400a8a7b-7698-4558-85c0-d128b1d7bd25 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr. I-452-289/2012                                               Procesinio sprendimo kategorija:16.5.; 74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai                                                                              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui V.

N.,nedalyvaujant Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovams, dalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK atstovui M. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. N. praÅ¡ymÄ ir   patikslintus praÅ¡ymus atsakovui TelÅ¡ių apskrities VPK dėl TelÅ¡ių apskrities VPK 2009 m. rugsėjo 7 d. jo atžvilgiu priimto administracinio sprendimo Nr.86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir patikslintus praÅ¡ymus, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. N. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu ir patikslintais praÅ¡ymais praÅ¡ydamas: panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ 2009 m. rugsėjo 7 d. TelÅ¡ių apskrities VPK administracinį sprendimÄ Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ, priteisti iÅ¡ atsakovo už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu budėtÄ ir dirbtÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 4764,52 Lt, iÅ¡ jų: 732,23 Lt už 106 val. 2006-01-01– 2007-08-31 laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ laikÄ , 819,65 Lt už 76,5 val. 2006-01-01 – 2007-08-31 laikotarpiu dirbtÄ virÅ¡valandinį laikÄ , 719,33 Lt už 44,50 val. 2007-08-31– 2008-09-30 laikotarpiu atliktÄ budėjimÄ , virÅ¡ijant įprastÄ darbo laiko trukmę, 1337,27 Lt už 123,75 val. 2007-08-31–2008-09-30 laikotarpiu atliktÄ budėjimÄ poilsio dienomis, 1156,04 Lt už 150,75 val. 2006-01-01–2008-09-30 laikotarpiu nesuteikto savaitės nepertraukiamo poilsio, priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patikslintame praÅ¡yme nurodytas delspinigių sumas – 2299,83 Lt iki kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) ir po 3,34 Lt už kiekvienÄ dienÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

PareiÅ¡kėjas V. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (4 tomas, b.l. 93). Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 13 d. jis dirbo Mažeikių r. PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus patruliu. Å iuo laikotarpiu ne kartÄ ne pagal grafikÄ buvo skiriamas dirbti bendrosiomis poilsio dienomis – Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais. Nuo 2007 m. liepos 13 d. buvo perkeltas į Mažeikių r.

PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, tačiau iki 2007 m. rugsėjo mėnesio jis dar nebuvo skiriamas dirbti operatyvinės grupės sudėtyje, o ir toliau ne pagal grafikÄ buvo skiriamas dirbti bendrosiomis poilsio dienomis. Taigi, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d. jis ne pagal grafikÄ buvo skiriamas dirbti Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais. Tačiau už tai su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. jis ne kartÄ bendrosiomis poilsio dienomis:

Å¡eÅ¡tadieniais ir/arba sekmadieniais buvo skiriamas po 12 val. budėti (dirbti) Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose. Tačiau už tai su juo nebuvo atsiskaityta. Su praÅ¡ymu apmokėti už darbÄ poilsio dienomis kreipėsi į atsakovÄ . Tačiau atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 dienos administraciniu sprendimu Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ už poilsio dienomis jo atliktÄ darbÄ apmokėti atsisakė. Atsisakymas buvo motyvuojamas tuo, kad, pasak atsakovo, jo darbas operatyvinėje grupėje Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais pagal grafikÄ vertintinas kaip darbas pamainomis pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ grafikÄ ir nelaikytinas darbu poilsio dienomis, todėl už tokį darbÄ , atsakovo nuomone, jam neturėjo bÅ«ti mokamos priemokos.

Atsakovas klaidingai įvertino jo darbo operatyvinėje grupėje teisinę prigimtį ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ administracinį sprendimÄ , kuris, jo nuomone, turi bÅ«ti panaikintas. Be to, skundžiamas administracinis sprendimas yra nepagrįstas dar ir todėl, kad atsakovas jame visiÅ¡kai nepasisakė dėl 2006 m. sausio 1 d.–2007 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio, kurio metu jis nedirbo operatyvinės grupės sudėtyje, apmokėjimo, t. y. iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo faktinės situacijos.Statuto 31 straipsnio 1 dalyje pareigÅ«no budėjimo laikas yra apibrėžtas kaip „laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų“.

Taigi, budėjimas yra tam tikra darbo organizavimo forma, kuria užtikrinama, kad tam tikros įstaigos funkcijos bÅ«tų vykdomos net ir pasibaigus nustatytam darbo laikui. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „PareigÅ«no budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iÅ¡ anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko“.Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. IV-147 „Dėl Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento (galiojo iki 2008 m. spalio 1 d.) 61 punkte numatyta, jog „Operatyvinės grupės narys privalo bÅ«ti savo darbo kabinete ir užtikrinti, kad bet kuriuo momentu su juo galėtų susisiekti komisariato operatyvaus valdymo poskyrio specialistas ir gavęs specialisto nurodymÄ , nedelsiant iÅ¡vykti.“Mažeikių r.

PK virÅ¡ininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtintos Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos 13 punkte įtvirtintas kitoks teisinis operatyvinių darbo grupių darbo organizavimo principas, t. y. numatyta, jog operatyvinės grupės nariai darbo kabinetuose privalo bÅ«ti tik darbo metu (nuo 8 iki 17 val.), o nedarbo metu (nuo 17 val.), o taip pat poilsio bei Å¡venčių dienomis operatyvinės grupės nariai savo buvimo vietÄ (ryšį) privalo suderinti su budėtoju.

Tačiau faktiÅ¡kai tiek darbo valandomis, tiek ir po darbo valandų operatyvinės grupės nariai (o taip pat ir jis) budėdavo komisariato patalpose, savo darbo kabinetuose, o nuo 23.00 val. iki 7.00 val. vykdydavo tiesiogines funkcijas patruliuodami bendruosiuose ekipažuose kartu su VieÅ¡osios tvarkos skyriaus pareigÅ«nais. PareiÅ¡kėjo nuomone, darytina iÅ¡vada, jog jo budėjimas operatyvinės grupės sudėtyje buvo organizuojamas įstaigoje (Mažeikių r. PK patalpose), todėl Å¡is laikas, pagal Statuto 31 straipsnio 2 dalį, yra prilyginamas darbo laikui.Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusioje (Žin., 2006, Nr. 87-3412) Statuto 31 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo nustatytas analogiÅ¡kas kaip Darbo kodekso 155 straipsnyje teisinis reguliavimas ir numatyta, kad „Už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, per artimiausiÄ mėnesį pareigÅ«nui privalo bÅ«ti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ â€œ.Å ioje Statuto 31 straipsnio redakcijoje, analogiÅ¡kai kaip ir Darbo kodekso 155 straipsnyje, jo nuomone, pabrėžiamas tik tas aspektas, kad budėjimas, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę, yra pripažįstamas virÅ¡valandiniu darbu ir todėl už jį su pareigÅ«nu atitinkamai – kaip už virÅ¡valandinį darbÄ â€“ atsiskaitoma.

Be to, Å¡ioje normoje numatyti papildomi (lyginant su virÅ¡valandiniais darbais) alternatyvÅ«s atsiskaitymo bÅ«dai – ne tik apmokėjimas, bet taip pat ir papildomo poilsio laiko suteikimas arba papildomo poilsio laiko pridėjimas prie kasmetinių atostogų. Tačiau aukščiau pacituotos teisės normos, pareiÅ¡kėjo nuomone, nenumato atsiskaitymo už budėjimÄ tvarkos tais atvejais, kai budėjimas yra atliekamas poilsio ir/arba Å¡venčių dienomis.Mano, jog tokie atvejai skiriasi nuo budėjimo įprastomis darbo dienomis, kadangi, skiriant pareigÅ«nÄ budėti poilsio ir/arba Å¡venčių dienomis, yra sutrikdomas normalus darbo ir poilsio laiko režimas, pareigÅ«nas yra priverstas poilsio dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį) vykti į tarnybÄ ir budėti įstaigoje, negali ilsėtis Darbo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje nustatytomis bendrosiomis poilsio dienomis, negali praleisti savaitės nepertraukiamo poilsio laiko (Å¡eÅ¡tadienio ir sekmadienio) kartu su Å¡eima, t. y. patiria įvairių su tuo susijusių nepatogumų.

Todėl, jo nuomone, budėjimas darbo dienomis ir budėjimas poilsio ar Å¡venčių dienomis negali bÅ«ti sutapatinami taikant vienodÄ apmokėjimo dydį. Toks budėjimo sulyginimas, nediferencijuojant apmokėjimo dydžio priklausomai nuo to, kada yra budima (įprastÄ darbo dienÄ ar poilsio arba Å¡venčių dienÄ ), jo nuomone, sudaro prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintÄ kiekvieno asmens teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime konstatavo, jog „pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai“.Mano, jog budėjimas poilsio ar Å¡venčių dienomis laikytinas nukrypimu nuo normalių (įprastų) darbo sÄ lygų ir todėl už tokį budėjimÄ turi bÅ«ti atitinkamai kompensuojama net ir tuomet, kai budėjimas poilsio ar Å¡venčių dienÄ nevirÅ¡ija nustatytos darbo laiko trukmės – mano, kad tuo atveju, kai pareigÅ«nui yra pavedama budėti poilsio ar Å¡venčių dienomis, turi bÅ«ti vadovaujamasi Statuto 31 straipsnio 2 dalyje numatyta budėjimo laiko skaičiavimo taisykle, pagal kuriÄ budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui.

Atitinkamai budėjimas poilsio dienomis, jo nuomone, turėtų bÅ«ti prilyginamas darbui poilsio dienomis ir už tokį budėjimÄ turėtų bÅ«ti atlyginama kaip už darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis.Be to, pažymi, jog tais atvejais, kai budėjimas yra atliekamas ir poilsio ar Å¡venčių dienÄ , ir tuo pačiu virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę, už tokį budėjimo laikÄ turi bÅ«ti apmokama ir kaip už darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienÄ , ir kaip už virÅ¡valandinius darbus.

O jeigu poilsio ar Å¡venčių dienos naktį, analogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti apmokama ir kaip už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, ir kaip už darbÄ naktį. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009. Jo nuomone, nors Å¡iame Lietuvos vyriausiojo administracinio sprendime tiesiogiai buvo kalbama tik apie darbo, poilsio ar Å¡venčių dienomis bei darbo nakties metu tarpusavio ryšį, tačiau Darbo kodekso 193 straipsnis, kurio santykį su Darbo kodekso 194 straipsniu teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kalba ne tik apie darbÄ nakties metu, tačiau ir apie virÅ¡valandinius darbus.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog aukščiau nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir sprendžiant, kaip turi bÅ«ti apmokama pareigÅ«nui už poilsio ar Å¡venčių dienomis atliktus virÅ¡valandinius darbus. O Å¡iais atvejais, jo nuomone, bÅ«tina atskirai apmokėti už laikÄ , kuris buvo dirbamas poilsio ar Å¡venčių dienomis, ir atskirai (papildomai) – už poilsio ar Å¡venčių dienomis atliktus virÅ¡valandinius darbus.Ginčijamų santykių metu galiojusi Statuto 38 straipsnio redakcija (originali straipsnio redakcija, Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1927) numatė, jog už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu pareigÅ«nams mokamos priemokos.

AnalogiÅ¡kai buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708).Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, jog „Už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , valstybės tarnautojo praÅ¡ymu vietoj Å¡io Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos priemokos mokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitÄ mokamÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų“ (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 1 d., Žin., 2006, Nr. 4-97).Taigi, Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalis numato atskirÄ atsiskaitymo už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ atvejį, kuris, jo nuomone, taikomas tik tuomet, kai toks darbas nėra numatytas pagal grafikÄ .

O tuo atveju, kai mėnesio darbo (budėjimo) grafike yra numatoma, jog konkrečiam valstybės tarnautojui pavedama dirbti poilsio ar Å¡venčių dienÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta taisykle, t. y. mokama priemoka. PareiÅ¡kėjo nuomone, prieÅ¡ingas Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimas, suprantant jÄ kaip numatančiÄ , jog už darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti apmokama tik tuo atveju, jei toks darbas nėra numatytas pagal grafikÄ , sudarytų prielaidas pažeisti Konstitucijos 48 straipsnyje numatytÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ bei teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, jog pagal Mažeikių r. PK virÅ¡ininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. IV-147 „Dėl Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento 19 punktÄ , jis dirbo įprastu darbo laiko režimu, t. y. jo darbas buvo vykdomas bendrosiomis darbo dienomis (pirmadieniais–penktadieniais), su nustatytomis bendrosiomis poilsio dienomis (Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis). O tais atvejais, kai pagal grafikÄ jis buvo paskiriamas budėti bendrosiomis poilsio dienomis, dėl ko patirdavo įvairių nepatogumų, negalėdavo iÅ¡ anksto planuotis savo laisvalaikio (kadangi darbo grafikai bÅ«davo tvirtinami likus 14 dienų iki naujo mėnesio pradžios, galėdavo planuotis tik vienÄ mėnesį į priekį ir tik nuo einamojo mėnesio vidurio, t. y. pusę mėnesio apskritai nežinodavo, kurios bendrosios poilsio dienos ateinantį mėnesį jam bus laisvos, o kuriomis turės budėti), jis turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, jog už Å¡iuos darbo ir poilsio režimo ypatumus bei už bendrosiomis poilsio dienomis atliktÄ darbÄ jam bus teisingai atlyginama, t. y. didesniu tarifu nei už įprastÄ darbo dienÄ .

Be to, pabrėžia, jog Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalis reglamentuoja apmokėjimÄ â€žUž darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ â€œ. Budėjimo laikas tik prilyginamas darbo laikui, tačiau iÅ¡ esmės tai nėra darbas pagal grafikÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, Statuto 31 straipsnio 1 dalyje budėjimas yra apibrėžiamas kaip buvimas pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu. AnalogiÅ¡kai ir Darbo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad budėti darbuotojui pavedama „pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir Å¡venčių dienomis“.

Taigi, akivaizdu, jog budėjimas savo esme visuomet yra atliekamas ne pagal nustatytÄ darbo grafikÄ , o laisvu nuo darbo metu (pasibaigus darbo laikui, poilsio, Å¡venčių dienomis), t. y. tuo metu, kuris pagal konkretaus darbuotojo (pareigÅ«no) darbo grafikÄ yra laisvas. Jo nuomone, tokiais atvejais apskritai turėtų bÅ«ti sudaromi atskiri budėjimo ir darbo grafikai. Ir nors nagrinėjamu atveju tiek darbo, tiek budėjimo laikas buvo numatytas tame pačiame grafike, mano, kad budėjimas poilsio ir Å¡venčių dienomis nelaikytinas darbu pagal grafikÄ Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalies prasme ir todėl už jį turi bÅ«ti atsiskaitoma kaip už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, t. y. skiriant Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ priemokÄ arba, pareigÅ«no praÅ¡ymu, suteikiant jam per mėnesį tokios pat trukmės papildomÄ mokamÄ poilsio laikÄ arba šį laikÄ pridedant prie kasmetinių atostogų (Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalis).             Taip pat dalį ginčijamo laikotarpio (2006 m. sausio 1 d.–2007 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu) jis dirbdavo poilsio dienomis, nors toks darbas pagal grafikÄ jam nebuvo numatytas.

Tad akivaizdu, jog už šį atliktÄ darbÄ su juo nebuvo atsiskaityta. Nori pažymėti ir tai, jog jis niekada nėra teikęs praÅ¡ymo už budėjimÄ ir/arba darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis jam kompensuoti kuriuo nors iÅ¡ Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalyje numatytų bÅ«dų. Todėl darytina iÅ¡vada, jog jam už budėjimÄ ir darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turėjo bÅ«ti mokama Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka.Nurodo, kad svarbu paminėti ir tai, jog budėti jam buvo skiriama ne tik poilsio dienomis, bet taip pat ir darbo dienomis, virÅ¡ijant bendrÄ jÄ savaitės darbo laiko normÄ â€“ 40 valandų per savaitę (Statuto 29 straipsnio 1 dalis).

Pagal Darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, Å¡ie atvejai laikomi virÅ¡valandiniais darbais. Už budėjimÄ Ä¯staigoje įprastomis darbo dienomis (pirmadieniais–penktadieniais) turėjo bÅ«ti atsiskaitoma tokiu bÅ«du: jei jis virÅ¡ijo įprastÄ darbo laiko trukmę, suteikiant papildomÄ poilsio laikÄ tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas budėjimo laikas, pridedant šį laikÄ prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ ; už budėjimÄ Ä¯staigoje poilsio dienomis, kai nebuvo virÅ¡ijama įprasta darbo laiko trukmė, apmokant kaip už darbÄ poilsio dienomis; už budėjimÄ poilsio dienomis, kai buvo virÅ¡ijama įprasta darbo laiko trukmė, atsiskaitant dvigubai: ir kaip už darbÄ poilsio dienomis, ir kaip už virÅ¡valandinius darbus (suteikiant papildomÄ poilsio laikÄ tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas budėjimo laikas, pridedant šį laikÄ prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ ).

Nurodo, kad ginčijamų santykių laikotarpiu nei Statutas, nei Ä®statymas nereguliavo apmokėjimo už virÅ¡valandinius darbus tvarkos. Todėl Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekso 193 straipsnyje (originali straipsnio redakcija, gailijusi iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.) buvo numatyta, kad „Už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos)“. PraktiÅ¡kai analogiÅ¡ka nuostata iÅ¡liko ir po 2008 m. rugpjūčio 1 d. pakeitimo.LR ikiteisminio tyrimo įstaigos profesinės sÄ jungos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (4 tomas, b.l. 95).

Teismo posėdžio metu atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK atstovas M. T. prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nori ypatingai atkreipti dėmesį į naujÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , pateiktÄ 2012-03-15 patikslintame praÅ¡yme – priteisti apmokėti už nesuteiktÄ nepertraukiamÄ savaitės poilsio laikÄ (jis paminėtas ir 2012-08-17 patikslinto praÅ¡ymo lentelės apskaičiavimuose, t.y. 1 lentelės 3 grafoje, 2 lentelės 10 grafoje) ir tas laikas (valandos) lentelėje panaudotas paskaičiavimuose pareiÅ¡kėjo naudai, atitinkamai sumažinant suteiktÄ papildomo poilsio laikÄ .

Minėti reikalavimai nebuvo ginčo objektu nuo 2009-10-07, t.y. pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymas nedraudžia tikslinti praÅ¡ymo (skundo), tačiau Darbo kodekso 27 str. 2 d. numatytas trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas, o Darbo kodekso 298 str. reglamentuoja, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Kadangi patikslintas praÅ¡ymas su naujais reikalavimais pateiktas 2012-03-15, skundžiamas laikotarpis yra 2006-01-01–2008-09-30, todėl mano, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo nauji minėti reikalavimai neturi bÅ«ti nagrinėjami vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 dalimi ir 298 straipsniu.

PareiÅ¡kėjas operatyvinėje grupėje pradėjo budėti ne poilsio dienomis nuo 2007-07-16, poilsio dienomis nuo 2007-08-18. Nuo 2006-01-01 iki 2007-08-08 pareiÅ¡kėjas budėjo pagal atskirus priemonių planus (nes įprastai kriminalinės policijos skyriaus pareigÅ«nai skiriami budėti poilsio dienomis tik dviem atvejais – į operatyvinę grupę ir pagal priemonių planus). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo vykdytų funkcijų specifikÄ , teigtina, kad jo darbas pagal priemonių planus, t.y. asmenų ar objektų stebėjimas, atitinka budėjimo laikÄ Ä¯staigoje ir pareiÅ¡kėjui skundžiamu laikotarpiu darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje budėjimo laikas žymėtas kaip darbo laikas ir už tai jis gavo pareiginę algÄ .

Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-12 nutartimi konstatavo, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo vykdytų funkcijų specifikÄ , jo darbas policijos komisariato operatyvinėje grupėje pripažintinas budėjimo laikui. BudėjimÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnis. Pažymėjo, kad Statuto 31 str. nereglamentuoja jokių kitų alternatyvių atsiskaitymo bÅ«dų už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, kaip suteikiant poilsio laikÄ tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (pagal Statuto 31 str. 2 d. redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2006-11-01, suteikiant papildomÄ poilsio dienÄ už 32 budėjimo valandas) ir atskirai nenumato apmokėjimų už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui už budėjimus nakties metu ir Å¡venčių dienomis apmokėta kaip numato Darbo kodekso 193 str. ir 194 str. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 konstatavo, jog Kodekso 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Kai virÅ¡valandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas Å¡venčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbÄ mokama pagal Kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Kodekso 193 straipsnis netaikytinas.

Mano, kad tai reiÅ¡kia, jog negalimi dvigubi apmokėjimo standartai, t.y. apmokėjimas už darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis dar ir apmokėjimas už virÅ¡valandžius ir darbÄ nakties metu. Todėl apmokant kaip už darbÄ poilsio dienomis negalimi virÅ¡valandiniai apmokėjimai ir apmokėjimai už darbÄ naktį.PareiÅ¡kėjo V. N. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) už darbÄ operatyvinėje grupėje dalį, susidariusiÄ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., taip pat ir delspinigius.

Atsakovas teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senatį, nes pareiÅ¡kėjas 2012 m. kovo 15 d. patikslintame skunde pirmÄ kartÄ pateikė naujus reikalavimus, t.y. priteisti apmokėti už virÅ¡valandinio budėjimo valandas ir priteisti apmokėti už valandas nesuteikto poilsio laiko skundžiamu laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-09-30 (2012-08-17 patikslintame praÅ¡yme Å¡ie reikalavimai iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas pirminį skundÄ teismui padavė 2009 m. lapkričio 5 d. (1 tomas, b.l. 2-10).

Juo teismo prašė panaikinti skundžiamÄ aktÄ , iÅ¡ atsakovo priteisti už 2006–2008 metų laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ laikÄ (pagal faktÄ , konstatuotÄ Å¾iniaraščiuose) sumas ir per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jas iÅ¡mokėti. Vėliau pareiÅ¡kėjas ne kartÄ tikslino skundo reikalavimus, 2012 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėjas teismui pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriuo teismo prašė panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 dienos administracinį sprendimÄ Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ, priteisti iÅ¡ atsakovo už 2006 m. sausio 1 d.

– 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu budėtÄ ir dirbtÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 3911,46 Lt, iÅ¡ jų: 770,60 Lt už 109,75 val. darbo poilsio dienomis, 969,78 Lt už 92,7 val. darbo poilsio dienomis, atlikto virÅ¡ijant įprastÄ darbo laiko trukmę, 571,81 Lt už 36,25 val. budėjimo, atlikto virÅ¡ijant įprastÄ darbo laiko trukmę, 836,35 Lt už 77,25 val. budėjimo poilsio dienomis, 667,52 Lt už 90,25 val. nesuteikto savaitės nepertraukiamo poilsio, priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patikslintame praÅ¡yme nurodytas delspinigių sumas – 2939,78 Lt iki kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) ir po 2,74 Lt už kiekvienÄ dienÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (4 tomas, b.l. 36-50). 2012 m. rugpjūčio 21 d. pareiÅ¡kėjas V.

N. teismui pateikė savo paskutinį patikslintÄ skundÄ , kuriuo teismo prašė panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 dienos administracinį sprendimÄ Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ, įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu budėtÄ ir dirbtÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 4764,52 Lt, iÅ¡ jų: 732,23 Lt už 106 val. 2006-01-01 – 2007-08-31 laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ laikÄ , 819,65 Lt už 76,5 val. 2006-01-01 – 2007-08-31 laikotarpiu dirbtÄ virÅ¡valandinį laikÄ , 719,33 Lt už 44,50 val. 2007-08-31 2008-09-30 laikotarpiu atliktÄ budėjimÄ , virÅ¡ijant įprastÄ darbo laiko trukmę, 1337,27 Lt už 123,75 val. 2007-08-31–2008-09-30 laikotarpiu atliktÄ budėjimÄ poilsio dienomis, 1156,04 Lt už 150,75 val. 2006-01-01–2008-09-30 laikotarpiu nesuteikto savaitės nepertraukiamo poilsio, priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patikslintame praÅ¡yme nurodytas delspinigių sumas–2299,83 Lt iki kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) ir po 3,34 Lt už kiekvienÄ dienÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (4 tomas, b.l. 99-114).Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas tikslindamas savo reikalavimus iÅ¡ esmės naujų reikalavimų nepateikė, nes visi patikslinti pareiÅ¡kėjo reikalavimai iÅ¡ esmės ginčo materialinio dalyko nekeitė, jais pareiÅ¡kėjas teismo prašė priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ tuo pačiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui dirbant operatyvinėje grupėje.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas tikslindamas skundÄ iÅ¡ dalies keitė reikalavimų argumentacijÄ , neiÅ¡mokėtos dalies paskaičiavimo bÅ«dus, todėl keitėsi pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti sumos bei jų atsiradimo pagrindai. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog pareiÅ¡kėjo skundui taikomas trejų metų senaties terminas (DK 27 str. 2 d.) skaičiuotinas iki pirminio skundo padavimo teismui dienos, tai yra iki 2009 m. lapkričio 5 d., todėl byloje nagrinėtini pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios ne anksčiau, nei prieÅ¡ trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, susidariusiÄ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., taigi yra praleidęs trejų metų senaties terminÄ . Atsakovas teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas argumentų, kodėl jį praleido, praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senatį nepateikia, todėl teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje taikytinas LR DK 27 str. 2 d. numatytas trejų metų senaties terminas ir byloje nagrinėtina pareiÅ¡kėjo reikalavimų dalis dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios nuo 2006 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

Taigi, nagrinėjamo ginčo dalykas yra susijęs su pareiÅ¡kėjo darbo laiko organizavimo formos nustatymu ir jo teisės į apmokėjimÄ už darbÄ operatyvinėje grupėje laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. įgyvendinimu. Pažymėtina, jog ginčo iÅ¡sprendimui yra aktualÅ«s teisės aktai, galioję laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Teismas jais vadovausis ir iÅ¡ naujo nebeįrodinės faktų, kurie nustatyti Å¡ioje administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo V. N. darbas ginčo laikotarpiu operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais pripažintinas budėjimo laiku (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (Valstybės žinios, 2003, Nr. IX-1538) patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau ir Vidaus tarnybos statutas) 31 str.).

Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas, priklausomai nuo pareigÅ«no darbo organizavimo formos, skirtingai reglamentuoja darbo laiko ir apmokėjimo už darbÄ režimus. Skirtingos darbo organizavimo formos nulemia ir skirtingus pareigÅ«nui kompensavimo bÅ«dus ir sÄ lygas už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius ar budėjimo metu.Vidaus tarnybos statuto 31 str. redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-11-01, numatė, jog pareigÅ«no budėjimo laikas yra laikas, kurį jis turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomÄ poilsio dienÄ . Vidaus tarnybos statuto 31 str. redakcija, galiojusi nuo 2006-11-01 iki 2009-01-01, numatė, jog pareigÅ«no budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. PareigÅ«no budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iÅ¡ anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, per artimiausiÄ mėnesį pareigÅ«nui privalo bÅ«ti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krÅ«timi maitinančios moterys, pareigÅ«nai, auginantys vaikÄ iki 3 metų, ir pareigÅ«nai, vieni auginantys vaikÄ iki 14 metų arba neįgalų vaikÄ iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigÅ«nai budėti gali bÅ«ti skiriami tik jų sutikimu. IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo galima daryti iÅ¡vadas, kad įstatymų leidėjas pareigÅ«no budėjimo laikui Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalies prasme nustato sÄ lygas:

1) budėjimas turi bÅ«ti numatytas laisvu nuo tarnybos metu pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ ;

2) budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Statutinių valstybės tarnautojų, kurių pareigos nepriskirtos pamaininiam darbo organizavimo modeliui, laisvu nuo tarnybos metu laikytinas laikas, kai pasibaigia atitinkamas pareigas užimančiam pareigÅ«nui nustatyta darbo dienos trukmė, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«nas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymÄ ar nurodymÄ dirbti virÅ¡valandinį darbÄ (Statuto 30 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-81/2012).Pagal nuo 2003-05-01 iki 2006-11-01 galiojusį teisinį reglamentavimÄ , už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžto budėjimo 32 valandas pareigÅ«nui buvo kompensuojama suteikiant papildomÄ poilsio dienÄ .Pagal nuo 2006 m. lapkričio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimÄ , už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ budėjimÄ pareigÅ«nui kompensuojama vienu iÅ¡ trijų Statuto 31 straipsnio 3 dalyje numatytų bÅ«dų tuo atveju, kai virÅ¡ijama Statute apibrėžta darbo laiko trukmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-687/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo pagrindinė darbo funkcija – tyrėjo pareigų vykdymas – buvo organizuota nustatant ne ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ (Statuto 29 str. 1 d.), o darbas operatyvinėje grupėje, kaip papildoma darbo funkcija (susijusi su pagrindinės funkcijos atlikimu), – organizuotas nustatant budėjimÄ Ä¯staigoje po 12 valandų dienÄ ir/ arba naktį (Statuto 31 straipsnis).Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nuo 2007-08-31, kuomet pareiÅ¡kėjas virÅ¡ydavo 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , už budėjimÄ Ä¯staigoje jam turėjo bÅ«ti kompensuojama Å¡iais bÅ«dais: per artimiausiÄ mėnesį suteiktas tokios pat trukmės poilsis kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas galėjo bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .Atsakovas teismui nurodė, kad už budėjimÄ pareiÅ¡kėjui suteikė poilsio laikÄ .TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateiktoje pažymoje (4 tomas, b.l. 86-92) nurodė, kad 2006 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais pareiÅ¡kėjo nebuvo virÅ¡ytas 40 val. savaitės darbo laikas.

Pareiškėjas 2006 m. gegužės mėn. iš viso budėjo poilsio dienomis 11 val., iš kurių 11 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas ir 5 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. Birželio mėn. – budėjo poilsio dienomis 7 val., iš kurių 1 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas.

Liepos mėn. – budėjo poilsio dienomis 18 val., iš kurių 10 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas ir 2.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. Rugpjūčio mėn. – budėjo poilsio dienomis 4 val., iš kurių 1 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas ir 7 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio).

Rugsėjo mėn. – pareiškėjas iki spalio 3 d. atostogavo. Spalio mėn. – pareiškėjas nuo spalio 4 d. iki spalio 6 d. buvo mokymosi atostogose; nuo spalio 10 d. iki lapkričio 13 d. sirgo. Lapkričio mėn. – neviršytas savaitės darbo laikas. Gruodžio mėn. – iš viso per gruodžio mėn. 2.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio). 2007 m. sausio mėn. – budėjo poilsio dienomis 7 val.

– suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. Vasario mėn. – budėjo poilsio dienomis 24 val., iš kurių 24 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas – suteiktas 15.15 val. poilsio laikas. Kovo mėn. – budėjo poilsio dienomis 3 val., iš kurių 3 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas ir 2 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio).

Balandžio mėn. – nuo balandžio 10 d. sirgo, o kiti balandžio mėn. 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) neišskirti, kadangi nebuvo budėjimų darbo dienomis, kai buvo viršijama darbo laiko trukmė (40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai)) arba nebuvo budėjimų poilsio dienomis. Gegužės mėn. – nuo gegužės 13 d. iki birželio 7 d. atostogavo, o kiti gegužės mėn. 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) neišskirti, kadangi nebuvo budėjimų darbo dienomis, kai buvo viršijama darbo laiko trukmė (40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai)) arba nebuvo budėjimų poilsio dienomis.

Birželio mėn. – budėjo poilsio dienomis 15 val., iš kurių 4.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas, budėjo švenčių dienomis 3 val. – suteiktas 23.30 val. poilsio laikas. Liepos mėn. – budėjo poilsio dienomis 7 val., iš kurių 7 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laikas ir 4 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas.

Rugpjūčio mėn. – budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 6.15 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, budėjo švenčių dienomis 4 val. ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 23.30 val. poilsio laikas. Rugsėjo mėn. – budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio).

Spalio mėn. – budėjo poilsio dienomis 4 val., iš kurių 4 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio). Lapkričio mėn. – budėjo poilsio dienomis 24 val., iš kurių 11.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 15.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 23.30 val. poilsio laikas.

Gruodžio mėn. – budėjo poilsio dienomis 4 val., budėjo švenčių dienomis 12 val. ir 7.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas.2008 m. sausio mėn. budėjo poilsio dienomis 4 val., iš kurių 4 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 9 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas.

Vasario mėn. – budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 15 min. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 23.30 val. poilsio laikas. Kovo mėn. – budėjo poilsio dienomis 8 val., budėjo švenčių dienomis 24 val., iš kurių 3.30 val. budėjo švenčių dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 23.30 val. poilsio laikas. Balandžio mėn. – budėjo poilsio dienomis 29 val., iš kurių 29 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 8.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas.

Gegužės mėn. – budėjo poilsio dienomis 12 val., budėjo švenčių dienomis 4 val. – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. Birželio mėn. – budėjo poilsio dienomis 12 val. – suteiktas 15.15 val. poilsio laikas. Liepos mėn. – budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 11.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 1 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas.

Rugpjūčio mėn. – budėjo poilsio dienomis 28 val., iš kurių 8.15 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 1 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. Rugsėjo mėn. – budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 7.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas.Pažymoje atsakovas nurodė, kad informacija surinkta iš 2006-01-01–2008-09-30 darbo laiko apskaitos žiniaraščių.

Pažymėta, kad atsakovas negali pateikti tikslių duomenų, už kokį budėjimÄ kokiÄ dienÄ suteiktas papildomas poilsis, nes tokios informacijos ir duomenų nėra, o papildomos poilsio dienos buvo suteikiamos abipusiu susitarimu (tarp pareiÅ¡kėjo ir jo tiesioginio vadovo) ir derinamos su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėjui už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis, apmokėta kaip už darbÄ naktį (tais atvejais kai sutapo su poilsio dienomis) ir kompensuota suteiktu papildomu apmokamu poilsio laiku, nes už suteiktÄ papildomÄ poilsio laikÄ pareiÅ¡kėjui paskaičiuotas vidutinis atlyginimas, t.y. pareiÅ¡kėjui suteikus papildomÄ poilsio laikÄ , jis nėjo į darbÄ , tačiau vidutinis atlyginimas už tas dienas yra skaičiuojamas.PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikęs praÅ¡ymo, jog už budėjimÄ Ä¯staigoje jam bÅ«tų kompensuojama kitu bÅ«du, tai yra tokios pat trukmės poilsio laikÄ pridedant prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovas teisėtai vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 31 str. ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu teisingai taikė kompensavimo už budėjimÄ Ä¯staigoje bÅ«dÄ .Nustatant, koks darbo užmokestis turėjo bÅ«ti mokamas pareiÅ¡kėjui už darbÄ poilsio dienomis, tai yra kuomet pareiÅ¡kėjas poilsio dienomis budėjo operatyvinėje grupėje, svarbu teisingai taikyti teisės aktus ir atsižvelgti į ginčo laikotarpiu aktualias Å¡ių teisės aktų redakcijas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, praktikoje ne kartÄ pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatyti specialiu įstatymu – Vidaus tarnybos statutu (Žr., 2008 m. birželio 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008).

Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708) (toliau ir Įstatymas) ginčui aktualiu laikotarpiu ir iki šiol numato, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo VI skyrius taikomas be išlygų ( 4 str. 2 d.). Įstatymo IV skyrius reglamentuoja su darbo užmokesčiu susijusius klausimus. Be to, Įstatymo 5 straipsnis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Tai reiÅ¡kia, jog Ä®statymui nenumatant nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimu ar kt., turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau ir DK).Pagal Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2009-01-01), pareigÅ«nams buvo mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ .

Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2009-01-01) numatė tokias pat priemokos rÅ«Å¡is. Vidaus tarnybos statuto 38 str. 4 d. (redakcija galiojusi 2009-01-01) numatė, jog Å¡io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų priemokų mokėjimo tvarkÄ nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, tačiau nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentavo darbo užmokesčio tarifų už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį ar nakties darbÄ .

Todėl, teismo nuomone, sprendžiant pareigÅ«no darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis klausimÄ , ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo bÅ«ti vadovaujamasi DK 194 straipsniu „Mokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis“.DK 194 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2008-07-01, numatė, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų.

Nuo 2008-07-01 iki 2008-08-01 Å¡i nuostata keitėsi ir numatė, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio), arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2008-08-01 įsigaliojusi ir Å¡iuo metu galiojanti straipsnio redakcija numato, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Taigi, kaip matyti, straipsnio dalis keitėsi tiek, kiek tai buvo susiję su dvigubo tarifo paskaičiavimu, tačiau nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui aktualios nuostatos, tai yra jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, nekito. Pažymėtina, jog poilsio dienos yra Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ 2.1 punktas).

Pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės – Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo – apraÅ¡ymo 7.18 punktÄ matyti, jog jam buvo nustatyta funkcija pagal atskirus darbo grafikus dirbti operatyvinės-tardyminės grupės sudėtyje (3 tomas, b.l. 109-111). Pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės – Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus patrulio – apraÅ¡ymo 15 punktÄ matyti, jog jam buvo nustatyta funkcija pagal atskirus grafikus dirbti operatyvinės-tardyminės grupės sudėtyje, prevencinėse priemonėse (3 tomas, b.l. 107-108).

Pagal 2004 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono PK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 1V-147 patvirtintÄ Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento 68 punktÄ , bendrÄ operatyvinės grupės budėjimo grafikÄ pagal tarnybų vadovų patvirtintus darbo grafikus sudaro operatyvaus valdymo poskyrio virÅ¡ininkas ir juos tvirtina komisariato virÅ¡ininkas (2 tomas, b.l. 174-186, 3 tomas, b.l. 128-140). Byloje pateikti operatyvinės grupės darbo grafikai (1 tomas, b.l. 32-123, 2 tomas, b.l. 15-122), kurie tinkamai patvirtinti ir juose aiÅ¡kiai nurodytas darbo laikas.

Pareiškėjas neginčija aplinkybių, jog darbo operatyvinėje grupėje laikas jam buvo žinomas iš anksto susipažinus su minėtais grafikais. Konstatuotina, jog pareiškėjo darbas įstaigoje (operatyvinėje grupėje) poilsio ir darbo dienomis buvo organizuojamas pagal iš anksto sudarytus grafikus. Teismas sutinka su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais ir remiasi atsakovo pateikta 2012 m. birželio 12 d. pažyma apie V. N. 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. darbo valandas (b.l. 4 tomas, b.l. 86-92).

PareiÅ¡kėjas operatyvinėje grupėje pradėjo budėti ne poilsio dienomis nuo 2007-07-16, poilsio dienomis nuo 2007-08-18. Nuo 2006-01-01 iki 2007-08-08 pareiÅ¡kėjas budėjo pagal atskirus priemonių planus (nes įprastai kriminalinės policijos skyriaus pareigÅ«nai skiriami budėti poilsio dienomis tik dviem atvejais – į operatyvinę grupę ir pagal priemonių planus). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo vykdytų funkcijų specifikÄ , teigtina, kad jo darbas pagal priemonių planus, t.y. asmenų ar objektų stebėjimas, atitinka budėjimo laikÄ Ä¯staigoje ir pareiÅ¡kėjui skundžiamu laikotarpiu darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje budėjimo laikas žymėtas kaip darbo laikas ir už tai jis gavo pareiginę algÄ .Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo skundas dėl reikalavimų priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už virÅ¡valandinio budėjimo valandas, budėjimÄ poilsio dienomis atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustatė specialių teisės normų dėl apmokėjimo už darbÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis dvigubai ir kaip virÅ¡valandžius.

DK 194 str. 1 d. numatė, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai.Minėtoje pažymoje atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis, buvo apmokėta kaip už darbÄ naktį (tais atvejais, kai sutapo su poilsio dienomis) ir kompensuota suteiktu papildomu apmokamu poilsio laiku, nes už suteiktÄ papildomÄ poilsio laikÄ pareiÅ¡kėjui buvo paskaičiuotas vidutinis atlyginimas, t.y. pareiÅ¡kėjui suteikus papildomÄ poilsio laikÄ , jis nėjo į darbÄ , tačiau vidutinis atlyginimas už tas dienas buvo skaičiuojamas.

Teismo nuomone, atsakovas teisėtai už tarnybÄ pagal iÅ¡ anksto sudarytus grafikus pareiÅ¡kėjui mokėjo pareiginę algÄ , Teismas pažymi, jog nuo 2009-01-01 įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, kuria buvo pakeista valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sandara. Numatytos naujos nuostatos – apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Ä®statymo 261 straipsnio 1 dalį, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

Už budėjimÄ valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka (to paties straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo administracinėse bylose Nr. A575-81/2012, Nr. A575-83/2012, Nr. A575-86/2012 iÅ¡aiÅ¡kino Å¡ias Ä®statymo nuostatas. Spręsdamas šį ginÄÄ teismas iÅ¡ dalies rėmėsi Å¡ia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti nepriemokÄ už nesuteiktÄ poilsio laikÄ .

ReikalavimÄ grindžia prie skundo pridėtais savo paskaičiavimais. Atsakovas su pareiÅ¡kėjo reikalavimu, pareiÅ¡kėjo teismui pateiktais paskaičiavimais nesutinka. Minėtoje pažymoje atsakovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjui už budėjimÄ operatyvinėje grupėje suteikė tokios pat trukmės poilsį kaip virÅ¡ytas darbo laikas. Minėtoje pažymoje nurodė, kad negali pateikti tikslių duomenų, už kokį budėjimÄ kokiÄ dienÄ suteiktas papildomas poilsis, nes tokios informacijos ir duomenų nėra.

Pažymėjo, kad papildomos poilsio dienos buvo suteikiamos abipusiu susitarimu (tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo) ir derinamos su pareiškėju.Kaip matyti, atsakovo pažyma paruošta remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Pareiškėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščių neginčija, juose esančios informacijos neteisingumu skundo neargumentuoja. Todėl teismas byloje vertindamas, ar pareiškėjui suteiktas visas poilsio laikas, remsis institucijos paruošta pažyma ir atsakovo nuomone.

PareiÅ¡kėjo pateiktus paskaičiavimus teismas vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, jog suteikiamas poilsio laikas buvo derinamas su pareiÅ¡kėju, todėl dėl neaiÅ¡kumų ar, pareiÅ¡kėjo nuomone, ne viso suteikto poilsio laiko pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į atsakovÄ aktualiu laikotarpiu. Tačiau byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tokiu praÅ¡ymu kreipęsis į atsakovÄ .Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 1156,04 Lt darbo užmokesčio už 150,75 valandas nesuteikto poilsio laiko priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo ginčijamas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ priimtas ne teismo sprendime nurodytais motyvais, tačiau, teismo nuomone, iÅ¡ esmės teisėtas, nes pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti darbo užmokesčio dalį atmestas konstatuojant, jog pareiÅ¡kėjui už darbÄ operatyvinėje grupėje Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais neturėjo bÅ«ti mokami priedai.

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas nenaikintinas ir paliekamas galioti.Pažymėtina, jog ABTĮ 86 str. 3 d. nurodoma, jog teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje.

Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A.

N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliai neaptarinės visų pareiÅ¡kėjo argumentų, kadangi mano, jog Å¡iame sprendime nurodė pakankamai motyvų, pagrindžiančių iÅ¡vadÄ , iÅ¡dėstytÄ Å¡io sprendimo rezoliucinėje dalyje.Aukščiau nurodytų teisės aktų bei konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas ir patikslinti skundai netenkintini ir atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. N. skundÄ ir patikslintus skundus atsakovui TelÅ¡ių apskrities VPK dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 dienos sprendimo Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ panaikinimo, priteisimo iÅ¡ atsakovo už 2006 m. sausio 1 d. –2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu budėtÄ ir dirbtÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 4764,52 Lt, iÅ¡ jų: 732,23 Lt už 106 val. 2006-01-01–2007-08-31 laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ laikÄ , 819,65 Lt už 76,5 val. 2006-01-01–2007-08-31 laikotarpiu dirbtÄ virÅ¡valandinį laikÄ , 719,33 Lt už 44,50 val. 2007-08-31– 2008-09-30 laikotarpiu atliktÄ budėjimÄ , virÅ¡ijant įprastÄ darbo laiko trukmę, 1337,27 Lt už 123,75 val. 2007-08-31–2008-09-30 laikotarpiu atliktÄ budėjimÄ poilsio dienomis, 1156,04 Lt už 150,75 val. 2006-01-01–2008-09-30 laikotarpiu nesuteikto savaitės nepertraukiamo poilsio, priteisimo iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patikslintame praÅ¡yme nurodytas delspinigių sumas – 2299,83 Lt iki kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) ir po 3,34 Lt už kiekvienÄ dienÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius