2022-05-25 Nr. BB-3638-1-01-1-22607-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2553/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22607-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nukentėjusiojo L. K. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties išteisintojo S. F. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad šališkai išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o tiriant bei įvertinant nusikalstamus S. F. požymius (situaciją, pobūdį, intensyvumą ir trukmę, ankstesnius kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kaltinamasis S. F. buvo atiduotas teismui tik pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusioji L. L. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Vyriausiajam prokurorui pateikė skundą, dėl S. F. ir jo sūnaus A.

F. 2019 m. gegužės 30 d. taip pat padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. 2020 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą, jog įtariamieji S. F. ir A. F. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismai įrodymus dėl S. F. ir A. F. kaltės vertino netinkamai, vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams - visai neteikė reikšmės. Teismai leido kaltinamajam S. F. piktnaudžiauti savo teisėmis, kad byloje nebūtų nustatyta objektyvi tiesa bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301, 320, 332 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimus, taip pat lygiateisiškumo ir nešališkumo principus.

Nesutiktina su teismų išvada, jog išteisintojo S. F. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodyta byloje surinktais įrodymais, nes S. F., veikdamas tiesiogine tyčia, grumdamasis, kad neišeiti iš savavališkai užimtos patalpos, nepataisomai sugadino (nutraukė nuo kairės rankos riešo rankinį laikrodį „Michael Kors“, kuris krisdamas ant grindų sudužo), padarydamas nukentėjusiajam L. K. 200 Eur žalą. Kasatoriaus nuomone, pakartotinai ištyrus įrodymus baudžiamojoje byloje bus neginčytinai įrodyta, kad išteisintasis S. F. ir jo sūnus A.

F. padarė BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o S. F. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje. Neteisėto įsiveržimo į gyvenamąjį būstą situacijoje, nukentėjusiojo L. K. atstovo nuomone, buvo galima L. L. ir L. K. būtinoji gintis, nes S. F. ir jo sūnaus A. F. (buvusių boksininkų) įsibrovimas buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o nukentėjusiųjų gynyba galėjo atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad S. F. patekdamas į J. Basanavičiaus g. 30-11 esantį butą padarė BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teisinis minėtų veiksmų vertinimas buvo atliktas ikiteisminiame tyrime pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalies, požymius ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šis nutarimas nėra panaikintas nei aukštesniojo prokuroro nutarimu, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, todėl teismas jį laiko teisėtu ir pagrįstu.

L. K., kurį atstovaudamas kasacinį skundą padavė advokatas V. Martyšius, buvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl turto (laikrodžio) sugadinimo. Teismai išnagrinėję bylos duomenis ir apklausę specialistą nustatė, kad sugadinto laikrodžio vertė 50 Eur, t. y. mažesnė nei 3 MGL dydžio, todėl nėra BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos dalykas (nesiekia vertės už kurią kyla baudžiamoji atsakomybė). Kasaciniame skunde nėra pateikti argumentai paneigiantys teismo išvadą dėl laikrodžio „Michael Kors“ vertės, todėl ir kiti teiginiai dėl išteisintojo S. F. tyčios, sugadinant laikrodį, yra neaktualūs ir nenagrinėtini.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 301, 320, 332 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, nukentėjusiajam palankią įvykio interpretaciją.

Kasacinio skundo teiginiai dėl teismų šališkumo taip pat yra deklaratyvūs, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismų šališkumo.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo L. K. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis