40041529-e4dd-4769-9e6c-dded18f518b0 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                     Nuorašas                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-562/2014                                                   Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00903-2010-8                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.2.; (S) 1.2.14.5.2,; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                N U O S P R E N D I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, Giedrei Gudaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai,nuteistajam M.

R.,jo gynėjui advokatui Giedriui Baziuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 220 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

             Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Nuspręsta kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.Nuspręsta tenkinti civilinius ieÅ¡kinius ir priteisti iÅ¡ M.

R. turtinei žalai atlyginti:- valstybės naudai – 67 602 Lt PVM, 45 204 Lt GPM, 8 942 Lt PSD įmokų, 24 Lt įmokų į Garantinį fondÄ , LVAT sprendimu iÅ¡spręsta           - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui - 7976 Lt. Nuspręsta daiktus - sÄ siuvinį, segtuvÄ su dokumentais, 62 lapai, segtuvÄ su dokumentais, 53 lapai, kompiuterines laikmenas - 2 vnt. Floppy diskelius, CD diskÄ prie specialisto iÅ¡vados Nr. 99-11, vokÄ su juosta (čekių ritinys) – saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .Nuspręsta nuosavybės teisių apribojimÄ , nustatytÄ 2013 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, palikti iki nuosprendžio visiÅ¡ko įvykdymo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                        n u s t a t ė:            M. R. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. už tai, kad jis apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

M. R. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01, bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., direktoriumi, veikdamas pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu bei tvarkydamas teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , turėdamas pareigÄ pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, o bÅ«tent: 2006-01-01 – 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006 - 2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma-FR0600), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM, taip pat 2007 - 2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma-FR 0572) ir metinėse A klasės iÅ¡mokų nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR 0573) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 8942 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD), o taip pat 2007 - 2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7976 Lt (formos - 3-SD, F4, SAM3SD, SAMF4) mokėtino į biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y.

UAB „R“ (duomenys pakeisti) apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės - privalomųjų įmokų 67602 Lt PVM, 45204 Lt GPM, 8942 Lt PSD, 7976 Lt VSDÄ® ir 24 Lt įmokų į Garantinį fondÄ , iÅ¡ viso 129748 Lt (67602 + 45204 + 8942 + 7976 + 24). M. R. nuteistas pagal BK 220 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01 metų, bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., direktoriumi, veikdamas pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė klaidingÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie įmonės veiklÄ , t. y. apskaitos registruose neapskaitė visų gautų pajamų bei darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, dėl to pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau-VMI), o bÅ«tent 2006-01-01 – 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma - FR0600), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM, taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma - FR 0572) ir metinėse A klasės iÅ¡mokų nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma - FR 0573) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino GPM ir 8 942 Lt PSD, o taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7 976 Lt (formos - 3-SD, F4, SAM3SD, SAMF4) mokėtino į biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y.

UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė dalies pajamų, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio bei direktoriui iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, padarė 67 602 Lt PVM, 45 204 Lt GPM, 8 942 Lt PSD, 7 976 Lt VSDÄ® ir 24 Lt įmokų į Garantinį fondÄ mokesčių žalų biudžetui. IÅ¡ viso 129 748 Lt (67 602 + 45 204 + 8 942 +7 976 +24).M. R. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01, bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., direktoriumi, veikdamas pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, tyčia, apgaulingai, per įmonės finansininkę K.

B. tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: 2006-01-01 - 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma-FR0600), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM, taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma-FR 0572) ir metinėse A klasės iÅ¡mokų nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma - FR 0573) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 8 942 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD), o taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7 976 Lt (formos - 3-SD, F4, SAM3SD, SAMF4) mokėtino į biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti 2006-01-01 – 2010-08-01 metų bendrovės UAB „R“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti M. R. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 2 d.; priimti nutartį pavesti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų centrui atlikti daktiloskopinę ir DNR pėdsakų ekspertizes, siekiant nustatyti, ar ant kratos, atliktos UAB „Rū“ (duomenys pakeisti) patalpose, metu paimtų diskelių yra M.

R. pirÅ¡tų antspaudų ar DNR dalelių. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nuosprendis yra priimtas netinkamai įvertinus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu priimtus įrodymus, kartu atmetant visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pareikÅ¡tus kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus bei skundus, nepasisakius dėl surinktų kaltinamojo gynybÄ pagrindžiančių įrodymų. Pasak apelianto, tokiu bÅ«du nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 7 str. 1 ir 2 d. numatytÄ rungimosi principo įgyvendinimÄ baudžiamojo proceso metu.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra trumpa, neiÅ¡sami, neaiÅ¡ki. Apeliantas pažymi, kad teismas, nors ir privalėjo, nepasisakė dėl kaltinamojo pozicijÄ pagrindžiančių liudytojų parodymų, taip pat dėl kaltinamojo pateiktų praÅ¡ymų atmetimo. Apeliantas mano, kad ikiteisminis tyrimas, kaip to reikalauja BPK 212 str. 2 p., turėjo bÅ«ti nutrauktas M. R. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad jis pripažintas kaltu, padaręs BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytas veikas, remiantis duomenimis, rastais jam priklausančiame seife (2 diskeliais ir kitais popieriniais dokumentais). Pasak apelianto, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju kiti surinkti įrodymai - liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo eigÄ fiksuojantys dokumentai yra papildantys įrodymai, kurie gali pagrįsti ar paneigti „juodosios buhalterijos“ egzistavimo faktÄ .

Apeliantas pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu siekė įrodyti aplinkybę, jog kratos atlikimo metu jo seife rastuose diskeliuose, kuriuose neva užfiksuota įmonės juodoji buhalterija, informacija yra suklastota ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no N. K.. Apeliantas įvairiais raÅ¡ytiniais parodymais tiek raÅ¡tu, tiek ir žodžiu teismo posėdžiuose nurodydavo duomenų, esančių rastuose diskeliuose, klastojimo faktÄ . Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas praÅ¡ymas atlikti rastų diskelių ekspertizę, tačiau toks M.

R. praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. PraÅ¡ydamas teismo paskirti ekspertizę apeliantas su savo gynėju siekė nustatyti, ar ant minėtų laikmenų yra M. R. pirÅ¡tų antspaudų ar DNR dalelių. Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakė paskirti ekspertizę, nors pagal bylos aplinkybes, eksperto iÅ¡vada galėjo bÅ«ti pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis ar paneigiantis M. R. kaltę dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Pasak apelianto, tai turėjo bÅ«ti pagrindinis įrodymas, kuris gali paneigti ar patvirtinti jo gynybinę pozicijÄ , pagal kuriÄ minėtos laikmenos yra suklastotos, ir tai, jog M.

R. jų niekada nėra matęs. Apeliantas mano, kad tokiu atsisakymu paskirti ekspertizę teismas pažeidė BPK 10 str. 2 d.Pasak apelianto, teismas nuosprendyje nurodo, kad tai, jog kažkoks paÅ¡alinis žmogus 2010 metais prieÅ¡ darant kratÄ UAB „R“ (duomenys pakeisti) negalėjo sukurti failų kratos metu rastuose diskeliuose, įrodo ir kompiuterinės laikmenos apžiÅ«ros protokolas (3 t., b. l. 31-71), iÅ¡ kurio matyti, kad visi failai 2 diskeliuose buvo sukurti nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d.

Apeliantas pažymi, kad tokia teismo pozicija neatitinka byloje surinktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nustatytų ir pačiame teismo sprendime pacituotų faktų. Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo atveju matyti, jog 2010-03-04 kompiuterinės laikmenos apžiÅ«ros protokolÄ pasirašė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas (poskyrio virÅ¡ininkas) N. K., kuris nėra informacinių technologijų specialistas, galintis daryti kokias tai iÅ¡vadas. Pasak apelianto, minėtÄ faktÄ apie dokumentų sukÅ«rimÄ nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. paneigia paties teismo sprendime minėta 2011-06-15 specialisto iÅ¡vada Nr. 99-11 (3 tomas), kurioje nėra nustatyta, kad failai buvo sukurti minėtu laikotarpiu.

Minėtoje kvalifikuotoje informacinių technologijų specialisto iÅ¡vadoje nėra raÅ¡oma apie failų sukÅ«rimÄ nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d., todėl teismas nepagrįstai nurodo tokiÄ datÄ , remdamasis N. K. nurodymais. Apeliantas nurodo, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumu verčia abejoti ir faktas, jog minėtos 2011-06-15 informacinių technologijų specialisto iÅ¡vados teismas nuosprendyje nekomentavo, tačiau pasisakė tik dėl tyrėjo N. K. apžiÅ«ros protokolo. Apeliantas pažymi, kad Å¡is asmuo nėra informacinių technologijų ekspertas ir negali konstatuoti failų, rastų diskeliuose sukÅ«rimo datos.

Tokių neteisėtų teiginių pagrindu M. R. nepagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamas veikas. Pasak apelianto, remiantis minėtais duomenimis, paneigiama teismo išvada dėl failų įrašymo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. datomis, nes tokia išvada padaryta nesiremiant jokiais specialisto ar eksperto atliktais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis specialisto išvada, negalint nustatyti failų įrašymo datos, bei asmens, įrašiusio minėtus failus (konkrečiai M.

R.), logiÅ¡kai negalima konstatuoti, jog kompiuteriniai diskeliai priklausė kaltinamajam ir jis fiksuodavo juose minimÄ juodÄ jÄ buhalterijÄ , o ne jÄ užfiksavo N. K. ar koks kitas asmuo.Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagristai atmesta ir jo pozicija, jog kratos atlikimo metu įmonė neturėjo jokių prietaisų (kompiuterių), kurie galėtų nuskaityti kratos metu rastus ir paimtus diskelius, nes tokie kompiuteriai yra senos laidos. Paskutinį kartÄ tokio tipo kompiuterį, kuris nuskaitė tokius diskelius, UAB „R“ (duomenys pakeisti) turėjo 2006 metais, tačiau jį tais pačiais metais nurašė.

Teismas, atmesdamas Å¡iÄ kaltinamojo pozicijÄ nurodo, kad „M. R. kaltinamas dėl veiksmų nuo 2006-01-01, o kompiuteris nuraÅ¡ytas tik 2006 metų lapkritį, tačiau nurodyto kompiuterio nuraÅ¡ymas neįrodo to fakto, kad kompiuteris buvo sunaikintas; taigi ir po nuraÅ¡ymo nurodytu kompiuteriu laisvai galėjo naudotis M. R.; remiantis teismo pozicija, Å¡iuo metu vis dar egzistuoja įranga, su kuria galima nuskaityti ir seno pavyzdžio diskelius“. Pasak apelianto, tokiais paminėtais teiginiais teismas sukÅ«rė prielaidÄ , kad ne kaltinimÄ palaikanti pusė turi įrodinėti asmens kaltumÄ , o pats kaltinamasis turi paneigti vienokias ar kitokias nurodytas ir neįrodytas aplinkybes.

Apeliantas mano, kad teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog senos laidos kompiuteriu po jo nuraÅ¡ymo naudojosi M. R., turėjo tÄ faktÄ ir įrodyti, o ne pateikti kaip prielaidÄ (spėjimÄ ), nors Lietuvos ir užsienio teismų praktika formuojama ta linkme, kad nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas spėjimais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje yra nustatyta, jog buvo atliktos trys kratos: M. R. automobilyje, UAB „R“ (duomenys pakeisti) buveinėje ir M. R. namuose, tačiau po kratos atlikimo nepateikti jokie duomenys, kad buvo rasta senos laidos kompiuterių, kurie fiksuotų minėtus diskelius, taip pat nebuvo rasta ir kitų prietaisų, kurie minėtus diskelius fiksuotų.

Pasak apelianto, byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, kurie pagrįstų teismo teiginį, kad senos laidos kompiuteris nebuvo sunaikintas, taip pat, kad senos laidos kompiuteriu po nurašymo iki 2009 metų po nurašymo naudojosi M. R.. Teismas net nesamprotavo, kuriose vietose minėtas kompiuteris galėjo būti laikomas, ir kur M. R. juodosios buhalterijos duomenis galėjo įrašinėti, nes kaip minėta, trijose vietose, susijusiose su M. R., kuriose buvo atlikta krata, nebuvo rastas nei vienas prietaisas, fiksuojantis kompiuterinius diskelius.

Apeliantas nurodo, kad kelia abejonių ir faktas, jog UAB „R“ (duomenys pakeisti) turint naujos laidos kompiuterį, ir galint juo laisvai disponuoti naudojantis kompaktiniais diskais, USB raktu, M. R. prireikė senos laidos diskelių, kurie praktikoje seniai nebenaudojami. Apeliantas pažymi, kad dar didesnių abejonių teismo nuosprendyje pateikta versija kelia ir tai, jog „juodoji buhalterija“ buvo vesta vos po 2 mėnesius už trejus metus, esant ilgai trunkančiam sudėtingam įmonės finansiniam laikotarpiui.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad juodosios buhalterijos duomenys buvo vedami akivaizdžiai jÄ atvaizduojant kaip juodÄ jÄ , tai yra, užraÅ¡ant „juoda“ ir „balta“, taip demonstratyviai sudarant neteisėtos apskaitos įvaizdi ir jos neslepiant. Pasak apelianto, tokiu bÅ«du nuosprendyje nebuvo aptarta ir atskleista nusikaltimo subjektyvioji pusė, nes visos iÅ¡vardintos nusikalstamos veikos turi bÅ«ti padaromos tyčia. Apeliantas nurodo, kad jis savo pozicijÄ dėl suklastotų įrodymų grindė liudytojų parodymais ir aplinkybe, jog jis nėra matęs kratos metu paimtų diskelių, todėl jie turi bÅ«ti iÅ¡tirti.

Å iuo atveju, M. R. praÅ¡ymu nebuvo atlikta ekspertizė dėl rankų pirÅ¡tų antspaudų, tuo tarpu liudytojų parodymai nebuvo vertinti arba nemotyvuotai atmesti, kai tuo tarpu kaltinamÄ jÄ pozicijÄ patvirtinančių liudytojų parodymai ir specialistų iÅ¡vados buvo pakomentuotos. Pasak apelianto, teismas pasisakė tik dėl liudytojų J. D. ir G. S. nurodymo, kad jos pildė kratos metu rastus dokumentus (juodraščius). Tačiau apeliantas pažymi, kad jos bandė įrodyti, jog tai buvo tik planuojamos pajamos ir Å¡iuos dokumentus jos rašėsi sau, kad vėliau parodytų direktoriui.

Teismo teigimu, paaiÅ¡kinimai nepasitvirtino, nes Å¡ie dokumentai buvo saugomi ilgÄ laikÄ , buvo rasti bendrovės direktoriaus seife. Apeliantas nurodo, kad remiantis tokia teismo iÅ¡vada neaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ių darbuotojų nurodytų dokumentų saugojimo laikas nusikalstamai veikai konstatuoti ir kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tie dokumentai buvo saugomi ilgÄ laikÄ . Pasak apelianto, remiantis tokia teismo iÅ¡vada negalima konstatuoti jo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliantas pažymi, kad rastuose barmenių pildytuose dokumentuose niekaip neatsispindėjo „juodos buhalterijos“ faktas, buvo užraÅ¡inėjamos planuojamos iÅ¡laidos, tačiau klientai dažnai neatvykdavo, atÅ¡aukdavo užsakymus, nesumokėję už teikiamas paslaugas.Pasak apelianto, dėl to, kad nebuvo įvertinti anksčiau minėtų liudytojų parodymai, nebuvo tinkamai atliktas įrodymų tyrimas. Teismas turėjo kvalifikuotomis iÅ¡vadomis paneigti tyrėjo N. K. buvimÄ UAB „R“ (duomenys pakeisti) patalpose iki kratos atlikimo, M.

R. pozicijÄ , kad iÅ¡sinuomojęs kambarį ir turėdamas patalpų raktus, paimtus iÅ¡ M. R. kratos metu, N. K. galėjo laisvai ir nevaržomai vaikščioti po UAB „R“ (duomenys pakeisti) patalpas. Apeliantas mano, kad paneigęs tokiÄ jo pozicijÄ , teismas turėjo M. R. praÅ¡ymu paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti pirÅ¡tų antspaudų ir DNR buvimÄ ant diskelių, rastų M. R. seife. Neatlikus minėtų veiksmų, nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir Å¡aliÅ¡ku. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis kaltu neprisipažino, o darbuotojai bei kiti liudytojai tiek raÅ¡ytiniuose, tiek žodiniuose parodymuose niekada nesutiko ir nepatvirtino, jog įmonėje UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo neapskaitytų pajamų ar kad buvo pildoma laisvos formos vidinė ataskaita apie „juodÄ sias“ įplaukas grynaisiais pinigais.

Be to, pasak apelianto, įmonės buhalterinė apskaita visada buvo vedama tvarkingai, be klaidų, o anksčiau įmonėje atlikti įvairiausių kontroliuojančių organizacijų patikrinimai įrodo, kad niekada nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Apeliantas pažymi, kad nuosprendžiu nebuvo vertinti ne tik liudytojų parodymai, kuriais remiantis tyrėjas N. K. elgėsi UAB „R“ (duomenys pakeisti) patalpose lyg čia buvęs, taip pat tai, jog apžiÅ«rinėjami buvo tik du patalpose buvę seifai, tačiau ir paties liudytojo N. K. parodymai, pagal kuriuos rastų diskelių jis neįdėjo į vokÄ ir neantspaudavo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nebuvo vertinti ir liudytojo N. K. parodymai, jog jis neėmė kompiuterio, nes jis pagal bylos medžiagÄ netiko. Taigi, teismas nevertino, kodėl kratos metu buvo paimti tik dokumentai, rasti seifuose, kodėl nebuvo imami kompiuteriai ir kita medžiaga, galimai galinti pagrįsti juodosios buhalterijos egzistavimo faktÄ . Nors Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-08 nutartimi dėl kratos darymo buvo nustatyta, kad leista atlikti kratÄ M. R. darbo vietoje siekiant paimti ir surasti nurodytus daiktus - apgaule įgytus vekselius, netikrus ir suklastotus dokumentus, kompiuterius, laikmenas, mobilaus ryÅ¡io telefonus, SIM korteles, tačiau N. K. netinkamai atliko kratÄ , nevykdė minėtos nutarties, neėmė iÅ¡ patalpos kompiuterių, neėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonų, SIM kortelių, neatliko visų veiksmų numatytų minėtoje teismo nutartyje.

Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinta ir tai, jog įrodymų poėmis buvo atliktas nesilaikant įstatymo numatytos procedÅ«ros - diskelių tinkamai nesupakavus, jų neantspaudavus. Pažymėtina, jog ir buhalterės K. B. pasiraÅ¡ymas ant sunumeruotų lapų neturi jokios įtakos, nes Å¡i nei patvirtino, nei paneigė juodosios buhalterijos egzistavimÄ . Pasak apelianto, Å¡iuo atveju pareigÅ«nas N. K., kaip pats pripažino duodamas parodymus, minėtus diskelius paprasčiausiai įsidėjo į kiÅ¡enę jų nesupakavęs bei neužantspaudavęs, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 149 str. 7 d.

Apeliantas mano, kad minėtas įrodymų gavimo tvarkos pažeidimas turi akivaizdžiÄ Ä¯takÄ vertinant surinktų duomenų patikimumÄ bei pripažįstant juos įrodymais. Tokiu atveju teismas, vertindamas duomenis, gautus pažeidžiant jų gavimo tvarkÄ , turi įsitikinti, ar tokie duomenys yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar tokie duomenys gali bÅ«ti laikomi įrodymais. Tokiu atveju yra bÅ«tina įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visumÄ . Tačiau, kadangi Å¡ioje byloje nėra daugiau jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių duomenų, esančių diskeliuose, patikimumÄ ir atitinkamai kaltinamojo kaltę, tai minėti duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir Å¡ių abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais turėtų bÅ«ti nepripažįstami.

Vadovaujantis BPK 205 str. 3 d., objektų tyrimÄ turi atlikti specialistai, o ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Tačiau apeliantas pažymi, kad kratos metu neužantspauduoti bei nesupakuoti diskeliai po kratos buvo dar ir apžiÅ«rėti bei iÅ¡tirti vienasmeniÅ¡kai to paties kratÄ atlikusio pareigÅ«no (2011 m. gegužės 10 d. N. K. paliudijo duodamas parodymus, jog tÄ pačiÄ dienÄ , grįžęs po kratos savo darbo vietoje tarnybiniu kompiuteriu atliko rastų kompiuterinių diskelių apžiÅ«rÄ ). Pasak apelianto, tokie pareigÅ«no N. K. veiksmai kelia pagrįstų abejonių diskeliuose esančių duomenų patikimumu.

Apeliantas mano, kad kyla rimtų įtarimų dėl diskeliuose esančių duomenų klastojimo, todėl minėti duomenys negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Apeliantas nurodo, kad galima daryti prielaidÄ , jog N. K. nukopijavo dalį buhalterinių ataskaitų duomenų, t. y. duomenis už kelis mėnesius laikotarpiu 2006 - 2010 m., parengė diskelius su neva „juodÄ ja“ bei „baltÄ ja“ buhalterija ir po to minėtus diskelius įdėjo į M. R. darbo vietoje esantį seifÄ . Apeliantas pažymi, kad priimant nuosprendį nebuvo vertinti liudytojų parodymai, jog N. K. iÅ¡sitraukė vienintelį raktÄ , o ne raktų ryÅ¡ulį, kurį pasiėmė iÅ¡ M.

R. kratos metu. Tokie pareigÅ«no veiksmai rodo, kad N. K. tiksliai žinojo raktÄ nuo seifo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nevertino ne tik dokumentų, pateiktų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nekomentavo ir M. R. parodymų, nepaneigė jo gynybinės pozicijos dėl N. K. suinteresuotumo byla, nes Å¡is buvo supykęs ant M. R. dėl nepalankių ir galimai įžeidusių atsiliepimų apie jį. Dėl jam inkriminuotos BK 182 str. 2 d. (sukčiavimo stambiu mastu) numatytos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad M.

R., turėdamas pareigÄ pateikti mokesčių deklaracijas, mokėti mokesčius apgaule iÅ¡vengė didelės turtinės vertės prievolės. Tačiau, anot apelianto, nuosprendyje, be galimai suklastotų kompiuterinių diskelių, sÄ moningai netiriant informacijos laikmenose klastojimo fakto, jokių įrodymų, pagrindžiančių vienokį ar kitokį apgaulės panaudojimÄ nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visos parodymus davusios liudytojos (UAB „Ru“ (duomenys pakeisti) buvusios ir esamos darbuotojos) patvirtino, kad įmonės pajamos visada buvo apskaitytos tinkamai, sÄ Å¾iningai, skaidriai, sumokėti visi mokesčiai.

Surinktus dokumentus apžiÅ«rėjusios specialistės taip pat patvirtino, kad apskaita buvo vesta labai tvarkingai, iÅ¡skyrus neva diskeliuose rastÄ juodÄ jÄ buhalterijÄ . Pasak apelianto, Å¡iuo atveju nebuvo jokio priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir N. K. iniciatyva rastuose diskeliuose informacijos, dėl to neįrodžius, kad buvo iÅ¡vengta sumokėti mokesčių, atitinkamai turi bÅ«ti laikoma, kad žala valstybei taip pat nebuvo padaryta. O jei nebuvo veikos ir žalos, tai priežastinio ryÅ¡io nustatinėti net ir nereikia.

Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, jis nepanaudojo jokių apgaulės veiksmų, nes nustatyta, jog mokesčiai buvo tvarkingai mokami, pajamas deklaruotos, o už neįgytas pajamas, kurias savo ruožtu priskaičiavo ikiteisminio tyrimo įstaigos, M. R. mokesčių mokėti neturi pareigos. Dėl jam inkriminuotos BK 220 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas pažymi, kad Å¡ios nusikalstamos veikos jis irgi nepadarė, nes įmonės UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterija visada buvo vedama tvarkingai bei sÄ Å¾iningai, taigi ir atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai teikiami duomenys buvo teisingi.

Atitinkamai mokesčių mokėjimai buvo atlikti tinkamai, t. y. įstatymų nustatytais dydžiais ir tvarka. Apeliantas pažymi, kad, be privalomų nustatyti objektyviosios pusės elementų, kurie nėra nustatyti nuosprendyje, nenustatyta ir jo kaltė (nusikaltimo subjektyvioji pusė). Pasak apelianto, paprastai įmonėje valstybės institucijoms apie įmonės pajamas ir turtÄ pateikia įmonės buhalteriai, vyr. finansininkai ir pan. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visas buhalterines ataskaitas, deklaracijas ir pan.

įmonės vardu rengė ir teikė buhalterė K. B., o M. R. apskritai jokių duomenų valstybės institucijoms neteikė, todėl melagingų duomenų į jokį oficialų dokumentÄ neįraÅ¡inėjo ir valstybės institucijoms neteikė. Apeliantas pažymi, kad byloje, be kita ko, nėra iÅ¡tirta ir nustatyta, koks asmuo pateikinėjo bendrovės deklaracijas ir kitus dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Taigi, anot apelianto, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, akivaizdu, kad jo veikoje nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1 d., požymių.

Dėl jam inkriminuotos BK 222 str. 1 d. (aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo) numatytos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas pažymi, kad Å¡io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. Å¡io nusikaltimo sudėties buvimui konstatuoti nepakanka nustatyti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, bÅ«tina nustatyti ir tokio tvarkymo padarinius - negalėjimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pasak apelianto, minėtiems padariniams nustatyti bÅ«tinos specialios žinios, todėl tokiu atveju bÅ«tinas specialisto tyrimas ir jo pateikiama iÅ¡vada.

Tačiau prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame teismo nuosprendyje, iÅ¡ įmonės turimų oficialių buhalterinių duomenų ir pateiktų deklaracijų valstybės institucijoms, galima pilnai nustatyti įmonės finansinę padėtį. Apeliantas pažymi, kad įmonės UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita visada buvo vedama tinkamai, tvarkingai bei pagal visus buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reguliuojančius teisės aktus. Ä®monėje ne kartÄ buvo atliekami patikrinimai ir jokių pažeidimų vedant buhalterinę apskaitÄ niekada nebuvo nustatyta.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje, be duomenų, rastų diskeliuose, kurie atsižvelgiant į pažeistÄ jų gavimo ir tyrimo tvarkÄ net neturi įrodomosios vertės, daugiau jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių apgaulingos apskaitos tvarkymÄ , byloje nėra. Apeliantas pažymi, jog visÄ buhalterinę apskaitÄ , tame tarpe ir apgaulingÄ buhalterijÄ , jei tokia bÅ«tų iÅ¡ tiesų bÅ«tų nustatyta, buvo pavesta tvarkyti buhalterei K. B.. M. R. nurodymų vesti dvigubÄ apskaitÄ jai niekada nebuvo davęs. Taigi, visi buhalterinės apskaitos neatitikimai (jei tokių bus nustatyta iÅ¡nagrinėjus bylÄ ) turėtų bÅ«ti aptarti su buhaltere.

Apeliantas nurodo, kad nusikalstamÄ veikÄ gali padaryti tik atitinkamų žinių turintis asmuo, kuriuo gali bÅ«ti buhalteris ar kitas asmuo, nusimanantis kaip vesti buhalterinę apskaitÄ . Pasak apelianto, jis neturi nei ekonominių, nei buhalterinių žinių, jis nėra ir negali bÅ«ti tinkamu Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu. Apeliantas nurodo, kad jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 2 d. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į M.

R. Å¡eimos sudėtį (apeliantas augina 3 nepilnamečius vaikus), finansinę padėtį, kad apeliantas anksčiau nebuvo teistas, taip pat į tai, jog anksčiau įmonėje „R“ (duomenys pakeisti) vykdžius mokestinius patikrinimus pažeidimų niekada nebuvo rasta. Apeliantas pažymi, kad įmonė UAB „R“ (duomenys pakeisti) turi skolų, įmonės materialinę padėtį atstatyti įmanoma tik jam toliau esant savininko ir direktoriaus pareigose. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis turi darbÄ , vykdo savo pareigas ir kaip įmonės vadovas, bei kaip tėvas iÅ¡laiko vaikus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliaciniame skunde prieÅ¡taraujama nuteistojo nuteisimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir teigiama, kad nuosprendyje, be galimai suklastotų kompiuterinių diskų, sÄ moningai netiriant informacijos laikmenose klastojimo fakto, jokių įrodymų, pagrindžiančių vienokį ar kitokį apgaulės panaudojimÄ nėra.

           Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. SukčiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , įstatyme apibÅ«dina Å¡ios veikos;

1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimÄ turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, <...> siekiant iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti.            Nagrinėjamoje byloje M.

R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01, bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., direktoriumi, veikdamas pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu bei tvarkydamas teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , turėdamas pareigÄ pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, o bÅ«tent: 2006-01-01 – 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006 - 2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma-FR0600), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM, taip pat 2007 - 2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma-FR 0572) ir metinėse A klasės iÅ¡mokų nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR 0573) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 8942 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD), o taip pat 2007 - 2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7976 Lt (formos - 3-SD, F4, SAM3SD, SAMF4) mokėtino į biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y.

UAB „R“ (duomenys pakeisti) apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės - privalomųjų įmokų 67602 Lt PVM, 45204 Lt GPM, 8942 Lt PSD, 7976 Lt VSDÄ® ir 24 Lt įmokų į Garantinį fondÄ , iÅ¡ viso 129748 Lt (67602 + 45204 + 8942 + 7976 + 24).            Taigi M. R. buvo nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad turėdamas pareigÄ pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, Å¡ios pareigos nevykdė ir buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė visų pajamų, darbo užmokesčio bei iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų¸ dėl to mokesčių inspekcijai pateiktose ataskaitose nurodyti neteisingi duomenys apie mokėtinÄ PVM bei kitus privalomus mokėti mokesčius, todėl apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės.           Minėta, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ .

Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ , taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokiÄ teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė gali pasireikÅ¡ti ir suklaidinimu dėl kaltininko turimos pareigos nukentėjusiajam.

Turto savininkas, valdytojas ar asmuo, turintis prievolės teisę, gali bÅ«ti kaltininko suklaidinamas įvairiais bÅ«dais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ ar turinčio turtinę prievolę, nustatymÄ ar prievolės fakto nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ be kriminalinės justicijos įsikiÅ¡imo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851-2001, 2K-387-2009, 2K-538-2010).         Nors apylinkės teismas neanalizavo panaudotos apgaulės turinio (kokie melagingi duomenys, kokia materialine forma ir kam buvo pateikti, kaip Å¡is suklaidinimas nulėmė turtinės naudos gavimÄ ),  kaip matyti iÅ¡ suformuluoto kaltinimo, apgaulės panaudojimas M.

R. veiksmuose pasireiÅ¡kė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitant gautų pajamų, darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, dėl ko atitinkamų laikotarpių deklaracijose per mažai deklaruotas mokėtinas į biudžetÄ PVM, gyventojų pajamų mokestis, privalomasis sveikatos draudimas, valstybinio socialinio draudimo įmokos.         Pagal teismų praktikÄ apgaulė iÅ¡vengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiÅ¡kiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip jÄ suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du arba jos iÅ¡vengti ateityje.

Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiÅ¡kiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant Å¡iai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl sandorio, kurio iÅ¡ viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma.

Užregistravus šį suklastotÄ dokumentÄ Ä¯monės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įraÅ¡ai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė iÅ¡vengiant PVM, pelno mokesčio reiÅ¡kiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į Å«kio subjektų buhalterinę apskaitÄ ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip jÄ suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du arba jos iÅ¡vengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011, 2K-7-398/2013).

        Atsižvelgiant į formuluojamÄ kaltinimÄ Â ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl apgaulės požymio taikant BK 182 straipsnio nuostatas, susijusias su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo nustatyta esminio sukčiavimo sudėties požymio – kaltinamojo panaudotos apgaulės. Byloje nėra duomenų, kad buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai bei suklastoti dokumentai teikiami mokesčių inspekcijai.

Todėl nagrinėjamu atveju nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip nuskalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, taikant minėto įstatymo 70 straipsnio nuostatas, patikrinimo metu papildomai buvo apskaičiuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje nedeklaruotos pajamos (su PVM) - 421 699,97 Lt (302 410,29 Lt pagal kratos metu iÅ¡imtÄ medžiagÄ ir 119289,67 Lt apskaičiuoti taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas (4 t., b. l. 122). Be to, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija priėmė 2011 m. gegužės 9 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-85 UAB „R“ (duomenys pakeisti) nurodant sumokėti 67 602,14 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 20 852,45 Lt PVM delspinigių ir 20 280 Lt PVM baudÄ .

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 69-221 patvirtintas Inspekcijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-85. Liteko (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis šie sprendimai buvo ginčijami administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindu, tačiau UAB „R“ (duomenys pakeisti) skundai atmesti, o minėti sprendimai palikti nepakeisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A 556-669/2013).

         Pažymėtina, kad sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Taigi vienas iÅ¡ sukčiavimo sudėties požymių, tiesiogiai įvardytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, yra sukčiavimo tikslas – siekis gauti naudos sau ar kitam asmeniui, o Å¡i nauda pagal nusikalstamos veikos esmę ir vietÄ nusikalstamų veikų sistemoje (BK 182 straipsnis patenka į XXVIII Baudžiamojo kodekso skyrių, numatantį nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) yra turtinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-409/2011).      Nagrinėjamu atveju iÅ¡ suformuluoto kaltinimo bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kas iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės: ar M.

R., ar jis tik sudarė sÄ lygas Å«kio subjektui (UAB „R“ (duomenys pakeisti)) iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės, ar UAB „R“ (duomenys pakeisti) apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės. Taigi Å¡iuo atveju nėra tinkamai nustatyta sukčiavimÄ kvalifikuojanti aplinkybė dėl turtinės naudos gavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis).          Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. R. veiksmai teismo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendis dėl M. R. nuteisimo už sukčiavimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis - M. R. iÅ¡teisinant nepadarius veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalį nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).           Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo.M. R. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01, bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, veikdamas pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, tyčia, apgaulingai, per įmonės finansininkę K.

B. tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: 2006-01-01 - 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma-FR0600), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM, taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma-FR 0572) ir metinėse A klasės iÅ¡mokų nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma - FR 0573) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 8 942 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD), o taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7 976 Lt (formos - 3-SD, F4, SAM3SD, SAMF4) mokėtino į biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti 2006-01-01 – 2010-08-01 metų bendrovės UAB „R“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Nuteistasis mano, kad jis nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, nes įmonės buhalterijÄ buvo pavesta tvarkyti buhalterei K.

B.. Apeliantas taip pat nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame teismo nuosprendyje, iÅ¡ įmonės turimų oficialių buhalterinių duomenų ir pateiktų deklaracijų valstybės institucijoms, galima pilnai nustatyti įmonės finansinę padėtį.  Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.               Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ , priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai padarius įstatymo dispozicijoje numatytÄ veikÄ , negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros. Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali bÅ«ti skiriama ekspertizė.

            Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. R., dirbdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, tyčia apgaulingai, per įmonės finansininkę K. B., tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ : 2006-01-01 - 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui M. R. 206 133 Lt iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ . Å io įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, o 12 straipsnio 1 dalyje – kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.          Už buhalterinės apskaitos organizavimÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – Taisyklės), reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis, Taisyklių 30 punktas).          IÅ¡vadÄ , kad M.

R., bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, todėl pagal įstatymus atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ ir turi atsakyti baudžiamÄ ja tvarka pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas padarė remdamasis nuosprendyje aptartų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. UAB „R“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjos užduotis atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės V.

G., N. B., R. P.. Specialistės UAB „R“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atliko pagal pateiktus minėtos bendrovės dokumentus bei pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos BPK 90 straipsnio reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teisme specialistė R. P. patvirtindama iÅ¡vadÄ , nurodė, kad pagal pateiktÄ operatyvinės grupės iÅ¡imtÄ medžiagÄ bei operatyvios kontrolės skyriaus darbuotojų paaiÅ¡kinimus buvo lyginamos deklaruotos bendrovės pajamos su pateikta medžiaga ir nustatyta mokestinė bazė, t. y. buvo pripažintos papildomos pajamos, atsirado PVM mokestis, buvo papildomai priskaičiuotos darbo pajamos (8 t., b. l. 72-73).

Specialistė V. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvertinus kratos metu iÅ¡imtuose dokumentuose ir diskeliuose esančiÄ informacijÄ , buvo nustatytas ryÅ¡ys su buhalterine apskaita. Segtuvuose buvo barmenių ataskaitos su prisegtais čekiais. Juodoje apskaitoje suraÅ¡ytos mėnesinės sumos atitiko kasos registrÄ . Sukurti tokius dokumentus nedirbančiam įmonėje neįmanoma, nes reikia žinoti tos įmonės buhalterijÄ . Oficialioje buhalterijoje taip detaliai vedama apskaita nebuvo (7 t., b. l. 170-172).

Apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad papildoma 119 289,67 Lt suma buvo nustatyta pagal Mokesčių administravimo įstatymÄ , kuriÄ paskaičiavo specialistė R. P.. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. P. parodė, kad 302 410,29 Lt buvo apskaičiuota pagal kratos metu iÅ¡imtÄ ir pateiktÄ medžiagÄ , kur buvo užfiksuota baltoji ir juodoji buhalterija, juodosios buhalterijos pajamose Å¡ios sumos buvo įraÅ¡ytos atskirais laikotarpiais, o 119 289,67 Lt suma apskaičiuota taikant Mokesčių administravimo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teisme specialistė J. V. parodė, kad patikrinus įmonės pateiktus buhalterinius dokumentus su iÅ¡imtais dokumentais, nustatė, kad dalis operacijų sutapo su buhalterine apskaita, o nurodyta „juoda“ - neatsispindėjo jokiose buhalteriniuose dokumentuose. Buvo apklausti įmonės darbuotojai, kurie patvirtino, kad tie dokumentai realÅ«s ir jų ranka užfiksuoti. Patikrinimo metu pateikė nurodymÄ ir gavo dokumentus. Buvo papraÅ¡yti 2006 - 2009 metų dokumentai. Buvo iÅ¡siųsti paklausimai bankui.

Ä®monė pateikė savo pirminius, kasos aparato dokumentus, iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, atlyginimo priskaičiavimo dokumentus, visus apskaitos registrus, suvestines, bendrÄ balansÄ . „Juoda“ neatsispindėjo jokiose dokumentuose. Antras segtuvas yra rusų kalba. Ne visos iÅ¡laidos buvo nurodomos ir apskaitytos. Buvo viskas gana tvarkingai įvesta. Barmenės patvirtino, kad vedė tuos dokumentus. Visus dokumentus ir laikmenas, iÅ¡imtus kratos metu, neįmanoma padirbti, nes tam, kad sukurti tokiÄ medžiagÄ , žmogus turėtų žinoti iÅ¡samius įmonės duomenis, turėti specialiÄ programÄ .

Darbuotojai žinojo apie vykdomÄ tokiÄ buhalterijÄ , tačiau nenorėjo raÅ¡tu tai raÅ¡yti. Vadovas sakė, kad reikalavo viskÄ tvarkingai vesti. Kalbėdami darbuotojai prisipažino dėl juodos buhalterijos. Darbuotojai sakė, kad visus blankus gaudavo iÅ¡ vadovo. Dienos metu buvo pateikiama vadovui ataskaita. Užpildytus blankus darbuotojai priduodavo vadovui ar buhalterei. Dalis pajamų nebuvo deklaruojama ir nebuvo parodoma dalis iÅ¡mokų. Jei nebÅ«tų iÅ¡imtų kratos metu dokumentų, patikrinus tik buhalterijos dokumentus, neįmanoma bÅ«tų nustatyti pažeidimų.

Å ioje vidinėje apskaitoje buvo vedama viskas labai detaliai. PraktiÅ¡kai buvo vedama antra apskaita (8 t., b. l. 112-113). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. V. parodė, kad neapskaičiuota suma buvo nustatyta pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos gautÄ medžiagÄ . Kratos metu buvo iÅ¡imti įmonės apskaitos dokumentai, kuriuos galima pavadinti juodÄ ja buhalterija. PapraÅ¡ius pateikti įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus, atliko analizę ir nustatė neapskaitytas sumas.

Liudytoja K. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbant UAB „R“ (duomenys pakeisti) niekada neužsiminėjo juoda buhalterija, pajamos buvo apskaičiuojamos pagal priėmimo kvitus, iÅ¡laidos - pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir čekius, taip pat nėra girdėjusi ir mačiusi, kad kažkas neapskaitytų pajamų ar bÅ«tų vedama juoda apskaita (8 t., b. l. 184-187). Liudytoja K. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) dirbo nuo 2002-07-01 iki 2013-05-30, o laikotarpiu 2006-2009 buvo Å¡ios bendrovės buhalterė.

To laikotarpiu darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo administratorė – kasininkė L. P.. Nurodė, kad ji pati nėra gavusi neapskaitytų pajamų.          Atlikus UAB „R“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/257 konstatuota, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose nebuvo fiksuojama dalis Å«kinių operacijų. Nustatyta, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2006 - 2009 m. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos registruose nefiksavo 302 410,29 Lt pajamų ir 290 481,40 Lt iÅ¡laidų.

Bendrovės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01) buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 str. 1 d. nurodymus, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes nebuvo įmonės apskaitoje įregistruotos kasos pajamos sumoje 302 410, 29 Lt, iÅ¡ jų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas 282 058, 05 Lt, nebuvo įtrauktas 17 952, 24 Lt, įneÅ¡tas į kasÄ atlyginimas, nebuvo įtraukti 2 400 Lt, gauti iÅ¡ M., bei nebuvo atvaizduotas kasos iÅ¡laidos sumoje 290 481, 40 Lt, iÅ¡ jų 50 298,21 Lt iÅ¡mokėtas atlyginimas, nebuvo įtrauktas 22 008,66 Lt apmokėjimas už pirktas prekes ir gautas paslaugas, 2 041 Lt įmuÅ¡ta į kasÄ 1, 106 794,28 Lt padaryta iÅ¡moka M., 99 339,25 Lt perneÅ¡ta į pirmÄ kasÄ (nurodant Å¡iÄ sumÄ kaip „nuraÅ¡yta nuo M.“, todėl galima teigti, kad tai iÅ¡moka M.), 10 000 Lt perneÅ¡ta į kasÄ 1 (4 t., b. l. 111-124).

Pažymėtina, kad tyrimui nepateikti Å¡ias Å«kines operacijas pateisinantys juridinę galiÄ turintys dokumentai ir Å¡ios Å«kinės operacijos neįraÅ¡ytos į UAB „R“ (duomenys pakeisti) suvestinius registrus. Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d. kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad dėl padarytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „R“ (duomenys pakeisti) nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (4 t., b. l. 111-124).

Taigi specialisto iÅ¡vados paneigia apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad įmonės UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita visada buvo vedama tinkamai, tvarkingai bei pagal visus buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reguliuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/257 atlikti paskaičiavimai atitiko ir mokesčių inspekcijos atliktÄ vertinimÄ bei iÅ¡vadas. Operatyvaus patikrinimo 2010-05-31 pažymoje Nr. (21.26)-448-873 nurodyta, kad bendrovėje nebuvo fiksuojama dalis Å«kinių operacijų, buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose 2006–2009 metais neapskaityta ir nedeklaruota 28 2460 Lt (tame skaičiuje 44 171 Lt PVM) pajamų: 2006 m. 4 6871 Lt, 2007 m. 43 440 Lt, 2008 m.

– 39 880 Lt, 2009 m. – 152 769 Lt, nuo neapskaitytų pajamų neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetÄ nesumokėti PVM, pelno bei socialinio (2006-2007 m.) mokesčiai. Operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad vidutiniÅ¡kai 97 procentai (atskirais mėnesiais nuo 39 iki 229 procentų) bendrovės pardavimo pajamų (įplaukų) buvo neapskaitoma (EKA) kasoje ir neįtraukiama į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, jų registrus. Minėtu laikotarpiu bendrovės vadovui (akcininkui) M.

R. grynaisiais išmokėta išmokų 201 983 Lt: 2006 m. – 21 632 Lt, 2007 m. – 30 000 Lt, 2008 m. – 23 002 Lt, 2009 m. – 127 349 Lt, galimai susijusių su bendroves neapskaityto pelno dalimi, kurios buhalterinėje apskaitoje neatspindėtos ir nedeklaruotos, neapskaičiuotas ir nesumokėtas nuo neapskaitytų išmokų gyventojų pajamų mokestis (15 proc.), privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Nustatyta, kad bendrovės 10 darbuotojų laikotarpiu nuo 2009-06-05 iki 2009-09-05 apskaičiuota ir išmokėta grynaisiais 11 906,32 Lt darbo užmokestis (3 781,72 Lt už 2009 m. gegužės mėnesį, 86 762,10 Lt, 4 062,32 Lt už 2009 m. birželio mėnesį, 4 062,32 Lt už 2009 m. rugpjūčio mėnesį), kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Ä®vertinus surinktÄ medžiagÄ matyti, kad darbuotojams buvo apskaičiuojamas ir iÅ¡mokamas vidutiniÅ¡kai 80 procentų (atskiriems darbuotojams nuo 24 iki 200 procentų) didesnis atlyginimas nei parodytas buhalterinėje apskaitoje. IÅ¡ Vilniaus apskrities VMI 2010-06-10 raÅ¡to matyti, kad atlikus operatyvų patikrinimÄ yra nustatyti vengimo deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius požymiai, nes UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebuvo fiksuojama dalis Å«kinių operacijų, buhalterinėje apskaitoje 2006-2009 metais neapskaityta ir nedeklaruota 282 460 Lt pajamų, nuo kurių neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai.

Minėtu laikotarpiu bendrovės vadovui M. R. išmokėta 201 983 Lt išmokų, susijusių su bendrovės neapskaityto pelno dalimi, kurios buhalterinėje apskaitoje neatspindėtos ir nedeklaruotos, mokesčiai neišskaityti ir nesumokėti. Bendrovės 10 darbuotojų 2009-06 - 2009-09 tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 11 906,32 Lt darbo užmokesčio, kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Patikrinimo metu nustatyti asmeninių poreikių tenkinimo bendrovės lėšomis atvejai, nepagrįstai didinant atsiskaitymus iš apmokestinamojo pelno.

Bendrovė nuo 2008-12-05 iÅ¡ UAB „N“ (duomenys pakeisti) gautos 150 000 Lt avanso sumos už tarpininkavimo paslaugas PVM įstatymo nustatyta tvarka po 12 mėnesių PVM neapskaičiavo ir į biudžetÄ nesumokėjo (1 t., b. l. 4). Taigi Å¡ie byloje esantys įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus, kad įrodymų, patvirtinančių apgaulingos apskaitos tvarkymÄ , byloje nėra. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veika patvirtina, kad M. R. tyčia, sÄ moningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus siekdamas konkrečių tikslų.

Minėtais įrodymais nustatyta, kad dėl tokių neteisėtų nuteistojo M. R. veiksmų atsirado Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai - nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti 2006-01-01-2010-08-01 laikotarpiu tikrosios UAB „R“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.          Nagrinėjamu atveju pasirinkdamas nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį veikdamas, kaltininkas, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , sÄ moningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tai darydamas nuslėpė gautas pajamas, iÅ¡mokėtas bendrovės direktoriui iÅ¡mokas bei darbuotojams užmokestį, numatydamas, kad dėl to iÅ¡ dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir Å¡ių padarinių norėjo.

Tokiu bÅ«du veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistasis sÄ moningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , numatydamas, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo t.y. realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai pripažino M. R. kaltu už apgaulingÄ UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.           Apeliantas nurodo, kad jis nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, nes įmonės buhalterijÄ buvo pavesta tvarkyti buhalterei K.

B..           Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 ,,Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosios bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 naujoji redakcija) 29 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta ir teismų praktikoje laikoma, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Pagal Å¡io nutarimo 30 punktÄ tik Å«kio vadovas atsako už apgaulingÄ ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ tuo atveju, jei Å«kio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitÄ . Taigi tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitÄ arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį savarankiÅ¡kai nepriklausomai nuo asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos vedimÄ , patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Dar vienas atvejis, kai įmonės vadovas atsako už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , yra nusikaltimo tarpinio vykdymo atvejis (kasacinė nutartis 2K-41/2012, Nr. 2K-454/2012).

BÅ«tent toks nusikaltimo tarpinio vykdymo atvejis ir yra nustatytas nagrinėjamoje byloje. Å iuo atveju UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorius M. R., sÄ moningai nepateikdamas apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, daro nusikaltimÄ bendrovės finansininkės rankomis, jai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo. Taigi teisėjų kolegija nemato netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo Å¡ioje situacijoje.         Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad jis pripažintas kaltu remiantis duomenimis, rastais jam priklausančiame seife (2 diskeliais ir kitais popieriniais dokumentais).

Pasak apelianto, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju kiti surinkti įrodymai - liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo eigÄ fiksuojantys dokumentai yra papildantys įrodymai, kurie gali pagrįsti ar paneigti „juodosios buhalterijos“ egzistavimo faktÄ .         Apeliantas nurodo, kad objektų tyrimÄ turi atlikti specialistai, o ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Tačiau apeliantas pažymi, kad kratos metu neužantspauduoti bei nesupakuoti diskeliai po kratos buvo dar ir apžiÅ«rėti bei iÅ¡tirti vienasmeniÅ¡kai to paties kratÄ atlikusio pareigÅ«no (2011 m. gegužės 10 d.

N. K. paliudijo duodamas parodymus, jog tÄ pačiÄ dienÄ , grįžęs po kratos savo darbo vietoje tarnybiniu kompiuteriu atliko rastų kompiuterinių diskelių apžiÅ«rÄ ). Pasak apelianto, tokie pareigÅ«no N. K. veiksmai kelia pagrįstų abejonių diskeliuose esančių duomenų patikimumu. Apeliantas mano, kad kyla rimtų įtarimų dėl diskeliuose esančių duomenų klastojimo, todėl minėti duomenys negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.          Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.           Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Tai reiškia, kad, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys.           Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka.

Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, bÅ«tina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Ä®rodymais nepripažįstami duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK nuostatas ir teismui kyla abejonių dėl duomenų patikimumo ir Å¡ių abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iÅ¡ esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.             Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-08 nutartimi leido atlikti kratÄ M.

R. darbo vietoje – UAB „R“ (duomenys pakeisti) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)), priklausančio nuosavybės teise M. R., siekiant surasti ir paimti nurodytus daiktus – apgaule gautus vekselius, netikrus ar suklastotus AB „S“ (duomenys pakeisti) dokumentus, kompiuterius, laikmenas, mobilaus ryšio telefonus, SIM korteles, kuriais pasinaudojant buvo siunčiamos grasinančios žinutės ir apgaulingi pranešimai AB „S“ (duomenys pakeisti) klientams, apgaule įgytos piniginės lėšos, kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai (3 t., b. l. 74).

IÅ¡ kratos 2010-03-06 protokolo matyti, kad atlikus kratÄ UAB „R“ (duomenys pakeisti) rasta ir paimta administracijos patalpose po stalu buvusiame seife, kuris buvo atrakintas M. R. asmens kratos metu rastu raktu, du kompiuteriniai diskeliai, sÄ siuvinis 54 lapų, mėlynos ir oranžinės spalvos aplankai su dokumentais, kurie kratos metu susiÅ«ti ir sunumeruoti. Kratos metu dalyvavo K. B., N. K., D. F., R. R., A. Ž. (3 t., b. l. 75-78).            Pirmosios instancijos teisme liudytojas N. K. parodė, kad dirbant Vilniaus apskrities VPK ONTT poskyrio virÅ¡ininku, buvo atlikta krata M.

R. darbo vietoje - UAB „R“ (duomenys pakeisti). M. R. nedalyvavo, nes buvo sulaikytas kitoje byloje. Å ioje kratoje dalyvavo pareigÅ«nai A. Ž. (A. Ž.), D. F. ir ENTS pareigÅ«nas R. R.. Pastarasis iÅ¡manė buhalterinę apskaitÄ . Jis galėjo apžiÅ«rėti kasos aparatÄ . Ä® kratÄ atvyko iÅ¡ ryto. Prie baro buvo barmenė. Pateikė jai teismo sankcionuotÄ nutartį daryti kratÄ . Ji susipažino su teismo nutartimi ir nuvedė juos pas buhalterę. Tai galėjo bÅ«ti K. B.. Buvo apžiÅ«rėtas kasos aparatas pirmame aukÅ¡te.

Paklausė kur yra buhalteriniai dokumentai. Buhalterė parodė nedidelį seifÄ , kuris, atrodo, buvo atrakintas. Ten rado oficialius buhalterinius dokumentus, blankus. Jie buvo tvarkingi. Buvo dar apie 100 litų. Perėjo į didesnę patalpÄ , kurioje buvo vadovo stalas, prie kurio sėdėjo buhalterė. Vienas iÅ¡ pareigÅ«nų pamatė, kad prie vadovo stalo prie grindų yra prisegtas mažas vadovo seifas. Jis dažniausiai yra naudojamas ginklams laikyti. Asmens kratos metu jie buvo paėmę iÅ¡ M. R. raktų ryÅ¡ulį, kurį paėmė važiuojant atlikti kratÄ .

Vienas raktas iÅ¡ to ryÅ¡ulio tiko seifui. Seife rado du sÄ siuvinius, du diskelius, dokumentų, kurie buvo per pusę perbraukyti. Buvo priklijuota prekių kvitų prie tų dokumentų. Suprato, kad tai yra juoda ir balta buhalterija. Tų dokumentų buvo gal 50 lapų, gal už 1,5 metus, iki 2009 metų. Tuos dokumentus suriÅ¡o buhalterės akivaizdoje į aplankÄ , užklijavo, sunumeravo. Buhalterė ant jų pasirašė. Visos kratos metu dalyvavo buhalterė K. B., kuri pasirašė kratos protokole. Kompiuterines apžiÅ«ras jis atlieka asmeniÅ¡kai ar kartu su ekspertu iÅ¡ kriminalinio tyrimo tarnybos.

Å iuo atveju buvo atlikta paprasta apžiÅ«ra. Jis surašė, kas juose buvo. Netikrino ar kažkas buvo iÅ¡trinta, nes tada reikia pavesti atlikti užduotį ekspertams. Diskeliuose buvo analogiÅ¡ka situacija, kaip lapuose, kuriuos rado. Atrodo, irgi buvo užraÅ¡yta „juoda, balta“. Kiek prisimena, buvo skirtingos datos, negu dokumentuose, kuriuos rado. VisÄ informacijÄ , failus jis atspausdino ir pridėjo prie apžiÅ«ros protokolo. Jam susidarė įspÅ«dis, kad buvo vykdoma neteisinga apskaita ir buvo vengta mokėti mokesčius.

Informavo prokurorÄ ir atskyrė bylÄ . InformacijÄ iÅ¡siuntė VMI. Ji viskÄ patikrino ir pateikė pažymÄ . Diskelių jis nepakeitė. Jie buvo tokioje pat padėtyje, kaip juos ir paėmė. Taip pat nurodė, kad laikmenas rado seife. Jų neįdėjo į vokÄ ir neantspaudavo. Kompiuteryje nebuvo galimybes diskelius patikrinti. Dokumentai buvo senesnės datos nei informacija diskeliuose (7 t., b. l. 144-148).           Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Ž. parodė, 2010 m. dirbant Vilniaus apskrities VPK, dalyvavo atliekant kratÄ su K. ir F.. 2010-03-04 su minėtais pareigÅ«nais nuvyko į Vilniaus rajonÄ , (duomenys neskelbtini) kaimÄ , į pirtį.

Pagrindinis vadovas grupėje buvo N. K.. Jis sakė, kad važiuoja ieÅ¡koti dokumentų, vadinamų „juoda buhalterija“. Buvo dar pareigÅ«nas R. R.. Juos pasitiko barmenė, kurį nuvedė pas buhalterę, kuriÄ supažindino su teismo nutartimi. Patalpoje, antrame aukÅ¡te, po stalu ne iÅ¡ karto aptiko seifÄ , kuriame buvo rasti dokumentai. Atrodo, buvo paimtas kompiuteris. SeifÄ aptiko ne jis, nes pildė protokolÄ . Jį aptiko turbÅ«t K.. Seife buvo aplankas su dokumentais. Juos iÅ¡traukė, atrodo, N. K..

Viskas buvo daroma prie buhalterės. Ä®formino dokumentus, pasirašė protokolÄ . Krata užtruko gal apie 2 valandas. Buhalterė, atrodo, sakė, kad apie dokumentus reikia klausti direktoriaus. Jis neprisimena ar K. turėjo kratos metu kažkokius raktus. Jei buhalterė bÅ«tų atsisakiusi pasiraÅ¡yti, tai jis bÅ«tų pažymėjęs protokole. Po kratos visa medžiaga buvo atiduota K. ar tyrėjui. IeÅ¡kojo tų daiktų, kurie nurodyti kratos nutartyje. Jis pildė protokolÄ , kiti žmonės ieÅ¡kojo dokumentų, daiktų.

Kas buvo rasta, buvo padėta ant stalo, o jis tai fiksavo. KÄ imti spręsdavo grupės vadovas. Kai suranda laikmenÄ - diskelį, reikėjo suraÅ¡yti jo modelį, indikacinius požymius, daiktas yra įdedamas į vokÄ ar maiÅ¡Ä ir jis supakuojamas. Å iuo atveju dėl laikmenų jis nieko neprisimena. Vykdant nutartį rado dokumentus. Buvo suraÅ¡ytas kratos protokolas konfliktų (7 t., b. l. 148-151).             Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. F. parodė, kas jis atliko byloje tik kratÄ protokole nurodytu metu.

Nuvyko jis, K., Ž., R.. Buhalterė paaiÅ¡kino, kad ji atsakinga už veiklÄ . Pateikus jai teismo nutartį, ji rodė patalpas. Kartu su jais buvo ekonominės policijos pareigÅ«nas, kuris daugiau nusimanė apie finansinius dokumentus. Jis buvo kaip specialistas ir nuspręsdavo, koks tai dokumentas. Dokumentų buvo daug. Pati buhalterė aiÅ¡kino, kokie tai dokumentai, ar tai orderiai, ar pajamų knyga. Tuo metu jis nelabai nusimanė apie dokumentus. Buvo seifas patalpoje, kuriame buvo buhalterės K. B. sudėti dokumentai.

Nedidelį seifÄ rado mažame kabinete, po stalu, pritvirtintÄ prie žemės. Jis buvo užrakintas. Jį atrakino K.. IÅ¡ jo iÅ¡traukė Å¡Å«snį popierių. Jis nežino, iÅ¡ kur K. turėjo raktÄ . IÅ¡traukė žurnalÄ . Jame buvo suraÅ¡ytos nuomojamos patalpos, grafikai su užstatais. K. tuos lapus suklijavo ir sunumeravo. Galėjo rasti ir laikmenas. Buhalterė dalyvavo kiekviename veiksme ir viskÄ matė. Ji pasakė „nežinau kas tai, čia yra direktoriaus ir reikia jo klausti“. Ji pasakė, kad veda pati buhalterijÄ , o tai yra direktoriaus seifas.

Surasti dokumentai buvo parodyti buhalterei, kuri susilaikė nuo komentarų. Buvo kalba, kad tai yra antra buhalterija. Ji sakė, kad nieko nežino ir tai yra direktoriaus seifas. Jie paėmė sÄ siuvinį ir dar kažkokius dokumentus. Daugiau jis tyrime nedalyvavo. KratÄ reikia atlikti dienos metu, todėl važiavo 4 pareigÅ«nai. Neatsimena ar apžiÅ«rinėjo kompiuterius, telefonus. Laikmenas rado, jei tai nurodyta protokole (7 t., b. l. 151-153).            Pirmosios instancijos teisme liudytoja D.

B. parodė, kad dirbant Vilniaus apskrities VPK ONTT, vyr. tyrėja, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus. K. padėdavo apklausose, dalyvavo kratose ir poėmiuose. K. visose bylose dirbo iniciatyviai ir aktyviai. Ji negali teigti, kad K. buvo didesnis suinteresuotumas Å¡ia byla (7 t., b. l. 169-170).           Pirmosios instancijos teisme liudytoja K. B. parodė, kad nuo 2002 metų dirba UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhaltere. Atliekant kratÄ ji buvo darbe. Atvyko 3 ar 4 pareigÅ«nai. Antrame aukÅ¡te yra jos kabinetas.

Tame kambaryje spintose buvo sudėti buhalteriniai dokumentai, buvo stalai, du seifai. Vienas seifas prie sienos ir akivaizdžiai matosi, kitas stovi po stalu. Vienas seifas yra įmonės vadovo. Seifas prie sienos – jos. Nuo jo raktus turi tik ji. Seife ji laiko pinigus, kasos pajamų čekius, kvitus. Nuo direktoriaus seifo turėjo raktÄ tik pastarasis. Ji žino, kad direktorius turėjo ar turi ginklÄ ir prieÅ¡ einant į pirtį palikdavo jį tame seife. Ji nematė kokius dokumentus jis ten dėdavo. Seifas buvo užrakintas.

PareigÅ«nai supažindino su teismo nutartimi daryti kratÄ . Jie paprašė atrakinti jos seifÄ . Jame apžiÅ«rėjo dokumentus, buvo pinigai. Kitus daiktus pareigÅ«nai net neapžiÅ«rėjo. Po to pareigÅ«nai pasakė, kad apžiÅ«rės kitÄ seifÄ . Vienas iÅ¡ pareigÅ«nų turėjo raktÄ ir atidarė direktoriaus seifÄ . Mano, kad tai buvo vienas raktas, o ne raktų ryÅ¡ulis. PareigÅ«nai seife rado daug lapų. Jie sunumeravo juos, paprašė jos uždėti antspaudÄ ir pasiraÅ¡yti. Ji pasirašė.

Jie nedavė jai su tais dokumentais susipažinti. Nežino, kokie ten buvo dokumentai. Dar buvo seife viena sutartis, tačiau jie jos nepaėmė. Seife dar rado kompiuterines laikmenas ir sÄ siuvinį. Kratos protokolÄ ji pasirašė. Visi rasti lapai buvo sunumeruoti jos akivaizdoje. PareigÅ«nai susegė lapus į du segtuvus, kurių spalvų ji neprisimena. Blankų iÅ¡ oranžinio segtuvo ji nėra mačiusi. Nežino, kÄ barmenės pildo. Mėlyname segtuve ataskaitų irgi nėra mačiusi. Lentelės jai nematytos.

Ji pati dirba su buhalterine programa, kuri tokių lentelių nedaro. Taip pat nurodė, kad kompiuterines laikmenas ji matė. Kai atidarė seifÄ , pareigÅ«nai pasiėmė tas laikmenas, tačiau į vokus jų nedėjo (7 t., b. l. 184-187).           Taigi minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad kratos metu seife buvo rasti ir paimti du kompiuteriniai diskeliai. IÅ¡ Kompiuterinės laikmenos apžiÅ«ros 2010-03-30 protokolo matyti, kad apžiÅ«ros metu buvo apžiÅ«rėti kratos metu paimti du magnetiniai kompiuteriniai diskeliai „Verbatim“.

ApžiÅ«ros metu magnetiniai kompiuteriniai diskeliai buvo įdėti į tarnybinio kompiuterio nuskaitymo įrenginį ir nukopijuoti juose esantys duomenys (3 t., b. l. 31-71).            Nagrinėjamu atveju krata UAB „R“ (duomenys pakeisti) patalpose atlikta atlikta motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi bei paimti daiktai, galintys turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – du kompiuteriniai diskeliai „Verbatim“, sÄ siuvinis 54 lapų, mėlynos ir oranžinės spalvos aplankai su dokumentais, kurie kratos metu susiÅ«ti ir sunumeruoti.

Å i procesinė priemonė atlikta laikantis BPK 145 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 149 straipsnio 1, 5, 6 dalyse nustatytų taisyklių, tačiau neatsižvelgta į BPK 149 straipsnio 7 punkto nuostatas, kurios nustato, paimti daiktai ir dokumentai kratos vietoje turi bÅ«ti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Tačiau toks kratos tvarkos nesilaikymas, kolegijos nuomone, nedaro Å¡io tyrimo veiksmo niekiniu, atliktu esmingai pažeidus baudžiamojo proceso normas, o tuo labiau leidžiančiu daryti iÅ¡vadÄ , jog kompiuteriniuose diskeliuose užfiksuoti duomenys buvo suklastoti.

Pirmosios instancijos teisme specialistė V. G. parodė, kad įvertinus kratos metu iÅ¡imtuose dokumentuose ir diskeliuose esančiÄ informacijÄ , buvo nustatytas ryÅ¡ys su buhalterine apskaita. Juodoje apskaitoje suraÅ¡ytos mėnesinės sumos atitiko kasos registrÄ . Sukurti tokius dokumentus nedirbančiam įmonėje neįmanoma, nes reikia žinoti tos įmonės buhalterijÄ (7 t., b. l. 170-172). Pirmosios instancijos teisme specialistė J. V. parodė, kad patikrinus įmonės pateiktus buhalterinius dokumentus su iÅ¡imtais dokumentais, nustatė, jog dalis operacijų sutapo su buhalterine apskaita, o nurodyta „juoda“ - neatsispindėjo jokiose buhalteriniuose dokumentuose.

Visus dokumentus ir laikmenas, iÅ¡imtus kratos metu, neįmanoma suklastoti, nes tam, kad sukurti tokiÄ medžiagÄ , žmogus turėtų žinoti iÅ¡samius įmonės duomenis, turėti specialiÄ programÄ (8 t., b. l. 112-113). Taigi Å¡ių specialisčių parodymai taip pat paneigia suklastojimo galimybę. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos J. D. ir G. Å . nurodė, kad jos pildė kratos metu rastus dokumentus dėl savęs, kad vėliau parodytų direktoriui, apylinkės teismas tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ant kratos metu rastų dokumentų esantys Å¡ių liudytojų paraÅ¡ai bei duomenys kompiuteriniuose diskeliuose paneigia liudytojų nurodytas Å¡ių dokumentų suraÅ¡ymo aplinkybes.

Taip pat atmestini apelianto nurodyti argumentai dėl liudytojo N. K. suinteresuotumo, nes byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadas, jog minėtas pareigÅ«nas sÄ moningai siektų apkalbėti nuteistÄ jį, klastojant įrodymus ar duodamas jį kaltinančius parodymus. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, jog teismas turėjo skirti DNR pėdsakų ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ant kratos, atliktos UAB „Rū“ (duomenys pakeisti) patalpose, metu paimtų diskelių yra M.

R. pirštų antspaudų ar DNR dalelių. Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti ekspertizę dėl to, kad kratos metu rastus dokumentus ir laikmenas lietė daugelis asmenų tiek ikiteisminio tyrimo, VMI, tiek ir teisme. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko pagrįstais. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar ant minėtų laikmenų yra M. R. pirÅ¡tų antspaudų, DNR dalelių, nėra reikÅ¡minga, nes kratos metu seife rasti duomenys yra vertinami byloje surinktų įrodymų visumoje. Minėta, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje buvo klastojami įrodymai. M. R. taip pat nuteistas pagal BK 220 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01 metų, bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., direktoriumi, veikdamas pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė klaidingÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie įmonės veiklÄ , t. y. apskaitos registruose neapskaitė visų gautų pajamų bei darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, dėl to pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau-VMI), o bÅ«tent 2006-01-01 – 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma - FR0600), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM, taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma - FR 0572) ir metinėse A klasės iÅ¡mokų nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma - FR 0573) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino GPM ir 8 942 Lt PSD, o taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7 976 Lt (formos - 3-SD, F4, SAM3SD, SAMF4) mokėtino į biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y.

UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė dalies pajamų, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio bei direktoriui iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, padarė 67 602 Lt PVM, 45 204 Lt GPM, 8 942 Lt PSD, 7 976 Lt VSDÄ® ir 24 Lt įmokų į Garantinį fondÄ mokesčių žalų biudžetui. IÅ¡ viso 129 748 Lt (67 602 + 45 204 + 8 942 +7 976 +24).           Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Pažymėtina, kad BK 220 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes BK 220 straipsnio dispozicijoje iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos požymių kontekste, pažymėtina, kad M.

R. pripažinimas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suponuoja ir kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstumÄ .          Taigi patikrinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. R. kaltė dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir neteisingų duomenų apie pajamas mokesčių inspekcijai pateikimo (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis) nustatyta teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumos pagrindu.            Dėl bausmės.Kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo veikos, kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, pavojingumo laipsnį (siektų iÅ¡vengti mokesčių sumÄ ), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė pažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas.

Tokia pati iÅ¡vada daroma ir dėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors tokia bausmė ir numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis nebuvo teistas, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-05 nuosprendis (baudžiamoji byla Nr.1-18-315/2014) ir Å¡iuo metu nėra įsiteisėjęs, padaryti nedidelio pavojingumo nusikaltimai finansų sistemai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė vienÄ apysunkį (BK 222 str. 1 d.) ir vienÄ nesunkų (BK 220 str. 1 d.) nusikaltimus.

BK 55 straipsnyje įtvirtintas principas, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes nuteistajam paskirta neteisinga bausmė, kuri Å¡velnintina, pakeičiant teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai). Taigi atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kad jis dirba, nebaustas administracine tvarka, Å¡iuo metu nėra įsiteisėjusių jo atžvilgiu nuosprendžių, todėl laikoma, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl už nesunkaus nusikaltimo (BK 220 str. 1 d.) ir apysunkio nusikaltimo (BK 222 str. 1 d.) padarymÄ Â skirtinos įstatyme nustatytos baudos vidurkis.

Pažymėtina, kad pagal 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas (2007-07-21 redakcija) už nesunkų nusikaltimÄ buvo nustatyta iki 100 MGL dydžio bauda; už apysunkį nusikaltimÄ â€“ iki 200 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, M. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirtina 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėti Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudÄ .

Apibendrinant išdėstytus motyvus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendis panaikinamas dalyje M. R. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis - M. R. išteisinant, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeičiamas dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a:

           nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.           Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: M. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).          Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 d. 1 p., subendrintos paskirtos bausmės apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrimo bei paskirti Å¡ias bausmes: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudÄ ; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudÄ .        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėti Å¡velnesnę bausmę ir M.

R. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudÄ .        KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .        Kolegijos pirmininkė                                                                                           Rosita Patackienė                                Teisėjai                                                                                                                             Stasys Punys                                                                                                                                                                                           Virginija Å vedienė          NuoraÅ¡as                                                                                                Rosita Patackienė