400a7e75-e812-425d-b83c-5db1d80b6de5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-606/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06641-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, – vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichikÄ veikiančias medžiagas; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymÄ subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) Å¡velnesnės bausmės, ir pagal šį nuosprendį paskirt subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant per visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichikÄ veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 10 d. 17.58 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 17.00 val. (viena para).

IÅ¡ E. R. priteista nukentėjusiajam S. D. 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Procesas dėl 197,76 Eur turtinės žalos priteisimo iÅ¡ E. R. nukentėjusiajam S. D. nutrauktas. Procesas dėl 1 290,05 Eur priteisimo iÅ¡ E. R. Klaipėdos teritorinės ligonių kasai nutrauktas. IÅ¡ E. R. priteista nukentėjusiajam S. D. 1 200 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir E. R., tačiau dėl jo nuosprendis neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. E. R. nuteistas už tai, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 22.20 val., bÅ«damas neblaivus, prie namo, (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajam S. D. kumščiu sudavė į veidÄ , dėl to pastarasis nugriuvo ant grindinio, bei gulinčiam S. D. sudavė ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į deÅ¡inę veido pusę, po to, S. D. besikeliant ir atsiklaupus ant kelių, spyrė į deÅ¡inį petį ir 2 kartus į krÅ«tinę, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡utinio žandikaulio lūžį ir deÅ¡inės akies sužalojimÄ , sukėlusį visiÅ¡kÄ aklumÄ deÅ¡ine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir nepataisomai subjaurojo S. D. kÅ«nÄ (veidÄ ).

2. E. R. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 17.14 val., bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kavinės lankytojų, darbuotojų bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, garsiai rėkdamas bei vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, puolė ant E. R. ir susikibo, po to abiem susigrÅ«mus, E. R. elgėsi įžūliai, t. y. vienÄ kartÄ kaire ranka bei vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka sudavė E. R. į galvÄ , po to stÅ«mė E. R. nuo savęs, dėl to abu krito ant kavinėje buvusio fotelio, kurį nuvertė, po to abiem nuvirtus ant žemės, penkis kartus kumščiu sudavė E. R.

į galvÄ ir taip pastarajam sukėlė fizinį skausmÄ . Toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , apie 17.46 val., iÅ¡ kavinės „(duomenys neskelbtini) “ virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį bei, demonstratyviai laikydamas jį rankoje, matant kavinės klientams, darbuotojams bei aplinkinių parduotuvių darbuotojams, išėjo į lauke esančiÄ kavinės „(duomenys neskelbtini)“ terasÄ ir, priėjęs prie E. R., jam grasino, sakydamas „ateik čia“, taip mėgindamas vėl iÅ¡provokuoti konfliktÄ .

Tokiu bÅ«du E. R. įžūliu elgesiu grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam S. D. iki 10 000 Eur. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1.

Apeliaciniame skunde aptariama CK 6.250 straipsnio 2 dalies dispozicija ir manoma, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tinkamai neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, neracionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį neužtikrino pusiausvyrÄ tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų. 3.2.

Apeliantas pažymi, kad konfliktÄ sukėlė bÅ«tent paties nukentėjusiojo S. D. elgesys, kai jis, bÅ«damas neblaivus, sekė jį iki pat jo namų, kur jo (nuteistojo) ir liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatytas abipusis smÅ«gių sudavimas vienas kitam. BÅ«tent iÅ¡ dalies nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡provokavo muÅ¡tynes ir Å¡is faktorius yra esminis sprendžiant dėl neturtinės žalos sumažinimo iÅ¡ esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė ir į kitÄ reikÅ¡mingÄ kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui – paties nuteistojo prastÄ turtinę padėtį.

Jo mėnesinės pajamos yra minimalios, turi paėmęs bÅ«sto kreditÄ , už jį kiekvienÄ mėnesį moka 160 Eur. IÅ¡ likusios sumos iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Priteista milžiniÅ¡ka neturtinė žala kardinaliai apsunkintų jo iÅ¡gyvenimo galimybes Lietuvoje, dėl to galbÅ«t tektų emigruoti iÅ¡ Lietuvos, rizikuojant Å¡eimos iÅ¡irimu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į visumÄ sužalojimų pagal diagnozes: T01.0 žaizdos, apimančios galvÄ ir kaklÄ , T02 lūžiai, apimantys kelias kÅ«no sritis, F43.2 adaptacijos sutrikimai ir organizmo funkcijų sutrikimai, nukentėjusiajam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis tik iki 2023 m. vasario 10 d.

Nukentėjusysis pripažino, kad turėjo sveikatos problemų su nugara, todėl įtaria, kad 55 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas ir dėl kitų sveikatos problemų, kurios egzistavo dar iki sumuÅ¡imo. Akies aklumas sÄ lygoja tik 30 proc. darbingumo netekimo pagal sužalojimu prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelę, o kiti diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gyjantys ir palyginus trumpalaikiai, todėl nedarbingumo lygis yra nuolat kintantis veiksnys. Taip pat pažymi, kad pats nukentėjusysis į psichologus kreipėsi pakankamai vėlai, tik po pusės metų po įvykio, kai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas. 3.3.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo, kodėl nusprendė priteisti tokiÄ didelę neturtinę žalÄ , kuri laikytina labiau ne kompensacinio, bet pasipelnymo pobÅ«džio, be to, visiÅ¡kai neatsižvelgė į neturtinę žalÄ priteisiamÄ tokio pobÅ«džio bylose, t. y. aukÅ¡tesnės instancijos teismų formuojamÄ sektinÄ praktikÄ , kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, mažiausia neturtinė žala sudaro 4 344,30 Eur sumÄ (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-665-245/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45/2012; vidutinio dydžio neturtinės žalos suma (nuo 5 647,59 Eur iki 11 584,80 Eur) buvo priteista Å¡iose bylose: 5 647,59 Eur – Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-113-2009, 7 240,50 Eur – Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351/2008, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-81/2008, 8 688,60 Eur – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-603-485-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-417/2013, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-48-624/2010, 11 584,80 Eur – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-134/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010; didžiausia neturtinė žala priteista Å¡iose bylose: 13 000 Eur – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-919/2019, 14 4481 Eur – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-297-493/2013, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-134-2013, 15 000 Eur – Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-1035/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017, 17 320 Eur – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019. 3.4.

Remdamasis aptarta teismų praktika, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmės vyrauja vidutinio dydžio priteistinos neturtinės žalos sumos, tačiau nepaisant to, jis mano ir sutinka, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitiktų 10 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma. Apelianto teigimu, nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo atveju teismas nevertino visų aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos dydžio nustatymu, nuosprendyje visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl gynybos iÅ¡sakytų argumentų, ir tai lėmė netinkamai iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes nuosprendyje ir netinkamai iÅ¡spręstÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , o tai yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. Ž. praÅ¡o nuteistojo E. R. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos nukentėjusiajam S. D. 40 000 Eur neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur.

8. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

9. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės.

10. Å iuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 135 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo S. D. sveikata sutrikdyta sunkiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

11. Å ioje byloje nukentėjusysis S. D. pareiÅ¡kė nuteistajam E. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir teisiamajame posėdyje motyvuodamas tuo, kad dėl nuteistojo E. R. veiksmų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis liko aklas viena akimi, patyrė didelį stresÄ , psichologinį spaudimÄ , nemigÄ , visus metus yra nedarbingas, jam nustatytas 55 proc. darbingumas, niekada nebegalės dirbti savo mėgstamo Å¡altkalvio darbo. Tapo neįgaliu žmogumi visam gyvenimui, nepataisomas regėjimo sužalojimas atsilieps visam gyvenimui ne tik jam, tačiau ir jo Å¡eimai, nes negalės dirbti sunkaus ir gerai apmokamo darbo, todėl Å¡eimos gyvenimas finansiÅ¡kai taps žymiai sunkesnis.

Po sužalojimo atsirado didelės psichologinės problemos, lankėsi pas psichologÄ ir psichiatrÄ , jam nustatė adaptacijos sutrikimÄ . Be to, buvo subjaurotas veidas negrįžtamai, bus reikalingas akies implantas. Po patirtų sužalojimų gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam buvo padaryta operacija, taip pat buvo nustatyta deÅ¡inėje žandinio ančio medialinės ir virÅ¡utinės sienelių skeveldriniai lūžiai, priekinės sienelės lūžis. Po operacijos jautė didelius skausmus, ilgai buvo sutinęs veidas, ant veido buvo kraujosruvos, turėjo valgymo sutrikimų, valgant jautė skausmus.

Po gydymo ligoninėje buvo iÅ¡leistas namo ir gydėsi ambulatoriÅ¡kai tris mėnesius, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus. Buvo psichologinė trauma, kreipėsi į psichologÄ , jie padėti negalėjo, tada nusiuntė pas psichiatrÄ , kuris nustatė adaptacinį sutrikimÄ . Jį kankina nemiga, su niekuo nebendrauja, sėdi namuose, į laukÄ iÅ¡eina tik ligoninėje. Anksčiau užsiiminėjo sportu, namuose kilnodavo svarmenis, bėgiojo, dabar to daryti negali, kadangi akyje labai didelis spaudimas. Visus metus nedirbo, negali kelti daugiau kaip 15 kg, jam paskirta daug visokių apribojimų.

Labai greitai pavargsta, pažiÅ«ri vienÄ filmÄ ir pavargsta akis, vaizdas pradeda „plaukti“. Niekada dienomis nemiegodavo, o dabar visada 1-2 val. turi pamiegoti. IÅ¡ akių teka skysčiai, gleivės, reikia plauti, laÅ¡inti į sveikÄ akį laÅ¡us penkis kartus per dienÄ , gydytojai aiÅ¡kino, kad tai kažkokios ligos požymis. IÅ¡ tos pusės kur sužalota akis, labai skauda galvÄ , kiekvienÄ dienÄ nuo skausmo geria vaistus. Jo specialybė buvo gerai apmokama – dirbo Å¡altkalviu, dabar tokio darbo dirbti negalės. Ligoninėje jam pasakė, kad sužalota akis gadina sveikÄ jÄ akį.

Regėjimas sveika akimi per metus pablogėjo, nežinia kaip bus ateityje, gali likti visiÅ¡kai aklas. Turės nuolatos tikrintis regėjimÄ , regėjimas ir kita akimi silpsta. Jaučia labai didelį nerimÄ , turi tik 55 proc. darbingumÄ . Turi nepilnametį vaikÄ su protine negalia, o Å¡iuo metu gyvena iÅ¡ žmonos lėšų. Jo pajamos Å¡eimoje buvo pagrindinės Å¡eimai iÅ¡laikyti, žmona dirba už minimumÄ . Su alkoholiu problemų neturi. Po įvykio pradėjo rÅ«kyti, vartoti alkoholį. Dabar 4-5 mėnesius negeria visiÅ¡kai.

12. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 469/2022 (03) nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenis, S. D. padaryti Å¡ie sužalojimai ir jų lokalizacija: deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies abiejose vokuose ir apie akį, kiauryminė deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko iÅ¡orinės pusės muÅ¡tinė žaizda, prasiskverbiančia deÅ¡inės akies obuolio junginės ir odenos žaizda su deÅ¡inės akies lęšiuko, rainelės, stiklakÅ«nio, gyslainės ir tinklainės iÅ¡kritimu, kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę akies kamerÄ ir į akį, kas sukėlė visiÅ¡kÄ aklumÄ deÅ¡ine akimi (V-OD = 0), poodinės kraujosruvos kaktos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame paakyje ir skruoste, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio vidinės ir virÅ¡utinės sienelių skeveldriniai lūžiai su fragmentų poslinkiais ir priekinės sienelės lūžis be žymesnio poslinkio.

Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais paveikus deÅ¡inę galvos – veido sritį, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. vasario 23 d. 22.21 val. (nurodyta GMP iÅ¡kvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos trys galvos deÅ¡inės pusės trauminių kontaktų sritys – kaktos, deÅ¡inės akies ir apie akį bei virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės žandinio ančio projekcijos, kurios ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms.

Dėl deÅ¡inės akies sumuÅ¡imo pasekoje padaryto deÅ¡inės akies organų sužalojimo sukelto visiÅ¡ko aklumo deÅ¡ine akimi, S. D. prarado didelę dalį – 35 proc. bendrojo darbingumo, kas, remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. VirÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio sienų lūžiai sveikatÄ sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl veido sumuÅ¡imo pasakoje padarytas virÅ¡utinio žandikaulio lūžis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Poodinė kraujosruva kaktos deÅ¡inėje pusėje yra nežymaus sveikatos surikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumÄ , S. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl veido sumuÅ¡imo pasakoje padaryto deÅ¡inės akies sužalojimo, sukėlusio visiÅ¡kÄ aklumÄ deÅ¡ine akimi, S. D. liko visiÅ¡kai aklas deÅ¡ine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės (t. 1, b. l. 114–116).

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R., praÅ¡ydamas sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos 40 000 Eur neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur, remiasi pirmosios instancijos teismų sprendimais, kuriais pagal teismų praktikÄ nesivadovaujama, taip pat remiasi ir 2008 m. – 2015 m. ne tik kasacinio teismo, bet ir apeliacinių teismų sprendimais, ir nurodo, kad, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, priteisiamos neturtinės žalos dydis yra nuo 4 344,30 Eur iki 11 584,80 Eur.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomuose sprendimuose, kuriais buvo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuo 4 344,30 Eur iki 11 584,80 Eur, neturtinė žala buvo vertinama ne eurais, bet dar litais, kuri bÅ«tent litais, pagal tuo metu buvusiÄ ekonominę situacijÄ , sudarė nuo 15 000 iki 40 000 Lt ir daugiau. Pažymėtina, kad netgi jau 2015 m. dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, esant panaÅ¡ioms faktinėms bylos aplinkybėms, kai nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. sausio 1 d., t. y. gerokai anksčiau nei priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo, kasacinis teismas nustatė ir priteisė 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).

Apeliantas skunde taip pat remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017 dėl nustatyto 17 320 Eur neturtinės žalos dydžio, kai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tačiau kartu pažymėtina, kad bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, paprastai priteisiama nuo 7 000 iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-427-693/206, Nr. 2K-337-489/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020), o kartu vėlgi atsižvelgtina, kad Å¡iose baudžiamosiose bylose nusikalstamos veikos padarytos anksčiau nei priimti sprendimai, kuriais nustatyti priteistini neturtinės žalos dydžiai, o, kaip jau minėta, gyventojų ekonominė padėtis nėra statiÅ¡ka, todėl turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į besikeičiančiÄ ekonominę situacijÄ , kai neturtinės žalos dydis negali nekisti.

Apeliaciniame skunde remiamasi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-1035/2022, kuria nustatytas neturtinės žalos dydis 15 000 Eur, pažymėtina, kai nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 ir kt.).

14. Kaip jau aptarta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 nustatė ir priteisė 20 000 Eur neturtinei žalai dėl daug anksčiau, t. y. 2011 m. sausio 1 d., nusikalstamais veiksmais padaryto tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai, kaip ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta konflikto su nukentėjusiuoju metu, tačiau ne dėl suduotų smÅ«gių, bet nuteistajam dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovus į nukentėjusįjį ir pataikius jam į kairę akį, kai dėl tokių tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam nustatytas kairės akies visiÅ¡kas aklumas.

Å ioje aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, jog asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju. Kartu pažymėta, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ . Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl padarinių Å¡alinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).

15. Pažymėtina, jei asmuo patyrė skausmÄ ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustracijÄ dėl to, kad sutrikdžius sveikatÄ visam gyvenimui tapo neįgalus, jei asmuo, atėmus jo artimam asmeniui gyvybę, patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, neteko galimybės su tuo asmeniu palaikyti Å¡iltų santykių ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

16. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam S. D. neabejotinai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo atveju jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.).

17. Nagrinėjamu atveju aptartoje specialisto iÅ¡vadoje S. D. dėl padaryto deÅ¡inės akies organų sužalojimo sukelto visiÅ¡ko aklumo deÅ¡ine akimi konstatuota, kad S. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat konstatuoti ir virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio sienų lūžiai, kurie sveikatÄ sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl dėl veido sumuÅ¡imo padarytas virÅ¡utinio žandikaulio lūžis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, taip pat užfiksuota ir poodinė kraujosruva kaktos deÅ¡inėje pusėje, kuri yra nežymaus sveikatos surikdymo masto atitikties.

18. IÅ¡ byloje esančių medicininių iÅ¡rašų nustatyta, kad S. D. gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta akies operacija – akytkaulio celės užpildytos heterogeniÅ¡ku hemoraginiu turiniu, atliktos kitos bÅ«tinos procedÅ«ros, taip pat konstatuoti ir virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio sienų lūžiai, todėl akivaizdu, kad ne tik dėl akies sužalojimo, bet ir žandikaulio lūžio nukentėjusysis juto labai didelius skausmus ir diskomfortÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai nukentėjusiajam buvo apsunkintas valgymas, žandikaulio sužalojimas nebuvo trumpalaikis.

Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad S. D. dešinės akies regėjimo atstatyti neįmanoma, jam reikalingas akies protezavimas, akivaizdu, kad nukentėjusiojo veidas yra subjaurotas negrįžtamai. Šiuo metu S. D. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pažymėtina, kad būtent dėl padaryto dešinės akies organų sužalojimo sukelto visiško aklumo dešine akimi, S. D. prarado didelę dalį – 35 proc. bendrojo darbingumo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiajam apribotos galimybės dirbti, o dėl to, ne tik jis pats, bet ir visa šeima kenčia ne tik dvasiškai, bet ir finansiškai.

Å iuo atveju medicininiai duomenys patvirtina ir aplinkybę, kad po sužalojimo nukentėjusiajam atsirado didelės psichologinės problemos, jis lankėsi pas psichologÄ ir psichiatrÄ , jam nustatė adaptacijos sutrikimÄ . Todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl patiriamos įtampos ir nerimo dėl ateities, nukentėjusįjį kankina nemiga, dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos jo bendravimo galimybės, o dėl subjauroto veido, kai dėl sužalojimo neteko akies, jo dvasinis iÅ¡gyvenimas taip pat liks visam gyvenimui.

Å iuo atveju nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad dėl akies netekimo nukentėjusiajam apribota net kasdieninė veikla, medicininiai duomenys patvirtina, kad jam nuolat reikalingi laÅ¡ai akims. Todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiajam specialisto iÅ¡vadoje objektyviai konstatuotus sužalojimus ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad S. D. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ , neabejotinai dėl netektos akies atsirado liekamieji reiÅ¡kiniai visam gyvenimui, be jau patirto fizinio skausmo, jis iÅ¡gyvena emociÅ¡kai ir dėl iÅ¡ esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės, kai gali matyti tik viena akimi, kuri taip pat silpsta, jam vienareikÅ¡miÅ¡kai apribotos galimybės susirasti ir darbÄ , jis jaučiasi nepilnavertis žmogus.

Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirti iÅ¡ties dideli ir neigiami sveikatos padariniai dėl vienos akies netekimo yra akivaizdžiai visam likusiam gyvenimui, o be to, kaip jau buvo aptarta, nukentėjusysis patyrė ir žandikaulio sužalojimus, kurie taip pat sukėlė tiek fizinį skausmÄ , tiek ir nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad, nors kvalifikuojamoji aplinkybė, kuri paprastÄ tos rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ daro pavojingesnį visuomenei, nenustatyta, ir nuteistajam inkriminuota nebuvo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nekvalifikuota nusikalstama veika sukelia mažesnes pasekmes bÅ«tent pačiam nukentėjusiajam, kai padaromas panaÅ¡aus ar tokio pat pobÅ«džio sužalojimas.

Å iuo atveju nusikaltimas, sukėlęs nukentėjusiajam sunkius padarinius, buvo padarytas veikiant tyčia, nors skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad konflikto metu, tačiau nuteistasis sudavė ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veidÄ , t. y. smÅ«giai buvo nukreipti į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , o S. D. jau keliantis nuo žemės ir atsiklaupus ant kelių, jam dar spirta į deÅ¡inį petį ir 2 kartus į krÅ«tinę. Pažymėtina, kad liudytojos N. A. parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis nieko nesakė, nesiprieÅ¡ino, o nuteistasis keturpėsčiam stovinčiam nukentėjusiajam dar spyrė kelis kartus (t. 1, b. l. 180–183).

IÅ¡ liudytojos G. Č. parodymų taip pat nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius jau parkritusiam ant grindinio, kai Å¡is buvo rankomis užsidengęs galvÄ (t. 1, b. l. 186–189). Ir tai parodo, kad nuteistasis E. R. neapsiribojo net kelių smÅ«gių sudavimu, tačiau nukentėjusiajam net ir nugriuvus ant grindinio, vis dar elgėsi brutualiai.

19. Atsižvelgusi į visų Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ dėl patirtų skriaudų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam S. D. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir visiÅ¡kai atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kartu pažymėtina, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar pan.

Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastÄ ir kitas pasekmes. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡laikyta ir teisinga nukentėjusiojo bei kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra, nes nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl turi realias galimybes atlyginti visÄ iÅ¡ jo priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ .

Taip pat, atsižvelgiant ne tik į nustatytus sužalojimus ir dėl to atsiradusias negrįžtamas pasekmes, bet ir į bÅ«tent nusikaltimo padarymo metu buvusį ir Å¡iuo metu esamÄ bendrÄ pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas ir kitus ekonominio pobÅ«džio faktorius, be to, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis – 40 000 Eur – nenukrypstant ir nuo teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas.

20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo E. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas Edita Lapinskienė