. S. patyrė skausmÄ dėl kaltinamojo veiksmų, tai įrodyta byloje surinktais įrodymais, taip pat jai galėjo bÅ«ti nesmagu prieÅ¡ aplinkinius dėl ant rankų iÅ¡ryÅ¡kėjusių kraujosruvų, kita vertus, tokie nukentėjusiosios nepatogumai nebuvo ilgalaikio pobÅ«džio, kaip nurodyta UAB „Unge“ specialisto iÅ¡vadoje, kraujosruvų žymės iÅ¡nyksta per 10-14 dienų.

Atitinkamai ir patirtas skausmas negalėjo tęstis ilgesnį laikotarpį. Teigdama, kad Å¡iuo metu nerimauja dėl padaryto sužalojimo pasekmių, K. S. neatskleidė, kokios tai pasekmės, tuo tarpu paprastai, esant tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikdymui (kraujosruvoms), ilgalaikių pasekmių sveikatai nekyla. Nors nukentėjusioji tvirtino, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė jai depresijÄ , tačiau jokių ligos faktÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apklausiama teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kreipėsi daug anksčiau – 2019 m. gegužės 8 d., t. y. toks kreipimasis nebuvo iÅ¡provokuotas 2019 m. liepos 7 d.

O. Å . veiksmų. Taip pat negalima neatsižvelgti ir į tai, jog prie patirto sveikatos sutrikdymo iÅ¡ dalies prisidėjo ir pati nukentėjusioji, principingai atsisakydama atiduoti vaikÄ tėvui, jo pasimatymo su vaiku metu, nors padedant bendravimo tvarkÄ prižiÅ«rinčiai specialistei turėjo galimybę tai padaryti laisva valia. Taigi, įvertinus padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , pobÅ«dį ir aplinkybes, nukentėjusiosios dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nurodytus patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus ir jų trukmę, tai, jog žala padaryta veikiant netiesiogine tyčia, o nusikalstama veika pripažinta mažareikÅ¡me, civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, K.

S. iÅ¡ O. Å . priteisiant 300 EUR neturtinę žalÄ . Toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (kasacinė nutartis 2K-128-489/2020). Dėl kitų klausimų. O. Å . ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, Å¡iuo metu yra galiojanti ir nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo patirtos proceso iÅ¡laidos – liudytojos J.

S. kelionės iÅ¡laidos (t. 3, b. l. 27-28), taip pat nukentėjusioji prašė atlyginti 500 EUR iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ (t. 2, b. l. 168-170), tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso nutraukimo ar kaltinamojo iÅ¡teisinimo atveju, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimÄ atleisti O. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam Å¡iuo pagrindu nutraukti, proceso iÅ¡laidos iÅ¡ jo negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).

Atsižvelgiant į tai K. S. prašymas priteisti iš kaltinamojo advokato atstovavimo išlaidas atmestinas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmena, esanti 1 tomo 119 A lapu pažymėtame voke, kompaktinis diskas, laikomas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio, USB laikmena, esanti 3 tomo 46 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

O. Å ., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. O. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

K. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ O. Å . K. S. naudai 300 EUR neturtinę žalÄ , likusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. K. S. praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmenÄ , esančiÄ 1 tomo 119 A lapu pažymėtame voke, kompaktinį diskÄ , laikomÄ prie baudžiamosios bylos 2 tomo virÅ¡elio, USB laikmenÄ , esančiÄ 3 tomo 46 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė