2022-09-07 Nr. AB-24212-4-34-3-00028-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3781-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00028-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant A. D.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjaujant N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau nei bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras paaiškino, kad nuo 2021 m. liepos 3 d. 22 val. 49 min. iki 2021 m. liepos 4 d. 8 val. 30 min. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, VSAT pareigūnai sulaikė 142 asmenis, kurie pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tarp sulaikytų asmenų buvo Užsienietis, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 9 d.

3. Centras nurodė, kad VSAT 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, VSAT užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. liepos 21 d. bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. VSAT 2022 m. kovo 31 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl supažindinimo su Užsieniečio teisine padėtimi. Užsienietis buvo supažindintas, kad yra priimtas sprendimas dėl jo apgyvendinimo VSAT užsieniečių registracijos centre nesuteikiant laisvės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Susitikimo metu Užsienietis elgėsi arogantiškai, demonstravo nepagarbą, nuolat pertraukinėjo pareigūnus ir vertėją, naudojo necenzūrinius žodžius bei kitaip trukdė išversti jam suprantama kalba priimtą VSAT sprendimą dėl Užsieniečio apgyvendinimo. Užsienietis nuolat kartojo, kad jis kategoriškai atsisako klausytis ir susipažinti su pateiktu sprendimu bei jį pasirašyti, tačiau minėto VSAT sprendimo kopija Užsieniečiui buvo įteikta.

4. Centras paaiškino, kad 2022 m. birželio 30 d. Užsienietis buvo supažindintas su priimtais Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimais dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Susitikimo metu Užsieniečiui buvo pakartotinai pasiūlyta bendradarbiauti su VSAT pareigūnais ir suteikti visą informaciją susijusią su jo asmens tapatybe ir pilietybe, bei atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes. Užsienietis kategoriškai atsisakė atsakinėti į užduodamus klausimus susijusius su asmens tapatybės nustatymu.

5. Centras vertino, kad nėra pagrindo švelninti Užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimo, nes Užsienietis slepia savo asmens tapatybę ir pilietybę.

6. Užsienietis teismo posėdyje su teikimu nesutiko ir nurodė, kad, atvykęs į Lietuvos Respubliką, turėjo du lagaminus ir juose buvo jo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, tačiau pareigūnai jam leido pasiimti tik vieną lagaminą, o jo dokumentai liko kitame lagamine.

II. 7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendino Užsienietį VSAT, nustatant Užsieniečiui teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau, nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas (1408 str. 7 d., 113 str. 1 d., 14019 str. 1 d., 2 d.), taip pat įvertinęs tai, kad Užsieniečiui prieglobstis nesuteiktas, yra priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, konstatavo, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį.

9. Teismas nurodė, kad Užsienietis neturi jokių socialinių ryšių Lietuvoje, nesutinka grįžti į savo kilmės šalį, nėra linkęs bendradarbiauti, atsisako teikti bet kokią informaciją apie save, kuri padėtų jį identifikuoti ir gauti asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės šalį. Įsiteisėjus Departamento sprendimui, pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas, jis nėra prieglobsčio prašytojas, Užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų būti užtikrintas kitomis įstatymo nustatytomis alternatyviomis priemonėmis, be kita ko, nėra duomenų, kad Užsieniečiui galėtų būti taikomas pažeidžiamo asmens statusas.

10. Teismas konstatavo, kad Užsieniečiui nėra pagrindo švelninti paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimo, nes Užsienietis slepia savo asmens tapatybę ir pilietybę taip pat nėra linkęs bendradarbiauti.

III. 11. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietis nurodo, kad nepadarė jokių pažeidimų, bendradarbiauja su institucijomis, jo judėjimo laisvė apribota jau daugiau nei 13 mėnesių, todėl Užsieniečiui taikoma priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga.

13. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Centras, pakartodamas teikime pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, papildomai nurodo, kad neigiamas Departamento sprendimas, leidžia daryti išvadą, kad ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, dar kartą bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

14. Centras akcentuoja, kad Užsienietis turi neteisėto migranto statusą, kuris nesutinka ir nepageidauja savanoriškai grįžti į kilmės šalį, todėl yra didelė tikimybė, jog jo siekis gauti laisvą judėjimą sietinas su noru bet kokiais būdais išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros. Užsienietis nepagrindė, kokiu būdu jo prašoma priemonė užtikrins jo buvimą Lietuvos Respublikoje ir eliminuos galimybę pasislėpti nuo išsiuntimo sprendimą vykdančios institucijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT iki 2023 m. sausio 21 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavęs, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, tenkino Centro teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Centre iki 2023 m. sausio 21 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje).

17. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nepadarė jokių pažeidimų, bendradarbiauja su institucijomis, jo judėjimo laisvė apribota jau daugiau nei 13 mėnesių, todėl Užsieniečiui taikoma priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veiklos teritorijoje Užsienietis sulaikytas 2021 m. liepos 2 d., o 2021 m. rugsėjo 30 d. jis apgyvendintas VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 9 d. VSAT 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, VSAT užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. liepos 21 d. bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31961 nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui, šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

21. LVAT praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

22. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes: byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs VSAT apgyvendinimo taisykles; byloje nenustatytas Užsieniečio mėginimo pasislėpti faktorius (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra); Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota itin ilgą laiką (nuo 2021 m. liepos mėnesio), sprendžia, jog, nepaisant to, kad Užsienietis atsisako bendradarbiauti nustatant jo tapatybę, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai.

25. Nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. liepos mėnesio) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje vyraujančioje LVAT praktikoje analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3659-502/2022, 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3505-822/2022). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. sprendimas pakeičiamas, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti: skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė